e7446f9b-eb45-4236-8a72-2081c07ddbc1 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė             Civilinė byla Nr. 2A-904-163/2015Teisėja Inga Sakalauskaitė             (Proceso Nr. 2-24-3-01749-2014-9)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              42.11.1.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. birželio 17 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R.

T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. T. ieÅ¡kinį atsakovei Nordea Bank, AB, veikiančiai per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, tretieji asmenys antstolis Jonas Petrikas ir R. T., dėl bÅ«sto kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį ir baudinių palÅ«kanų panaikinimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus: pripažinti vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovo atliktÄ bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr.BK08/10/58GV nutraukimÄ neteisėtu ab initio ir jį panaikinti, įpareigoti atsakovÄ vykdyti kreditavimo sutartį; taip pat praÅ¡o panaikinti bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr. BK08/10/58GV 13.1 p., 15 p., reglamentuojančius sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ , kaip nesÄ Å¾iningus bei neteisėtus, panaikinti bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.2 p. ir juo nustatytas neteisėtas 16 procentų dydžio metines palÅ«kanas.

IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp jo, jo sutuoktinės R. T. ir atsakovo 2008-10-25 sudaryta BÅ«sto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo suteiktas 143 072,00 Eur dydžio kreditas, skirtas gyvenamajam namui pirkti ir statybos darbams užbaigti. Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Derceklių k., Klaipėdos r., įkeitimu. Nurodo, kad 2014-08-14 gavo iÅ¡ antstolio J. Petriko patvarkymÄ dėl jam priklausančio turto pardavimo iÅ¡ varžytynių.

Mano, kad atsakovas netinkamai nutraukė su juo sutartį, neteisėtai vadovavosi nesÄ Å¾iningais sutarties nutraukimo pagrindais, be to, vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas yra atliktas neteisėtai. Kadangi jis yra vartotojas, todėl tarp jo ir atsakovo bei trečiojo asmens sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Nurodo, kad pagal sutarties 8.2 p. jis nuo visų nesumokėtų sumų atsakovui privalo mokėti 16 procentų metinių palÅ«kanų, kurios skirtos atsakovo nuostoliams dėl sutarties nevykdymo padengti.

Atsakovas Å¡iuo metu reikalauja 134 886,55 Eur sumos gražinimo bei 16 procentų baudinių metinių palÅ«kanų, tai yra jis kas metus atsakovui dar papildomai privalo sumokėti po 21 581,85 Eur ir tokia suma kasmet bus mokama, kol jis visiÅ¡kai padengs įsiskolinimÄ . Mano, kad Kredito sutartyje nustatytos 16 procentų dydžio baudinės palÅ«kanos yra nepagrįstai per didelės, todėl sutarties 8.2 p. turėtų bÅ«ti panaikintas. Nurodo, kad sutarties 13.1 p. dėl jo, kaip vartotojo, yra nesÄ Å¾iningas ir taip pat turėtų bÅ«ti panaikintas, nes pagal sutartį atsakovas sutartį turi teisę nutraukti net po 10 kalendorinių dienų, apie tai informavęs jį.

O sutarties 15 p. nurodoma, kad visi praneÅ¡imai kitai sutarties Å¡aliai yra siunčiami registruotu paÅ¡tu ir laikomi kitos Å¡alies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dienÄ nuo iÅ¡siuntimo datos. Tai yra pagal sutarties nuostatas atsakovas gali nutraukti sutartį per 15 kalendorinių dienų nuo praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dienos. Mano, kad atsakovas nutraukdamas vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį turėjo vadovautis LR CK 6.127 str. ir 6.218 str. nuostatomis, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad jis dėjo visas pastangas vykdyti sutartį ir mokėjo įmokas, pats buvo sÄ Å¾iningas ir nuolat bendravo su atsakovu, siekdamas kuo maksimaliau vykdyti priimtus įsipareigojimus atsakovui, informavo jį apie finansinius sunkumus.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ (b. l. 99–113), kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys yra analogiÅ¡kas kitose bylose pateiktiems Å¡abloniniams ieÅ¡kiniams, jo tikslas yra klaidinti teismus dėl tikrųjų ginčo aplinkybių ir gauti laikinÄ sias apsaugos priemones sustabdant iÅ¡ieÅ¡kojimo procesus. Mano, kad toks tikslas yra nesuderinamas su sÄ Å¾iningu skolininko elgesiu ir pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo tinkami nevykdė sutarties sÄ lygų, todėl jiems praÅ¡ant buvo nutarta atidėti 6 mėn. paskolos mokėjimÄ ir leista mokėti tik palÅ«kanas, tačiau net ir suteikus galimybę mokėti tik palÅ«kanas, jų laiku nemokėjo, o pasibaigus kredito įmokų atidėjimo terminui, mokėjimų grafikÄ pažeidinėjo dar labiau, pažeidimai vis tęsėsi ir skola didėjo. Kadangi sutarties sÄ lygos buvo pažeidinėjamos nuo 2011-08-16 imtinai iki 2012-11-16 imtinai (16 mėn. iÅ¡ eilės), buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas iki 2012-12-07 paÅ¡alinti mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus bei nurodyta, kad jeigu nebus paÅ¡alinti mokėjimo pažeidimai, nuo 2012-12-07 vienaÅ¡aliÅ¡kai bus nutraukta Kredito sutartis.

NepaÅ¡alinus pažeidimų sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nutraukta 2012-12-07, tai yra sutartis nutraukta daugiau nei prieÅ¡ dvejus metus. Nutraukęs sutartį bankas kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir 2013-02-13 buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as, kuris perduotas vykdyti antstoliui J. Petrikui. Nurodo, kad 2013-08-21 tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens bei banko buvo sudarytas laikinas susitarimas, pagal kurį nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. vasario mėn. imtinai skolininkai turėjo mokėti bankui sutartÄ dalį skolos (iÅ¡ viso 12 000,00 Lt), o bankas sutiko laikinai nesiimti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, skolininkai turėjo teisę per susitarimo galiojimo laikotarpį ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip atkurti savo mokumÄ , ir pateikti bankui įrodymus, kad jų mokumas yra atkurtas ir kad jie galėtų vykdyti visus savo įsipareigojimus.

Nurodo, kad ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui ne tik nepavyko atkurti savo mokumo, tačiau jų finansinė padėtis dar labiau pablogėjo (kitų kreditorių areÅ¡tai, nepadengta skola pagal kitÄ 2008-04-16 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o įkeisto turto vertė neužtikrino Kredito sutarties specialiosios dalies 2.8 p. nurodyto kredito ir įkeisto turto rodiklio). Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo jau nuo pat pradžių nevykdė 2013-08-21 susitarime nustatyto esminio įsipareigojimo (mokėti skolos dalį pagal grafikÄ , t. y. kas mėnesį po 2 000,00 Lt), nes mokėjimus atlikdavo pagal savo pasirinktus terminus ir sumas.

Nurodė, kad sutarties nutraukimo dienÄ pagal sutartį buvo pradelsta mokėti beveik 16 įmokų iÅ¡ eilės. Tai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praėjus beveik 2 metams nuo Kredito sutarties nutraukimo, tik patvirtina, jog ieÅ¡kovas ir solidarioji skolininkė nesiekė ir nesiekia saugoti sutartinių santykių. Mano, kad ieÅ¡kovas sudarydamas papildomÄ susitarimÄ 2010-07-22 dar kartÄ patvirtino tarp Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas ir pagal LR CK 1.79 str. 2 d. netenka teisės tų sÄ lygų ginčyti.

Mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad dėl jo paties padarytų mokėjimo prievolių pažeidimų ir jų nepaÅ¡alinimo ieÅ¡kovui galėtų bÅ«ti netaikoma sutartinė sÄ lyga, numatyta Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 p. Nurodo, kad bankas sutartį nutraukė ne iÅ¡karto ieÅ¡kovui ir R. T. pažeidus sutarties sÄ lygas, o tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieÅ¡kovas nepaÅ¡alins pažeidimų ir nevykdys Kredito sutarties, tai yra pažeidimai tęsėsi iÅ¡ esmės nuo 2011-08-16 iki 2012-12-07, t. y. beveik 17 mėnesių iÅ¡ eilės. Nesutinka, kad ieÅ¡kovas nebuvo tinkamai informuotas apie Kredito sutarties nutraukimÄ .

Mano, kad sutarties bendrosios dalies 15 p. sÄ lyga yra sÄ Å¾ininga. Nurodė, kad 16 procentų metinės palÅ«kanos per dienÄ sudaro 0,043 procento (16 / 365), o tokio palÅ«kanų dydžio negalima pripažinti neprotingu ar nesÄ Å¾iningu.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-02-23 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, motyvuodamas, kad atsakovas papildomu susitarimu bei susitarimu dėl skolos grÄ Å¾inimo siekė iÅ¡saugoti sutartinius santykius, tačiau ieÅ¡kovas tinkamai nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tiek iki kreditavimo sutarties nutraukimo, tiek ir po kreditavimo sutarties nutraukimo.

Be to, ieÅ¡kovas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis siekė modifikuoti kreditavimo sutartį po 2010-07-22 papildomo susitarimo prie kreditavimo sutarties, ir nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų apie Å¡iuo metu jo esamÄ turinę padėtį. Taip pat nagrinėjamu atveju atsakovas, spręsdamas kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo klausimÄ , ieÅ¡kovui taikė daug palankesnes sÄ lygas, nei yra numatyta LR CK 6.218 str., todėl netenkino ir ieÅ¡kovo reikalavimų panaikinti bÅ«sto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13.1 p., 15 p. reglamentuojančius sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ , kaip nesÄ Å¾iningus, nes, kaip patvirtina kreditavimo sutartis, ji buvo nutraukta ne po vienkartinio pažeidimo, o po ieÅ¡kovo daromų sistemingų ir ilgalaikių pažeidimų.

Dėl ieÅ¡kovo argumento, jog atsakovo sutartyje nustatytos mokėti palÅ«kanos yra nesÄ Å¾iningos ir neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas sudarydamas kreditavimo sutartį sutiko su kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio kompensacinėmis palÅ«kanomis, Å¡ių palÅ«kanų dydį ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės patvirtino ir sudarydamas 2010-07-22 papildomÄ susitarimÄ , be to, ieÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad visos sutarties galiojimo metu jis bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ , kad bÅ«tų sumažintos Å¡ios palÅ«kanos, jas mokėjo, kas tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas sutiko su tokio dydžio palÅ«kanomis.

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad 16 procentų metinės palÅ«kanos negali bÅ«ti vertinamos kaip neprotingos ar nesÄ Å¾iningos, nes 16 procentų metinės palÅ«kanos per dienÄ sudaro 0,043 procento, tai yra nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyto netesybų dydžio, kuris yra 0,05 procento. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo           2015-02-23 sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pradėjo bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ieÅ¡kovui neatvykus į teismo posėdį. Taip pat ieÅ¡kovas apeliuoja į sudarytÄ kreditavimo sutartį, jog sutartyje nustatyti terminai negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais, kadangi atsakovas, bÅ«damas verslininku, vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė sutarties sÄ lygas be galimybės jas keisti.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo pateiktÄ apeliacinį skundÄ bei palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo 2015-02-23 sprendimÄ .

Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas vengė mokėjimo prievolės 17 mėnesių iÅ¡ eilės, todėl atsakovas turėjo imtis gynybos priemonių ir nutraukti sutartį su nemokiu klientu. Taip pat ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl sutarties nutraukimo praėjus 2 metams, todėl yra pagrindas manyti, kad ieÅ¡kovas su trečiasis asmuo net nesiekia iÅ¡saugoti sutartinių santykių. IeÅ¡kovas, nevykdydamas mokėjimo prievolių ir ilgÄ laikÄ nesiekdamas sumažinti skolos, pats prisiima kompensacinę funkcijÄ atliekančių Kredito sutarties 8.2 p. numatytų palÅ«kanų didėjimo rizikÄ , o jų atsiradimo rizika negali bÅ«ti priskirta atsakovui.

IeÅ¡kovas, nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, siekdamas įgyvendinti savo reikalavimus, siekia iÅ¡vengti sutartyje numatytos atsakomybės. Taip pat atsižvelgiant į ieÅ¡kovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, matyti, jog atsakovas, kaip asmuo, kurio praÅ¡ymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neatvykdamas į teismo posėdį nesant neatvykimÄ Ä¯rodančių svarbių aplinkybių, buvo aplaidus siekiant operatyvaus teisminio proceso, nors savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis privalo naudotis sÄ Å¾iningai.

             Apeliacinis skundas atmestinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.             CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.             IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pagal 2008-10-25 bÅ«sto kreditavimo sutartį bankas įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui 143 072 Eur dydžio kreditÄ gyvenamajam namui pirkti ir statyboms užbaigti, o ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu įsipareigojo grÄ Å¾inti kreditÄ ir mokėti palÅ«kanas pagal nustatytÄ mokėjimų grafikÄ â€“ kiekvieno mėnesio 16 dienÄ , taip pat vykdyti kitus įsipareigojimus Kredito sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

Kredito sutartis buvo pakeista vėlesniu 2010-07-22 papildomu susitarimu. 2009-12-16 ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo patvirtino, kad vėluoja vykdyti mokėjimo prievoles, todėl bankas geranoriÅ¡kai bendradarbiaudamas su ieÅ¡kovu ir trečiuoju asmeniu sudarė papildomÄ susitarimÄ . Taip pat bankas 6 mėnesiams taikė laikinÄ lengvatÄ â€“ iki 2011-02-16 atidėjo kredito įmokų mokėjimÄ palikdamas pareigÄ mokėti tik palÅ«kanas. Skolininkai per kredito įmokų atidėjimo laikotarpį toliau pažeidinėjo pareigÄ mokėti tik palÅ«kanas (jas mokėjo nuolat vėluodami).

Bankas 2012-11-22 praneÅ¡imu Nr. OUT-26322 informavo ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį apie tai, kad jie nuo 2011-08-16 iki 2012-11-16 pažeidinėjo mokėjimų grafikÄ . Bankas nurodė, kad jei iki nustatyto termino ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo nepaÅ¡alins mokėjimo pažeidimų, bankas nuo 2012-12-07 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks Kredito sutartį. Kadangi ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo pažeidimų nepaÅ¡alino, kreditavimo sutartis buvo nutraukta ir bankas kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, kuris buvo perduotas vykdyti antstoliui. 2013-08-21 ieÅ¡kovas, trečiasis asmuo ir bankas sudarė laikinÄ susitarimÄ Nr. BK-92 dėl skolos dalies mokėjimo bei priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų nesiėmimo.

Tačiau skolininkams nepavyko atkurti savo mokumo, o jų finansinė padėtis dar labiau pablogėjo. Be to, jų įkeisto turto vertė jau nebeužtikrino Kredito sutarties specialiosios dalies 2.8 p. nurodyto kredito ir įkeisto turto rodiklio. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad net ir sudarius susitarimÄ 2013-08-21 dėl skolos dalies dengimo ieÅ¡kovas pažeidinėjo grafikÄ , mokėjimus atlikdavo ne pagal susitarimÄ , o pagal savo pasirinktus terminus ir sumas.             Dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės ieÅ¡kovui neatvykus į teismo posėdį             Apeliantas teigia, kad vadovaujantis LR CPK 246 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas ieÅ¡kovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu ieÅ¡kovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), todėl teismas neteisėtai ėmė nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, kadangi buvo informuotas apie apelianto negalėjimÄ dalyvauti teismo posėdyje prieÅ¡ prasidedant posėdžiui.

             Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teigia, kad ieÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas apie paskirtus posėdžius, taip pat pirmosios instancijos teismas sudarė galimybes ieÅ¡kovui atvykti į posėdžius pačiam arba susirasti advokatÄ , o teismo procesas negali bÅ«ti atidėtas pagal ieÅ¡kovo nurodytas subjektyvias aplinkybes.             Nagrinėjamoje byloje matyti, jog ieÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas apie paskirtÄ teismo posėdį, kadangi ieÅ¡kovas 2014-11-25 pateikė praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį dėl komandiruotės, iÅ¡ kurios grįš 2015-01-30, todėl pirmosios instancijos teismas atidėjo teismo posėdį iki 2015-02-03 10 val., iÅ¡aiÅ¡kinęs ieÅ¡kovui teisę ir pareigÄ CPK 161 straipsnio nustatyta tvarka pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad norint pateikti įrodymus, juos reikia pateikti iki posėdžio pradžios, siekiant, kad nebÅ«tų užvilkintas bylos nagrinėjimas, Å¡alys įpareigotos viena egzempliorių pateikti teismui, o kitÄ bylos Å¡alims, kad galėtų susipažinti su bylos medžiaga iki posėdžio pradžios.

Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovas nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti negali dėl komandiruotės, kuri nėra laikoma svarbia priežastimi atidėti parengiamojo posėdžio datÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovas nepateikė svarbių priežasčių, leidžiančių pagrįstai pirmosios instancijos teismui atidėti posėdį. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieÅ¡kovo procesinį elgesį, į tai, jog teismas jau pirmÄ jį kartÄ 2014-11-27 nutartimi atidėjo parengiamÄ jį posėdį ieÅ¡kovo praÅ¡ymu dėl tos pačios priežasties, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes suderinti darbo reikalus ir atvykti į teismo posėdį, numatytÄ po daugiau nei 2 mėnesių, taip pat ieÅ¡kovo nurodyta priežastis – komandiruotė, nėra svarbi priežastis, dėl kurios galima atidėti teismo posėdį (LR CPK 246 str. 1 d.).

Todėl siekdamas iÅ¡vengti teisminio proceso vilkinimo, pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovo praÅ¡ymo priimti sprendimÄ už akių, nutarė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, nes ieÅ¡kovui ir tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai.             Dėl Kredito sutarties nutraukimo             Apeliantas teigia, kad ginčijama Kredito sutartis yra sudaryta pagal atsakovo tipinę sutarties formÄ , vienaÅ¡alis Å¡ios sutarties nutraukimas yra numatytas Å¡ios sutarties bendrojoje dalyje, dėl kurios sÄ lygų iÅ¡duodant kreditÄ Å¡alys nesidera – jos nekeistinos ir ieÅ¡kovas, norėdamas pasiraÅ¡yti sutartį, turėjo jas priimti.

Å ioje sutartyje numatytas 15 dienų terminas nutraukti sutartį po praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo registruotÄ ja paÅ¡to siunta negali bÅ«ti pripažintas protingu ir sukelti tokias sunkias pasekmes, kadangi skolos suma grÄ Å¾intina tik 2040-10-16, todėl turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl sutarties sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo bei realaus jos įvykdymo. Taip pat ieÅ¡kovas teigia, kad jis stengėsi vykdyti savo įsipareigojimus, bendradarbiavo su atsakovu, kad galėtų kuo maksimaliau vykdyti įsipareigojimus, todėl atsakovas negalėjo teigti, kad ieÅ¡kovas pažeidė sutartį iÅ¡ esmės.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo teigia, kad bankas laukė net 17 mėnesių, kol pažeidimai bus paÅ¡alinti, tačiau ieÅ¡kovas mokėjimo prievolių pažeidimo nepaÅ¡alino, su banku nebendradarbiavo.

Bankas 2012-11-22 praneÅ¡ime apie nutraukimÄ suteikė 15 dienų terminÄ pažeidimams paÅ¡alinti, o ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis paÅ¡alino pažeidimus nei per banko nustatytÄ 15 dienų terminÄ , nei per įstatymo nustatytÄ 30 dienų terminÄ (LR CPK 6.218 str.). Todėl ieÅ¡kovo argumentas apie esÄ per trumpÄ terminÄ pažeidimui paÅ¡alinti yra visiÅ¡kai nepagrįstas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alys kreditavimo sutarties 13 punkte susitarė dėl iÅ¡ankstinio kredito grÄ Å¾inimo ir sutarties nutraukimo pagrindų.

Kreditavimo sutarties 13.1 p. numatyta, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafikÄ mokėtino kredito (jo dalies) ir (arba) priskaičiuotų palÅ«kanų ilgiau kaip deÅ¡imt kalendorinių dienų, bankas praneÅ¡a apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomÄ ne trumpesnį nei deÅ¡imties kalendorinių dienų terminÄ Ä¯siskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtÄ terminÄ nepadengia įsiskolinimo, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktÄ teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ kreditÄ , priklausančias palÅ«kanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį.

Pagal LR CK 6.881 str. 1 d. įtvirtintÄ kreditavimo sutarties sampratÄ , piniginių įmokų mokėjimas yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sutarties sÄ lyga, todėl įmokų nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, tai ir numatyta kreditavimo sutarties 13.1 p. Esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindu gali bÅ«ti jos pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis, ar ne.

Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sÄ lygas, dėl kurių pažeidimo nėra Å¡alių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sÄ lygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu Å¡alys susitarė, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį. Jeigu konkrečios sutarties sÄ lygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sÄ lyga tam tikrÄ pažeidimÄ vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindÄ nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (1.80 straipsnis), vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.188 straipsnis ir kt.). Įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvÅ«s. Be kita ko, tai reiÅ¡kia, kad jei vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sutartinis pagrindas pripažįstamas nesÄ Å¾iningu ir negaliojančiu, tai teismas kvalifikuoja, ar tos aplinkybės yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį pagal įstatymÄ (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

Sutartinio ir įstatymų nustatyto vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sÄ lyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sÄ lygų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektais. Įstatyme ir sutartyje įtvirtintų nutraukimo pagrindų alternatyvumas lemia tai, kad konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis pažeidžiama sutartis, turi atitikti arba sutartyje nustatytÄ vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindÄ , arba įstatyme įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus.

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad tas faktas, jog konkreti sutarties sÄ lyga, leidžianti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, yra ar buvo pripažinta nesÄ Å¾ininga, savaime nereiÅ¡kia, kad faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis pasinaudojo Å¡alis vienaÅ¡aliÅ¡kai sutarčiai nutraukti, negali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip esminis pažeidimas pagal įstatymÄ , kai jos atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditÄ grÄ Å¾inti ir mokėti palÅ«kanas.

Jeigu jis įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti ir palÅ«kanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar Å¡ios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.Kredito negrÄ Å¾inimas, palÅ«kanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kuris Å¡iam verslo subjektui yra ypatingai svarbus dėl bÅ«tinumo saugoti pasitikėjimÄ Å¡alies finansų sistema.

Pagrindžiant tai, pažymėtina, kad Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, jog finansų sektorius, kurio reikÅ¡mingÄ dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelę įtakÄ Å¡alies ekonomikai, gyventojų ir Å«kio subjektų pasitikėjimui Å¡alies finansų sistema, jos tvarumu, todėl bÅ«tina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ios įstatymų nuostatos rodo, jog finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Be to, Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis.

Vadinasi, Civiliniame kodekse taip pat pripažįstama, jog paskolos dalies grÄ Å¾inimas laiku turi esminę reikÅ¡mę paskolos davėjui, o paskolos gavėjui Å¡iÄ pareigÄ vykdant netinkamai, paskolos davėjas, siekdamas apginti savo teises, gali reikalauti grÄ Å¾inti visÄ sumÄ prieÅ¡ terminÄ . Ä®vertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktikÄ bei teisinį reglamentavimÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog esant paskolos teisiniams santykiams, griežtas nustatytų mokėjimo terminų laikymasis yra esminė sutarties sÄ lyga, kurios pažeidimas gali bÅ«ti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas.

Vartotojo teisinis statusas negali bÅ«ti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kovų ginčijama sutarties sÄ lyga vertintina kaip teisėta, atitinkanti sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus bei nepažeidžianti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad prieÅ¡ nutraukiant sutartį, ieÅ¡kovui 2012 metais buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas, raginimas dėl sutarties nevykdymo ir nurodomos sutarties nevykdymo pasekmės. Taip pat jau nutraukus sutartį bei notarui iÅ¡davus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , o antstoliui pradėjus jį vykdyti, 2013 m Å¡alys pasirašė laikinÄ susitarimÄ dėl skolos dalies mokėjimo.

Tačiau ieÅ¡kovas nepasinaudojo teise per šį laikotarpį ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip atkurti savo mokumÄ , ir pateikti bankui įrodymus, kad jo mokumas atkurtas ir kad jis gali vykdyti visus savo įsipareigojimus. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas nuo pat pradžių nevykdė ir 2013 m. pasiraÅ¡yto laikino susitarimo sÄ lygų – mokėti skolos dalį pagal grafikÄ (kas mėnesį po 2 000 Lt). Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės ilgÄ laikÄ nevykdė sutarties. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį ne dėl vienkartinio sutarties pažeidimo, o dėl tęstinio mokėjimo terminų pažeidimo, t. y. kredito gavėjams ilgiau nei metus laiko iki sutarties nutraukimo tinkamai nemokant įmokų.

IeÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas apie pradelstus mokėjimus, buvo nustatyti papildomi terminai įsiskolinimams likviduoti, taip pat ieÅ¡kovas buvo įspėtas, kad nesumokėjus įsiskolinimo bankas sutartį nutrauks. Tai, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė vėlavo mokėti nustatyto dydžio įmokas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, patvirtina ne tik tarp Å¡alių 2010-07-22 sudarytas papildomas susitarimas, kuriame nurodyta, kad vėluojama mokėti nuo 2009-12-16 ir 2010-07-22, yra susidaręs 3255,21 Eur (11 239,59 Lt) įsiskolinimas (b. l. 118–128), bet ir Å¡alių pateikta kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo detalizacija (b. l. 47–51), kuri patvirtina, kad mokėjimai buvo vykdomi pavėluotai ir skola vis didėjo.Atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , darytina neginčytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, sutartis ne kartÄ buvo peržiÅ«rėta, ieÅ¡kovui ne kartÄ buvo atidėti mokėjimai, atsakovas davė laiko ieÅ¡kovui tinkamai įvykdyti sutartį ir tik įsitikinęs, kad ieÅ¡kovas yra nepajėgus prievolę įvykdyti, nutraukė sutartį bei ėmėsi priverstinių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas stengėsi iÅ¡saugoti Kredito sutartį, darydamas ieÅ¡kovui nuolaidas, keisdamas sutarties sÄ lygas, be to, suteikdamas galimybę perleisti įkeistÄ turtÄ ir grÄ Å¾inti skolÄ bankui, tačiau ieÅ¡kovas buvo pasyvus. IeÅ¡kovas nepateikė jokių savo finansinės padėties gerėjimÄ patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas visais įmanomais bÅ«dais bandė iÅ¡saugoti sutartinius Å¡alių santykius, siÅ«lė problemų sprendimo bÅ«dus ir vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ joje numatytais pagrindais panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės iÅ¡saugoti sutartinių santykių.Byloje konstatuota, jog sutartis teisėtai nutraukta joje numatytais vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pagrindais, pripažinta, jog sutarties sÄ lyga dėl sutarties nutraukimo yra sÄ Å¾ininga, teisėta ir pagrįsta, Å¡i sÄ lyga nebuvo suformuluota kaip sÄ lyginė, t. y. taikytina tik esant tam tikrai ieÅ¡kovų kaltės formai, buvo konstatuotas sutarties pažeidimo faktas, be to, įvertintas ieÅ¡kovų pažeidimo pobÅ«dis, mastas, tęstinumas, bendradarbiavimas siekiant paÅ¡alinti sutarties pažeidimus ir nustačius visas Å¡ias aplinkybes nuspręsta, jog bankas pagrįstai nutraukė sutartį joje numatytais pagrindais.

Apeliantas, pasiraÅ¡ydamas sutartį, prisiėmė rizikÄ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, sutiko su sutarties sÄ lygomis ir joje numatytomis įsipareigojimų nevykdymo pasekmėmis, suvokė, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas sukels neigiamų finansinių pasekmių, todėl jam taikytina sutartyje numatyta atsakomybė už netinkamÄ jos vykdymÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :

             palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė             Alona Romanovienė Kolegijos teisėjai             Erika MisiÅ«nienė              Alvydas Žerlauskas