2020-11-18 Nr. AB-21668-3-62-3-00234-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2413-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00234-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2015 m. iki 2017 m. liepos mėnesio jis atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2, kuris nuo 2008 m. pripažintas avarinės būklės. Alytaus PN 3-ame lokaliniame sektoriaus bendrabutyje Nr. 2 pareiškėjui neužteko gyvenamojo ploto, patalpose buvo netinkama temperatūra, dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta, langai nesandarūs, jų rėmai ir patalpos grindys išpuvę, ventiliacija neveikė, miegamosiose patalpose buvo drėgna, ant sienų pelėsis, grybelis, sienos ištrupėjusios, patalpose veisėsi parazitai. Sanitariniai mazgai netinkamai atitverti, laiptų pakopos ištrupėjusios.

2.2. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui nebuvo pažeista vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo nerakinamose patalpose, kuriose nuteistieji gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje – tiek patalpose, tiek lauke, gali sportuoti krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelėse. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką pataisos namų bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto trūkumą kompensuoja taikytinas režimas.

3.2. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tikrinimus, higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatė. Miegamosios patalpos ventiliuojamas atidarius langus, juos ir kitas bendro naudojimo patalpas valo patys nuteistieji. Bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės, 2018 m. liepos mėnesį buvo pradėti bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai.

3.3. Alytaus PN sanitariniai mazgai yra atskirai nuo miegamųjų patalpų, tualetai atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m. aukščio ir kiekviena kabina visada turi duris, kurias nuteistieji gali užsidaryti. Alytaus PN buvo sudarę sutartį su V. M. individualia įmone, taip pat sudaryta sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kurios nuolat ir pagal poreikį atliko ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją.

3.4. Pareiškėjas į pataisos namų administraciją nėra kreipęsis dėl jo perkėlimo į kitą būrį ar lokalinį sektorių. Jam buvo suteiktos medicininės ir psichologinės paslaugos. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais, jis nepagrindė ir neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo bei kilusių pasekmių, nenurodė, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN sąlygas.

5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimo daliai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. iki 2016 m. sausio 29 d. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo kameros ploto teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1 punktu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui. Teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas, teigdamas, jog buvo 16 miegamųjų vietų, o ne 12, šios aplinkybės nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokioje konkrečioje patalpose ir koks nuteistųjų skaičius kalėjo, jos neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. liudytojų parodymais). Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose jam buvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota 3,1 kv. m vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl šiuo aspektu nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtų Alytaus PN administracijos veiksmų.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad bendrabutis Nr. 2 pripažintas avarinės būklės (langų rėmai mediniai, išpuvę, langai nesandarūs, grindys medinės, išlūžinėjusios, laiptų pakopos ištrupėjusios), neatitiko higienos normų reikalavimų (sienos nuo drėgmės buvo ištrupėjusios, apipelijusios, netinkamas apšvietimas ir oro temperatūra), teismas nurodė, jog byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) atlikto 2016 m. gruodžio 9 d. periodinio patikrinimo aktas (toliau – ir Patikrinimo aktas) patvirtina, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomo pelėsio. Minėtas Patikrinimo aktas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių. Be to, Patikrinimo akte konstatuota, kad patalpų valymui skirtas inventorius, skiriamos valymo priemonės, patalpas valo patys nuteistieji. Teismas pritarė atsakovo atstovo argumentui, kad pareiškėjo nurodytu 2008 m. vasario 27 d. aktu Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 pripažintas ne avariniu, bet blogos būklės. Nors Patikrinimo akte konstatuojama, kad bendrabučiui Nr. 2 yra būtinas kapitalinis remontas, tačiau užuominos apie pastato avarinę būklę jame nėra.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog patalpose buvo netinkamas apšvietimas, netinkama oro temperatūra, nedetalizavo, kada konkrečiai jis jautė diskomfortą dėl, jo nuomone, netinkamo apšvietimo ar netinkamos oro temperatūros, todėl argumentus dėl gyvenamosiose patalpose buvusio netinkamo apšvietimo, netinkamos oro temperatūros teismas atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl parazitų gyvenamosiose patalpose teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinfekcijos darbus, nepateikė duomenų, jog yra pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, teikiami užsakymai paslaugoms, įforminami prekių ar paslaugų priėmimo aktai, kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų) buvimą pataisos įstaigos patalpose. Teismas vertino, kad vien sutartys dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog patalpose buvo kenkėjų (tarakonų). Atsakovui nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

10. Teismas dėl pareiškėjo pateiktų abstrakčių ir deklaratyvių argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, negalėjo nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė pareiškėjo teisių pažeidimas, todėl sprendė, kad šiuo aspektu nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

11. Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (nepaneigus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl patalpose buvusių buitinių parazitų, tarakonų) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, taip pat nenustatyta, kad teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, galima daryti išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nacionalinių teisės aktų reikalavimus neatitinkantį sprendimą, kadangi pripažinęs, jog kalinimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimo, neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį įrodžius, kad buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos, neturtinė žala turi būti priteista.

12.2. Gyvenant bendrabutyje Nr. 2 teko nuolat nerimauti dėl savo sveikatos ir gyvybės. Bendrabutis Nr. 2 yra avarinės būklės, gyvenamosios patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų (langai išpuvę, nesandarūs, patalpose drėgna, šalta), miegamosiose patalpose pareiškėjui nuolat trūko gyvenamojo ploto. Pareiškėjas dėl šių pažeidimų į institucijas anksčiau nesikreipė, nes jeigu būtų kreipęsis – kalinimo sąlygos jam būtų dar labiau pablogėjusios.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui Kauno rūmams ir teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie tariamai padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2, atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 sąlygas (nustatytas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas).

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, teismas, nustatęs CK 6.250 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad jis kalėjo avarinės būklės pastate, kuriame gyvenamosios patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų (langai išpuvę, nesandarūs, patalpose drėgna, šalta), jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nenustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimo, higienos normų reikalavimų pažeidimų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

20. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, nustatęs, kad įgaliota komisija Alytaus PN bendrabutį Nr. 2 nepripažino avariniu, Alytaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo akte konstatuota, jog atlikus bendrus Alytaus PN patikrinimus pažeidimų nebuvo nustatyta.

21. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, pažymi, jog ginčo, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nėra. Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Pripažinimo avariniu aktas patvirtina, kad Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės (b. l. 49–50). Šiame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija; praustuvai, klozetai ir visi esantys tualeto vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga; bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios; laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritę darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis; langų rėmai supuvę, nesandarūs; durų staktos ir pačios durys nesandarios; vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.); stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės; reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte (b. l. 54–56) nurodyta, kad kapitalinis remontas būtinas bendrabučio Nr. 2 patalpoms. Be to, atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 11–12) pažymėjo, kad 2011 m. buvo parengtas Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos techninis projektas ir darbo projektas, o 2018 m. liepos mėn. pradėti rekonstrukcijos darbai. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl blogos bendrabučio Nr. 2 pastato būklės, kurių atsakovo atstovas nepaneigė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai tuo aspektu, kad pareiškėjas buvo laikomas blogos būklės bendrabučio Nr. 2 pastate.

22. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

23. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

24. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

25. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

26. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl pareiškėjo laikymo blogos būklės bendrabučio Nr. 2 pastate, tačiau, spręsdamas dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos formos dėl konstatuoto Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimo, parinko pagrįstą ir teisėtą neturtinės žalos kompensavimo būdą – pažeistų asmens teisių pripažinimą teismo sprendimu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius