e736cc75-e06a-4553-82f7-a637b97b705c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Andriejui Melkovui, atsakovui A. G., jo atstovui advokatui JÅ«riui Petreikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos ieÅ¡kinį atsakovui A.

G. dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia, n u s t a t ė : Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 108 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas A. G. buvo ilgametis Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narys, aktyviai dalyvavo asociacijos veikloje, buvo revizijos komisijos narys. Atsakovas, būdamas asociacijos nariu, tinkamai vykdė savo pareigas: mokėjo nario mokesčius, kas patvirtinama atsakovo bankiniais pavedimais.

Atsakovo priėmimo į asociacijÄ metu galiojusi įstatų redakcija numatė, kad asociacijos narys privalo laikytis Asociacijos įstatų, valdymo organų priimtų sprendimų (Ä®statų 17 punktas). Galiojanti (vėlesnė) Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos įstatų (toliau – Ä®statų) redakcija, 15 p., numato, kad stojamųjų įnašų, nario mokesčio, mokėjimo tvarka, dydis tvirtinama Asociacijos narių suvažiavimo sprendimu. Ä®statų 19.1p. p. numato, kad Asociacijos narys turi laikytis įstatų, valdymo organų sprendimų.

Dar 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo metu buvo patvirtintas nario mokesčio keitimas 2021 metams ir nutarta, jog nario mokesčio dydis susideda iÅ¡ dviejų dalių: 1) 75 eur. (pastovios dalies) 2) plius 3 Eurai už kiekvienÄ laikomÄ Å¾irgÄ sausio 1 dienai. Remiantis Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centro Å«kinio gyvÅ«nų registro duomenimis, atsakovas 2021-01-01 d. turėjo 36 žirgus. Atsakovas A. G. dalyvavo 2020-07-08 visuotiniame asociacijos narių suvažiavime, kas patvirtinama visuotinio narių suvažiavimo dalyvių sÄ raÅ¡u, jam buvo žinomas pastarasis sprendimas, sprendimo nustatyta tvarka jis neskundė, todėl jis tapo jam privalomas.

Atsakovas A. G., bÅ«damas Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos nariu, nesumokėjo nario mokesčio dalies už žirgÄ , laikomÄ 2021 m. sausio 1 d., remiantis 2020 m. liepos 18 d. Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos visuotiniu sprendimu dėl nario mokesčio dydžio, t.y. neatsiskaitė pagal asociacijos iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ 2021-03-03 Nr. (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovui buvo siųsta sÄ skaita bei papildomai raginimas nustatytu terminu sumokėti, tačiau jis nereagavo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių ir gera valia nepadengė įsiskolinimo ieÅ¡kovo atžvilgiu, ieÅ¡kovas pažeistas teises yra priverstas ginti teismine tvarka Atsakovas A. G. teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal ieÅ¡kovo įstatų 24 punktÄ , „visuotinis narių suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių“. Nors protokole teigiama, kad IX klausimo dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams balsavime dalyvavo 73 asociacijos nariai (iÅ¡ asociacijai priklausančių 98 narių), tačiau tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, kurios nepatvirtina jokie kiti duomenys.

Atsakovo interesams atstovaujantis advokatas J. Petreikis kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu pateikti 2020 m. liepos 18 d. įvykusio Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narių suvažiavimo balsų skaičiavimo protokolÄ , pasiraÅ¡ytÄ balsavimo komisijos narių ir suvažiavimo garso įraÅ¡Ä . IeÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) V. I. pateiktame atsakyme nurodė, kad balsų skaičiavimo protokolo nėra, o garso įraÅ¡as – iÅ¡trintas. Atsakovui yra akivaizdu, jog įraÅ¡as protokole apie tariamai priimtÄ sprendimÄ dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams yra viso labo klastotė, kuriÄ savo paraÅ¡ais patvirtino ieÅ¡kovo prezidentas V.

I. ir jo sutuoktinė A. I.. Atsakovas teismui pateiktu savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o 2020 m. liepos 18 d. visuotiniame Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narių suvažiavime neva priimtÄ ir protokole nurodytÄ sprendimÄ dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams pripažinti neteisėtu (nepriimtu), dėl to negaliojančiu. Nurodo, kad atsakovui, kuris taip pat dalyvavo 2020 m. liepos 18 d. visuotiniame suvažiavime, yra akivaizdu, jog įraÅ¡as protokole apie tariamai priimtÄ sprendimÄ dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams yra viso labo klastotė, kuriÄ savo paraÅ¡ais patvirtino ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) V.

I. ir jo sutuoktinė A. I.. Suprantama ir tai, kad negali bÅ«ti pateisinama situacija, kad protokole įtvirtintas sprendimas, kuris yra neteisėtas pagal priėmimo tvarkÄ , sukurtų ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į atsakovÄ , o teismui bÅ«tų pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Tai prieÅ¡tarautų teisingumo, kurį iÅ¡imtinai vykdo tik teismas, sampratai. Nurodo, kad jis apie ginčijamÄ sprendimÄ sužinojo gavęs 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymÄ , kuriuo buvo patenkintas asociacijos praÅ¡ymas dėl teismo įsakymo dėl 108 Eur priteisimo iÅ¡ jo.

Teismui pateiktame protokole, kurį surašė ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) V. I. ir jo sutuoktinė A. I., nurodyta, kad visuotinio suvažiavimo metu buvo svarstytas IX klausimas nario mokesčio keitimas 2021 metams, suvažiavimo nariams pasiÅ«lyta balsuoti už vienÄ iÅ¡ trijų variantų: 1) 75 Eur plius 5 Eur už vienÄ laikomÄ Å¾irgÄ sausio 1 d.; 2) 75 Eur plius 3 Eur už vienÄ laikomÄ Å¾irgÄ sausio 1 d.;

3) nario mokestis nesikeičia. Protokole nurodyta, kad balsų dauguma pritarta 2-am mokesčio keitimo variantui, už balsavus 32 nariams, prieÅ¡ – 0 ir 41 susilaikius. Atsakovas, kuris taip pat dalyvavo 2020 m. liepos 18 d. visuotiniame narių suvažiavime, atsakingai pareiÅ¡kia teismui, kad klausimas dėl nario mokesčio keitimo 2021 metais visuotiniame suvažiavime nebuvo net svarstytas ir sprendimas nebuvo priimtas, kadangi visuotinio narių suvažiavimo pabaigoje, kada ieÅ¡kovo prezidentas bandė šį klausimÄ pasiÅ«lyti svarstyti, jau nebebuvo bÅ«tino kvorumo, tik kuriam esant visuotinis narių suvažiavimas gali priimti sprendimus.

BÅ«tent tokie reikalavimai sprendimams priimti yra nustatyti asociacijos įstatuose. Aptariamu atveju pažeidimai nebuvo formalÅ«s: suklastodami dokumentÄ (protokolÄ ), ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinė siekė neteisėtai susikurti teisinį pagrindÄ jo vardu reiÅ¡kiamiems piniginiams reikalavimams, kurių vienas pareikÅ¡tas ir atsakovui. IeÅ¡kovas teismui pateiktame atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, kuri yra praleista.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas dalyvavo 2020-07-18 vykusiame ieÅ¡kovo visuotiniame narių suvažiavime, todėl pripažintina, kad apie suvažiavimo metu priimtus sprendimus atsakovui tapo žinoma 2020-07-18. Byloje prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas tik 2021-12-30, todėl praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu. Atsakovo teiginiai, esÄ apie ginčo suvažiavimo metu priimtus sprendimus tapo žinoma tik 2021-10-18, tėra paties atsakovo deklaratyvi nuomonė.

Pažymėtina, kad 2020-07-18 protokolas buvo išviešintas ieškovo internetiniame puslapyje, tad atsakovas neabejotinai su protokolu susipažino. 2020-07-18 vykusio visuotinio narių suvažiavimo metu ieškovas turėjo 98 narius, o suvažiavime dalyvavo 73 nariai, taigi kvorumas buvo. Pabrėžia, kad nei vienas iš ieškovo narių nėra pateikę pastabų dėl 2020-07-18 protokolo turinio, kiek tai susiję su tariamu kvorumo nebuvimu; nei vienas iš ieškovo narių nėra pareiškęs ieškinio dėl 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, kiek tai susiję su tariamu kvorumo nebuvimu.

Teismui teikiama 2021-12-31 ieÅ¡kovo buhalterinė pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovo nariai tinkamai vykdo savo finansines prievoles, kilusias iÅ¡ 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo metu priimto sprendimo dėl nario mokesčio pakeitimo ir Å¡i aplinkybė dar kartÄ paneigia atsakovo nuomonę, kad nario mokestis nebuvo pakeistas. IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais, su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovas ir jo atstovas prašė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinį atmesti.

Ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovo priešieškinys atmestinas Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas buvo ieškovo (asociacijos) narys, tinkamai vykdantis savo kaip nario pareigas iki ginčijamo susirinkimo dienos. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti sprendimo dalį dėl nario mokesčio pakeitimo, priimto 2020-07-18 visuotiniame narių susirinkime, negaliojančiu, kadangi jis priimtas nesant kvorumo. Ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimui.

IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti 3 mėnesių sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ visuotinio susirinkimo metu priimtam sprendimui apskųsti. Pagal CK 1.124 straipsnį ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams.

IeÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieÅ¡kiniams nustatomas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ ieÅ¡kovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ . IeÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nusta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­Å¾eis­tas tei­ses pa­reikÅ¡­da­mas ieÅ¡­ki­nį.

Pla­Äi­Ä ­ja pras­me ieÅ¡­ki­nio se­na­ti­mi vi­so­ke­rio­pos ci­vi­li­nių tei­sių teis­mi­nės gy­ny­bos prin­ci­po vei­ki­mas yra ri­bo­ja­mas, taip pat tam tik­ra ap­im­ti­mi kiek­vie­nu kon­kre­Äiu atve­ju ri­bo­ja­mos as­mens tei­sės į pa­Å¾eis­tų jo tei­sių teis­mi­nę gy­ny­bÄ . Pa­si­bai­gus ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui ga­li­my­bė pri­vers­ti­nai, vals­ty­bės prie­var­tos pa­gal­ba, įgy­ven­din­ti sub­jek­ti­nes tei­ses iÅ¡­nyks­ta.

Ci­vi­li­nių teisi­nių san­ty­kių da­ly­viams ga­ran­tuo­ja­ma, jog su­Ä—jus įsta­ty­mo nu­sta­ty­tam terminui jų sub­jek­ti­nės tei­sės teis­mi­ne tvar­ka ne­ga­lės bÅ«­ti nu­gin­Äy­tos ir jiems ne­bus pa­skir­ta tam tik­ra pa­rei­ga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ civilinėse byloje ir aiÅ¡kindamas ieÅ¡kinio senaties esmę suformulavo taisyklę, „jei­gu su­in­te­re­suo­ta­sis as­muo, ži­no­da­mas ar­ba tu­rė­da­mas ži­no­ti apie sa­vo tei­sės pažeidi­mÄ , per vi­sÄ ieÅ¡­ki­nio se­na­ties ter­mi­nÄ nesi­krei­pė į teis­mÄ su ieÅ¡­ki­niu, kad ap­gin­tų pa­Å¾eis­tÄ tei­sę ar­ba įsta­ty­mo sau­go­mÄ in­te­re­sÄ , prie­Å¡in­ga teisinio san­ty­kio Å¡a­lis ga­li pa­grįs­tai ti­kė­tis, jog toks as­muo ar­ba at­si­sa­ko nuo sa­vo tei­sės, ar­ba ne­ma­no, jog jo tei­sė yra pa­Å¾eis­ta“.

IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl to pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu.

BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ . Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ , gali nusverti interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

Pagal galiojančio CK 1.126 str. 1 d. reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 d. teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo Å¡alis, o tokiu atveju pasibaigęs ieÅ¡kinio senaties terminas yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimÄ (CK 1.131 str. 1 d.).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Atsakovas nurodė, kad apie ginčijamÄ protokolÄ bei sprendimÄ jam tapo žinoma teismui įteikus ieÅ¡kovo teismo įsakymÄ dėl skolos priteisimo, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Vis dėlto, jei teismas laikytų, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, mano, kad teismas turi ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir senaties terminÄ atnaujinti.

Byloje neginčytina, kad 2020-07-18 vykusiame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo atsakovas. Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto interneto svetainės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad net ir Å¡iuo metu yra galimybė atsisiųsti asociacijos dokumentus, tarp jų ir ginčijamÄ protokolÄ (bei susirinkimo metu priimtÄ sprendimo dalį).

Jokių įrodymų, kad 2020 m. to negalėjo padaryti, atsakovas teismui nepateikta. Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad ženkliai praleistas įstatymų nustatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui pareikÅ¡ti. Nors ieÅ¡kinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

Teismo nuomone, atsakovas savo teises įgyvendino nepakankamai aktyviai bei nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas siekiant įstatymo nustatytu terminu pateikti ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) teismui dėl 2020-07-18 narių susirinkimo protokolo ir dalies sprendimo pripažinimo negaliojančiais, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl savo kaltės. Dar daugiau, iÅ¡ teismui pateiktų ieÅ¡kovo dokumentų matyti, kad didžioji dalis narių priimtÄ sprendimÄ vykdo ir tinkamai moka pagal naujÄ tvarkÄ apskaičiuotÄ nario mokestį.

Todėl teismas nemato jokio vieÅ¡o intereso Å¡ioje byloje (tai laikytina privačiu asociacijos ir jos narių ginču), atsakovui nepateikus kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, ir teismas nemato jokio teisinio pagrindo atnaujinti šį terminÄ ir spręsti dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, prieÅ¡ingai, tai yra pagrindas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).\ Atskirai pasisakytina dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklÄ grindžia savo įstatais.

Pagal 2016 m. liepos 15 d. įregistruotus naujus ieškovo įstatus matyti, kad stojamųjų įnašų, nario mokesčio mokėjimo tvarka, dydis tvirtinama Asociacijos narių suvažiavimo sprendimu (Įstatų 15 straipsnis). Iš byloje esančio 2020-07-18 protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu (susirinkimo teismui įsiteisėjusiu sprendimu ar nagrinėjamoje byloje pagal atsakovo priešieškinį nepripažinus negaliojančiu) priimtas sprendimas dėl nario mokesčio skaičiavimo. Nei Asociacijų įstatyme, jei ieškovo įstatuose nenumatyta galimybė nariui nesutinkant su nario mokesčio tvarka ir dydžiu jo nemokėti.

Atsakovas savo nesutikimÄ su priimtu sprendimu dėl nario mokesčio pakeitimo grindžia ir liudytojų parodymais. Vis dėlto pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , raÅ¡ytiniai įrodymai vertinami kaip aiÅ¡kesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. RaÅ¡ytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, iÅ¡saugojimo, atkÅ«rimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiÅ¡kraipant).

Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindÄ sudaro fizinių asmenų aiÅ¡kinimai (Å¡alių, trečiųjų asmenų aiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.).

Dėl Å¡ių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobÅ«džio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. spalio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Teismo nuomone, liudytojų parodymai iÅ¡ esmės skyrėsi: liudytojai, kurie likę asociacijos nariais liudija ieÅ¡kovo naudai, tuo tarpu liudytojai „susipykę“ su asociacija liudija atsakovo naudai. Dėl Å¡ios priežasties teismas linkęs vertinti pirmiausia byloje surinktus ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus: konkrečiai atsakovo ginčijamÄ protokolÄ , įrodymus apie narių mokamÄ pakeistÄ mokestį, tai, kad 2020-07-18 priimti sprendimai nebuvo nuginčyti ir kitus dokumentus bendrai ir skyrium.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011). Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis).

Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas (CPK 180 straipsnis) reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes.

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kadangi teismas nenustatė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl atsakovas tinkamai nevykdė narių susirinkime priimto sprendimo ir dalyvavo asociacijoje kaip narys iki paÅ¡alinimo (pats atsakovas nepasitraukė 2020 m. vasarÄ ar rudenį), todėl laikytina, kad ieÅ¡kovo apskaičiuota skola yra pagrįsta ir teisinga.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kiniu reikalaujama priteisti iÅ¡ atsakovo 108 Eur skola visiÅ¡kai tenkintina. Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ , t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar Å¡alių susitartas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IÅ¡ atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (108 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2021-10-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).

Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.) Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, jam atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 800 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali bÅ«ti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos. Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobÅ«dį, tiek į reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , laikytinos protingomis ir nėra mažintinos bei priteistinos iÅ¡ atsakovo pilna apimtimi (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

Atsakovas patyrė ir prašė priteisti 1 560 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra priteisimos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai). CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

IÅ¡ atsakovo priteistinos teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi virÅ¡ija minimaliÄ priteistinÄ sumÄ ir sudaro 42 Eur (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos, juridinio asmens kodas 161443762, ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoni eurai) skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 108 Eur skolÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021-10-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1 815 Eur (vienas tÅ«kstantis aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo A. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 42 Eur (keturiasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad nurodytas iÅ¡laidas jis turi sumokėti į sÄ skaitÄ LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis