Legislator Case Law & Legislation
e73c45d1-e88d-46f4-9d08-5818cb47bf8b AI generated

e73c45d1-e88d-46f4-9d08-5818cb47bf8b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e73c45d1-e88d-46f4-9d08-5818cb47bf8b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkinas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2440-450/2010 pagal ieÅ¡kovo K.

Legislator headnote

AI generated

e73c45d1-e88d-46f4-9d08-5818cb47bf8b · Lietuvos apeliacinis teismas: Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žymaus ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimo, darbingumo sumažėjimo, kad neteisėtas suėmimas, tam tikru bÅ«du galėjo prisidėti prie jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, nors tikėtina, kad neteisėti atsakovo veiksmai galėjo bÅ«ti viena iÅ¡ aibės aplinkybių, paskatinusių ar galėjusių paskatinti bei sÄ lygoti ir taip jau turėtų ligų paÅ«mėjimÄ , sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkinas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2440-450/2010 pagal ieÅ¡kovo K.

J. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2003 m. gegužės 13 d. pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau sujungti į vienÄ . ikiteisminį tyrimÄ , kurį atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausios valdybos ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nai.

Ä®tarimai ieÅ¡kovui K. J. pareikÅ¡ti pagal požymius nusikaltimų, numatytų LR BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. 2003 m. liepos 3 d. Generalinė prokuratÅ«ra pranešė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad baudžiamojoje byloje be teisėjo nutarties buvo atliktos dvi neatidėliotinos kratos: 2003 m. birželio 30 d. krata atlikta automobilyje Audi 100, kuriuo naudojosi ieÅ¡kovas ir tÄ pačiÄ dienÄ statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ K.

J. buvo sulaikytas, įtariamojo laikino sulaikymo protokolas suraÅ¡ytas 2003 m. birželio 30 d. 23.45 val. Generalinė prokuratÅ«ra 2003 m. liepos 2 d. pareiÅ¡kimu prašė įtariamajam skirti kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ . Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas nutartimi praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies ir paskyrė kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ 14 dienų iki 2003 m. liepos 16 d. 2003 m. liepos 15 d. praneÅ¡imu Generalinė prokuratÅ«ra prašė pratęsti įtariamajam K. J. kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ dviem mėnesiams. 2003 m. liepos 15 d.

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė - suėmimas buvo pratęsta iki 2003 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 24 d. nutartimi panaikinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 . liepos 15 d. nutartis. IeÅ¡kovas K. J. kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 150 000 Lt neturtinei žalai ir 50 000 Lt turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti, o taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jis buvo neteisėtai sulaikytas nuo 2003 m. birželio 30 d. ir neteisėtai laikomas suimtas iki 2003 m. liepos 24 d., tačiau Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2003 m. liepos 2 d. nutarties neskundė dėl jam skirto suėmimo termino trukmės, kadangi skundas per tokį terminÄ nebÅ«tų iÅ¡nagrinėtas.

Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2003 m. liepos 24 d. nutarti­mi panaikino 2003 m. liepos 15 d. nutartį pratęsti suėmimo terminÄ , o apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo paneigti faktai ir argumentai, kuriuos nurodė pirmos instancijos teismas. Tokiu bÅ«du laisvė buvo neteisėtai atimta 25 dienas, dėl ko ieÅ¡kovas paty­rė turtinę ir neturtinę žalÄ : beveik mėnesį buvo atimta galimybė bendrauti su dukromis, sužadėtine bei kitais artimaisiais; per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ artimi žmonės buvo priversti vykti į Vilnių ir perdavinėti maisto bei kitus bÅ«tinus reikmenis; buvo priverstas neapib­rėžtam laikui atidėti suplanuotÄ santuokÄ ; negalėjo vykdyti individualios veiklos, tuo prarasdamas iÅ¡ jos gaunamas pajamas. pablogėjo sveikata, negalėjo suplanuotai susituokti su žmona.

Be to, nurodė, kad tuo metu, kai prie namų buvo sulaikytas, visa tai matė keletas žmonių, kurie buvo atėję tartis dėl galimybės įsidarbinti Å«kyje, todėl neteisėtas laisvės atėmimas pažemino K. J. garbę ir oru­mÄ , padarė didžiulę žalÄ geram jo vardui, reputacijai ir verslo (karjeros) galimybėms. Iki neteisėto laisvės atėmimo buvo diagnozuotas aukÅ¡tas krau­jospÅ«dis. Neteisėto laisvės atėmimo metu patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinis sukrėti­mas, pažeminimas, nepatogumai, nerimas dėl ateities, taip pat didžiulės dvasinės kan­Äios, kurias sukėlė pareigÅ«no A.

K. nuo­latiniai grasinimai, iÅ¡ esmės pablogino sveikatÄ . V. kaime 2003 m. birželio mėnesį buvo pasirengta teikti kaimo turizmo paslaugas. Pirmieji klientai turėjo atvykti 2003 m. liepos mėnesio pirmÄ penktadienį. Å i Å¡eimos veiklos sritis buvo visiÅ¡kai apleista: ne tik nevyko jokie kaimo turizmo organizavimo darbai, bet ir negavę atlyginimo, iÅ¡sibėgiojo visi darbi­ninkai. IeÅ¡kovas banke buvo paėmęs kreditÄ , kurį reikėjo pradėti grÄ Å¾inti 2003 m. spalio mėnesį. Buvo tikimasi, kad per 2003 m. liepos - rugsėjo mėnesius bus uždirbta pakankamai piniginių lėšų.

Dėl Å¡ios priežasties buvo priverstas kreiptis į AB „Šiaulių bankas“, praÅ¡ydamas sumažinti grÄ ­Å¾intinos paskolos dydį. Grįžus iÅ¡ kardomojo kalinimo įstaigos buvo sugniuždytas, palaužtas tiek fiziÅ¡kai, tiek ir emociÅ¡kai, todėl tokioje dvasinėje bÅ«klėje negalėjo iÅ¡ karto imtis aktyvaus verslo. Tuo tarpu pra­dėjęs verstis kaimo turizmo verslu jau pirmÄ mėnesį gavo 8 580 Lt; antrÄ jį ir trečiÄ ­jį - 18 850 Lt ir 20 310 Lt. Bendrai 2003 metais iÅ¡ kai­mo turizmo veiklos gavo 47 740 Lt pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ieÅ¡kovo K. J. naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui K. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas buvo sulaikytas pagal baudžiamajame procese numatytas procedÅ«ras, pradėjus ikiteisminius tyrimus, įtariant ieÅ¡kovÄ sunkaus nusikaltimo padarymu, tikimybe, kad įtariamasis (ieÅ¡kovas) gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, trukdyti nustatyti tiesÄ , daryti naujus nusikaltimus, paveikti liudytojus, paslėpti ar sunaikinti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, toks procesinis sprendimas nėra panaikintas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 1 d. c p., 5 str. 4 d.) bei nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų skundęs jo atžvilgiu atliktÄ procesinį veiksmÄ baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta instancine tvarka, byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ sulaikant ieÅ¡kovÄ .

Skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama tik į tikėtinumÄ , kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesÄ , darys naujus nusikaltimus ir t.t. Å ia nuostata reikalaujama teisėto kardomosios priemonės ir procesinės prievartos priemonės paskyrimo, o ne teisėto pripažinimo kaltu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė suėmimas, tiek ir jos pratęsimas buvo atlikti pagal baudžiamojo proceso įstatyme numatytas procedÅ«ras, tuo metu pagrįstai įtariant ieÅ¡kovÄ sunkių nusikaltimų padarymu, tikimybe, kad neapribojus jo laisvės ar neatlikus tam tikrų prievartos priemonių ieÅ¡kovas gali trukdyti nustatyti tiesÄ , įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę neigė, bandė daryti poveikį kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Be to, teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2003 m. liepos 2 d. nutartis, kuria K. J. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 14 dienų nėra panaikinta (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 1 d. c p. p., 5 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismas jau konstatavo pagrindų kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimui nebuvimÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog toks pagrindas pratęsiant kardomÄ jį kalinimÄ neegzistavo ir laikotarpiu nuo 2003 m. liepos 16 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 24 d. nutarties, kai Å¡i kardomoji priemonė buvo panaikinta, t. y. iÅ¡ viso 8 dienas ieÅ¡kovo suėmimas laikytinas neteisėtu ir sudarančiu pagrindÄ Ä¯ turtinės bei neturtinės žalos atlyginimÄ .

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žymaus ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimo, darbingumo sumažėjimo, kad neteisėtas suėmimas, tam tikru bÅ«du galėjo prisidėti prie jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, nors tikėtina, kad neteisėti atsakovo veiksmai galėjo bÅ«ti viena iÅ¡ aibės aplinkybių, paskatinusių ar galėjusių paskatinti bei sÄ lygoti ir taip jau turėtų ligų paÅ«mėjimÄ , sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ .

Kita vertus, teismas atsižvelgė tik į tai, jog bet koks normalus asmuo, esant tokioms sÄ lygoms (nepagrįstam suėmimui baudžiamojoje byloje), galėjo patirti didesnių ar mažesnių sveikatos, daugiausia – psichologinės bÅ«senos, sutrikimų.Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (suėmimo pratęsimo) ir atsiradusios žalos (kaimo turizmo verslo pradėjimo). IeÅ¡kovo suėmimo termino pratęsimas neturėjo įtakos tokio verslo plėtojimui (pradžios laikui), kadangi verslo liudijimas verstis tokia veikla iÅ¡duotas tik 2003 m. spalio 7 d., iki Å¡io termino jokios gautos pajamos iÅ¡ tokio verslo ar atskirų susitarimų negali bÅ«ti pateisinamos.

Spręsdamas iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimÄ Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad 32 100 Lt iÅ¡laidos neatitinka LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) ribų, iÅ¡ teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų neaiÅ¡ku, ar visos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti sumokėtos bÅ«tent Å¡ioje civilinėje byloje, todėl priteistinÄ iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumÄ sumažino iki 2000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieškovas K. J. prašo pripažinti, kad buvo neteisėtai sulaikytas ir suimtas, dėl ko neteisėtai buvo laikomas nelaisvėje nuo 2003 m. birželio 31 d. iki 2003 m. liepos 24 d. bei ieškinį tenkinti ir priteisti 16 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo šiuos argumentus:1. Teismai privalo ex officio patikrinti, ar asmens laisvės suvaržymas buvo teisėtas tiek nacionalinės teisės, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) požiūriu.

Apeliantas pažymi, kad nuo 2003 m. liepos 2 d. iki 2003 m. liepos 15 d. jokių papildomų duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo pateikta, todėl nelogiÅ¡ka laikyti suėmimÄ teisėtu (ypač atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 24 d. nutartimi suėmimo pagrindai pripažinti neteisėtais) minėtu laikotarpiu nėra. Be to, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2003 m. liepos 2 d. nutartis neskųsta todėl, kad skundo nagrinėjimas bÅ«tų užtrukęs ilgiau, o taip pat bÅ«nant įsitikinusiu, kad pareigÅ«nams pakaks laiko įsitikinti, jog jokios nusikalstamos veikos K.

J. nėra padaręs.2. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo patirti išgyvenimai bei stresas turėjo įtakos sveikatos būklei. Atitinkamai tai, kad anksčiau taip pat turėta sveikatos problemų, nepaneigia ieškovui dėl neteisėto sulaikymo ir suėmimo atsiradusios žalos. Be to, neteisėti veiksmai turėjo aiškios įtakos ir šeimyniniam gyvenimui, reputacijos pablogėjimui ir pan., todėl neturtinės žalos vertinimas 1000 Lt neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

3. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apribojus ieÅ¡kovui laisvę 25 dienoms, anksčiau suplanuoti ir numatyti įvykdyti realÅ«s darbai, pradedant kaimo turizmo verslÄ , be K. J., kaip savininko ir darbų organizatoriaus, negalėjo bÅ«ti vykdomi. Atitinkamai teismas nevertino ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų apie realiai gautų pajamų iÅ¡ kaimo turizmo verslo vidurkį (apie 30 000 Lt per mėnesį) ir netaikė analogijos įvertinant žalos dydį. Neteisėti veiksmai lėmė tai, kad gauti leidimÄ ir pradėti savo verslÄ ieÅ¡kovas galėjo tik pasibaigus įkalinimui, o reikėjo dar viso mėnesio, kol iÅ¡ verslo pradėjo gauti pajamas.

4. Nesutikdamas su priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu apeliantas nurodo, kad byla yra sudėtinga, bylinėjimasis užtruko, todėl 16 400 Lt suma atitinka Teisingumo ministerijos rekomendacijas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kriminalinės policijos biuras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunktį valstybė gali riboti asmens laisvę, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimÄ , o apelianto sulaikymas ir suėmimas buvo teisėtas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliantas iÅ¡ esmės nepateikia jokių argumentų dėl motyvų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 24 d. nutartimi dėl suėmimo panaikinimo be kitų motyvų yra nurodyta, jog dalis tyrimo veiksmų jau atlikta, todėl tikėtina, kad daryti poveikio dalyvaujantiems byloje asmenims apeliantas jau negalės. Atitinkamai visiÅ¡kai nepagrįstas apelianto teiginys, kad nebuvo pagrindų taikyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .

Be to, palyginus Rekomendacijose nustatytus dydžius ir teisinės pagalbos iÅ¡laidas nagrinėjamoje byloje, aiÅ¡ku, kad jos pernelyg didelės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad vienos nutarties dėl suėmimo pratęsimo panaikinimas nepreziumuoja kitų procesinės prievartos priemonių taikymo neteisėtumo, o suėmimas, grindžiamas įsiteisėjusia ir instancine tvarka nepanaikinta teismo nutartimi, iÅ¡ principo yra teisėtas, jeigu Å¡i nutartis nepažeidžia Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iÅ¡ suėmimo pagrindų, t. y. pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, vėliau pasitvirtino – įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžiu K. J. buvo pripažintas kaltu dėl poveikio liudytojui. Darytina iÅ¡vada, kad kardomosios priemonės panaikinimÄ 2003 m. liepos 24 d. teismas siejo ir su pagrindų kardomosios priemonės skyrimui pasikeitimu per laikotarpį nuo suėmimo skyrimo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo žmona K.

J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog pirmas užsakymas dėl kaimo turizmo paslaugų teikimo buvo 2003 m. rugsėjo 4 d. ir Å¡is užsakymas buvo laiku įvykdytas. Be to, ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tuo atveju, kai buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, kurie konstatuoti atitinkamu procesiniu sprendimu, o nenustačius neteisėtų veiksmų kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – ieÅ¡kovui padarytos žalos. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamuoju atveju apeliacinį skundÄ padavė tik ieÅ¡kovas, todėl byla nagrinėjama ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ribose.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialios bei procesinės teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.). Apeliantas savo skunde iÅ¡ esmės atkartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo bei nenurodo, kokius pažeidimus suformulavęs tokias iÅ¡vadas padarė pirmosios instancijos teismas.

Savo nesutikimÄ su skundžiamu sprendimu apeliantas grindžia, jo nuomone, pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais tiek be pagrindo jį sulaikant, tiek ir suimant – viso 25, o ne 8 dienas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodytais motyvais, su kuriais jų neatkartodama kolegija sutinka, aptarė tiek apelianto sulaikymo aplinkybes, tiek ir jam 2003 m. liepos 2 d. teismo nutartimi paskirtÄ 14 dienų suėmimÄ bei konstatavo, kad Å¡ie baudžiamojo proceso tvarka atlikti veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, dėl ko negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas netikrino 2003 m. liepos 2 d. teismo nutarimo dėl apelianto sulaikymo pagrįstumo bei apsiribojo nuoroda į tai, kad Å¡is nutarimas nėra nustatyta tvarka panaikintas.

Apeliantas Å¡ių baudžiamojo proceso tvarka priimtų procesinių sprendimų neteisėtumÄ didžiÄ ja dalimi grindžia aplinkybe, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. liepos 15 d. nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo apeliantui pratęsimo Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 24 d. nutartimi buvo panaikinta. Tačiau vien Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, kad prieÅ¡ paminėtÄ 2003 m. liepos 15 d. nutartį apeliantui taikytas sulaikymas ir suėmimas buvo neteisėti, kas neminima ir minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

PrieÅ¡ingai, nutartyje konstatuojama tik tai, kad byloje yra duomenų, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog įtariamasis (apeliantas) galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , o sprendimÄ panaikinti kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , apygardos teismas, be kita ko, motyvavo aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo metu dalis tyrimo veiksmų atlikta.Apskritai sprendžiant tiek dėl ieÅ¡kinio, tiek ir dėl apeliacinio skundo pagrįstumo svarbu yra tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tiek sulaikymas, tiek ir suėmimas iki nuosprendžio nėra bausmė už padarytÄ nusikaltimÄ , o tėra procesinė prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias - iÅ¡tirti nusikaltimÄ , o pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c papunktį laisvė gali bÅ«ti atimta, kai asmuo yra teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad bÅ«tų pristatytas kompetentingam teismo pareigÅ«nui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimÄ ar kai pagrįstai manoma, jog bÅ«tina užkirsti keliÄ padaryti nusikaltimÄ , arba manoma, kad jis gali pabėgti.Sprendžiant dėl apeliantui taikyto sulaikymo bei suėmimo svarbu yra ir tai, kad 2003 m. liepos 2 d. pareiÅ¡kimas dėl kardomosios priemonės - suėmimo apeliantui skyrimo buvo grindžiamas liudytojų J.

P. ir V. S. parodymais (pažymėtina, kad nurodyti liudytojai savo parodymų nekeitė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu) bei aplinkybė, kad nebuvo sulaikytas apelianto bendrininkas F. L.. Svarbu yra ir tai, kad sprendžiant dėl apelianto suėmimo buvo atsižvelgta į rizikÄ , kad paleistas K. J. imsis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti teisingumo vykdymui bei trukdys nustatyti tiesÄ . Tai, kad abejonės dėl tokios rizikos buvo pagrįstos, patvirtina aplinkybė, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, pastarasis nustatė, jog apeliantas pažeidinėjo jam skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę (Å¡velnesnę už suėmimÄ ) bei kelis kartus skambino kviesdamas susitikti liudytojui, su kuriuo buvo įpareigotas nebendrauti, o už poveikį liudytojui K.

J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nutartis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendis, Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis (1 t., 142 b. l., 3 t., 21 -31 b. l.). Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde apie Å¡iÄ aplinkybę nepasisakoma, o apeliantui skirto suėmimo pagrįstumo taikymas nurodytu aspektu (tikslu iÅ¡vengti rizikos, kad apeliantas trukdys nustatyti tiesÄ ) neaptariamas. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neteisėtas apelianto suėmimas truko 8 dienas.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovui atlyginimo dydžio pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į neteisėto suėmimo trukmę, tiek ir į tai, kad apeliantas neįrodė, o byloje pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų neleidžia daryti iÅ¡vados dėl tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtai K. J. pratęsto suėmimo ir pablogėjusios sveikatos. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad suėmimas apribojo apelianto bendravimÄ su giminaičiais, galėjo turėti įtakos jo sveikatos bÅ«klei (nagrinėjamuoju atveju, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, Å¡i iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja prieÅ¡ tai paminėtai teismo iÅ¡vadai, kad suėmimas nenulėmė esminio ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimo), o taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų dėl informacijos apie ieÅ¡kovÄ paskleidimo visuomenės informavimo priemonėse, padidintÄ visuomenės susidomėjimÄ , galinčių sukelti didesnes kančias apeliantui bei atsižvelgė į analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčuose suformuotÄ teismų praktikÄ .

Tuo tarpu apeliantas, teigdamas, kad jam priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus jo patirtiems iÅ¡gyvenimams, niekaip nepagrindė, kad jo paties nurodytas neturtinės žalos dydis (150 000 Lt) atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str., 6.250 str.).Nesutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo apeliantas nurodo, kad jį neteisėtai suėmus, jis planuotÄ kaimo turizmo veiklÄ atliko visu mėnesiu vėliau. Tačiau pastebėtina, kad patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad kaimo turizmo veiklÄ K.

J. turėjo pradėti 2003 m. liepos mėnesio pirmÄ penktadienį, byloje nėra. Tiek verslo liudijimas teikti kaimo turizmo paslaugas, tiek pažymėjimas, kad apelianto teikiama kaimo turizmo paslauga atitinka Å¡ioms paslaugoms teikti nustatytus reikalavimus, buvo iÅ¡duoti ne visu mėnesiu, o daug vėliau (atitinkamai 2003 m. spalio 7 d. ir 2003 m. rugsėjo 30 d.) negu baigėsi suėmimas, o byloje apklausti liudytojai paaiÅ¡kino, kad 2003 m. birželio 30 d. dar vyko statybos darbai. Nurodytos aplinkybės parodo, kad ieÅ¡kovas savo veiklÄ 2003 m. liepos mėnesį nepradėjo ne dėl su jo 8 dienų neteisėtu suėmimu susijusių aplinkybių.Spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ieÅ¡kovui pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra aiÅ¡ku, ar visos jo nurodytos iÅ¡laidos (32 000 Lt) buvo patirtos nagrinėjamoje byloje.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad K. J. Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 16 400 Lt iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ . Be to, priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovo pateiktÄ advokato sunaudoto laiko sÄ naudų lentelę, bei atsižvelgęs tiek į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, tiek į tai, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovo teisingumo ir protingumo kriterijams atitinkančiÄ 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Tokiu bÅ«du keisti Å¡iÄ sprendimo dalį ir priteisti ieÅ¡kovui didesnio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra pagrindo (CK 1.5 str.).Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                  Algirdas Gailiūnas                                                                                                                                  Danutė Gasiūnienė                                                                  Konstantinas Gurinas