2026-01-07 Nr. AB-431-3-62-3-01108-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-21-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01108-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškėjo S. Y. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, LKT) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. NN-250 „Dėl nuteistojo S. Y. perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2024 m. birželio 18 d. gavo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Nutarimą, kuriuo jis perkeliamas tolesniam bausmės atlikimui į Šiaulių kalėjimą. Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, nesuprantamas ir prieštarauja jo konstitucinėms teisėms.

2.2. Konstitucinis teisėtų lūkesčių principas numato, kad žmogaus teisės gali būti suvaržytos tik įstatymu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 30 straipsnio 2 dalis įpareigoja įkalinimo įstaigą parenkant bausmės atlikimo vietą atsižvelgti į tokias aplinkybes: į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jeigu yra galimybė – ir į nuteistojo nepilnamečių vaikų interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau, kaip matyti iš Nutarimo teksto, jame nepateikti jokie su nurodytomis aplinkybėmis numatyti argumentai, neatsižvelgta į teisės aktų nuostatas.

2.3. Parenkant naują bausmės atlikimo vietą Nutarime turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, turi normalias galimybes susitikti su savo mažamečiu vaiku ir jo motina. Perkėlimas į Šiaulių kalėjimą žymiai apsunkins vaiko motinos galimybes atvežti vaiką susitikti su tėvu, nes Šiaulių kalėjimas yra daugiau nei du kartus toliau, nei Pravieniškių kalėjimas, ir nėra jokių duomenų, kad Šiaulių kalėjime tėvui bendrauti su mažamečiu sūnumi ir jo motina būtų įstatyme numatyta galimybė. Nutarime pateiktas tik vienas argumentas – pareiškėjo resocializacijos tikslingumas, tačiau neaišku, kuo perkėlimas į Šiaulių kalėjimą galėtų pasitarnauti geresnei pareiškėjo resocializacijai. Pareiškėjo nuomone, Pravieniškių kalėjime sudaromos beveik idealios resocializacijos sąlygos.

3. Atsakovas LKT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą vadovavosi BVK, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo, dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, ir grindė šiais argumentais:

4.1. Nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais LKT direktoriaus motyvuotu nutarimu. Nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai: nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.); perkėlimo į kitą užsienio valstybę pagrindą patvirtinantys dokumentai, jei nuteistasis iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą perkeliamas vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras; tais atvejais, kai galimybę pridėti perkėlimą pagrindžiančius dokumentus riboja įslaptintų dokumentų administravimą reglamentuojantys teisės aktai, nutarimo projekte nurodomi perkėlimo motyvai ir neskelbtino dokumento data bei numeris (Tvarkos aprašo 3–5 p.).

4.2. Pareiškėjas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą – galutinė bausmė 12 m. laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2019 m. spalio 22 d.); Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 12 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – galutinė bausmė 15 m. laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2024 m. kovo 28 d.). Anksčiau pareiškėjas teistas 2 kartus, baudą sumokėjęs. Bausmės pradžia: 2023 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga: 2038 m. birželio 1 d. Pareiškėjas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2020 m. liepos 22 d. iš Pravieniškių 1-jo kalėjimo. Pareiškėjas bausmę atlieka uždaro tipo paprastosios grupės sąlygomis (BVK 33 str. 1 d.).

4.3. 2024 m. kovo 28 d. įsiteisėjus pareiškėjui paskirtai laisvės atėmimo bausmei buvo pradėtas rengti nutarimo projektas dėl pareiškėjo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą. Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. balandžio 30 d. atlikus pakartotini vertinimą pagal OASys metodiką pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su pareiškėjo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, nustatyta nepakitusi, t. y. vidutinė. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis. Atlikdamas teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas epizodiškai dalyvauja privalomose resocializacijos programose, per bausmės atlikimo laiką baustas drausmine tvarka devynis kartus, skatintas du kartus, galiojančių nuobaudų neturi, todėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija charakterizuoja nuteistąjį patenkinamai. Įvertinus įstaigoje turimą informaciją apie pareiškėją bei įstaigos galimybes, nustatyta, kad įstaigoje nepakanka vietų (kamerų tipo patalpų) šios kategorijos asmenims, todėl naujai atvykusiems nuteistiesiems, kuriems paskirta atlikti bausmę uždaro tipo laisvės atėmimo sąlygomis, nėra galimybės užtikrinti įstatyme nustatytų laikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisės normomis, siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą (įstatyme nurodytas laikymo sąlygas), buvo rekomenduota pareiškėją perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą į Šiaulių kalėjimą. Teisės aktai nenumato nuteistiesiems galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą.

4.4. Nutarimas priimtas vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Dėl pareiškėjo priimtas sprendimas nesudaro pagrindo pareiškėjui reikalauti ar teismui naikinti LKT direktoriaus Nutarimo. Nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes teismas, skirdamas bausmę, įvertina, kad tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Pareiškėjo neperkėlimas į Šiaulių kalėjimą, kur būtų užtikrintos sąlygos pagal jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino LKT direktoriaus Nutarimą.

6. Teismas vadovavosi BVK, Tvarkos aprašo normomis ir nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojas D. C. 2024 m. birželio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. SV-23-18427 „Dėl nuteistojo S. Y. perkėlimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) viršininkui pranešė, jog įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistasis S. Y., galutinė laisvės atėmimo bausmė – 15 m. laisvės atėmimo (įsiteisėjo 2024 m. kovo 28 d.), šiuo metu įstaigoje nepakanka vietų (kameros tipo patalpų) šios kategorijos asmenims, todėl naujai atvykusiems nuteistiesiems, kuriems paskirta atlikti bausmę uždaro tipo laisvės atėmimo sąlygomis, nėra galimybės užtikrinti įstatyme nustatytų laikymo sąlygų. Siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą (įstatyme nurodytas laikymo sąlygas), rekomenduojama nuteistąjį S. Y. perkelti tęsti bausmės atlikimą į Šiaulių kalėjimą.

6.2. 2024 m. birželio 10 d. buvo surašyta ir nuteistojo S. Y. chrakteristika Nr. RV-23-5174 (toliau – ir charakteristika), kurioje aprašyta jo darbinė veikla laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo pajamų pobūdis, šeiminė padėtis, bendravimas su artimaisiais, taikytos nuobaudos, tarpasmeniniai įgūdžiai, jo kriminalinė istorija, nurodyta, kad atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, tiek 2021 m. kovo 23 d., tiek 2023 m. balandžio 20 d. bei 2024 m. balandžio 30 d. nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Charakteristikoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, epizodiškai dalyvauja privalomose resocializacijos programose, per bausmės atlikimo laiką devynis kartus baustas drausmine tvarka, skatintas du kartus, galiojančių nuobaudų neturi, todėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracija charakterizuoja nuteistąjį patenkinamai.

6.3. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. NN-250, vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tvarkos aprašo 3, 4 ir 5 punktais, atsižvelgus į nuteistojo charakteristiką ir Tarnybinį pranešimą, siekiant užtikrinti veiksmingesnį nuteistojo resocializacijos procesą, nutarta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.

7. Aptaręs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus principus (3 str.), pagrindines administracinių sprendimų priėmimo nuostatas (10 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nuteistojo perkėlimo aspektu, teismas darė išvadą, kad Nutarimas neatitinka minėtų teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos, nes Nutarime nėra pagrįstas pareiškėjo perkėlimo pagrindas, tik formaliai nurodoma, kad jis priimamas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, siekiant užtikrinti veiksmingesnį nuteistojo resocializacijos procesą. Teismas nustatė, jog pareiškėjo charakteristikoje nurodyta, kad įkalinimo įstaigoje, t. y. Pravieniškių 2-ajame kalėjime, nuteistasis užsiima individualia darbine veikla, apie kurią kalba su entuziazmu, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bendradarbiauja su psichologais, palaiko artimus socialinius ryšius su tėvais, sugyventine ir vaiku, bendrauja telefonu, lankomas pasimatymų metu ir nors Nutarime nurodoma, kad buvo atsižvelgta ir į nuteistojo charakteristiką, tačiau charakteristikoje nurodytos aplinkybės priimant Nutarimą neįvertintos. Teismas nurodė, kad Tarnybiniame pranešime pažymėta, jog įstaigoje (Pravieniškių 2-ame kalėjime) šiuo metu nepakanka vietų (kamerų tipo patalpų) atlikti bausmę uždaro tipo laisvės atėmimo sąlygomis, todėl naujai atvykusiems nuteistiesiems nėra galimybės užtikrinti įstatyme nustatytų laikymo sąlygų, tačiau nekonkretizuota, kodėl į kitą laisvės atėmimo vietą reikia perkelti būtent pareiškėją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo charakteristikoje nurodyta, jog jis Pravieniškių 2-ame kalėjime bausmę atlieka uždaro tipo paprastosios grupės sąlygomis, taigi dėl to jo perkelti į Šiaulių kalėjimą nebuvo poreikio, į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą jis atvyko 2020 m. liepos 22 d. atlikti bausmę pagal 2019 m. sausio 15 d. nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme, t. y. Nutarimo priėmimo metu nebuvo naujai atvykęs nuteistasis.

8. Teismas sprendė, jog iš Nutarimo bei nuteistojo charakteristikos negalima padaryti išvados, jog pareiškėją perkėlus į Šiaulių kalėjimą bus pagerinta ar palengvinta jo resocializacija. Pareiškėjo charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad 2021 m. kovo 23 d. bei 2023 m. balandžio 20 d. atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, pareiškėjui nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. balandžio 30 d. atlikus pakartotinį vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, nustatyta nepakitusi, t. y. vidutinė, atlikus didelės žalos rizikos vertinimą, nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis. Teismas priėjo prie išvados, jog neaišku, kodėl būtina pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą ir kaip tai realiai prisidėtų prie jo resocializacijos palengvinimo, o taip pat ir pats pareiškėjas nesutinka būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, nurodo ir šeimynines priežastis, kurios nebuvo vertinamos priimant Nutarimą.

9. Teismas panaikino Nutarimą kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų.

III. 10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, o teismui nutarus kitaip – grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti teismui iš naujo.

11. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nuteisimu, nuosprendžio įsiteisėjimu (2024 m. kovo 28 d.), pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų vertinimu pagal BVK 31 straipsnio 1 dalį ir Tvarkos aprašą, vietų trūkumu Pravieniškių 2-ajame kalėjime (kamerų tipo patalpų), pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu (2024 m. balandžio 30 d. nepakitusi, vidutinė, nustatytas žemas didelės žalos rizikos lygis) ir nurodo, jog:

11.1. Teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, nes pažeisti objektyvumo ir teisėtumo principai, nulėmę neteisingą bylos išsprendimą. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes: pareiškėjo charakteristiką, pailgėjusią bausmės trukmę, padarytų drausminių nusižengimų skaičių.

11.2. Kalinimo įstaigose yra nustatytas konkretus laikomų asmenų skaičius ir jų paskirstymas pagal jiems teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę LKT yra privalomas, tad nevykdant teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pareiškėjui, šiuo atveju neperkėlus jo į Šiaulių kalėjimą, kur būtų užtikrintos sąlygos pagal jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusių ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

11.3. Pareiškėjas per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas devynis kartus, o nustatytos neigiamos aplinkybės (nusikalstamo elgesio rizika nepakitusi, t. y. vidutinė, žemas didelės rizikos lygis) yra esminės, turėjusios įtakos tiek Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai, tiek pareiškėjui vertinant dėl jo perkėlimo. Pareiškėjo charakteristika yra neatskiriama Nutarimo dalis, kuri sudaro Nutarimo pagrįstumą.

11.4. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog perkėlus jį į Šiaulių kalėjimą, jo kalinimo sąlygos pablogėjo.

12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja teismo priimto sprendimo motyvus, bylos faktines aplinkybes, akcentuoja, kad teismas jas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo, o LKT nurodytos pareiškėjo perkėlimo iš vienos įkalinimo įstaigos, kurioje jis jau buvo atlikęs žymią dalį jam paskirtos bausmės, tiek pagrįstu teismo sprendimu, tiek pareiškėjo įsitikinimu nėra išimtinės, kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pareiškėjo nuomone, tai, kad Nutarimas yra ydingas, neteisėtas ir nepagrįstas, patvirtina ir faktinės aplinkybės, atsiradusios po šio akto priėmimo ir nuteistojo perkėlimo iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą: pareiškėjas neteko galimybės vykdyti darbinę veiklą (nurodyta iš naujo pereiti veiklos pripažinimo darbine procedūrą, nerasta galimybių skirti patalpas), suretėjo tėvo ir vaiko susitikimai (nuo 1 karto per savaitę iki vieno karto per mėnesį), su tuo susiję skundai išnagrinėjami formaliai, kalinių buitinės sąlygos, maitinimas daug blogesnis ir pan. Pareiškėjas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą prideda įrodymus apie tiesioginius BVK nuostatų pažeidimus Šiaulių kalėjime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:/

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. NN-250 „Dėl nuteistojo S. Y. perkėlimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Ginčijamu Nutarimu LKT direktorius, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tvarkos aprašo 3–5 punktais, atsižvelgęs į nuteistojo charakteristiką bei Tarnybinį pranešimą, siekiant užtikrinti veiksmingesnį nuteistojo resocializacijos procesą, nutarė pareiškėją perkelti iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą tęsti bausmės atlikimą.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Nutarimą priėjęs prie išvados, kad Nutarime nėra pagrįstas pareiškėjo perkėlimo pagrindas, neįvertintos pareiškėjo charakteristikoje nurodytos aplinkybės, be kita ko, šeimyninės priežastys ir aplinkybės, nekonkretizuota, kodėl į kitą laisvės atėmimo vietą reikia perkelti būtent pareiškėją, bausmę atliekantį uždaro tipo paprastosios grupės sąlygomis ir jam jau nesant naujai atvykusiu, ir kaip perkėlimas prisidėtų prie jo resocializacijos palengvinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nutarimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vertina jį kaip nepagrįstą, neteisėtą, nes teismas pažeidė objektyvumo ir teisėtumo principus, o tai lėmė neteisingai išspręstą bylą. Atsakovas akcentuoja, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

18. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui padavė naujus įrodymus – LKT 2024 m. lapkričio mėn. raštą „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2024 m. spalio 7 d. skundą (be metaduomenų), LKT Šiaulių kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. SN-24-585 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2024 m. liepos 23 d. skundą, G. J. LKT siųstus 2024 m. birželio 20, 25, 28 d. elektroninius laiškus, LKT Šiaulių kalėjimo 2024 m. liepos 15 d. raštą Nr. SA-24-17 „Dėl informacijos pateikimo“ G. J., LKT Turto valdymo skyriaus 2024 m. rugsėjo mėn. raštą „Dėl skundo“, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 14 d. skundą (be metaduomenų), LKT Šiaulių kalėjimo 2025 m. sausio 31 d. raštą Nr. SA-24-12 „Dėl skundo nagrinėjimo“ G. J., LKT Šiaulių kalėjimo 2024 m. gruodžio mėn. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2024 m. lapkričio 18 d. skundą (be metaduomenų).

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinė je byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija pareiškėjo paduotų naujų dokumentų neprideda prie bylos, nes nenustatė, kad naujų įrodymų (pvz., LKT Šiaulių kalėjimo 2025 m. sausio 31 d. rašto Nr. SA-24-12 „Dėl skundo nagrinėjimo“ G. J.) pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pareiškėjas nepagrindė, kodėl likusieji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

20. Dėl nagrinėjamos bylos ribų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi ginčo šalių argumentai dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime nevertinami ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos ginčo dalyku.

21. BVK (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. liepos 18 d.) 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją, padidinti asmens sveikatos priežiūros ar kitų socialinių paslaugų prieinamumą. Nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras (BVK 31 str. 2 d.).

22. Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2024 m. rugsėjo 13 d.) 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ojo, Pravieniškių 2–ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo į kitą perkeliami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Tvarkos aprašo 1 priedas). Nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Tvarkos aprašo 4 p.). Tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, kad nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai, be kita ko, nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (Tvarkos aprašo 5.1 p.).

23. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui, jame, be kitų būtinųjų elementų, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

24. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo byloje atliktas įrodymų vertinimas, pažymėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nutarimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju Nutarime nėra pateikta išsami faktinės situacijos analizė, nurodytos teisės normos savaime nelemia pagrindo perkelti pareiškėją į kitą įkalinimo įstaigą, Nutarime nėra išdėstyti jo priėmimo motyvai, lakoniškai nurodoma, kad Nutarimas priimtas atsižvelgiant į charakteristiką bei Tarnybinį pranešimą ir siekiant užtikrinti veiksmingesnį nuteistojo resocializacijos procesą. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pareiškėjo charakteristika yra neatskiriama Nutarimo dalis, kuri sudaro Nutarimo pagrįstumą, tačiau joje nėra jokių argumentų, kokios pareiškėjo asmeninės savybės, elgesys ir kiti veiksniai lėmė būtinybę perkelti pareiškėją į kitą įkalinimo įstaigą (Šiaulių kalėjimą) būtent veiksmingesnio nuteistojo resocializacijos proceso tikslu. Tokios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas devynis kartus, nes charakteristikoje taip pat pažymėta, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi, skatintas du kartus. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su nustatyta pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika, nes charakteristikoje nurodoma, kad pagal OASys metodiką nustatyta pareiškėjo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakitusi išliko nuo 2021 m. kovo 23 d. vertinimo, taigi ši aplinkybė negali būti vertinama kaip neigiama esminė aplinkybė, turėjusi įtakos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai, vertinant dėl pareiškėjo perkėlimo. Tarnybiniame pranešime, kuris iš esmės taip pat vertintinas kaip sudedamoji Nutarimo dalis, taip pat nenurodytos Nutarimui priimti reikšmingos aplinkybės, o nurodytosios (dėl nepakankamo kiekio kamerų tipo patalpų) nesusietos su teisės normomis, kurios aktualios nagrinėjamoje byloje.

27. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Nutarimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes priimant Nutarimą nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, neišdėstyti sprendimo priėmimo motyvai jame.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai aiškino bei taikė byloje aktualias teisės normas, teisingai išsprendė klausimą dėl Nutarimo teisėtumo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis