Legislator Case Law & Legislation
e73b3bcd-4a85-41d2-9d4f-cfcd6feeb6b1 AI generated

e73b3bcd-4a85-41d2-9d4f-cfcd6feeb6b1 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e73b3bcd-4a85-41d2-9d4f-cfcd6feeb6b1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas bei 2) grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo nebuvo įstatymo nustatytos bÅ«tinosios sÄ lygos – grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.Galima pastebėti, kad ieÅ¡kinyje, kur kartu buvo praÅ¡oma pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neįrodinėjo grėsmės galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Legislator headnote

AI generated

e73b3bcd-4a85-41d2-9d4f-cfcd6feeb6b1 · Vilniaus apygardos teismas: Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui, pagrįstumo.Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinės bylos Nr. e2S-557-794/2017             Procesinio sprendimo Nr. 2-68-3-33056-2016-5             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.;              3.1.18.3.; 3.1.1.2.7.; 2.1.1.3.6.; 3.1.18.8.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto V.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. Ž. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo, prašė iÅ¡ atsakovo V. J. priteisti 16.022,59 Eur skolÄ , 1.435,08 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas taip pat prašė atsakovo V.

J. atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti nekilnojamÄ ir/ar kilnojamÄ turtÄ , o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis. 2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atsakovui ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buvo patenkintas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, nusprendė, kad ieÅ¡kovas pateikė pakankamai ieÅ¡kinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, kad jis tikėtinai pagrindė savo reiÅ¡kiamus reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ bei tai, jog pareikÅ¡to reikalavimo dydžio suma yra didelė, taip pat nėra aiÅ¡ku, kokio turto turi atsakovas, ieÅ¡kovo R. Ž. reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovui V. J. priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, 17.505,94 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui areÅ¡tuotÄ turtÄ parduoti, įkeisti ar kam nors perleisti, leidžiant mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip pat atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal byloje pareikÅ¡tus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas V. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ pagrindė Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas teikdamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nenurodė aplinkybių, faktų, rodančių grėsmę ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimo įvykdymui, dėl ko bÅ«tų galima spręsti apie Å¡ių priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principus, kadangi nebuvo atsižvelgta į atsakovo bei jo Å¡eimos interesus, o taip pat pažeidė proceso dalyvių pusiausvyros stabilumÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjas neturi kilnojamo ar nekilnojamo turto, kuris užtikrintų reikalavimÄ , visas areÅ¡tas yra nukreiptas į pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį, kas lemia pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų trÅ«kumÄ tenkinant kasdienius poreikius.

IeÅ¡kovas R. Ž. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nurodo, jog ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas ir pakankamas tam, kad teismas taikytų laikinÄ sias apsaugos priemones. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl sunkios materialinės padėties tik patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui, pagrįstumo.Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi minėtoje CPK normoje iÅ¡ esmės nustatytos dvi bÅ«tinosios sÄ lygos, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y.

1) ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas bei 2) grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo nebuvo įstatymo nustatytos bÅ«tinosios sÄ lygos – grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.Galima pastebėti, kad ieÅ¡kinyje, kur kartu buvo praÅ¡oma pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neįrodinėjo grėsmės galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Taip pat nemini apelianto nesÄ Å¾iningumo, nenurodo apie jo ketinimus turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant iÅ¡vengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesÄ Å¾iningumo, sprendžiant dėl jo turto areÅ¡to ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuojami, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga Å¡iuo atveju teka bÅ«tent ieÅ¡kovui.Nepriklausomai nuo to, jog ieÅ¡kovas savo praÅ¡yme neatskleidė grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktikoje susiformavusia taisykle, tokiÄ grėsmę nustatė.

Teismų praktikoje yra laikoma, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, pareziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008-04-12 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 2-428/2008).

Å ia taisykle vadovaudamas, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovui pareikÅ¡to reikalavimo dydis yra 17.505,94 Eur, kaip fiziniam asmeniui yra laikomas dideliu, o taip pat nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, nutarė, kad yra grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas konstatuoti grėsmę ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui.

Å i grėsmė gali bÅ«ti paneigta įrodžius atsakovo gerÄ turtinę padėti, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieÅ¡kovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali bÅ«ti neįvykdytas ieÅ¡kovui galimai palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto areÅ¡to.Atkreiptinas dėmesys nagrinėjamu atveju į tai, kad apeliantas pats savo atskirajame skunde nurodo, kad jis neturi nekilnojamo ar kilnojamo turto, kurio vertė bÅ«tų 17.505,94 Eur, taip pat kad jo vienintelės pajamos yra darbo užmokestis.

Tokie apelianto teiginiai iÅ¡ esmės patvirtina CPK 144 straipsnio 1 dalies sÄ lygÄ , jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeidė teisingumo, ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principus. CPK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principais, kurie reiÅ¡kia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba Å¡ie nuostoliai bÅ«tų minimalÅ«s. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovo daugiau nei bÅ«tina teisėtam tikslui (ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡is suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Kiekviena Å¡alis ar ginčijama teisė gali bÅ«ti tinkamai apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė. Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina dalyvaujančių byloje Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir jų interesų pusiausvyrÄ .

Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė nevirÅ¡ydamas pareikÅ¡to reikalavimo masto.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus atsakovui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPKm144 straipsnis, 145 straipsnis).

Skundžiama nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieÅ¡kovo, praÅ¡ančio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bei atsakovo, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Atsakovas neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra gera ir sudaro pagrindÄ panaikinti teismo taikytÄ atsakovo turtui areÅ¡tÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl jÄ keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Nurodytais motyvais pripažinęs, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie laikytini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies,1 punktu,             n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas