2022-12-28 Nr. AB-31792-3-61-3-01001-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-909-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01001-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), kuriuose yra grubiai pažeidžiamos jo teisės, apsunkinamos kalinimo sąlygos, žeminamas orumas bei trikdoma sveikata.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus PN administracija išdavusi netinkamą antklodę, ant kurios matosi antspaudas 2000 LT-K. Pagal teisės aktų nuostatas, antklodės naudojimo laikas yra daugiausiai 4 metai, tačiau pareiškėjo antklodė naudojama 21 metus, ji purvina, su dėmėmis nuo rūdžių ar kraujo. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, tiek raštu, tiek žodžiu, tačiau jam visada buvo atsakoma, kad išduota antklodė yra tinkama naudoti. Dėl minėtų priežasčių, pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau atsakymas buvo toks pats kaip ir Vilniaus PN administracijos. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), tačiau jam buvo atsakyta, kad, esant COVID-19 pandemijai, NVSC neatlieka ūkio objektų apžiūrų. Pareiškėjas nurodė sergąs (duomenys neskelbtini), todėl jam būtina užtikrinti tinkamą higieną. To negalint padaryti, pareiškėjas išgyvena depresiją, (duomenys neskelbtini) paūmėjimą bei dvasinius išgyvenimus.

4. Pareiškėjas teigė, kad, atvykęs į Vilniaus PN, nebuvo aprūpintas indais maistui, o po pateikto skundo Vilniaus PN administracijai, pareiškėjui 2020 m. spalio 13 d. buvo išduotas indų komplektas. Šaltojo sezono metu, norint sušilti tenka rinktis karštą arbatą, tačiau pareiškėjui išduotų indų neužtenka, o daugiau indų Vilniaus PN administracija neišduoda. Dėl minėtų priežasčių, pareiškėjui atimama teisė gauti tinkamą maitinimą, jis dažnai jaučiasi alkanas bei prislėgtas.

5. Pareiškėjas nurodė, jog, atvykęs į Vilniaus PN, dėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus PN administracija, kuri nukreipė pareiškėją į Laivės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Pareiškėjas kiekvieną dieną turi teptis įvairiais kremais, todėl manė, kad atsakovo atstovas turėtų leisti jam išsimaudyti duše dažniau nei kartą per savaitę, tačiau Vilniaus PN administracija jį siunčia į LAVL, kad jie paskirtų pareiškėjui gydymą. Gavęs 2021 m. vasario 24 d. medicininį pažymėjimą, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, kuri 2021 m. kovo 15 d. raštu nurodė, kad pareiškėjui yra suteiktas papildomas nusiprausimas po dušu. Tačiau Vilniaus PN administracija dar nė karto pareiškėjui neleido papildomai nusiprausti.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl leidimo pasinaudoti riboto interneto prieiga, tačiau tokių patalpų Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso patalpose nebuvo iki 2021 m. vasario 7 d. Vilniaus PN buvo įrengtas riboto interneto prieigos kambarys, tačiau juo pasinaudoti galima 1 kartą per 15 darbo dienų ir tik 30 min. Esant COVID-19 pandemijai, minėtame kambaryje vyko nuotoliniai teismo posėdžiai. Atsakovo atstovas nedėjo pastangų, jog būtų padaryta atskira patalpa, kur suimtieji galėtų pasinaudoti riboto interneto prieiga. Pareiškėjas teigė esantis neišprusęs, suimtas jau daug metų, todėl net kai ir yra leidžiama pasinaudoti riboto interneto prieiga, jam yra sunku surasti reikalingą informaciją. Tokiais veiksmais Vilniaus PN administracija atima galimybę pareiškėjui susipažinti su teisės aktais, susijusiais su įkalinimo sąlygomis, ir tinkamai ginti savo teises.

7. Pareiškėjas nurodė turintis (duomenys neskelbtini), todėl ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, kad galėtų pasinaudoti guminiu espanderiu (kamuoliuku) treniruokliu, tačiau jam buvo atsakyta, jog jis privalo kreiptis į LAVL traumatologą. Po konsultacijos LAVL traumatologas rekomendavo naudoti espanderį (kamuoliuką), tačiau net ir po minėtų rekomendacijų, Vilniaus PN administracija atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), dėl ko patiria fizinį skausmą, įvairius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.

8. Pareiškėjas vertino, jog Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, juose nėra įrengtos kritulių šalinimo sistemos, todėl gadinasi avalynė, didėja rizika susirgti. Pasivaikščiojimo kiemeliuose visi šonai su įleistomis skardomis į žemę bei pritvirtintomis papildomomis apsaugomis. Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų yra kreipęsis į Vilniaus PN administraciją, Kalėjimų departamentą, NVSC, tačiau nei viena institucija nesiima nagrinėti šios situacijos, kadangi šalyje paskelbtas karantinas.

9. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus PN nėra batsiuvio, todėl nėra galimybės pasitaisyti avalynės, naujos avalynės nėra galimybės įsigyti Vilniaus PN esančioje parduotuvėje. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje, todėl jam nėra suteikta galimybė laisvai disponuoti savo turimomis lėšomis, nemokamai neišduodama nauja avalynė. Pareiškėjui tenka vaikščioti su suplyšusia avalyne, dėl ko jam gėda išeiti iš kambario.

10. Pareiškėjas tvirtino, kad, atvykus į Vilniaus PN, jam nebuvo leista naudotis asmenine barzdaskute, nors prieš tai kalint Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) pagal gydytojų išvadas jam buvo leista ja naudotis. Pareiškėjas Vilniaus PN turi naudotis vienkartiniais peiliukais, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) jį išberia, o tai sukelia didelius nepatogumus. Vilniaus PN administracija rekomendavo kreiptis į LAVL (duomenys neskelbtini), kur jam buvo pakartotinai nustatyta ta pati (duomenys neskelbtini). Tačiau net ir po šio vizito, Vilniaus PN neleido naudotis barzdaskute. Dėl to pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas, kadangi daugelis kitų nuteistųjų turi asmenines barzdaskutes, kurios išduodamos išsiprausus po dušo. Pareiškėjui tenka vaikščioti su apipleiskanojusiu ir dėmėtu veidu, dėl ko jis patiria didelius nepatogumus. Dėl paūmėjusios (duomenys neskelbtini), tenka kęsti fizinį skausmą bei patirti dvasines kančias.

11. Pareiškėjas teigė, jog Vilniaus PN savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimų, neužtikrino tinkamų įkalinimo sąlygų.

12. Pareiškėjas pateikė teismui atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriuose prašė teismo išreikalauti iš Vilniaus PN antklodės, kuri jam buvo išduota 2020 m. spalio 19 d., pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukas, pažymint vietą, kurioje matytųsi, jog buvo įrengta kritulių šalinimo sistema, nurodė, kad tik po kreipimosi į teismą jam buvo išduotas antras puodelis, iki tol 6 mėnesius ir 15 dienų pareiškėjui nebuvo suteikti papildomi indai. Pareiškėjas nurodė, kad jis negauna artimųjų siunčiamų pinigų, kadangi suma viršija leistiną, dėl ko jis negali įsigyti avalynės iš Vilniaus PN esančios batų parduotuvės. Pareiškėjas nurodė, kad minėtoje parduotuvėje galima įsigyti tik šlepetes. Pareiškėjas pažymėjo, jog pateikęs prašymą dėl papildomo dušo, atsakymą gavo tik po mėnesio, nors pagal gydytojo išvadas turėjo iškart gauti daugiau nei vieną kartą nusiprausti po dušu. Pareiškėjo prašymas nebuvo vizuotas. Pareiškėjas teigė, jog ne kartą kreipėsi žodžiu į Vilniaus PN administraciją dėl ribotos interneto prieigos, tačiau, siekiant ja pasinaudoti, reikia užpildyti specialų prašymą, o pareiškėjui nebuvo duodamas popierius. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovas nepagrįstai nesivadovauja LAVL traumatologo rekomendacija ir nesuteikia jam reikalingo treniruoklio. Vilniaus PN esančios kirpyklos nehigieniškos, į ją pareiškėjas yra vedamas du kartus per mėnesį. Po apsilankymo kirpykloje, jam paūmėja (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovo atstovas teismui turėtų pateikti antklodės pirkimo dokumentus, Vilniaus PN administracija pasiūlė jam vėl iš naujo pateikti prašymą dėl papildomo prausimosi, jis naują prašymą užpildė 2020 m. balandžio 9 d. ir šiuo metu jam yra suteikta galimybė papildomai nusiprausti, tačiau ankščiau ši problema nebuvo išspręsta. Pareiškėjas neturėjo galimybės oficialiai kreiptis dėl ribotos interneto prieigos, atsakovo atstovas nurodydavo, kad pareiškėjas gali naudotis riboto interneto prieiga, tačiau tokia prieiga buvo įrengta tik 2021 m. vasario 7 d. Po papildomo 2021 m. balandžio 6 d. kreipimosi, pareiškėjui buvo leista naudotis espanderiu (kamuoliuku) treniruokliu, taip pat suteikta barzdaskutė. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 18 d. teismui pateikė dalį dokumentų, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuotraukas gavo teisėtai iš oficialios video medžiagos, indus jam išdavė, bet buvo tik vienas puodelis, 2021 m. vasario 24 d. gydytoja jam užrašė papildomą dušą, tačiau jį gavo tik 2021 m. kovo 15 d, o riboto interneto prieiga įrengta tik 2021 m. vasario 7 d. Pareiškėjas teismui nurodė, kad neturi lėšų skųsti Vilniaus PN atsakymus.

14. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN buvo perkeltas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 2 dalies nuostatas drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti. Pareiškėjas priklauso drausmės grupei, todėl yra laikomas 2-ame gyvenamajame korpuse (kamerų tipo patalpose). Visiems į pataisos įstaigą atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, laikantis teisės aktuose nurodytų reikalavimų, kurie yra dezinfekuojami pataisos įstaigoje, t. y. dezinfekavimo kameroje. Išduodamos antklodės dėvėjimo terminas yra 3 metai, čiužinio dėvėjimo terminas – 4 metai, pagalvės – 2 metai, patalynės komplekto (paklodės, užvalkalų antklodei ir pagalvei) – 1 metai. Susidėvėję ar nebetinkami naudoti čiužiniai neišduodami, jie yra išimami iš eksploatacijos ir nurašomi. Atvykus pareiškėjui buvo išduota antklodė, pagalvė ir čiužinys, o 2020 m. spalio 19 d. pastarojo turėta antklodė buvo pakeista į kitą, storesnę antklodę.

16. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenustato reikalavimo pataisos įstaigai aprūpinti nuteistuosius stalo indais. Kamerų tipo patalpose laikomiems, nuteistiesiems į kamerą išduodami plastikinių indų komplektai: lėkštė (1 vnt.), dubenėlis (1 vnt.), puodelis (1 vnt.), šaukštas (1 vnt.), šakutė (1 vnt.), peilis (1 vnt.). Vilniaus PN administracija atsižvelgė į pareiškėjo prašymą ir 2021 m. kovo 23 d. pasirašytinai išdavė nuteistajam antrą puodelį.

17. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse yra įrengti pasivaikščiojimo kiemai, į kurios yra vedami čia laikomi asmenys ir, kurie atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta kritulių šalinimo sistema, tačiau dėl išskirtinai didelio kiekio sniego galėjo apsunkti ir sutrikti kritulių šalinimo sistemos veikimas. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuolat tikrinami, o aptikus trūkumus jie yra nedelsiant pašalinami.

18. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN batų taisymo paslaugos laikinai neteikiamos, kadangi nėra šias pareigas galinčio eiti žmogaus. Nuteistiesiems, atitinkantiems nemokumo kriterijus, avalynė yra išduodama. Drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems nėra sudaryta galimybė gauti perduodamus daiktus, tačiau pateikus motyvuotą prašymą pataisos įstaigos direktoriui, pagal situaciją toks prašymas gali būti tenkinamas. Nuteistieji, pateikę prašymus, gali įsigyti avalynės Vilniaus PN teritorijoje veikiančioje parduotuvėje UAB „Lobby Baltic”. Pareiškėjas nedirba, buvo įtrauktas į nemokamus darbus (kurie trunka ne ilgiau nei dvi valandas) ir neužsiėmė jokia individualia darbine, kūrybine veikla, todėl Vilniaus PN administracija, suteikdama teisę pastarajam pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini), pareiškėjui iki 2021 m. balandžio 24 d. buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę papildomai pasinaudoti dušu. Pažyma buvo išrašyta 2021 m. vasario 24 d. 2 mėnesių laikotarpiui. Riboto interneto prieiga gali naudotis visi suimtieji bei nuteistieji, išskyrus nuteistuosius, atliekančius drausminę nuobaudą – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 30 parų (nuobaudos atlikimo laikotarpiu). Suimtieji ir nuteistieji taip pat gali teikti prašymus dėl ribotos interneto prieigos. Gavus leidimą naudotis riboto interneto prieigą, suimtieji ir nuteistieji tai gali daryti darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 15.30 val. Esant dideliam kiekiui norinčiųjų gali būti sudaromas grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti riboto interneto prieiga ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų.

19. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad bet kokio tipo treniruokliai ar sporto reikmenys, nėra įtraukti į drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti asmeninių daiktų sąrašą. Plaštakos treniruoklis pareiškėjui buvo tik rekomenduotinas, todėl, atsižvelgus į teisės aktų nuostatas, toks prašymas negalėjo būti patenkintas. Pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems, laikomiems drausmės grupės sąlygomis, Vilniaus PN yra sudaryta galimybė apsikirpti. Nuteistiesiems, pateikus prašymą, tokia teisė visada yra suteikiama. Drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems barzdaskutės nėra suteikiamos.

20. Atsakovo atstovas vertino, jog pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusi neturtinė žala yra grindžiama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

21. Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad atsiliepime pateikti duomenys yra tikslūs ir teisingi, naujų duomenų, faktų ar argumentų nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose ir papildomuose įrodymuose Vilniaus PN informavo, kad kai kurios antklodės turi žymą „LT-K“, nurodančią, kad antklodė yra Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuosavybė, jos, sujungus Lukiškių TI–K su Vilniaus PN, buvo atiduotos į Vilniaus PN sandėlį. Pareiškėjas nebeatlieka laisvės atėmimo bausmės Vilniaus PN. Jam išvykus iš Vilniaus PN, jam išduota antklodė grąžinta į sandėlį. Galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo pataisos įstaigai aprūpinti nuteistuosius stalo indais, tačiau Vilniaus PN kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems į kamerą išduodami plastikinių indų komplektai. Atsižvelgus į pareiškėjo 2021 m. vasario 23 d. prašymą bei 2021 m. vasario 24 d. pažymą Nr. 21 dėl nuteistajam diagnozuotos (duomenys neskelbtini), pareiškėjui iki 2021 m. balandžio 24 d. buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę papildomai pasinaudoti dušu. Pareiškėjas pagal pateiktus prašymus buvo išvestas pasinaudoti riboto interneto prieiga. Pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. liepos 16 d. (2021 m. liepos 16 d. nuteistasis pervežtas į kitą pataisos įstaigą tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo) neatitiko nemokumo kriterijų.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu paliko nenagrinėtą pareiškėjo D. S. skundo dalį dėl reikalavimų atlyginti neturtinę žalą dėl pasivaikščiojimo kiemelių neatitikties teisės aktų reikalavimams, skundo dalį tenkino ir priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą ginčo laikotarpiu, o likusią skundo dalį atmetė.

23. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 41–42 punktais, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, (toliau – ir Aprašas) 3 punktu, Aprašo 1 priedu ir nustatė, kad pareiškėjui, 2020 m. rugsėjo 8 d. atvykus į Vilniaus PN, buvo išduota antklodė, taip pat jam 2020 m. spalio 13 d. grįžus į Vilniaus PN iš LAVL, buvo išduota antklodė. Pareiškėjas dėl jam netinkamos antklodės su skundu į Vilniaus PN administraciją kreipėsi 2021 m. sausio 14 d. Vilniaus PN administracija, atsižvelgusi į pareiškėjo 2021 m. sausio 14 d. prašymą, nurodė, jog 2021 m. sausio 26 d. pareiškėjui buvo pateikta nauja antklodė, tačiau pareiškėjas atsisakė jos. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui dar 2020 m. spalio 19 d. buvo suteikta nauja antklodė. Nors pareiškėjas pateikė fotonuotraukas, kuriuose neryškiai matyti užrašas LT-K 2000, tačiau teismas pažymėjo, jog pats pareiškėjas 2021 m. sausio 26 d. atsisakė priimti naują antklodę. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl antklodės ir kito minkštojo inventoriaus, tariamos jų antisanitarinės būklės ir susidėvėjimo.

24. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas dėl antro puodelio buvo išnagrinėtas ir patenkintas, nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

25. Dėl teisės praustis dažniau nei vieną kartą per savaitę, teismas vadovavosi HN 134:2015 44 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, kad galėjo praustis po dušu vieną kartą per savaitę, bei nurodė, jog teisės aktai nenustato pareigos laisvės atėmimo vietų įstaigoms užtikrinti galimybę nuteistiesiems praustis dažniau. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 3 kartus kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl papildomo nusiprausimo po dušu, atsakovo atstovas 2 kartus pareiškėjo prašymo netenkino, o 2021 m. kovo 15 d. raštu – tenkino, nes pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), kurią patvirtina 2021 m. vasario 24 d. sveikatos pažyma Nr. 21. Teismas nurodė, kad iki tol pareiškėjui taip pat buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (2020 m. spalio 15 d. sveikatos pažyma Nr. 21), tačiau šios ligos diagnozė nebuvo pagrindas pareiškėjui suteikti papildomai vieną kartą pasinaudoti dušu. Teismas sutiko su atsakovo atstovu, kad iki 2021 m. vasario 24 d. nebuvo pagrindo pareiškėjui papildomai pasinaudoti dušu. Tačiau teismas nustatė, kad atsakovo atstovas net ir po nustatytos ligos diagnozės neleido pareiškėjui papildomai vieną kartą pasinaudoti dušu – kai 2021 m. vasario 23 d. pareiškėjui buvo nustatytas papildomas pasinaudojimas dušu, pareiškėjas nedelsiant pateikė prašymą, tačiau atsakymas buvo pateiktas tik 2021 m. kovo 15 d. Teismas vertino, jog Vilniaus PN nepagrįstai delsė tokiu svarbiu klausimu, juo labiau, kad jo nagrinėjimas nereikalavo papildomų didelių tyrimų, todėl nustatė atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, kai nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. kovo 15 d. neleista papildomai pasinaudoti dušu.

26. Teismas vadovavosi Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3-31 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašu ir nustatė, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti riboto interneto prieiga pagal jo 2020 m. gruodžio 8 d. prašymą. Šiuo aspektu teismas nustatė neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

27. Dėl espanderio (kamuoliuko) teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 punktu, atsižvelgė į 2020 m. spalio 12 d. LAVL gydytojo ortopedo traumatologo išrašą ir sutiko su atsakovo atstovu, kad treniruoklis pareiškėjui buvo tik rekomenduotinas, todėl Vilniaus PN neprivalėjo jo pareiškėjui išduoti.

28. Teismas paliko nenagrinėtus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių, nes ginčas dėl to paties laikotarpio ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I12967-1047/2021 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 4 p.).

29. Dėl batsiuvio paslaugų teismas vadovavosi BVK 75 straipsnio 1–2 dalimis, nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus PN dėl jam nesuteikiamų batsiuvio paslaugų, o Vilniaus PN 2021 m. kovo 19 d. jam atsakė, jog batų taisymo paslaugos laikinai neteikiamos. Kadangi teismas nenustatė, kad pareiškėjas dar kreipėsi dėl aptariamos paslaugos, teikė įrodymus dėl jos būtinumo, o Vilniaus PN atsakymas neapskųstas, teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Teismas pažymėjo, kad suimtiesiems / nuteistiesiems yra suteikiama galimybė, pateiktus rašytinį prašymą, apsipirkti Vilniaus PN esančioje UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje, tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs tokio pobūdžio prašymą.

30. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl barzdaskutės, vadovaudamasis Taisyklių 22 punktu, atsižvelgęs į atsakovo atstovo 2021 m. kovo 15 d. raštą bei nenustatęs, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui būtų rekomenduota naudotis barzdaskute.

31. Teismas sprendė, kad 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus dėl nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų.

III. 32. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo dėl netinkamai išspręstų klausimų ir neteisingo priimto sprendimo bei netinkamai atlygintos neturtinės žalos.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino jo argumentus dėl antklodės, rėmėsi vien tik deklaratyviais atsakovo atstovo teiginiais, nors atspaudas ant anklodės parodo jos naudojimo laiką. Pareiškėjas teigia, jog jam niekada nebuvo išduota nauja anklodė, jis daug kartų kreipėsi su skundais dėl netinkamos anklodės, o atsakovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo nusiskundimų, jie laikomi nustatytais. Pareiškėjas nesutinka, kad teismas nenustatė pažeidimo dėl puodelių nepakankamo kiekio ir nurodo, kad į vieną puodelį pilama arbata, į kitą – pienas, todėl turint tik vieną puodelį reikia atsisakyti kažkurio iš produktų. Teismas nepagrįstai neįžvelgė pažeidimo ir dėl riboto interneto prieigos, nes pareiškėjo teisės galėjo būti pažeistos jam nepakankamai pasiruošus save atstovauti teisme, jam nepakako skiriamo laiko. Espanderis buvo rekomenduotas gydytojo, tokia situacija, pareiškėjo vertinimu, atitinka situaciją dėl rekomenduojamo medikamentinio gydymo, todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl tokiu atveju medikamentinis gydymas yra suteikiamas, o espanderis – ne. Pareiškėjas nurodė, kad batsiuvio nebuvimas – grubus jo teisių pažeidimas, nes jis negalėjo susitaisyti batų, juos nusipirkti parduotuvėje reikia pinigų, o prekinimosi limitas yra ribotas, todėl perkant batus, neliktų pinigų kitoms prekėms. Pareiškėjas nurodo, kad pataisos įstaigos parduotuvėje batai būna blogos kokybės. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su neišduota barzdaskute (buvo gydytojų rekomendacija), nesuteikta galimybe papildomai nusiprausti duše.

34. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl galimai nustatytų pažeidimų dėl išvedimo į dušą ir galimybės papildomai nusiprausti duše bei dėl riboto interneto prieigos naudojimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

35. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Taisyklių 17.5 punktu ir teigia, kad pareiškėjas nedirbo, buvo įtrauktas į nemokamus darbus ir neužsiėmė jokia individualia darbine, kūrybine veikla, todėl Vilniaus PN administracija, suteikdama teisę pareiškėjui pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgus į pareiškėjo 2021 m. vasario 23 d. prašymą bei 2021 m. vasario 24 d. pažymą Nr. 21, pareiškėjui iki 2021 m. balandžio 24 d. buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę papildomai pasinaudoti dušu. Nors Vilniaus PN atsakymas buvo pateiktas tik 2021 m. kovo 15 d., tai nereiškia, kad pareiškėjui visą laikotarpį iki atsakymo pateikimo nebuvo suteikiama galimybė papildomai pasinaudoti dušu.

36. Dėl riboto interneto prieigos, atsakovo atstovas pakartoja atsiliepimo į skundą bei papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus šiuo aspektu (dėl teisinio reglamentavimo (Aprašo) tikslo, procedūros bei naudojimosi tvarkos) ir teigia, kad teismas juos neteisingai įvertino, nes pareiškėjui 2020 m. gruodžio 8 d. pateikus prašymą, Vilniaus PN informavo pareiškėją, kad atsiradus galimybei vėl sudaryti sąlygas pasinaudoti riboto interneto prieiga, pareiškėjui tokia galimybė bus suteikta, pareiškėjas tokia galimybe pasinaudojo 2021 m. sausio 20 d.

37. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

38. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja Vilniaus PN apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo teisiniu reglamentavimu, vyraujančia praktika ir akcentuoja, kad byloje nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo D. S. reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 25 d.).

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs Vilniaus PN neteisėtus veiksmus pareiškėjui nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. kovo 15 d. neleidus papildomai pasinaudoti dušu, kurį rekomendavo gydytojas, ir nesuteikus galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga pagal jo 2020 m. gruodžio 8 d. prašymą. Pirmosios instancijos teismas kitas pareiškėjo skunde išdėstytas pretenzijas pripažino nepagrįstomis ir neįrodytomis, o reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl pasivaikščiojimo kiemelių paliko nenagrinėtu.

42. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus pateikė tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovo atstovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria buvo patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai, ir prašo pareiškėjo skundą atmesti.

43. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

44. Iš apeliacinių skundų argumentų matyti, jog tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos faktines aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; ir kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

45. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

46. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl papildomo pasinaudojimo dušu. Pareiškėjas šiuo aspektu iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, o atsakovo atstovas teigia, jog Vilniaus PN 2021 m. kovo 15 d. raštas nereiškia, kad pareiškėjui visą laikotarpį iki atsakymo pateikimo nebuvo suteikiama galimybė papildomai pasinaudoti dušu.

47. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą šiuo aspektu, pirmiausia pažymi, kad byloje nekilo ginčas dėl to, kad pareiškėjas negalėjo praustis po dušu vieną kartą per savaitę (pareiškėjas skunde to neneigė), taigi nebuvo nustatytas Taisyklių 17.5 punkte atsakovo atstovui įtvirtintos pareigos (nuteistuosius išleisti, be kita ko, į dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė neteisėtus Vilniaus PN veiksmus nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. kovo 15 d., kuomet nepagrįstai buvo delsiama leisti pareiškėjui papildomai pasinaudoti dušu, kurį 2021 m. vasario 24 d. sveikatos pažyma Nr. 21 rekomendavo gydytojas. Sutiktina su atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentu, jog iki 2021 m. vasario 24 d. nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti teisę papildomai pasinaudoti dušu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat palaikė tokią atsakovo atstovo poziciją, darytina išvada, jog rašymo apsirikimu laikytina pirmosios instancijos teismo nurodyta neteisėtų veiksmų pradžia – 2021 m. vasario 23 d. Kadangi atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, jog Vilniaus PN net ir po nustatytos ligos diagnozės (2021 m. vasario 24 d.) leido pareiškėjui papildomai vieną kartą pasinaudoti dušu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepagrįsto delsimo iki 2021 m. kovo 15 d., kuomet pareiškėjui pagal jo 2021 m. vasario 23 d. prašymą buvo atsakyta, lieka nepaneigta. Taigi Vilniaus PN neteisėti veiksmai pagrįstai nustatyti nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2021 m. kovo 15 d.

48. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti riboto interneto prieiga pagal jo 2020 m. gruodžio 8 d. prašymą. Nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas nenurodė argumentų dėl kurių tokia pirmosios instancijos teismo išvada turėtų būti pripažinta nepagrįsta.

49. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti (dėl antklodės, puodelių, espanderio, barzdaskutės), nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino šiuos pareiškėjo skundo argumentus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais abstrakčiais teiginiais nėra pagrindo.

50. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN ginčo laikotarpiu neužtikrindami pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. teisės papildomai nusiprausti duše bei pasinaudoti riboto interneto prieiga, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

51. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); ir kt.).

52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes savalaikis galimybės papildomai nusiprausti duše, pasinaudoti riboto interneto prieiga nesuteikimas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas – 30 000 Eur, nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai per didelis ir neadekvatus padarytiems pažeidimams, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl nėra pagrindo ją keisti.

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinios skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius