2019-04-30 Nr. AB-10875-3-61-3-03854-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3951-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03854-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. (O. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Efigis“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. S. (O. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (15/4-1)(00880) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui O. S.“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu Departamentas atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindu, konstatuodamas, kad pareiškėjas tik siekia atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti tam, kad legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti (pakeisti) užsieniečiui leidimą atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos ji pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nesutiko su Departamento atliktu faktinių aplinkybių apie uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Efigis“ (toliau – ir Bendrovė) ir jos veiklą vertinimu. Atsakovo teiginiai, kad UAB „Bilan“, kuri tvarko UAB „Efigis“ buhalterinę apskaitą pagal apteiktus dokumentus, kaip nors įtakoja Bendrovės veiklą, nepagrįsti, kaip ir atsakovo teiginiai, jog ši bendrovė žsiima tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, gaunant leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. UAB „Bilan“ klientai, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, sudaro apie 10 procentų visų klientų, todėl pagrindo manyti, kad UAB „Bilan“ įtakoja bendrovės „Efigis“ veiklą, kaip teigiama ginčijamame sprendime, nėra jokio pagrindo.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad UAB „Efigis“ direktorius 2018 m. birželio 26 d. informavo departamentą, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. bendrovės veiklos vykdymo vieta yra Jankiškių g. 39-2, Vilnius, todėl nesuprantama, kodėl Departamento pareigūnai nebuvo informuoti dėl bendrovės veiklos vykdymo vietos pakeitimo ir Departamentas 2018 m. rugpjūčio 6 d. pranešime jo prašė pateikti paaiškinimą, kokiu adresu įsikūręs automobilių servisas. Bendrovės direktorius Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnui pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas automobilių servise jokios veiklos nevykdo, nes pagrindinis jo darbas yra naujos veiklos vystymas ir bendrovės pajamų didinimas, o pagrindinė funkcija yra sudaryti sutartis su tiekėjais ir užtikrinti nepertraukiamą prekių tiekimą.

5. Pareiškėjas 5 metus turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsižvelgdamas į tai, kad Departamentas laiku neišnagrinėjo pareiškėjo pateikto prašymo, taip pat į pažįstamų atsiliepimus apie Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnų elgesį su prašymus teikiančiais asmenimis, pareiškėjas kreipėsi advokato pagalbos, tikėjosi, profesionalios moralinės paramos apklausos metu, tačiau per apklausą pareiškėjas labai susijaudino ir bijojo netinkamai atsakyti į bet kokius klausimus.

6. Departamentas Sprendime klaidingai teigė, jog atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės akcininko numatytų pareigų. Dėl šio sprendimo pareiškėjas neturi teisės dirbti bendrovėje kaip darbuotojas, gauti algą ir tiesiogiai dalyvauti Bendrovės veikloje, todėl būtent dėl jo tiesioginio dalyvavimo veikloje ši bendrovė pradėjo vykdyti naujas veiklas, dėl kurių padidėjo bendrovės apyvarta.

7. Departamentui buvo pateikti duomenys, kurie pagrindžia pareiškėjo, kaip akcininko, ir UAB „Efigis“ atitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams – duomenys apie bendrovės vykdomą veiklą pastaruosius 6 mėnesius, įsteigtas darbo vietas ir jose dirbančius darbuotojus, bendrovės kapitalą, jam priklausančią bendrovės akcijų dalį. Ginčijamame Sprendime nėra nustatytas faktas, kad UAB „Efigis“ šiuo metu ar 6 mėnesius prieš tai nevykdė teisėtos veiklos. Pareiškėjas akcentuoja, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos, t. y. užsieniečio buvimas Lietuvoje siejamas su jo užsiėmimu ir ketinimu užsiimti teisėta veikla. Todėl nesant duomenų apie įmonės, kurios dalyvis yra užsienietis, fiktyvumą, yra pakankamas pagrindas prašymą dėl leidimo gyventi šiuo aspektu tenkinti. Departamentas Sprendime netinkamai vertino susiklosčiusią situaciją, o šis sprendimas nėra adekvati priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus ir užkirsti kelią nelegaliai atvyktu į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas, kaip UAB „Efigis“ dalyvis (akcininkas), 2018 m. kovo 30 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir su prašymu pateiktus dokumentus, buvo konstatuota, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir nustatė, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė ir kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų (bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, pastaruosius 6 iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė). Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

10. Skundžiamame sprendime buvo konstatuota, jog UAB „Bilan“, kuri tvarko UAB „Efigis“ buhalterinę apskaitą, Departamentui yra gerai žinoma, nes užsiima tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, gaunant leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, t. y. bendrovė užsiima finansinių dokumentų tvarkymu bendrovėse, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti leidimus laikinai gyventi, ir kurios tik imituoja savo veiklą. Bendrovė „Bilan“ su bendrove „Efigis“ yra sudarę 2016 m. birželio 1 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015/04-01, šios bendrovės yra tarpusavyje susijusios, Ši aplinkybė yra vertintina visų aplinkybių kontekste.

11. Dėl informavimo apie UAB „Efigis“ veiklos adreso parsikeitimą, Departamentas pažymėjo, kad Bendrovė apie tai pranešti Departamentui turėjo per 7 dienas, kaip tai numatyta Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pirmasis prašymas dėl bendrovės veiklos patikrinimo buvo išsiųstas 2018 m. birželio 17 d., todėl bendrovės veiklos adresas buvo patikslintas ne per protingą terminą, buvo atliekami du patikrinimai vietoje vieno, dėl ko tyrimas užtruko. Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko ir viršijo teisės aktuose nustatytus terminus, tačiau tai nėra esminis pažeidimas, savaime nulėmęs Sprendimo neteisėtumą.

12. Departamento teigimu, nepagrįsti ir neįrodyti pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo pagrindinės funkcijos bendrovėje yra veiklos vystymas ir bendrovės pajamų didinimas ir kad jis sudarė ledų tiekimo sutartį, malkinės medienos tiekimo ir realizavimo sutartį. Bendrovės verslo plane nurodyta, jog ji užsiima automobilių remonto ir techninės priežiūros paslaugų teikimu (nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio ketinama pradėti naują verslo kryptį – ledų prekybą iš trečiųjų šalių). Pagal verslo planą prekyba mediena nėra veikla, kuria užsiima bendrovė, taip pat apklaustas bendrovės vadovas V. K. nurodė, kad pareiškėjas užsiima tik prekyba mediena. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas neužsiima jokia veikla bendrovėje, o Įstatymo 45 straipsnis numato, kad veiklos vykdymas pagal verslo planą ne trumpiau kaip 6 mėnesius – būtina leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlyga.

13. Departamentas nesutiko, kad Bendrovė ir pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus. Bendrovės verslo plano sudarymo data – 2018 m., pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi ir prie jo pridedami dokumentai Departamentui buvo pateikti 2018 m. kovo 30 d., iš pareiškėjo apklausos matyti, kad verslo planas buvo sudarytas 2018 m. vasario – kovo mėnesį. Todėl buvo konstatuota, kad Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdė. Tai reiškia, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas – leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Departamentas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4839-502/2018 analogiškoje byloje pažymėjo, jog, vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai verslo planas parengtas vos prieš mėnesį iki prašymo dėl leidimo pateikimo, Bendrovė objektyviai negalėjo vykdyti veiklos bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo.

14. Departamentas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime nebuvo konstatuota, jog Bendrovė yra fiktyvi, skundžiamas sprendimas buvo priimtas kitais savarankiškais, Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad nekyla nelegalios migracijos grėsmė, atsakovas nurodė, jog surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą ir realios Bendrovės veiklos. Departamento įsitikinimu, pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą, o įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Apartamentas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas priimdamas teisės normas dėl leidimų laikinai gyventi įmonių akcininkas, siekė sudaryti galimybę išduoti leidimus laikinai gyventi tiems bendrovių akcininkams, kurie ne tik investavo į bendrovę nusipirkdami akcijas, bet ir aktyviai įsitraukę į nuolatinį bendrovės valdymą, veikos stebėseną, kontrolę, sprendimų priėmimą.

15. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, apklausos metu jis pateikė nekonkrečius, formalius ar dviprasmiškus paaiškinimus, ar visai nesugebėdavo atsakyti į klausimus, tačiau šie atsakymai vertinami duomenų visumoje, vadovaujantis protingumo principu, o netinkamas atsakymas į pavienį klausimą nėra laikomas lemiamu, priimant galutinį sprendimą. Įvertinus surinktus duomenis, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nedalyvauja bendrovės vykdomoje veikloje ir jokių tikslių duomenų apie bendrovę ar joje įdarbintus asmenis nurodyti negali. Pareiškėjas pateikė paviršutiniškus duomenis apie bendrovėje įdarbintus asmenis, nenurodė darbuotojų pareigybių, kvalifikacijos ir darbo laiko, nežinojo, kokius reikalavimus turi atitikti įmonė ir užsienietis, kuris siekia gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, negalėjo pagrįsti jo buvimo būtinumo Lietuvoje vykdant bendrovės veiklą.

16. Departamento teigimu, ginčijame Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo O. S. skundą atmetė.

18. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Teismas akcentavo, kad leidimo laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas yra ne įmonės įsteigimas o reali, vykdoma teisėta veikla, o sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat, ar pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

20. Teismas nustatė ir detaliai aptarė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2018 m. kovo 30 d. prašymu, kartu su šiuo prašymu pateiktais dokumentais apie UAB „Efigis“ įstatinį kapitalą, akcininkus, vykdomą veiklą, finansinės atskaitomybės duomenis, sudarytas darbo sutartis, sutartis dėl prekių tiekimo ir paslaugų pirkimo, banko sąskaitos išrašą, Departamento nurodymu Migracijos valdybos atliktus UAB „Efigis“ veiklos patikrinimus, kilus įtarimų dėl šios bendrovės veiklos realumo. Teismas nurodė, jog Migracijos valdybos pareigūnams vykdant patikrinimą, nuvykta adresu Vilnius, Jankiškių g. 39-2, kur yra UAB „Efigis“ priklausantis automobilių servisas, Bendrovės vadovas V. K. paaiškino, jog pareiškėjas servise jokios veiklos nevykdo, o prekiauja mediena.

21. Įvertinęs pareiškėjo 2018 m. spalio 11 d. vykusios apklausos Departamente duomenis, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas negalėjo nurodyti Bendrovės įstatinio kapitalo dydžio bei visų bendrovės akcijų skaičiaus, nurodė klaidingą Bendrovės registracijos adresą (nurodė, kad Bendrovės biuras įsikūręs adresu Latvių g. 19A, Vilnius, kur yra įkurtos 7 darbo vietos, o adresu: Blindžių g. 7-16, Vilnius, yra Bendrovės buveinė), tačiau šio adreso nėra jokiuose Bendrovės ir pareiškėjo teiktuose dokumentuose, pareiškėjas apklausos metu taip pat negalėjo paaiškinti, kam ir kokią pinigų sumą bendrovė moka už biuro nuomą, aiškindamas apie savo atliekamas funkcijas Bendrovėje ir asmeninį indėlį į jos veiklos vystymą, paaiškino, jog susitarė dėl valgomųjų ledų tiekimo iš Ukrainos, įnešė į Bendrovės apyvartą pinigų automobilio, skirto ledams gabenti, ir kitos įrangos įsigijimui, nors Bendrovė prašymo pateikimo dienai deklaravo tik automobilių techninės priežiūros ir remonto veiklą, o pagal pateiktą verslo planą Bendrovė tik nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio ketino pradėti naują verslo kryptį – ledų prekybą iš NVS šalių. Teismo vertinimu, pareiškėjas apklausos metu nenurodė, arba klaidingai nurodė Bendrovės klientus, aplinkybę, kad atsiskaitoma už Bendrovės teikiamas paslaugas, kai jų vertė nedidelė, grynaisiais pinigais, nors Departamentui nebuvo pateikta atitinkamų įrodymų, pareiškėjui nežinomi Bendrovės 2017 metų finansiniai rezultatai, nedalyvavo nei viename Bendrovės akcininkų visuotiniame susirinkime, nors jo sušaukimas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalomas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą.

22. Apibendrinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimai apie Bendrovės veiklą bei savo funkcijas joje yra abstraktūs, paviršutiniški, jokių jo, kaip akcininko ar kaip darbuotojo, veiklos Bendrovėje objektyvių įrodymų pateikta nebuvo. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, jog jo dėka Bendrovė išplėtė veiklos sritis ir kad dėl jo veiklos padidėjo pajamos ir darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė savo būtinumo betarpiškai dalyvauti Bendrovės veikloje.

23. Teismas nurodė, jog Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, šios dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

24. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis, Bendrovės verslo planas buvo rengiamas 2018 m. vasario–kovo mėnesiais, nors Įstatymas reikalauja įrodyti Bendrovės veiklą 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Įvertinęs pareiškėjo Departamentui pateiktų ir UAB „Efigis“ patikrinimo metu surinktų dokumentų visumą, teismas darė išvadą, kad Bendrovė 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, veiklos pobūdį ir sąlygas) neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, o Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

25. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas per ilgai nagrinėjo jo prašymą, teismas nurodė, kad šis procedūrinis pažeidimas nepaneigia šio sprendimo teisėtumo, be to prašymas ilgai buvo nagrinėjamas dėl to, kad atsakovas rinko įrodymus, pareiškėjas laiku neinformavo apie UAB „Efigis“ veiklos vietos pasikeitimą. Kaip teisinės reikšmės neturinčius teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl patirtos įtampos Departamente.

26. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakyta išduoti tuo pagrindu, kad pareiškėjo deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjas siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne užsiimti ūkine-komercine veikla Lietuvoje, pa pareiškėjo skundo argumentai šių išvadų nepaneigė. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas nurodė, jog pareiškėjas neįgijo išlaidų į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį.

III. 27. Pareiškėjas O. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

28. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui ir atkreipia dėmesį, kad UAB „Bilan“ jokios įtakos UAB „Efigis“ veiklos vykdymui neturi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad prašymo pateikimo metu UAB „Efigis“ vykdė ir ketina vykdyti veiklą, pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 1 d. yra šios bendrovės akcininkas (turi 14 000 vnt. vardinių akcijų), t. y. ir Bendrovė, ir pareiškėjas atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjas viso tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad jo pagrindinė funkcija yra sudaryti sutartis su tiekėjais ir užtikrinti nepertraukiamą prekių tiekimą, atsakovui buvo pateiktos ledų tiekimo sutartis 2018 metų vasaros sezonui ir malkinės medienos tiekimo ir realizavimo sutartis, taip buvo padidinti Bendrovės pardavimai. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas, kaip bendrovės akcininkas ar darbuotojas, nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie savo veiklą Bendrovėje, o pati Bendrovė 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi į Departamentą nevykdė veiklos pagal verslo planą.

29. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neatsakingai ar aplaidžiai tvarko gaunamą informaciją, nes Departamentas apie Bendrovės veiklos vietos pasikeitimą informuotas tinkamai, apie tai buvo informuotas ir mokesčių administratorius, todėl pareiškėjui negali kilti neigiamos pasekmės dėl tokio aplaidumo ir nerūpestingumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Atsakovas besilaikė prašymo išnagrinėjimo terminų, tačiau šis pažeidimas nesudarė pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu, nesivadovavo atsakingo valdymo, gero administravimo principais. Pareiškėjui nebuvo sudarytos realios galimybės būti išklausytam, ginčijamame sprendime nevertintos aplinkybės, susijusios su individualiais pareiškėjo veiksmais. Todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neobjektyviai ir neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, o priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

31. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir papildo, jog pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai dėl informavimo apie Bendrovės adreso pasikeitimą nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovas pažymi, kad Sprendime nebuvo konstatuota, kad Bendrovė yra fiktyvi, pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitais, savarankiškais pagrindais.

33. Departamento nerūpestingumas, kaip teigia pareiškėjas, nagrinėjamam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl gero administravimo principo pažeidimo, nes pareiškėjas buvo 2018 m. spalio 11 d. apklaustas, turėjo galimybę visus įrodymus pateikti teismui.

34. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą objektyviomis aplinkybėmis ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (15/4-1)(00880), kuriuo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindu atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčijamo Departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, ginčijamas sprendimas pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

37. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas prašo sprendimą panaikinti, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad jis, kaip UAB „Efigis“ akcininkas, ir pati UAB „Efigis“ visiškai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte keliamus reikalavimus, todėl nenustačius šios bendrovės fiktyvumo, buvo pagrindas šiuo aspektu pareiškėjo prašymą vertinti kaip pagrįstą.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 30 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Efigis“ dalyvis, kuriam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo, kartu su prašymu pateikė, be kita ko , bendrovės banko sąskaitos išrašą, verslo planą bei kitus dokumentus. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašymo pateikimo dieną turėjo 2016 m. birželio 21 d. išduotą ir iki 2018 m. birželio 21 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

39. Pagal pareiškėjo prašymo pateikimo ir ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuojančio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. To paties įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo tokiais atvejais išdavimo tvarką, 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

40. Taigi tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas numatytas sąlygas, iš jų – ir ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą realiai vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.

41. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės pateikto Departamentui kartu su pareiškėjo prašymu verslo plano sudarymo data – 2018 metai, pareiškėjas apklausoje paaiškino, kad kartu su Bendrovės direktoriumi šį verslo planą rengė 2018 m. vasario–kovo mėn. (dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra), todėl darytina išvada, jog Bendrovė formaliai neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo – pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti. Pareiškėjas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės veiklos realumo, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas jog Bendrovė nėra fiktyvi, bei šio teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog teismas, vertindamas byloje atsakovo nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

43. Departamentas, įvertinęs pateiktus ir surinktus duomenis apie pareiškėją bei UAB „Efigis“ veiklą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal nurodytas Įstatymo 35 straipsnio nuostatas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (1 d. 12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (1 d. 14 p.).

44. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių aplinkybe, jog UAB „Efigis“ nėra fiktyvi ir to pakanka, kad būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

45. Departamentui pateiktame UAB „Efigis“ verslo plane, kuris buvo sudarytas 2018 metų pradžioje nurodyta, jog Bendrovė teikia automobilių techninės priežiūros, remonto veiklą ir ją siekia vystyti bei dirbti pelningai šioje srityje, taip pat nurodyta, jog, atėjus naujam akcininkui, planuojama nauja veiklos kryptis – prekyba ledais iš NVS šalių. Departamentui atlikus UAB „Efigis“ priklausančio automobilių serviso patikrinimą, šios bendrovės direktorius nurodė, jog pareiškėjas prekiauja mediena, automobilių serviso veikloje nedalyvauja. Tai reiškia, kad Bendrovės vadovas, kuris taip pat yra Bendrovės akcininkas nuo 2015 m. gruodžio 18 d., nežino, kokia nauja veiklos kryptimi užsiima pareiškėjas, nes verslo plane, kaip nauja veiklos rūšis, buvo įvardinta prekyba valgomaisiais ledais. Teisėjų kolegija pažymi, kad per pareiškėjo apklausą, kuri Departamente vyko 2018 m. spalio 11 d., t. y. daugiau nei po pusmečio nuo pareiškėjo tapimo Bendrovės akcininku, pareiškėjas nenurodė esminės informacijos apie Bendrovę (įstatinio kapitalo dydžio, buveinės adreso), nebuvo susipažinęs su praėjusių metų (2017 m.) Bendrovės veiklos finansiniais rezultatais, lakoniškai nurodė, veda derybas su klientais ir ieško naujų rinkų, iš esmės neįvardijo nei vieno Bendrovės kliento. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Bendrovės 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog ji veikė nuostolingai, todėl tokio juridinio asmens akcijų įsigijimas nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaaiškinamas ekonomine logika.

46. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas savo veiklos ir vaidmens Bendrovėje su jos vadovu nekoordinuoja, iš esmės ja nesidomi. Todėl pareiškėjo turimi verslo interesai, pastangos vystyti tarptautinę prekybą mediena, valgomaisiais ledais savaime nereiškia, jog jis ketino veikti kaip Bendrovės, kuri yra pelno siekiantis juridinis asmuo, dalyvis, t. y. pareiškėjo deklaruoti verslo interesai su UAB „Efigis“ veikla ir / ar plėtra faktiškai nesusiję.

47. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo Sprendimas buvo priimtas detaliai įvertinus konkrečius pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiama Bendrovės veikla, Migracijos valdybos atlikto patikrinimo rezultatus, Bendrovės darbuotojų ir pareiškėjo apklausas. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes šiuo atveju, buvo pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovę, kurios dalyvis jis yra, ir apie tikrąjį savo atvykimo ir Lietuvos Respubliką tikslą.

48. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu.

51. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. S. (O. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys