2K-286/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-286/2012

Teisminio proceso Nr.1-10-1-01245-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.7.5.

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su byla,

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį, panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis, t. y. 2009 m. birželio 20 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 15.30 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nepilnamete N. K. , užrakino kambario, kuriame jie buvo duris, sugriebė ją už abiejų rankų riešų bei pastumdamas paguldė į lovą ant nugaros. N. K. priešinantis bei šaukiantis pagalbos, siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, sudavė kumščiu vieną smūgį jai į veido sritį taip padarydamas paviršinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, toliau tęsdamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, laikydamas abi jos rankas ir atimdamas galimybę priešintis, su N. K. atliko lytinį aktą natūraliu (vaginaliniu) būdu prieš jos valią. Smurtaudamas prieš nukentėjusiąją padarė odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniajame ir kairiajame dilbiuose, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio riešo sąnario srityje.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad nesutinka su teismų sprendimais, nes netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino lytinių santykių buvimą, o nukentėjusioji N. K. davė nenuoseklius parodymus, todėl teismai, vertindami nukentėjusiosios parodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 2 dalies nuostatas. V. K. nuomone, remiantis specialisto išvada dėl sužalojimų nukentėjusiajai padarymo laiko, negalima kategoriškai teigti, kad sužalojimus nukentėjusiajai padarė jis, o be to, įvykio išvakarėse N. K. buvo su kita kompanija kažkokioje sodyboje, kur vartojo alkoholį. Kasatorius teigia, kad byloje nustatyta, jog N. K. buvo susikibusi su savo seserimi L. Biekšiene, todėl tikėtina, jog nustatyti sužalojimai atsirado kitomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas perkėlė nuteistajam pareigą įrodyti kitokias nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes. V. K. nurodo, kad ekspertai negalėjo atsakyti į klausimą, ar prieš N. K. buvo įvykdytas nusikaltimas, nustatytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai bylos įrodymai nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų, o grįsdami apkaltinamąjį nuosprendį išimtinai nukentėjusiosios parodymais teismai esmingai pažeidė BPK 301 straipsnio nuostatas. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertinę faktines aplinkybes nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 149 straipsnį, nes iš nukentėjusiosios elgesio supratęs, kad ji sutinka su juo lytiškai santykiauti, tą patvirtina ir liudytojų A. V., R. V., M. B. parodymai. Pasak nuteistojo, su N. K. jis nebuvo pažįstamas, nežinojo jos amžiaus. Pirmosios instancijos teismas šios savo sprendimo dalies visiškai nemotyvavo, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento (apie nukentėjusiosios amžių) nepasisakė. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų vertinimo, pažeidė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuostatas, o atmesdamas apeliacinį skundą formaliais pagrindais, nenurodė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė aplinkybę, kurios nebuvo nei apeliaciniame skunde, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apskritai bylos medžiagoje. Nutartyje rašoma, kad „nuteistojo skundo argumentas, jog yra kaltinamas išžaginimu, nes nukentėjusiosios motina yra įsiskolinusi, todėl nori išreikalauti iš jo pinigų, yra atmetamas kaip nepagrįstas", todėl, pasak V. K. , akivaizdu, jog priimdamas nutartį, teismas galbūt nagrinėjo kitos baudžiamosios bylos medžiagą arba supainiojo faktines aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsiliepime į nuteistojo V. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė siūlo nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nuteistojo V. K. apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nepatikrino, ar V. K. kaltė įrodyta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, ar pirmosios instancijos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, ar baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės ir taip padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nutartyje teismas neanalizavo ir nepateikė jokių argumentų dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį pagrįstumo, nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad su nukentėjusiąją susipažino tik įvykio dieną ir nežinojo, kiek jai metų, vizualiai neatrodė kaip nepilnametė, be to, pati teigė esanti 21 metų.

Pasak prokurorės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje apie tai nieko nepasisakyta, nors ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Todėl, nesant tokių apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas ypač atidžiai turi patikrinti nuosprendžio pagrįstumą. Be to, teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis).

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas minėtų įstatymų reikalavimų nesilaikė. Apeliacinės instancijos teismo išvados, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę, yra nepakankamai motyvuotos ir neatsako į esminius nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentus.

Kasatorius pripažino, kad turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja N. K. , tik neigė juos buvus smurtinius bei aplinkybę, kad jis suvokė, jog santykiauja su nepilnamete. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė duomenis, kurių pagrindu padarė išvadą, kad V. K. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja N. K. prieš jos valią panaudojęs smurtinius veiksmus, tačiau nevertino ir neanalizavo duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad įvykio metu V. K. suvokė ar ne, jog lytiškai santykiauja su nepilnamete N. K. . Šį objektyvųjį požymį teismas turėjo nustatyti įvertinęs byloje surinktus duomenis, nes tai yra kvalifikuojantis požymis lemiantis nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis nuosprendį apskundė apeliacine tvarka nurodydamas du esminius argumentus: lytiniai santykiai buvo ne smurtiniai, o savanoriški, be to, jis nesuvokė, jog santykiauja su nepilnamete.

Apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo V. K. esminį skundo argumentą, kad lytiniai santykiai buvo ne smurtiniai, o savanoriški, atsakė, tačiau į kitą esminį skundo argumentą – jog jis nesuvokė, kad santykiauja su nepilnamete, visiškai neatsakė. Įrodymų vertinimas ir faktinių aplinkybių nustatymas yra apeliacinio nagrinėjimo dalykas.

Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai; tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, išnagrinėti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti motyvuotas išvadas.

Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

Kasaciniame skunde (analogiškai kaip ir apeliaciniame skunde) yra išdėstyta dar ir kitų argumentų dėl BPK normų pažeidimų, kurie, kaip nurodo skunde kasatorius, yra esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, tačiau kasacinės instancijos teismas, analizuodamas šiuos argumentus, padarytų išvadas, kurias turėtų padaryti apeliacinės instancijos teismas, o tai draudžia BPK 386 straipsnio 2 dalis.

Dėl paleidimo iš bausmės atlikimo vietos

Tik nuosprendžiui įsiteisėjus jis buvo įvykdytas – V. K. buvo sulaikytas ir pasiųstas į bausmės atlikimo vietą. Naikinant apeliacinę nutartį nebelieka ir teisinio pagrindo V. K. laikyti bausmės atlikimo vietoje, todėl jis nedelsiant paleistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti V. K. bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

V. K. iš bausmės atlikimo vietos nedelsiant paleisti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Albinas Sirvydis

Vytautas Masiokas