e72dbbce-9ff7-471c-b52b-bd952777330d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1066-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00721-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SpecRail“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SpecRail“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Legreta“, praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3343-640/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SpecRail“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

B. ir V. T. dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „SpecRail“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Legreta“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė:

1) taikyti atsakovui R. B. civilinę atsakomybę ir priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovui 122 527,41 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) taikyti civilinę atsakomybę atsakovui V. T. ir priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovui 35 300 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad bankroto administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytÄ pareigÄ , nustatė, jog BUAB „SpecRail“, atstovaujama atsakovų, kaip bendrovės vadovų, 2014 m. rugpjūčio 8 d. – 2017 m. birželio 7 d. laikotarpiu Naujojoje Zelandijoje įsteigtai ir veikiančiai įmonei Gatemax Trade Limited ir Kanadoje įsteigtai ir veikiančiai įmonei Depth Flow Liminted Partnership bankiniais mokėjimų pavedimais nepagrįstai pervedė iÅ¡ viso 157 827,41 Eur.

IeÅ¡kovės teigimu, pagal 2014 m. kovo 31 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytÄ BUAB „SpecRail“, atstovaujamos atsakovo R. B., ir Gatemax Trade Limited, atstovaujamos atsakovo V. T., bei 2014 m. gruodžio 30 d. minėtos sutarties priedÄ Nr. 1, kuriuo visus Gatemax Trade Limited įsipareigojimus pagal sutartį perėmė Depth Flow Liminted Partnership, atstovaujama atsakovo V. T., jokios realios paslaugos ieÅ¡kovei nebuvo suteiktos, Å¡iais susitarimais atsakovai nesÄ Å¾iningais, iÅ¡ anksto apgalvotais ir kryptingais veiksmais siekė, imituodami teisėtų sandorių sudarymÄ , pasisavinti ieÅ¡kovei priklausančias lėšas.

Egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovams, kaip buvusiems BUAB „SpecRail“ vadovams, sÄ lygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalis).

3. IeÅ¡kovė taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, atsakovui R. B. 122 527,41 Eur sumai, o atsakovui V. T. 35 300 Eur sumai.

4. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad:

1) ieÅ¡kovė turi pagrįstÄ reikalavimo teisę į atsakovus, todėl ieÅ¡kinys preliminariai pagrįstas;

2) ieškinio reikalavimo suma yra didelė, todėl egzistuoja rizika teismo sprendimo įvykdymui;

3) atsakovai, sudarydami akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nuostolingus ir jokia ekonomine logika ar bÅ«tinybe neparemtus sandorius, iÅ¡ kurių naudos galėjo turėti ir turėjo ne bendrovė, o jos vadovai bei su jais susiję asmenys, elgėsi nesÄ Å¾iningai, be to, sudarė sandorius su abejotinos reputacijos užsienio subjektais, kurie susiję su pinigų plovimu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkino.

6. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį ir jo reikalavimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys preliminariai yra pagrįstas.

7. Atsižvelgęs į tai, kad VÄ® Registrų centro Nekilnojamo turto registro, VÄ® „REGITRA“ duomenimis atsakovai neturi nuosavybės teise jiems priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, teismas sprendė, jog ieÅ¡kinio reikalavimo suma atsakovams yra didelė. Tačiau, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas pažymėjo, kad vien ieÅ¡kinio sumos dydis negali bÅ«ti pripažįstamas kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi bÅ«ti vertinama, ar yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti.

Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo sudarant akivaizdžiai nuostolingus ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, pažymėjo, jog Å¡ių argumentų pagrįstumas bus vertinamas tik iÅ¡sprendus ginÄÄ iÅ¡ esmės. Nepateikus kitų argumentų, kurie įrodytų, jog atsakovai elgsis nesÄ Å¾iningai bylos nagrinėjimo metu, bandys perleisti lėšas kitiems asmenims ar kitaip sieks iÅ¡vengti galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ .

Tuo pagrindu, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas nesivadovavo teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais ir nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui suabsoliutino vienÄ aplinkybę – atsakovų ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti egzistavimo pagrindimÄ .

IeÅ¡kovė dėl objektyvių priežasčių (atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl dėl asmens duomenų apsaugos ir privatumo) negali gauti duomenų apie atsakovams priklausantį turtÄ , jo naudojimÄ , atitinkamai apie jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. Apie tokias aplinkybes ieÅ¡kovė galėtų sužinoti tik joms įvykus, tokiu bÅ«du laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tampa nebeįmanomas arba pavėluotas. 8.2. Pats teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. 8.3.

Teismas nesivadovavo teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais ir nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovų elgesį, sudarant ieÅ¡kovei akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nuostolingus sandorius, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , jų tikėtinÄ bandymÄ nuslėpti pinigines lėšas, siekiant iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo. 8.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, egzistuojant realiai grėsmei bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, bÅ«tų pažeistos ne tik ieÅ¡kovės, kaip bankrutavusios bendrovės, jos kreditorių teisės, bet ir vieÅ¡asis interesas.

9. Atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atsakovas R. B. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones grindė vien didelės ieÅ¡kinio sumos aplinkybe. Tačiau teismas rėmėsi aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kuriÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turi bÅ«ti pateikti duomenys apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, siekiant sumažinti turimo turto masę. 9.2.

Negalėjimas gauti duomenų apie atsakovo, kaip fizinio asmens, finansinę padėtį, galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos atsakovų – fizinių asmenų, kuries taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisės. 9.3. Teismas pagrįstai nevertino ieÅ¡kovės nurodytų ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių dėl atsakovo galbÅ«t neteisėtų veiksmų sudarant neva akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nuostolingus sandorius. 9.4.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų akivaizdžiai neproporcingÄ atsakovo teisių suvaržymÄ , nesant duomenų apie grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – areÅ¡tÄ atsakovų turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų 12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ ; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Pirmosios instancijos teismas nutarė netaikyti laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areÅ¡to, nustatęs, kad apeliantė, nepateikdama jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovų nesÄ Å¾iningus veiksmus, siekiant paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų – grėsmės galbÅ«t apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

14. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pažymi, kad teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, neatsižvelgė į tai, jog apeliantė negali gauti duomenų apie atsakovų, kaip fizinių asmenų, ketinimus nesÄ Å¾iningai sumažinti turimo turtÄ masę, kad ieÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė, o atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingų bendrovei sandorių sudarymo. Be to, kaip argumentÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui apeliantė nurodė vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes apeliantė yra bankrutuojanti bendrovė.

15. Byloje nėra keliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – ieÅ¡kinio tikėtino pagrįstumo, todėl dėl jos plačiau nepasisakytina.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualioje ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Teismų praktikoje sprendžiant klausimÄ dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo, akcentuojama, kad grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslÄ iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo.

Asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

17. Taip pat, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areÅ¡tÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ; ieÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo.

Tokio iÅ¡imtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018 ir kt.).

18. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad savaime ieÅ¡kinio suma atsakovams grėsmės bÅ«simo galbÅ«t apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui neįrodo. Teismas pagrįstai vertino, ar pagal apeliantės pateiktus duomenis, bÅ«tų galima spręsti, jog atsakovai iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar kt.

19. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimÄ , todėl tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino. IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių, susijusių su, apeliantės teigimu, atsakovų nesÄ Å¾iningais veiksmais, sudarant apeliantei ekonomiÅ¡kai nenaudingus sandorius, neteisėtai pasisavinant bendrovės pinigus, pagrįstumas bus vertinamas tik bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės. Å iuo atveju, aplinkybės, kurių pagrįstumas nėra konstatuotas, nepagrindžia atsakovų nesÄ Å¾iningo elgesio, siekiant iÅ¡vengti galbÅ«t apeliantei palankaus teismo sprendimo.

20. Apeliantė iÅ¡ esmės neneigia, kad nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovų atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, perleidžiant, įkeičiant ar kitu bÅ«du sumažinant turimo turto masę, turint tikslÄ iÅ¡vengti galbÅ«t apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kaip minėta, bÅ«tent Å¡aliai, kuri praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga pagrįsti tokį praÅ¡ymÄ . Taigi, bÅ«tent apeliantė turi pateikti duomenis, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl grėsmės apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 12, 17, 178 straipsniai).

Apeliantei jų nepateikus, pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva surinkęs informacijÄ iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, VÄ® „REGITRA“, nustatė, kad atsakovai neturi nuosavybės teise nepriklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Tačiau, atsižvelgiant į nurodytÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ , apeliantei priskirtina pareiga įrodyti atsakovų atliktus ar ketinus atlikti veiksmus, susijusius su turimo turto masės sumažinimu, negali bÅ«ti perkeliama teismui.

21. Nors apeliantė atskirajame skunde remiasi vieÅ¡ojo intereso, kurį sieja su apeliantės bankroto procesu, pažymėtina, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas Å¡ioje byloje, nedaro įtakos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymui, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, t. y. neÅ¡alina apeliantės pareigos įrodyti procesinio praÅ¡ymo tenkinimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių ir pateikti jas pagrindžiančių įrodymų, siekiant suvaržyti kitų asmenų (atsakovų) teises.

22. VisapusiÅ¡kai įvertinęs tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepime į jį pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nesant duomenų apie atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , atliktus ar ketinimus atlikti veiksmus, siekiant paslėpti perleisti ar kitu bÅ«du apsunkinti savo turtÄ , turint tikslÄ iÅ¡vengti bÅ«simo galbÅ«t apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, laikinoji apsaugos priemonė (turto areÅ¡tas) negali bÅ«ti taikytina.

23. Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danguolė Martinavičienė