2022-06-22 Nr. AB-18610-3-62-3-03138-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-276-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03138-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Marijampolės PN šildymą įjungė tik 2020 m. lapkričio 6 d., bet ir tuomet radiatoriai buvo vos šilti. Dėl to gyvenamosiose patalpose buvo labai šalta, susidarė drėgmė, tai lėmė pelėsio atsiradimą. Pareiškėjas tvirtino dėl tinkamų bausmės atlikimo sąlygų nesudarymo patyręs sveikatos pablogėjimą (peršalimas, sudėtingumas kvėpuoti, sąnarių skausmai, sunkumai užmigti), nepatogumus (tekdavo vilkėti daug drabužių, kepurę, miegoti su drabužiais, būdavo sunku rašyti ir pan.), nuovargį, dirglumą ir kt. Valstybės įstaigos nereagavo nei į pareiškėjo skundus dėl per žemos temperatūros, nei į prašymus suteikti oro šildytuvą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas paaiškino, kad šildymas pataisos namuose įjungiamas tada, kai šiluma įjungiama visame mieste, pagal sudarytą sutartį tarp Marijampolės PN ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Litesko“. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. DV-1523 paskelbė 2020–2021 m. šildymo sezono pradžią nuo 2020 m. spalio 19 d. Mažai tikėtina, kad Marijampolės PN buvo išjungtas šildymas esant dideliam šalčiui arba kad patalpose buvo minusinė temperatūra. Atsakovas tvirtino, kad patalpų atitiktis higienos normų reikalavimams yra periodiškai tikrinama, nustatyti defektai skubiai šalinami. Marijampolės PN administracija neturėjo duomenų apie netinkamas laikymo sąlygas gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pareiškėjas, pavyzdžiui, užfiksuotą pelėsį. Nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neva rasto pelėsio kreipėsi į pareigūnus. Asmenys, reguliariai vėdinantys ir tvarkantys savo kameras, nepatiria problemų dėl atsirandančio pelėsio. Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

5. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą į skundą nesutiko su atsakovo atstovo teiginiais. Tvirtino, kad atsakovas pateikė pasenusius dokumentus. Priešingai nei nurodė atsakovas, patalpų nebuvo galima išvėdinti per langą dėl šalčio. Marijampolės PN patalpos buvo pradėtos šildyti ne visos vienu metu, tai patvirtina pareiškėjo paduoti skundai. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į įvairias valstybės įstaigas, kai kurie iš jo skundų buvo persiųsti Marijampolės PN, todėl atsakovo atstovas nepagrįstai tvirtino, jog pareiškėjas neteikė skundų. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo daugkartinius pasikreipimus į gydytoją. Pareiškėjas pakartojo, jog dėl žemos temperatūros gyvenamojoje patalpoje atsirasdavo drėgmė, o dėl pastarosios – pelėsis. Nors pareiškėjas pelėsį nuvalydavo, po kelių dienų jis vėl atsirasdavo. Gyvenamoji patalpa būdavo tvarkoma kiekvieną dieną.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 23 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo O. B. skundą, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas savo teiginiams apie teisės aktų reikalavimų laikymąsi pagrįsti pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktą Nr. (4-21 15.4.8.)PA-799, kuris surašytas atlikus 2018 m. spalio 19 d. patikrinimą, t. y. prieš du metus iki vertinamojo laikotarpio pradžios, todėl šis aktas šioje administracinėje byloje nėra aktualus ir negali paneigti skunde nurodytų aplinkybių. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje, kurioje laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, buvo užtikrinta tinkama temperatūra, o atsiliepime į skundą nurodė tik abstrakčius teiginius, jog Marijampolės PN užtikrinama tinkama temperatūra, šildymo sezonas prasidėjo 2020 m. spalio 19 d. Iš Marijampolės PN 2020 m. gruodžio 15 d. rašto Nr. 20/07-2410 ir 2020 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 20/07-2463, kuriais atsakyta į pareiškėjo skundus dėl netinkamo šildymo, matyti, jog po šildymo sistemos įjungimo, siekiant išvengti nešylančių zonų, buvo reguliuojamas šilumos paskirstymas, tačiau byloje nepateikta duomenų, kiek laiko truko šilumos paskirstymo reguliavimas, kokios zonos po šildymo įjungimo galbūt buvo nešylančios ir pan. Taip pat nėra įrodymų apie tai, jog, pareiškėjui pasiskundus dėl netinkamos temperatūros gyvenamojoje patalpoje, jam buvo išduotas šildytuvas. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos temperatūros gyvenamojoje patalpoje, dėl šalčio atsiradusios drėgmės bei pelėsio nepaneigti. Konstatuota, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. atliko bausmę sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 ir 39 punktų reikalavimų.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, atkreipė dėmesį į Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. pažymą, kurioje teigiama, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. nesikreipė dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Taigi, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo nurodomus emocinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į gydytojus, skųsdamasis sloga, sąnarių skausmu, 2020 m. lapkričio 29 d. taip pat kreipėsi dėl slogos, sąnarių skausmo, pakilusios temperatūros. Ištyręs pareiškėjo nusiskundimų pobūdį, teismas padarė išvadą, jog žema gyvenamųjų patalpų temperatūra galėjo turėti įtakos minėtiems pareiškėjo sveikatos sutrikimams. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas taip pat patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. neturtinę (moralinę) žalą. Nesant duomenų apie pareiškėjui sukeltus emocinius išgyvenimus, taip pat įrodymų, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimai sukėlė ilgalaikes ir negrįžtamas neigiamas pasekmes, nuspręsta, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

III. 9. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

10. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino jo patirtą neturtinę žalą. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė dėl blogų laikymo sąlygų, nes iš tiesų pareiškėjas kreipėsi į įvairias valstybės įstaigas. Pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi į gydytoją. Pareiškėjas nesikreipė į psichologą, nes jis negalėjo niekuo jam padėti. Pareiškėjo pasikreipimų skaičių patvirtina, jog jis patyrė stiprias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į pažeidimo intensyvumą, ilgą laikotarpį (48 paros), pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas aptartas bausmės atlikimo sąlygas prilygina kankinimui.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, nurodo palaikantis anksčiau išdėstytus argumentus, mano, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo šią bylą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. dėl tinkamų laikymo sąlygų Marijampolės PN neužtikrinimo, atlyginimo priteisimo.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovo atstovo pateikti paaiškinimai ir dokumentai nepaneigia pareiškėjo teiginių apie per žemą temperatūrą, drėgmę ir pelėsį gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo patirtą žalą ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesiskundė dėl netinkamų laikymo sąlygų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga pakoreguoti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

15. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo netinkama oro temperatūra, drėgmės lygis, taip pat buvo aptiktas pelėsis (Higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 p. pažeidimas). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, ar pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu skundėsi dėl netinkamų laikymo sąlygų, prieštaringos, nes vienoje skundžiamo sprendimo vietoje nurodoma, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu su skundais dėl netinkamo šildymo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, aptariami pareiškėjo gauti atsakymai, o kitoje vietoje jau konstatuojama, jog, kadangi Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. pažymoje teigiama, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pripažintina, jog nėra duomenų apie pareiškėjo nurodomus emocinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Be to, pastaroji išvada nesuderinama su byloje esančiais duomenimis apie pareiškėjo apsilankymus pas gydytoją (nusiskundimai dėl šalčio kameroje užfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose, b. l. 24), kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė patvirtinančiais, jog žema gyvenamųjų patalpų temperatūra galėjo turėti įtakos minėtiems pareiškėjo sveikatos sutrikimams. Taigi, skundžiamas teismo sprendimas šiuo aspektu nėra nuoseklus, o pareiškėjo pretenzijos apeliaciniame skunde yra pagrįstos.

18. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (47 paras) buvo kalinamas Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose, neužtikrinant jam tinkamos oro temperatūros, drėgmės lygio, pelėsio nebuvimo. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo sukelti jam diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 5 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinus Marijampolės PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (47 paras buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo per žema oro temperatūra, didelė drėgmė, pelėsis), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas ne kartą kreipėsi į įvairias valstybės įstaigas, patyrė sveikatos pablogėjimą, tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas buvo itin svarbus atsižvelgiant į jam anksčiau diagnozuotas ligas, o pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveiktos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2020 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. (4-12 4.80)2-109255 aptariamas buvimo šaltose patalpose neigiamas poveikis), prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo konstatavimu kaip pakankama satisfakcija nelaikytinas adekvačiu atsakovo (jo atstovo) padarytam teisės pažeidimui.

Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl neteisingai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis