e72eec57-cb6b-415e-bec4-c4e13005e36a · Marijampolės apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-159-594/2012Proceso Nr. 1-56-1-00212-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.8.1.;1.2.4.8.2; 2.3.6.4.2.;1.1.7.2.3.; VILKAVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 2 d.VilkaviÅ¡kis VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, kaltinamajam V. V. , nukentėjusiajai E. J. , vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

V. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980-02-28, Kalvarijos sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. n u s t a t ė : Kaltinamasis 2012 m. balandžio 3 d. apie 20 val. VilkaviÅ¡kio rajone, PilviÅ¡kių seniÅ«nijoje, Stirnėnų kaime, (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, bÅ«damas neblaivus, asmeninio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios E. J. metu, tyčia, ne mažiau deÅ¡imt kartų sudavė jai rankomis ir spyrė kojomis į įvairias kÅ«no vietas, lenkė pusiau, sugriebęs abiem rankomis už kaklo smaugė, tuo padarė juosmens ir deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas pasmakrėje, kakle ir kryžkaulio projekcijoje, sukėlusius fizinį skausmÄ bei nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 140 str. 1 d.             Kaltinamasis V.

V. kaltu įvykdęs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ esmės prisipažino ir parodė, kad sudavė, bet ne tiek smÅ«gių, kiek nurodoma kaltinime. Pusiau nesulenkė, nes nukentėjusioji nesmulki, o jis buvo ganėtinai iÅ¡gėręs. Ä®vyko konfliktas, parkrito ant žemės ir pešėsi. Jam sudraskė veidÄ . Konfliktas truko neilgai. Galėjo bÅ«ti 2012-04-03. Buvo vakaras. Jis gyvena D. D. V. namuose. Nukentėjusioji su vyru gyvena kitur. Grįžo namo. Nukentėjusioji su motina gėrė vynÄ .

Jis dar parnešė. Buvo degtinės ir alaus. Nukentėjusioji buvo neblaivi, pradėjo su mama dėl Å¡ieno ginčytis, iÅ¡provokavo konfliktÄ . Jis liepė nukentėjusiajai iÅ¡eiti, bet ji neišėjo. Tada paėmė nukentėjusiajai už sprando norėdamas jÄ iÅ¡vesti. Nukentėjusioji jam griebė už akių, perdrėskė veidÄ , sprandÄ . Konfliktas vyko virtuvėje. Virtuvė priklauso mamai. Seserį vijo, nes ji ginčijosi su mama. Jis pirmas ėmėsi smurto veiksmų griebdamas nukentėjusiajai už sprando ir norėdamas jÄ iÅ¡vesti.

Nukentėjusioji pasiprieÅ¡ino ir griebė jam už akių. Jie parpuolė ant žemės. Nukentėjusioji krisdama atsimušė į kėdutę, kuri buvo sulūžusi ir, kurios dalimi, jam vėliau M. (M. J. nukentėjusios sÅ«nus – teisėjo pastaba) davė į galvÄ . Jis buvo stipriai girtas. Viskas truko neilgai. Gal ne viskÄ gerai pamena, nes iki konflikto beveik miegojo prie stalo. Su nukentėjusiÄ ja ant žemės parkrito, kai susiėmė. Vėliau matė sulūžusiÄ kėdutę, jie toje vietoje grÅ«mėsi.

Nesigina, kad nesudavė nukentėjusiajai, bet ne tiek smÅ«gių, kiek nurodoma. Tai pirmas toks tarp jų buvęs konfliktas. Po įvykio dar nelabai kÄ prisiminė, nes ne visiÅ¡kai iÅ¡siblaivęs buvo. Negali pasakyti, kiek smÅ«gių sudavė nukentėjusiajai. Kojomis nukentėjusiosios nespardė. Nenumano, kaip galėjo nukentėjusiÄ jÄ sulenkti bÅ«damas toks girtas. Nesupranta iÅ¡ kur nukentėjusioji iÅ¡traukė tokias sumas neturtinės žalos atlyginimo. Po įvykio su nukentėjusiÄ ja nebuvo susitikę, žalos jai neatlygino.

Nežino iÅ¡ kur 20000 Lt gali paimti, o 200 Lt gali ir dabar atiduoti. Kai įvyko konfliktas, kambaryje dar buvo motina, E. J. maža mergaitė ir vaikai vis užeidavo į kambarį. Dar buvo jo draugė, bet ji konflikto nematė, išėjo anksčiau. B. ir M. vis užeidavo į kambarį, bet jie visko nematė. PraeitÄ mėnesį dirbo pagal verslo liudijimÄ , yra registruotas darbo biržoje. Yra darbingas ir sutiktų atlikti vieÅ¡uosius darbus. BÅ«damas blaivus, taip nebÅ«tų pasielgęs. Ateityje tokie veiksmai nepasikartos.

Blogai savo veiksmus vertina, nesmagu, gailisi tikrai.              Kaltinamojo kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , be jo paties parodymų, įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, byloje surinktais kitais įrodymais.             Liudytoja apklausta nukentėjusioji E. J. parodė, kad kaltinamasis yra brolis. Sėdėjo prie stalo ir gėrė vynÄ su mama. Brolis parėjo, parsinešė alaus ir degtinės. Išėjo kalba apie Å¡ienÄ . Mama pasakė, kad jai pinigų už Å¡ienÄ negrÄ Å¾ins.

Susiginčijo. Ji pasiėmė vaikus ir norėjo vestis, jau buvo beveik beiÅ¡einanti. Brolis pradėjo rėkti, griebė jÄ už sprando, prasidėjo tÄ symasis. Brolis paėmė jai už plaukų ir jÄ surietė, parkrito ant žemės. Tada brolis ėmė jÄ smaugti. Ne pirmÄ kartÄ nuo jo kenčia. Konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių. Brolis griebė už sprando, partrenkė į kampÄ . Griebė už plaukų ir, lenkdamas žemyn, beveik pririetė prie žemės. Kai parkrito – smaugė.

Iki parkritimo brolis sudavė smÅ«gių, pataikė į kojas. Ji stengėsi gintis, bet nepajėgė. Iki parkritimo brolis sudavė apie 10-15 smÅ«gių. JÄ sulenkė pusiau stovinčiÄ . GulinčiÄ smaugė abiem rankom. Dar po smaugimo jÄ su motina nuÅ¡veitė į kampÄ . Vaikas kaltinamajam kėdute trenkė į galvÄ , tada jis nusivijo vaikÄ . Po smaugimo dar jai kaltinamasis sudavė apie 5 smÅ«gius. Kojomis spardė dar iki smaugimo. Jai buvo sumuÅ¡tas kelio sÄ narys, kurį dar ir dabar skauda, mėlynės ant stuburo ir pasmakrėje.

Nežino iÅ¡ kur atsirado mėlynė kryžkaulyje, gal kaip krito, gal kaip spyrė. Turtinei žalai įrodyti kvitų nerinko, nes nepagalvojo. Ji iÅ¡gyveno pažeminimÄ ir įskaudinimÄ , jos vaikams Å¡is įvykis iÅ¡liks atmintyje visam gyvenimui. Jautė skausmÄ . Jos pajamas sudaro gaunamos paÅ¡alpos už tris vaikus. Viso turi keturis vaikus. Vaikai stresuoja, ji pati stresuoja. IeÅ¡kinį palaiko. Kaltinamasis žalos neatlygino, jie nesusitaikė.              D. D. V. apklausta liudytoja parodė, kad sÅ«nus su dukra susikivirčijo už senus dalykus.

SÅ«nus buvo nemažai iÅ¡gėręs, liepė dukrai eiti namo, dukra nėjo, tai jis norėjo jÄ iÅ¡mesti. SÅ«nus E. paėmė už sprando. Tada dukra perdrėskė sÅ«nui veidÄ . Vaikas suoliuku dėjo jos sÅ«nui į galvÄ ir peÅ¡tynės baigėsi. Vaikas dėjo kėdute į galvÄ tuo momentu, kai sÅ«nus buvo paėmęs Editai už sprando. Vaikas pataikė į galvÄ . SÅ«nus tuo metu stovėjo. Ji dukrÄ gynė. Ji su dukra buvo vyno iÅ¡gėrę. Kai sÅ«naus ranka didelė, gal ir suėmė už kaklo, gal smaugė truputį.

Vaikas mamÄ gynė, tai ir sudavė suoliuku. SÅ«nus dukrai buvo suėmęs už plaukų, dukros galva buvo Å¡iek tiek palenkta. Ji visko gerai neprisimena. SÅ«nus jai smÅ«gių nesudavė. Ji ir per ikiteisminį tyrimÄ pasakojo viskÄ , kaip buvo. Su sÅ«num kalbėjo iÅ¡ kur tie 20000 Lt iÅ¡eina. SÅ«nui apie 20000 Lt sakė, kai dar į policijÄ važinėjo. Mano, kad abu kalti. Matė ant dukros kaklo kraujosruvÄ , sÅ«naus veidÄ kruvinÄ . Dabar sÅ«nus visai negeria. Anksčiau iÅ¡gerdavo. Ä®vykio metu jai net neatrodė, kad sÅ«nus toks girtas.

Jis sėdėjo nuleidęs galvÄ , iÅ¡girdo, kad ji su dukra kivirčijasi. Anksčiau su dukra labai gerai sutardavo, dabar ji jos atsisakė.              B. J. apklausta liudytoja parodė, kad kaltinamasis yra jos dėdė. Nuėjo pas močiutę. Mama su močiute gėrė vyno, grįžo V. ir bonkÄ parsinešė. Paskui ruošėsi iÅ¡eiti. Mama sesę laikė. V. užsimojo, ji iÅ¡ mamos sesę paėmė. Tada Vaidas tampė mamÄ už plaukų, tampė mamÄ ir močiutę.

Ji visko nematė. Buvo muÅ¡tynės, buvo baisu, ji iÅ¡sigandusi buvo. Jie kalbėjo apie namo užraÅ¡ymÄ , buvo ginčas. Matė, kaip jie stumdėsi. Dėdė mušė mamÄ , mama gindamasi dėdę stÅ«mė. Brolis griebė kėdutę ir su ja davė per galvÄ dėdei. Dėdė mamÄ smaugė gulinčiÄ paėmęs ranka mamai už gerklės. Matė, kaip dėdė tempė mamai už plaukų ir mama krito ant žemės. Matė, kaip mamÄ stovinčiÄ dėdė lenkė į priekį paėmęs už kaklo.

Tuo momentu mama dėdei nieko nesakė. Kai mama gulėjo ant žemės ir dėdė jÄ smaugė, brolis sudavė kėdute dėdei į galvÄ . Kitų smÅ«gių nematė. Matė ant mamos kaklo žymę. Mama skundėsi, kad jai skauda nugarÄ , rankas, kojas. Ryte mama negalėjo paeiti. Jai pačiai buvo baisu. Po įvykio su dėde nebendravo. Ir anksčiau yra buvę tokių atvejų. VienÄ kartÄ dėdė mamai sukiojo pirÅ¡tus, tėtė tada sustabdė.              M. J. apklaustas liudytoju parodė, kad matė, kaip dėdė mamÄ smaugė.

Jis paėmė kėdutę ir trenkė jam per galvÄ . MamÄ smaugė stovinčiÄ . Matė, kaip močiutę su mama dėdė ant žemės nustÅ«mė. 2012-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad smurtas buvo vartotas 2012-04-03 apie 19.30 val..VilkaviÅ¡kio r. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota kraujosruva ant kaklo (b.l. 4-6). 2012-04-03 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra VilkaviÅ¡kio r. sav. (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas.

ApžiÅ«rint įvykio vietÄ , virtuvėje ant grindų rasta medinės atskiros kėdės dalys (b.l. 7-8, 9, 10). 2012-04-04 specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog E. J. klinikiniais duomenimis konstatuota juosmens ir deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas, o taip pat kraujosruvos pasmakrėje, kakle ir kryžkaulio projekcijoje galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2012-04-03 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kad ir keturiais poveikiais, esant bet kokioje padėtyje.

DeÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas kad ir pačiai krentant ir atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ . E. J. dėl konstatuotų sužalojimų turėjo jausti fizinį skausmÄ . Kraujosruva kakle galėjo bÅ«ti padaryta kad ir bandant smaugti, o visi kiti konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant rankomis, tiek spardant kojomis, tiek kitais analogiÅ¡kų savybių turinčiais daiktais (b.l.14)IÅ¡dėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta VilkaviÅ¡kio r. (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name.

IÅ¡ nukentėjusios, kaltinamojo ir liudytojų parodymų seka, kad kaltinamasis fizinį smurtÄ nukentėjusios atžvilgiu vartojo iÅ¡gertuvių metu kilusio konflikto metu 2012-04-03 vakare. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis viso jai galėjo suduoti 10-15 smÅ«gių, spardė, smaugė, lenkė pusiau. Kaltinamasis nurodė, kad jo manymu tiek daug smÅ«gių jis nesudavė, nespardė. Suduotų smÅ«gių ir spyrių tikslaus skaičiaus nenurodė ir liudytojai, todėl kaltinamajam inkriminuojama mažiausias nukentėjusios nurodytas suduotų smÅ«gių ir spyrių bendras skaičius, juolab, kad veikos kvalifikacijai tai reikÅ¡mės neturi.

Tai, kad kaltinamasis atliko ir visus kitus kaltinime nurodytus smurto veiksmus patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojai, kurių parodymais, (juos patvirtina ir specialisto iÅ¡vada) teismas neturi pagrindo netikėti, todėl konstatuotina, kad kaltinamajam inkriminuota veika yra įrodyta. Suduotų smÅ«gių skaičius, kiti smurto veiksmai įrodo, jog kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. suvokė pavojingÄ daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, tačiau nedetalizavo numatomų ir siekiamų padarinių iÅ¡raiÅ¡kos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatytų padarinių lygio, o siekė tik tam tikros rÅ«Å¡ies, Å¡iuo atveju fizinio skausmo sukėlimo ir sveikatos sutrikdymo, padarinių.

Kadangi pasekmių atžvilgiu kaltinamojo veika buvo neapibrėžta, todėl padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius – sukeltÄ fizinį skausmÄ bei nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis veikdamas tiesiogine tyčia, dėl iÅ¡gertuvių metu kilusio konflikto vartojo fizinį smurtÄ padarydamas nukentėjusiajai sužalojimus, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei fizinį skausmÄ .Ä®vykio metu kaltinamasis (pripažino pats kaltinamasis, patvirtino ir nukentėjusioji bei liudytoja, užfiksuota alkotesterio kvite) buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė (įvertinant kaltinamojo parodymus) neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl Å¡i aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, o tai, kad kaltinamasis tiksliai nepamena visų savo smurto veiksmų, nelaikytina savo kaltės neigimu (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).Kaltinamasis nepriklauso pas psichiatrÄ ir priklausomybės ligų gydytojÄ stebimų pacientų grupei (b.l. 50, 51), jo parodymai nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla.

Nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 1 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas dėl kurio yra priimtas prokuroro reikalavimas tęsti ikiteisminį tyrimÄ (b.l. 2, BK 140 str. 3 d., BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l. 65). Administracine nuobauda baustas 2011-10-04 pagal ATPK 174 str. (b.l. 66). BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad nusikaltimÄ padaręs asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas tik 1 kartÄ ), atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamasis yra darbingas ir nurodė sutinkantis dirbti vieÅ¡uosius darbus, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus.

Ä®vertinus kaltinamÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visumÄ , kitas aplinkybes numatytas BK 54 str. 2 d., kaltinamajam už veikÄ numatytÄ BK 140 str. 1 d. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kiekvienÄ mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui (BK 11 str. 3 d., 15 str., 41 str., 46 str.1, 2, 3 d., 54 str., 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p., 61 str.). Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytina laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas – 1 diena, jÄ prilyginant 6 valandoms viešųjų darbų (BK 65 str., 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d.).2012-04-04 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje bei 2012-04-06 teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas nesiartinti prie smurtÄ patyrusio asmens E. J. , nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, nekeistinos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b.l. 37, 41-42, BPK 119 str., 139 str.).Nukentėjusioji pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 200 litų turtinės ir 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 17).

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis perdavė nukentėjusiajai 200 litų kaip turtinės žalos atlyginimÄ , todėl esant turtinei žalai atlygintai, bei nesant nukentėjusios atsisakymo nuo ieÅ¡kinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kinys dalyje dėl 200 litų turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kadangi Å¡i žala yra atlyginta. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jautė skausmÄ , baimę, pažeminimÄ , patyrė stresÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir teisme iÅ¡tirti įrodymai, todėl įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, nukentėjusios nurodomÄ gaunamų pajamų dydį bei tai, kad konfliktas įvyko tarp brolio ir sesers, asmeninio konflikto metu, ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajai iÅ¡ kaltinamojo priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.250 str., 6.251 str., 6.263 str.). 2012-05-14 prokuroro nutarimu byloje taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo V.

V. turtui (b.l. 58), paliktina galioti iki visiÅ¡ko nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 6 d.).Proceso iÅ¡laidų byloje nebuvo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. n u s p r e n d ž i a :V. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kiekvienÄ mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų visuomenės labui.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ 1 (vienÄ ) dienÄ , jÄ prilyginant 6 (Å¡eÅ¡ioms) valandoms viešųjų darbų.V. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2012-04-04 nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje bei 2012-04-06 teismo nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - įpareigojimÄ nesiartinti prie smurtÄ patyrusio asmens E. J. , nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 5000 (penkis tÅ«kstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo E. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Procesinę prievartos priemonę laikinÄ V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių apribojimÄ , pritaikytÄ 2012-05-14 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu, palikti galioti iki visiÅ¡ko nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos (civilinio ieÅ¡kinio) atlyginimo įvykdymo.

Ä®siteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registrui.Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . TeisėjasAlbinas Antanaitis