e73d8184-9234-481f-9c0f-0b7f7ea4a02e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                             Civilinė byla Nr. 2-622/2014                                                      Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Imava“ administratoriaus atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1947-343/2013 pagal pareiÅ¡kėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Imava“ administratoriaus praÅ¡ymÄ pripažinti bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Imava“ bankrotÄ tyčiniu.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmėKauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi UAB „Imava“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas A. S.. UAB „Imava“ administratorius 2013 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl BUAB „Imava“ bankroto pripažinimo tyčiniu dėl nuostolingai ir ekonomiÅ¡kai bendrovei nenaudingų sandorių sudarymo. Nurodė, kad bendrovė, gavusi 11 590 000 Lt piniginių lėšų už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , dalį jų - 7 243 600 Lt, be jokių garantijų paskolino užsienio bendrovei Euroconto LLP, kuri grÄ Å¾ino tik dalį paskolos ir liko skolinga 6 913 662,14 Lt.

Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad administratoriaus praÅ¡ymas yra grindžiamas Kauno apskrities VMI 2009 m. birželio 18 d. patikrinimo aktu Nr. AU 16-41, kuriame nėra nurodytų aplinkybių apie UAB „Imava“ gautų piniginių lėšų už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ paskolinimÄ užsienio bendrovei Euroconto LLP bei į tai, jog administratorius nepateikė paskolos sutarčių, sudarytų tarp UAB „Imava“ ir bendrovės Euroconto LLP, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi administratoriui nustatė 10 dienų terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti – UAB „Imava“ ir bendrovės Euroconto LLP paskolos sutartims pateikti.UAB „Imava“ administratoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo, kuriame nurodė, kad teismui pateikti paskolos sutarties kopijos neturi galimybės, kadangi jam nėra perduoti BUAB „Imava“ dokumentai.

Buvusiai bendrovės direktorei G. V. ir jos akcininkui UAB „Izokvantos prekyba“ iÅ¡siųsti laiÅ¡kai grįžo neįteikti, o užsienio bendrovė Euroconto LLP į iÅ¡siųstÄ raginimÄ nesureagavo. Administratoriaus nuomone, VMI specialistų iÅ¡vada ir papildomai pridedamas bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as yra pakankami įrodymai pripažinti BUAB „Imava“ bankrotÄ tyčiniu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi BUAB „Imava“ administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Imava“ bankroto pripažinimo tyčiniu laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino administratoriui.

Teismas nurodė, kad administratorius nepateikė BUAB „Imava“ ir užsienio bendrovės Euroconto LLP paskolos sutarties, iÅ¡ pridėtų įrodymų matyti, kad 2013 m. gruodžio 3 d. užsienio bendrovei Euroconto LLP buvo siunčiama paÅ¡to siunta, tačiau nepateikta įrodymų, kokie dokumentai buvo siunčiami. Teismo teigimu, administratorius neiÅ¡naudojo visų įstatymo nustatytų galimybių perimti bendrovės dokumentus. Ä®vertinęs pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendė, kad administratorius per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alino tik dalį nurodytų praÅ¡ymo trÅ«kumų, todėl praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Imava“ bankroto pripažinimo tyčiniu laikė nepaduotu ir grÄ Å¾intino administratoriui (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas BUAB „Imava“ administratorius atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad administratorius perimdamas turtÄ ir dokumentus, neiÅ¡naudojo visų galimybių. Dėl turto ir dokumentų perdavimo į antstolius nebuvo kreiptasi todėl, kad antstoliai vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB ,,Imava“ nuo 2009 m., tačiau jokių rezultatų nepasiekė, todėl dar kartÄ kreiptis į antstolius nėra prasmės. Administratorius nepateikė Euroconto LLP siunčiamo raÅ¡to kopijos todėl, kad Å¡ioje byloje jis nėra reikÅ¡mingas, jis paraÅ¡ytas anglų kalba, juo raginama sumokėti nepadengtÄ paskolos dalį.

Å is raÅ¡tas bus panaudotas kitoje byloje dėl žalos atlyginimo. Teismui yra pateikti kiti neginčijami raÅ¡ytiniai įrodymai. Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo aktas yra pakankamas įrodymas, kad BUAB ,,Imava“ bankrotas bÅ«tų pripažintas tyčiniu, kuris įrodo Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytÄ prezumpcijÄ . IV. Apeliacinio teismo argumentaiAtskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms.Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių (tiek privačių, tiek valstybės institucijų), darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus.

Tai lemia neabejotinÄ vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose. Tokiose bylose, kaip susijusiose su vieÅ¡ojo intereso apsauga, teismas turi bÅ«ti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose, teismui suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymÄ , tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 str. 12 d.). Teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu (Ä®BÄ® 20 str. 1 d.).

Taigi, teismas, Å¡ios kategorijos bylose bÅ«damas aktyvus, turi savo iniciatyva imtis aktyvių veiksmų tyčinio bankroto požymiams nustatyti net ir nesant byloje dalyvaujančio asmens kreipimosi dėl tyčinio bankroto nustatymo. Tais atvejais, kai byloje yra duomenų apie galimÄ tyčinį bankrotÄ arba teismas gauna procesinį dokumentÄ , kuriame yra informacijos apie galimÄ tyčinį bankrotÄ , tačiau įrodymų, leidžiančių teismui priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ dėl tyčinio bankroto nustatymo, nepakanka, teismas turėtų įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti tyčinio bankroto požymius.

Nagrinėjamu atveju į UAB „Imava“ bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl tyčinio bankroto nustatymo kreipėsi BUAB „Imava“ administratorius. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi administratoriui nustatė terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti – pateikti UAB „Imava“ ir bendrovės Euroconto LLP paskolos sutartis, kuriomis grindžiamas praÅ¡ymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, o skundžiama nutartimi administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Imava“ bankroto pripažinimo tyčiniu laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino administratoriui, nurodydamas, kad administratorius per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alino tik dalį teismo nutartyje nurodytų praÅ¡ymo trÅ«kumų.

Tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, teismas, bÅ«damas aktyvus ir gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , gavęs informacijos apie galimÄ tyčinį bankrotÄ , procesiniu sprendimu turėjo įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti reikalingus įrodymus, o ne taikyti procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas administratorių paÅ¡alinti praÅ¡ymo trÅ«kumus, o Å¡iam neįvykdžius teismo nurodymo, administratoriaus praÅ¡ymÄ laikydamas nepaduotu ir grÄ Å¾indamas jį administratoriui, neįvertino tos aplinkybės, kad kaip nurodė administratorius, iki kreipimosi į teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu dienos jam nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai, todėl pateikti teismo nurodytų įrodymų jis neturi galimybės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turėjo imtis aktyvių veiksmų įrodymų apie galimÄ tyčinį bankrotÄ iÅ¡sireikalavimui.

Be to, procesinio dokumento trÅ«kumai, nesudarantys kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas nustatyti terminÄ Å¡io procesinio dokumento trÅ«kumams Å¡alinti (CPK 115 str. 2, 4 d.), o juo labiau – laikyti jį nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.). Kaip jau minėta, teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartyje praÅ¡ymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu trÅ«kumu nurodė tai, kad administratorius nepateikė įrodymų – UAB „Imava“ ir bendrovės Euroconto LLP paskolos sutarties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjas), jau paduodamas ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ), pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje (pareiÅ¡kime) iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v.

D. R., S. R., bylos Nr. 3K-3-494/2011). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje (pareiÅ¡kime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimÄ ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 185 str.).

Dėl Å¡ių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų bÅ«ti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Dėl to nurodytu pirmosios instancijos teismo argumentu taip pat negalėjo bÅ«ti laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas administratoriui praÅ¡ymas dėl BUAB „Imava“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir perduotinas praÅ¡ymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti praÅ¡ymo dėl BUAB „Imava“ bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjaAlė Bukavinienė