2020-10-14 Nr. AB-18985-3-61-3-02943-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-675-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02943-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovui Konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 1S-90(2020) (toliau – ir Nutarimas) dalį. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki sprendimo byloje pagal pareiškėjo skundą įsiteisėjimo uždrausti Tarybai suteikti prieigą tretiesiems asmenims prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra G. K. asmens duomenų.

Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, Nutarimo panaikinimas savaime neatkurtų iki jo įsigaliojimo buvusios padėties, o dėl Nutarimo galiojimo ir taikymo pareiškėjo atžvilgiu bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo vertinimu, būtina uždrausti Tarybai suteikti prieigą prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra pareiškėjo asmens duomenų (įtraukiant ir iš AS „Latvijas Tilti“ patikrinimo metu paimtą informaciją bei Specialiųjų tyrimų tarnybai perduotus ikiteisminio tyrimo duomenis (telefoniniai pokalbiai, kuriuose dalyvauja pareiškėjas), tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo šiame ginče įsiteisėjimo. Pareiškėjas tvirtino, kad skundo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, t. y. pateikti duomenys, kurie pagrindžia, jog pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, skunde išdėstyti argumentai pagrindžia prima facie skundžiamo Nutarimo neteisėtumą. Pareiškėjas rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu ir pažymėjo, kad medžiagoje be galimai Tarybai aktualios informacijos yra ir su darbu nesusijusių pokalbių, įvairių asmeninių pasisakymų apie kitus asmenis, taip pat kitos jautrios ir privataus pobūdžio informacijos, kuri galėjo būti atskleista konfidencialiame dviejų asmenų pokalbyje ir nėra skirta viešinimui. Pareiškėjo teigimu, tokios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims sukeltų ženklų pareiškėjo reputacijos pablogėjimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą, nes Tarybos turimoje medžiagoje yra tam tikrų privačių bei neigiamą atspalvį turinčių pasisakymų apie konkrečius fizinius asmenis, kurie galėtų būti potencialūs darbdaviai ar verslo partneriai. Tokios informacijos atskleidimas galėtų turėti neigiamos įtakos pareiškėjo reputacijai ir darbdavio bei kitų kolegų akyse. Pareiškėjo manymu, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė Tarybai nesukels jokių papildomų neigiamų padarinių, nes Taryba turės galimybę vertinti tyrimo byloje esančią informaciją bei toliau galės atlikti tyrimą, o pats pažeidimas jau yra seniai pasibaigęs.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę: iki baigiamojo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti Tarybai suteikti prieigą tretiesiems asmenims prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra G. K. asmens duomenų.

Pasisakydamas dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismas pažymėjo, kad asmens duomenys yra ypač saugotini, pareiškėjas nėra įtariamas Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu, neneigia, kad jo duomenis, kurie būtini, gali naudoti Taryba tyrimo tikslais, tačiau mano, kad jam būtų padaryta didelė ir neatitaisoma žala, jeigu duomenys būtų teikiami tretiesiems asmenims. Teismas sutiko su tokia pareiškėjo pozicija.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskiruoju skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir atmesti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki baigiamojo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti Tarybai suteikti prieigą tretiesiems asmenims prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra pareiškėjo asmens duomenų.

Atsakovas pažymi, kad teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, tokio sprendimo nemotyvavo, nepagrindė, neįvertino visų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtinų sąlygų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nebuvo vertinamas atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu įtariamų ūkio subjektų teisę į gynybą. Atsakovo manymu, pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės tiesiogiai nėra susijusios su ginčo dalyku, nes būsimo teismo sprendimo vykdymo pasekmėms pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės neturės įtakos.

Atsakovas tvirtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas iš esmės pažeidė proporcingumo bei viešojo intereso principus. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytais atvejais asmens duomenų apsauga užtikrinama būtent taip, kaip ją įgyvendina Taryba, o ne kaip aiškina pareiškėjas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino fakto, jog net jeigu pareiškėjas šiuo atveju nėra atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus subjektas, jis įtariamo pažeidimo laikotarpiu buvo AS „Latvijas Tilti“, kuri yra vienas iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu įtariamų ūkio subjektų, valdybos pirmininku, todėl teigti, kad pareiškėjas nesusijęs su Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu, yra nepagrįsta.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas teismui nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino aplinkybių, kokius neigiamus padarinius sukels pareiškėjui reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, nevertino tų padarinių masto ir pobūdžio, jų reikšmingumo ir sunkumo, nepalygino su tais neigiamais padariniais, kurie atsirastų, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos.

Atsakovas daro išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neadekvati ir perteklinė. Atsakovas pažymi, kad teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones buvo apribota Tarybos galimybė efektyviai atlikti tyrimą ir užtikrinti veiksmingą viešojo intereso apsaugą, taip pat galėtų būti apribojamos ir kitų pažeidimu įtariamų asmenų galimybės gintis nuo įtariamo pažeidimo, jei toks pažeidimas būtų konstatuotas tyrimo išvadomis.

Pareiškėjas G. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo išspręstas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad skundo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, o nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Tai, kad atskleidimas sukels reikšmingas neigiamas pasekmes bei situacija yra išskirtinė patvirtina informacijos pobūdis. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės net ir palankus teismo sprendimas nepadės efektyviai apginti skundžiamu teisės aktu pažeistų pareiškėjo teisių, nes iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo asmens duomenys jau bus atskleisti tretiesiems asmenims. Pareiškėjo manymu, draudimas suteikti prieigą prie dalies bylos tretiesiems asmenims bus adekvatus, proporcingas, atitiks šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeis viešojo intereso. Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra susijusi su ginčo dalyku, nes pareiškėjas prašo įpareigoti Tarybą nurodyti, kokia apimtimi turėtų būti apribota trečiųjų asmenų prieiga prie jo asmens duomenų. Pareiškėjas pažymi, kad Tarybai nėra būtina atskleisti visų asmens duomenų siekiant savo tikslų, o Tarybos interesas atlikti tyrimą paprasčiau vertinant reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumą turi būti derinamas su kitais interesais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo G. K. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.).

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tarybos Nutarimo dalį. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė. Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir uždraudė Tarybai iki baigiamojo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo suteikti prieigą tretiesiems asmenims prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra pareiškėjo asmens duomenų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, asmens duomenys yra ypač saugotini, o pareiškėjas nėra įtariamas Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu. Be to, Taryba gali naudoti jo duomenis tyrimo tikslais, o duomenis pateikus tretiesiems asmenims pareiškėjui būtų padaryta didelė ir neatitaisoma žala.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-474-525/2018).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pateikė skundą Tarybai dėl asmens duomenų ir asmeninės informacijos apsaugos Tarybos dokumentuose. Taryba Nutarimu tenkino G. K. skundą iš dalies ir įpareigojo Tarybos įgaliotus pareigūnus įvertinti tyrimo bylos medžiagą bei nuasmeninti ar kitaip užslaptinti G. K. asmens duomenis ir privataus pobūdžio informaciją, kuri nėra būtina galimam draudžiamam susitarimui įrodyti ir įtariamoms įmonėms veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Tarybos Nutarimo dalį, kurioje: atsisakyta informuoti pareiškėją apie atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus bei įpareigoti Tarybą informuoti pareiškėją apie asmens duomenis, kurie yra tyrimo medžiagoje, bei leisti susipažinti su tuo, kokia informacija buvo užslaptinta; pripažinta, kad Nutarime nustatyta tvarka nėra diskriminacinė ir nutarta, kad pareigūnas nėra įpareigotas pareiškėjui leisti susipažinti su Taryboje esančia informacija bei pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos ir įpareigoti Tarybą sudaryti galimybę pareiškėjui susipažinti su bylos medžiagoje esančia su pareiškėju susijusia informacija bei pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos. Taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti Tarybą pateikti tyrimo bylos medžiagą, kurioje yra pareiškėjo asmens duomenys, nuasmeninti AS „Latvijas Tilti“.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, jog Tarybos tyrimo bylos medžiagoje be galimai Tarybai aktualios informacijos yra ir su darbu nesusijusių pokalbių, įvairių asmeninių pasisakymų apie kitus asmenis, taip pat kitos jautrios ir privataus pobūdžio informacijos, kuri galėjo būti atskleista konfidencialiame dviejų asmenų pokalbyje ir nėra skirta viešinimui, todėl tokios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims sukeltų ženklų pareiškėjo reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, galėtų turėti neigiamos įtakos pareiškėjo reputacijai ir darbdavio bei kitų kolegų akyse.

Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą Tarybai suteikti prieigą tretiesiems asmenims prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra pareiškėjo asmens duomenų, tačiau pačiame pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui pateikiami reikalavimai yra susiję ne su informacijos pateikimu tretiesiems asmenims, bet su paties G. K. teisėmis susipažinti su Taryboje esančia informacija, tyrimo bylos medžiaga. Be to, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą sieja ne tik su asmens duomenimis, kaip jie suprantami pagal Bendrąjį asmens duomenų apsaugos reglamentą, bet ir su asmeniniais pokalbiais, privataus pobūdžio informacija, kurie gali turėti įtakos pareiškėjo reputacijai ar kitų asmenų nuomonei apie jį, tačiau kuriems tiesiogiai asmens duomenų apsaugos taisyklės nėra taikomos. Taigi, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu. Įvertinus pirmosios instancijos teisme priimtų nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimų pobūdį, matyti, kad net ir pareiškėjui palankaus sprendimo, t. y. jo skundo tenkinimo atveju, atsakovui nebūtų užkirstas kelias suteikti prieigą tretiesiems asmenims prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra G. K. asmens duomenų, labiau nei tai draudžiama galiojančio teisinio reguliavimo (pvz., Konkurencijos įstatymo 21 str. 12 d., Tarybos 2019 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 1S-4 (2019) patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje taisyklių) bei aptarta pačiame Tarybos Nutarime (pareiškėjo neskundžiamoje dalyje).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nenurodė tokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų susijęs su konkretaus pareiškėjo skundo reikalavimo užtikrinimu. Kai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nesisieja su byloje pareiškėjo reikalaujamomis jo pažeistų teisių gynimo konkrečiomis priemonėmis, reikalavimo užtikrinimas nėra adekvatus ir proporcingas, neatitinka šalių interesų pusiausvyros nei viešojo intereso, nes be pakankamo pagrindo suvaržo atsakovo galimybes atlikti veiksmus atsakovui teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-130-492/2020).

Pareiškėjui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikus įrodymų, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tiesiogiai susijusios su byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimu, pareiškėjo teisės ateityje gali būti nepagrįstai suvaržytos ar jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir be pagrindo byloje uždraudė Tarybai suteikti prieigą tretiesiems asmenims prie tyrimo bylos medžiagos, kurioje yra G. K. asmens duomenų, iki baigiamojo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tokiu būdu neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, naikinama, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį pakeisti, panaikinant šios nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išsprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės.

Pareiškėjo G. K. (G. K.) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius