2022-01-31 Nr. BB-658-1-01-1-01672-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo S. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2022-01-31 Nr. BB-658-1-01-1-01672-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti S. G. išteisinamąjį nuosprendį.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-108/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01672-2021-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nuteistojo S. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti S. G. išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes nesant nė vieno tiesioginio įrodymo padarė nepagrįstą išvadą, kad S. G. vairavo transporto priemonę. Teismų išvados grindžiamos prielaidomis, nepašalinus prieštaravimų. Teismai netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo S. G. ir liudytojo N. B. parodymais, o rėmėsi tik kasatorių kaltinančiais duomenimis, pažeidžiant nešališkumo principą.
Nuteistojo S. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su S. G. nuteisimu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl esminių BPK nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatorius, prašydamas išteisinti S. G. siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl S. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra išdėstytos 7 – 22 nutarties punktuose. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.
Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo S. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Eligijus Gladutis
Olegas Fedosiukas