2021-10-27 Nr. AB-22773-3-63-3-02332-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-600-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02332-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kreipiantis skundu į teismą; 2) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą ir įpareigoti spręsti prašymą dėl advokato skyrimo iš naujo; 3) priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies nustatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjos skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir nustatė pareiškėjai terminą iki 2021 m. sausio 7 d. pašalinti skundo trūkumus – nurodyti tinkamą atsakovą; skundo rezoliucinėje dalyje nurodyti akto, kuri pareiškėja ginčija, identifikuojančius duomenis; pateikti reikiamą kiekį priedų kopijų; pateikti išsamius duomenis, kurie pagrįstų pareiškėjos sunkią turtinę padėtį.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjai nustatė naują terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2021 m. sausio 29 d. Pareiškėja 2021 m. sausio 20 d. atskirajame skunde nurodė, kad atsisako šalinti savo skundo trūkumus. Teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, nes teismo nutartis dėl skundo trūkumų šalinimo atskiruoju skundu neskundžiama. Pareiškėja minėtą nutartį apskundė atskiruoju skundu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą.

Teismas pažymėjo, jog 2021 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta, kad jei ji per teismo nustatytą terminą nepašalins skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai. Teismas sprendė, kad pareiškėja skundo trūkumų nepašalino, todėl vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi laikė skundą nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjai.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: 1) priimti pareiškėjos skundą nagrinėjimui teisme kaip tinkamą ir laiku paduotą, apginti pareiškėjos pažeistas teises; 2) tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teisė kreiptis į teismą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir šališkai reikalauja pateikti duomenis, kurie laiku jau buvo pateikti paduodant skundą. Pareiškėjos manymu, nėra jokio pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą teisme. Pažymi, kad kitoje Regionų apygardos administracinio teismo byloje Nr. I2-11477-342/2020 pareiškėja buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei atkreipia dėmesį į tai, jog minėtoje byloje atsakovas taip pat buvo Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos.

Pareiškėja teigia, kad skundo trūkumų nebėra – atsakovas skundo antraštėje pakeistas, o dėl atleidimo nuo teismo žyminio mokesčio pateiktas motyvuotas prašymas, kuris iki šiol neišnagrinėtas. Nurodo, kad medžiaga dėl sunkios turtinės padėties ir sveikatos diagnozių yra nevieša medžiaga, todėl atsakovas neprivalo apie tai žinoti ir turėti dar vieną kopiją, nes tai privataus pobūdžio informacija. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos itin sunki turtinė padėtis buvo įrodyta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I2-11477-342/2020, ji kitų pajamų išskyrus skurdo dydžio invalidumo pensijos neturi.

Pareiškėja pažymi, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nėra gavusi jokių nutarčių, susijusių su pareiškėjos atskiraisiais skundais, todėl nežino kaip buvo išspręsti jos prašymai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog pareiškėja nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, todėl pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Iš pareiškėjos atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartį, laiko, jog pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus bei teigia, jog nėra pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-52-756/2020).

Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pirmojo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, bei teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai minėta nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame atsakovu būtų nurodyta Tarnyba; pateikti tinkamą kiekį priedų kopijų; patikslinti skundo reikalavimą, rezoliucinėje dalyje nurodant ginčijamo sprendimo identifikacinius duomenis; taip pat pateikti išsamius duomenis, kurie pagrįstų pareiškėjos sunkią turtinę padėtį, kadangi šie skundo elementai pareiškėjos teiktame skunde tinkamai nurodyti nebuvo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad dokumentą, liudijantį apie jos sunkią materialinę padėtį, ji yra pateikusi teismui anksčiau ar su skundais kitose bylose, kuriose ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai nepaneigia pareiškėjos pareigos, vadovaujantis ABTĮ 24, 25, 35 straipsniais, kiekvieną kartą su (nauju) skundu pateikti jame nurodytas aplinkybes bei prašymus pagrindžiančius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑258‑662/2016).

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat teigia, kad ji atsakovą pakeitė, dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pateikė motyvuotą prašymą, o papildomos priedų kopijos neatsiuntė, nes prieduose esanti medžiaga yra nevieša. Teisėjų kolegija atsakydama į paminėtus argumentus pirmiausia nurodo, jog pareiškėja tinkamą atsakovą nurodė tik teikdama atskirąjį skundą, tačiau ne pačiame skunde, todėl šį pareiškėjos argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nurodė, jog pareiškėjos pateiktas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra nemotyvuotas, nes pareiškėja nepateikė išsamių duomenų, kurie pagrįstų jos sunkią turtinę padėtį. Pareiškėja papildomų duomenų apie savo finansinę padėtį per nustatytą skundo trūkumų šalinimo terminą nepateikė. Dėl priedų kopijų trūkumo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 25 straipsnio 3 dalies normos nenumato jokio jų vykdymo (taikymo) išimčių paduodant skundą teismui. ABTĮ įstatymų leidėjo įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas nėra formalus ar nereikalingas, todėl, pareiškėjui pateikus tik vieną priedų egzempliorių, teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė terminą ir šiam skundo trūkumui pašalinti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1126-146/2015).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde nurodo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I2-11477-342/2020 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-02362-2020-2), kuriame kaip atsakovu pareiškėja buvo taip pat nurodžiusi Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos. Pažymėtina, jog minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, pakeitė atsakovą į Tarnybą, taip savo iniciatyva pašalindamas skundo trūkumą. Todėl pareiškėjos argumentas, kad minėtoje byloje atsakovu buvo Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos yra netikslus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje pareiškėjos skundo trūkumai buvo aiškiai išvardyti, taip pat buvo nustatytas konkretus terminas, iki kada pareiškėja privalėjo pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus. Pažymėtina, kad teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi pratęsė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus iki 2021 m. sausio 29 d., taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjai nustatė pakankamai ilgą terminą skundo trūkumams pašalinti, per kurį pareiškėja galėjo ir turėjo pašalinti nurodytus trūkumus arba, esant poreikiui, prašyti pratęsti minėtą terminą, tačiau to nepadarė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi spręsdamas skundo priėmimo klausimą tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius