e7344ba1-3aba-42cc-9ec0-50ea650055d9 · Kauno apylinkės teismas

?Civ. byla Nr. Civilinė byla Nr. e2YT-18515-877/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11345-2021-9 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.1.3; 3.1.7.7; 3.2.6.1; 3.4.4.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 25 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Rita Liukaitytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos U. N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. N.. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja U. N. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po tėvo V. N. mirties faktiÅ¡kai valdydama priėmė palikimÄ â€“ V. N. bendros dalinės nuosavybės teise priklaususiÄ Â½ dalį buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį neįrengtos pastogės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog ji yra suinteresuoto asmens V. N. ir V. N. dukra. Tėvas V. N. ir motina V. N. susituokė 1986 m. gruodžio 27 d., tačiau 1994 m. balandžio 12 d. jie iÅ¡situokė. 2009 m. kovo 15 d. V. N. mirė. Po santuokos sudarymo tėvas V. N. ir motina V. N. įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), su neįrengta pastoge, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Nors minėtas turtas buvo įregistruotas tik vieno iÅ¡ sutuoktinių, t. y. mamos V.

N. vardu, tačiau jis priklausė sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise. Nurodė, jog teismo sprendimu nutraukus tarp tėvo ir motinos santuokÄ , turtas nebuvo padalintas, todėl po santuokos nutraukimo turtas tėvams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui V. N., niekas dėl jo palikimo nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po tėvo mirties notarų biure nebuvo ir nėra užvesta bei jo palikimas nėra priimtas, o tiesiog buvo toliau faktiÅ¡kai valdomas pareiÅ¡kėjos ir velionį pergyvenusios buvusios sutuoktinės suinteresuoto asmens.

IÅ¡ karto po tėvo V. N. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėja pradėjo faktiÅ¡kai valdyti ir rÅ«pintis turtu kartu su motina, kaip vienintelė savininkė, buvo deklaravusi ten savo ir vėliau gimusios dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jokių kitų vaikų ar kitos eilės paveldėtojų, kurie pretenduotų į palikimÄ , nėra. Taigi, pareiÅ¡kėja po tėvo mirties ėmėsi aktyvių veiksmų, patvirtinančių jos valiÄ valdyti ir kaip savo naudoti tėvo V. N. palikimÄ sudarantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

PaaiÅ¡kino, jog pati tiesiogiai mokesčių už ½ dalį turto pareiÅ¡kėja nemokėjo, tačiau ji dalį pinigų duodavo motinai V. N., kuri tiesiogiai apmokėdavo komunalinius mokesčius už turtÄ . Be to, motina kartais apskritai atsisakydavo imti pinigus iÅ¡ pareiÅ¡kėjos. Kita vertus, pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi ir tvarkė tiek butÄ , tiek pastogę, prisidėjo prie jos įrengimo, taip laikydama save tikrÄ ja ½ dalies turto savininke.

3. Suinteresuotas asmuo V. N. pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog sutinka ir neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turtintis faktas,kad jos dukra U. N. po savo tėvo V. N., mirties faktiÅ¡kai valdydama priėmė palikimÄ â€“ V. N. bendros dalinės nuosavybės teise priklaususiÄ Â½ dalį buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ½ pastogės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ karto po tėvo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi tiek butu, tiek pastoge, padėjo jÄ sutvarkyti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra davusi suinteresuotam asmeniui pinigų už komunalinius mokesčius, kuriuos ji tiesiogiai apmokėjo, tačiau ji juos atsisakydavo paimti. Ginčo tarp suinteresuoto asmens ir pareiÅ¡kėjos dėl paveldimo turto ir praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto nėra. Nėra kitų įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į turtÄ . Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kimas tenkinamas iÅ¡ dalies.

5. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mė turinti faktÄ , kad faktiÅ¡kai valdydama priėmė palikimÄ â€“ V. N. bendros dalinės nuosavybės teise priklaususiÄ Â½ dalį buto, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį neįrengtos pastogės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), t. y. praÅ¡o nustatyti palikimo priėmimo faktÄ , nurodydama palikėjo palikimÄ sudarantį turtÄ . Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , teismų praktikoje“ 13 p. (Teismų praktika Nr. 24, psl. 188)).

Tokiu bÅ«du esant duomenų apie tam tikro palikėjo turto priėmimÄ po jo mirties faktiniu valdymu, teismas tik sprendžia dėl tokio fakto, galinčio sukelti teisinius padarinius buvimo, tačiau nepasisako dėl konkretaus turto sudėties, jo nedetalizuoja ir pan. 6. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti ar padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , rÅ«pintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

7. FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiÅ¡kai turtÄ valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ;

įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

8. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. N. (gimęs (duomenys neskelbtini)), kuris buvo U. N., gimusos (duomenys neskelbtini), tėvas. 1986 m. gruodžio 27 d. V. N. ir V. N. susituokė, tačiau 1994 m. gegužės 3 d. jų santuoka nutraukta. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad V. N. vardu pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ pagrindu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 367/10000 negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). IÅ¡ VÄ® Registrų centro Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad po V. N. mirties nėra įregistruotų jo palikimo priėmimo faktų.

9. Nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas 1990–1993 m., t. y. galiojant Santuokos ir Å¡eimos kodeksui (toliau – SÅ K), tačiau byla nagrinėtina pagal galiojančio CK normas. Kartu pažymėtina, kad SÅ K iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimÄ . Tiek SÅ K, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

10. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas (butas ir neįrengta pastogė) įgyti santuokos metu ir nors nekilnojamasis turtas įregistruotas vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams ir preziumuojama, kad jų turto dalys lygios. IÅ¡ į bylÄ pateikto 1994 m. gegužės 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5106/94 matyti, jog po santuokos nutraukimo V. N. ir V. N. priklausantis turtas nebuvo padalintas. Byloje pateikti Gyventojų registro duomenys patvirtina faktÄ apie tai, jog V. N. mirė bÅ«damas iÅ¡tuokoje bei kad pareiÅ¡kėja yra vienintelė velionio duktė.

11. U. N. po tėvo mirties liko gyventi V. N. ir V. N. nuosavybės teise priklausančiame bute ir faktiÅ¡kai pradėjo valdyti tėvui priklausiusiÄ turto dalį, prižiÅ«rėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , mokėjo už jį mokesčius.

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimÄ sudaro butas, faktiÅ¡kas jo valdymas ir reiÅ¡kia tolesnį gyvenimÄ tame bute, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

13. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Ä®vertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieÅ¡taraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad U. N. po tėvo V. N. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama paliktÄ turtÄ valdyti.

14. PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas iÅ¡ dalies. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. N., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo dukra U. N., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Kitoje dalyje pareiÅ¡kimÄ atmesti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Rita Liukaitytė