e72e9617-9f89-48ed-89eb-aa4b65bfdf9e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2502-716/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31743-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.16.1.9; 1.2.25.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei, gynėjui advokatui Vaidui Poplovuchinui, kaltinamajam R. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ bylÄ , kurioje R.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : R. Å . 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 14.11 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iÅ¡kvėptame ore alkotesteriu buvo nustatytas 2,23 promilės girtumo laipsnis. Taip R. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. R. Å . teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykis nutiko, nes vaikai į gatvę buvo iÅ¡bėgę. Ji vengdamas susidÅ«rimo iÅ¡važiavo ant žolės, kur buvo akmenys. Kai sustojo, vaikų nebebuvo. Jam pasakė nebėgti. Jis neturėjo telefono, todėl norėjo nueiti paskambinti į policijÄ , taip pat iÅ¡kviesti pagalbÄ , kad maÅ¡ina partrauktų.

Policija atvažiavo, davė papÅ«sti ir protokolÄ surašė. MaÅ¡inÄ nuvarė į aikÅ¡telę, o jį nuvežė į policijos komisariatÄ . Jis negalvojo, kad yra toks girtas, nes jautėsi normaliai. Jam nustatė virÅ¡ 2 promilių neblaivumÄ , antru kartu mažiau buvo. Alkoholį vartojo vakare ir po to ryte anksti, gėrė alaus. Jis važiavo į parduotuvę. PraÅ¡o laidavimo, nes tyrimo metu buvo strese. Laiduotoju pasirinko žmonÄ , kuri jį gerai pažįsta. Jie 12 metų santuokoje, santuoka puiki.

Buvo įvykis, kai su žmona apsižodžiavo, tuomet pirma kartÄ buvo tokia situacijÄ . Jie nesipyksta, normaliai gyvena. Jis žmonos klauso, kÄ papraÅ¡o, viskÄ padaro. Jis dirba, gauna apie 800 eurų algÄ , rÅ«pinasi Å¡unimis. Turi paskolÄ , kuriÄ Ä—mė advokatams sumokėti. Ilgalaikių įpareigojimų neturi. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta R. Å . parodė, kad neblaivus R. Å . padarė eismo įvykį. Tuo metu ji buvo namuose. Tai buvo pirmas kartas, niekada nebuvo tokių nesusipratimų.

Nesusipratimas gavosi, nes „velnias pakiÅ¡o kojÄ â€œ. Jis važiavo cigarečių nusipirkti. Ji nieko neprašė nupirkti, buvo pas Å¡unis kitoje namo pusėje. Ji nematė, kaip R. iÅ¡važiavo. Ji yra registruota Darbo biržoje, paÅ¡alpų negauna. Be pajamų jai labai sunku, santaupų neturi. R. yra Å¡eimos vienintelis maitintojas. Ji baigė dailės mokyklÄ , studijavo dailės akademijoje, yra menininkė. Su R. sutaria labai gerai. KartÄ buvo nesusipratimas, nes labai sunki padėtis buvo, jaudulys ir stresas, nuovargis, dėl ko jie susipyko.

TÄ kartÄ R. jos nemušė, jie susistumdė. R. jos klauso, ko papraÅ¡o, tai jis padaro. Ä®rodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai. Tirdamas įrodymus teismas nustatė Å¡iuos duomenis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 14.11 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyresniuoju patruliu L. K. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į pakelės akmenis ir nuvažiavęs toliau sustojo ties adresu (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu įvykio vietoje rado apgadintÄ automobilį „VW Passat“ valst Nr. (duomenys neskelbtini).

Prie jų priėjęs įvykio liudytojas D. Å . paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas namuose adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdo stipraus smÅ«gio garsÄ ir išėjęs į gatvę pamatė, kad nuo pakelės akmenų nuvažiavęs minėtas automobilis yra sustojęs ir iÅ¡ jo iÅ¡lipo vairuotojas, kuris galimai buvo neblaivus, ir bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, bet D. Å . ir dar vienas asmuo V. U. automobilio vairuotojÄ sulaikė ir neleido jam pasiÅ¡alinti. D. Å . nurodė, kad kol jie atvyko į įvykio vietÄ , vairuotojas alkoholio nevartojo.

Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai R. Å ., nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti, dėl to įtarę, kad vairavo automobilį neblaivus, nusprendė patikrinti girtumÄ . Alkotesteriu jam 14.24 val. buvo nustatytas 2,47 promilės girtumas, vėliau 14.44 val. jam nustatytas 2,23 promilės girtumas. Paklausus R. Å ., kada paskutinį kartÄ vartojo alkoholinius gėrimus, Å¡is nurodė, kad vakar vakare ir Å¡iandien ryte. R. Å . buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatÄ , o minėtas automobilis priverstinai iÅ¡vežtas į automobilių saugojimo aikÅ¡telę (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Å . parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 14.10 val., bÅ«damas namuose adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdo stiprų smÅ«gio garsÄ , todėl išėjo iÅ¡ namų pažiÅ«rėti, kas nutiko. Išėjęs pamatė didelį dulkių debesį. Priėjęs arti pamatė, kad automobilis „VW Passat“ mėlynos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į Å¡alikėlėje gulėjusius akmenis. IÅ¡ automobilio „VW Passat“ vairuotojo vietos iÅ¡lipo vyriÅ¡kis.

Jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl įtarė, kad Å¡is gali bÅ«ti neblaivus. Jis priėjęs jam pasakė, kad Å¡is girtas. Jam atsakė, kad truputį. Tuomet vairuotojas, rinkdamas automobilio Å¡ukes, nuėjo link (duomenys neskelbtini) ir ėjo ta kryptimi tolyn. Pamatęs, kad vyriÅ¡kis nežada grįžti atgal, pasivijo jį ir pasakė, kad grįžtų į įvykio vietÄ . Tuomet kartu su juo grįžo prie vairuotojo automobilio ir laukė policijos pareigÅ«nų, kuriuos iÅ¡kvietė jo kaimynas.

Kol laukė policijos pareigūnų, automobilio „VW Passat“ vairuotojas nieko nevalgė, negėrė (b. l. 14). Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio pažymų matyti, kad alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0209 (patikros sertifikatas Nr.1217358 galioja iki 2020 m. spalio 2 d.) R. Š. 2020 m. rugpjūčio 9 d. pirmu pūtimu 14.24 val. buvo nustatytas 2,47 promilės girtumas, antru pūtimu 14.44 val. nustatytas 2,23 promilės girtumas (b. l. 17-19). Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei jo priedų matyti užfiksuotas automobilis „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), jo požymiai (b. l. 20-23). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos matyti, jog vidutinė nusikaltimo metu naudotos transporto priemonės „VW Passat“ kaina Lietuvoje su PVM atitinka 1 250 Eur sumÄ (b. l. 25). IÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad R. Å . vairavo kelių transporto priemonę (lengvÄ jį automobilį) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu R. Å . ne tik pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus Baudžiamajame kodekse numatytus draudžiamus veiksmus.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų D. Å . ir M. K. parodymai apie neblaivų automobilio vairuotojÄ , neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį. Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole bei jo prieduose užfiksuotas vairuotojo automobilis, kuris atitinka kaltinamojo parodymus ir liudytojų nurodytas aplinkybes.

Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir neginčijamai patvirtina automobilio vairavimo faktÄ , yra pakankami neteisėtos veikos dėl automobilio vairavimo bÅ«nant neblaiviu aplinkybėms įrodyti, R. Å . kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad R. Å . padarė įstatymo draudžiamÄ veikÄ , t. y. nusikaltimÄ , kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. R. Å . atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, kÄ patvirtina jo nuoseklÅ«s ir vienodi parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme, ryžtas ir pažadas nebenusikalsti.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisme nagrinėjant bylÄ buvo gautas kaltinamojo ir jo sutuoktinės R. Å . praÅ¡ymai dėl R. Å . atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimÄ R. Å . atsakomybei. BK 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismas nustatė ir pripažino, kad R. Å . padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

R. Š. praeityje baustas administracine tvarka už smulkius nusižengimus, paskirtas baudas sumoka (b. l. 53-54), praeityje buvo teisiamas, tačiau teistumas jam išnykęs (b. l. 55-56). R. Š. su sutuoktine kartu gyvena 12 metų, turi bendrų pomėgių, kartu domisi Lietuvos sportininkų ir menininkų pasiekimais, nuolatos bendrauja, sutaria. R. Š. yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobÅ«dį yra pagrindas manyti, kad R. Å . ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl to R. Å . pagrįstai gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisme apklausus laiduotojÄ R. Å . ir įvertinus pateiktus duomenis apie jÄ nustatyta, kad asmuo yra kaltininko sutuoktinė, Å¡iuo metu nedirbanti, registruota Užimto tarnyboje, ankstesnės darbovietės charakterizuojama teigiamai, praeityje niekada administracine tvarka nebausta, neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Tarp kaltininko R.

Å . ir R. Å . teismas nustatė tamprų ir artimÄ ryšį, bendrus pomėgius, pagarbÄ vienas kitam nepaisant praeities įvykių ir nesutarimų. Abu asmenys gyvena kartu, bendrai leidžia laisvalaikį, vienas kitam padeda. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina realų laiduotojos poveikį ir įmanomÄ teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Ä®vertinus visas Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes, R. Å . teigiamÄ asmenybę, autoritetingÄ pavyzdį, nuolatinį ir intensyvų bendravimÄ su R. Å ., teismas pripažįsta, kad ji yra ne tik kaltininkui ypač artima, bet ir verta teismo pasitikėjimo asmenybė, galinti daryti reikalingÄ Ä¯takÄ kaltininkui, kuris pasiryžęs taisytis ir nebenusikalsti ateityje.

Ä®vertinęs Å¡ias ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kurios nėra sunkios, nepareikÅ¡tas pretenzijas dėl žalos atlyginimo, kaltinamojo asmenybę, gautus praÅ¡ymus, teismas mato pagrindÄ atleisti R. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį sutuoktinės R. Å . atsakomybei. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas iÅ¡vadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, R.

Å . ir bendrÄ Å¡eimos turtinę padėtį, teismas mato pagrindÄ skirti trumpiausios trukmės laidavimo terminÄ be užstato. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismas pripažįsta, kad R. Å . kartu su bausme turi bÅ«ti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas.

Tinkamam neteisėto elgesio pasekmių įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobÅ«džio pasekmės. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. Å . padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, ankščiau buvo teistas, piktnaudžiavimo specialia teise vairuoti transporto priemones bÅ«damas neblaivus, tuo sukeldamas padidintÄ grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje yra baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, jam skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatymo numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, Å¡io termino pradžiÄ skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018), t. y. 2020 m. rugpjūčio 10 d.

Spręsdamas dėl turto konfiskavimo kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkui teismas atsižvelgia į teismų praktikÄ , kurioje pripažįstama, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiÅ«ros nepriklauso. IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios taisyklės galėtų bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau jos savaime, nesant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimÄ esant akivaizdžiai neproporcingÄ ir neteisingÄ , nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Teismas įvertina Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti R. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu bÅ«du teismas atsižvelgia tiek į R. Å . padaryto nusikaltimo aplinkybes, sukeltas pasekmes, tiek į jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis. Kaltininkas įvykio metu bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį, kuris yra registruotas ir nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo R. Å . įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir privalomai spręstinas. privalomas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad R. Å . priklausančios transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Automobilis, su kuriuo padarytas nusikaltimas, buvo įprastai naudojamas kaltininko, šį kartÄ buvo R. Å . nusikaltimo padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas Å¡iuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R.

Å . ar jo Å¡eimos teisių labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam pilnamečiui asmeniui gali bÅ«ti skiriama ne viena, bet kelios baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas. Tokiu bÅ«du teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes sprendžia, kad R. Å . priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas.

Dėl to siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumo principÄ ir nesuvaržyti atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės R. Å . teisių labiau negu tai reikalinga visuotinai svarbiems tikslams pasiekti teismas sprendžia, kad vertės turto konfiskavimas, įvertinant kartu skiriamÄ draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, yra pakankamas poveikis kaltininkui tam, kad jis ateityje vykdytų teisės normų reikalavimus, susilaikytų nuo bet kokio pažeidimo, ir tuo pačiu bÅ«tų užtikrintas tinkamas visuomenės lÅ«kesčių ir interesų įgyvendinimas dėl sankcijų taikymo nusikaltimÄ padariusiems asmenims.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymas turi bÅ«ti ne tik bÅ«tinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principÄ , pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

R. Å . paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorė Orija Audronė Kolbienė 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ , laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatydama dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ , uždrausdama šį turtÄ valdyti, juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nustatant terminÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. vasario 10 d. (b. l. 27). Ä®vertinus teismo ppriimtÄ sprendimÄ dėl automobilio konfiskavimo, taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais teismas n u s p r e n d ė :

R. Å . pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį R. Å . atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams be užstato, ir bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Å . paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iÅ¡ R. Å . konfiskuoti automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus R. Å . skirtas kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ panaikinti.

R. Å . vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti R. Å ., kad: - jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; - jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai R. Å ., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjas Mindaugas Striaukas