e72d0d94-b612-4f2d-9cc4-cb5abfd7ba1f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2070-436/2013Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00812-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 122.2.; 122.3.; 122.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas ArÅ«nas Rudzinskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-960-670/2013 pagal ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl nepagrįstų sumų paskaičiavimo už Å¡ilumos energijÄ .Teismas n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas V.

Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę neskaičiuoti mokesčio už „gyvatukÄ â€œ, kadangi nėra karÅ¡to vandens vartotojas nuo 2000 metų. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovė jau 2000 metais žadėjo ieÅ¡kovui atjungti karÅ¡to vandens tiekimÄ vonioje, tačiau atsakovė savo pažado neįvykdė, ir 2009 metais kreipėsi į teismÄ dėl skolos už „gyvatukÄ â€œ iÅ¡ieÅ¡kojimo. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu iÅ¡ V.

Å . priteisė 2016,53 Lt įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ Å¡ildymui už laikotarpį nuo 2001-10-01 iki 2008-12-31 AB „Kauno energija“ naudai. Po Å¡io sprendimo, atsakovė, pasak ieÅ¡kovo, žinodama, kad ieÅ¡kovas nėra karÅ¡to vandens vartotojas, be to, su atsakove sudarytoje sutartyje nėra susitarta dėl atskiro mokesčio už „gyvatukÄ â€œ, vis tiek toliau skaičiuoja mokesčius už „gyvatukÄ â€œ. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo V.

Å . ieÅ¡kinį.Teismas nurodė, kad iÅ¡ sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-369-384/2009 ir Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo nagrinėjamas klausimas dėl karÅ¡to vandens tiekimo ir ar pagrįstai skaičiuojamas „gyvatuko“ mokestis tarp tų pačių Å¡alių. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas V.

Å . praÅ¡o panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ esmės.Nurodo, kad 2009-06-04 Jurbarko Å¡ilumos tinklai kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau nesprendė klausimo dėl nepagrįstų sumų skaičiavimo už „gyvatukÄ â€œ, nors toks mokestis su atsakove sudarytoje sutartyje nėra numatytas.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ 2009 metais V. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįstai skaičiuojamo „gyvatuko“ mokesčio paliko nenagrinėtÄ , todėl Å¡i byla nėra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Apelianto vertinimu, teismas užkirto jam teisę ginti savo pažeistas teises. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį. Nurodo, kad:KarÅ¡to vandens nenaudojimas nenumato teisės nemokėti už Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti (toliau – gyvatukÄ ). IeÅ¡kovo teiginys, kad nenaudoja karÅ¡to vandens yra neteisingas, nes vanduo atjungtas tik virtuvėje, o vonioje karÅ¡to vandens vartojimo įrenginiai yra veikiantys, gyvatuku vyksta karÅ¡to vandens cirkuliacija, į aplinkÄ spinduliuojama Å¡iluma, už kuriÄ reikia mokėti, nes ji yra užfiksuota Å¡ilumos apskaitos prietaisu, kaip namo sunaudota Å¡ilumos energija.Centralizuotas Å¡ildymas yra vieÅ¡oji paslauga ir jos įkainius, suvartotos Å¡ilumos kiekio nustatymo tvarkÄ ir paskirstymo metodikÄ reglamentuoja LR Vyriausybė, Energetikos ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdymÄ kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija, todėl ieÅ¡kovas gaudamas paslaugÄ privalo už jÄ mokėti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pateikus ieÅ¡kinį, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieÅ¡kovo atsisakymo ieÅ¡kinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Nustačius tokių aplinkybių buvimÄ , teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebÅ«tų priimta kelių teismo sprendimų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. M. P.,bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. mokslinė–gamybinė AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.).

IeÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieÅ¡kinio pagrindas yra ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-369-384/2009 patenkintas ieÅ¡kovės AB „Kauno energija“ ieÅ¡kinys ir priteistas iÅ¡ atsakovo V.

Å . ieÅ¡kovei AB „Kauno energija“ 2016,53 Lt įsiskolinimas už Å¡ilumos energijÄ Å¡ildymui už laikotarpį nuo 2001-10-01 iki 2008-12-31 bei 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo 2009-03-04 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1372-601/2009 prieÅ¡ tai minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Civilinėje byloje ieÅ¡kovė AB „Kauno energija“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V.

Å . įsiskolinimÄ , pagal 1995 m. sausio 24 d. tarp Å¡alių sudarytÄ â€žAtsiskaitymo už butų Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį“ sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo tiekti atsakovui Å¡iluminę energijÄ patalpos Å¡ildymui ir karÅ¡tam vandeniui, o atsakovas įsipareigojo reguliariai mokėti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas V. Å . savo įsipareigojimus vykdė iÅ¡ dalies, t.y. nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. V. Å . nemokėjo vadinamojo „gyvatuko“ mokesčio, nes jo teigimu, ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad atsakovas visiÅ¡kai nenaudoja karÅ¡to vandens, tačiau karÅ¡to vandens tiekimas jam nebuvo nutrauktas.

Å ioje byloje ieÅ¡kovas V. Å . kreipėsi į teismÄ , vadovaudamasis LR CK 6.193 straipsnio 4, 5 dalimis ir 6.195 straipsniu ir praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ , kad jis neskaičiuotų apeliantui vadinamojo „gyvatuko“ mokesčio, nurodo, jog nėra karÅ¡to vandens vartotojas nuo 2000 metų ir 1995 m. sausio 24 d. pasiraÅ¡ytoje tarp Å¡alių sutartyje „Už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį“ atskiras mokestis už vadinamÄ jį „gyvatukÄ â€œ nėra nustatytas. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 17 d. nutartyje (civ.byla Nr. 2A-1372-601/2009) konstatavo, jog be tarp Å¡alių sudarytos sutarties, Å¡alių santykius reguliuoja CK 6.383 str.

– 6.391 str. CK 6.384 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų. Atsakovo (V. Å .) vonioje esantis vadinamasis „gyvatukas“ yra prijungtas prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos, jis Å¡ildo vonios patalpÄ , todėl tiek sutarties, tiek įstatymų pagrindu atsakovas privalo mokėti už gaunamÄ (faktiÅ¡kai naudojamÄ ) Å¡iluminę energijÄ .IÅ¡ V.

Å . teismui pateikto ieÅ¡kinio turinio akivaizdu, jog ieÅ¡kovas nesutinka mokėti už Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti, kitaip vadinamo „gyvatuko“ mokesčio, nes jo manymu dėl tokio mokesčio su atsakovu nesitarė, tačiau apeliacinės instancijos teismas jau yra konstatavęs kitoje civilinėje byloje, kad vartotojo pareigÄ mokėti už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ reglamentuoja ne tik tarp Å¡alių sudaryta sutartis, bet ir įstatymai.Taigi, iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-369-384/2009 susidaręs ieÅ¡kovo V.

Å . įsiskolinimas atsakovei AB „Kauno energija“ yra kilęs iÅ¡ tos pačios sutarties, dėl kurios sÄ lygų aiÅ¡kinimo apeliantas su ieÅ¡kiniu kreipėsi Å¡ioje civilinėje byloje, t.y. aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) yra dėl tos pačios sutarties, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-369-384/2009 ir tos pačios sutarties pagrindu yra priteistas įsiskolinimas už vadinamÄ jį „gyvatuko“ mokestį.

Apeliantas nesutinka mokėti AB „Kauno energija“ įsiskolinimÄ , kuris yra susidaręs nuo 2001 metų spalio mėnesio. BÅ«tent Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu įsiskolinimas yra priteistas už tÄ patį laikotarpį, t.y. nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas ieÅ¡kinyje kelia reikalavimÄ neskaičiuoti įsiskolinimo nuo 2001 metų, kai tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra priteistas Å¡is įsiskolinimas už tÄ patį laikotarpį.

Taigi, Å¡iuo atveju yra visos ieÅ¡kinio tapatumui konstatuoti bÅ«tinos sÄ lygos: ginčas vyksta tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                  ArÅ«nas Rudzinskas