e72c7fd6-ee5d-426f-b38b-7fa8f38c657c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4578-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-01960-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 19 d.VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

B. skundÄ atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie VRM dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nustatė: PareiÅ¡kėjas V. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 16–20), kurį patikslino (b. l. 86–88), ir prašė atnaujinti terminÄ skundui paduoti ir įpareigoti Vidaus reikalų ministerijÄ ir Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡mokėti jam laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 visÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, 9 080,04 Lt.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2010-01-01 jam paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. ir 5 str. nuostatomis. Dėl neteisėtai neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies į Vidaus reikalų ministerijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2013-04-30, nes nežinojo, kad terminas reikalavimui pareikÅ¡ti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo pirmosios sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, kad terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, t. y. 2012-09-21. PareiÅ¡kėjo nuomone, praleistas terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas dar ir dėl to, kad valstybė, sumažinusi paskirtas pensijas, pažeidė pareiÅ¡kėjo teisėtus lÅ«kesčius ir nuosavybės neliečiamumo principus, kuriuos garantuoja Konstitucija. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė patikslintame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ (b. l. 92–93) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ arba bylÄ nutraukti.

Atsiliepime nurodė, kad apie savo teisių pažeidimÄ pareiÅ¡kėjui tapo žinoma gavus pirmÄ sumažintÄ pensijÄ , t. y. 2010 metų vasario mėnesį, todėl į teismÄ jis turėjo kreiptis per Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , kuris nustatytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. Jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindu atnaujinti praleistÄ terminÄ pareiÅ¡kėjas nenurodė, todėl byla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 p. turėtų bÅ«ti nutraukta.

Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki          2012-08-31 pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 9 080,04 Lt pensijos suma. Mokėdama pareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , atsakovė vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl pareiga iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ jai nekyla.Skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2012 metais, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2013-05-06 Vidaus reikalų ministerijai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti jam susidariusiÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , taip pat mokėti jam paskirtÄ pensijÄ (b. l. 37–38).Vidaus reikalų ministerija 2013-05-17 sprendimu Nr. 1D-4963(11) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti atsisakė, motyvuodama tuo, kad V.

B. į jÄ kreipėsi praleidęs VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, t. y. 2012-09-21 (b. l. 39). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismÄ atnaujinti trejų metų terminÄ skundui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti ir priteisti jam susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ â€“ 9 080,04 Lt. Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad:

1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.;

4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d.     (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje      Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b.                                Nr. AS525-575/2010).

Bylose dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 d.).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. IÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b.

Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualų kreipimosi į teismÄ termino taikymo ir Å¡io termino eigos skaičiavimo aiÅ¡kinimÄ ir nurodė, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikÅ¡ti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, kurio eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo dienos. Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismÄ asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas buvo ribojama nuo 2010-01-01. Valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos yra mokamos sekantį mėnesį, vadinasi, pirmoji sumažinta pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 metų vasario mėnesį. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė 2013-06-11, t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. perskaičiuotos pensijos iÅ¡mokėjimo.

PraÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ skundui paduoti pareiÅ¡kėjas nurodė, kad terminÄ praleido, nes manė, kad terminas tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo pirmosios sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos, o nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo.Pagal ABTÄ® 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. LVAT ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situacijÄ .Pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojančiame PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismÄ terminai nebuvo nustatyti.

Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemokÄ turi ginti per trejų metų terminÄ (pagal analogijÄ taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str.) paaiÅ¡kėjo tik LVAT iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013-03-12 nutartį. Procesinio trejų metų kreipimosi į teismÄ termino eigos skaičiavimo aiÅ¡kinimas buvo pateiktas LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje.

ABTÄ® 33 str. 1 d. prasme, specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, expressis verbis, nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 metų vasario mėnesį, gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

Atsižvelgęs į tai, kad iki 2013 metų lapkričio mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 ir 2012-02-06 nutarimais konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai, inter alia, dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teisinės situacijos neaiÅ¡kumas sudarė pareiÅ¡kėjui objektyvias kliÅ«tis laiku kreiptis į teismÄ . Teismas, paisydamas iÅ¡ Konstitucijos, inter alia, jos 30 str. 1 d. nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, ir atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjui V. B. procesinį trejų metų kreipimosi į teismÄ terminÄ ir bylÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti iÅ¡ esmės.Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.IÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynimÄ , turi taikyti Konstitucijos 110 str. nustatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. IÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , bet ir tuomet, kai asmuo į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 29 str.

įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Tai taip pat nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės, prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį, nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie VRM 2013-04-22 pažyma Nr. 11PP(P)-2912 tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Konstitucijai prieÅ¡taravusių Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 9 080,04 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 36).

Nurodytos sumos teisingumo atsakovė neginčija. Kaip konstatuota LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas, visiÅ¡kai paÅ¡alinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad nors ABTÄ® 48 str. 2 d. nuostatų prasme atsakove tokio pobÅ«džio bylose laikytina Vidaus reikalų ministerija, t. y. institucija, kuri yra įgaliota mokėti valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjui (PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo                12 str. 1 d.), pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalį pareiÅ¡kėjui –                  9 080,04 Lt – V. B. įpareigotina iÅ¡mokėti Lietuvos valstybė, kuriÄ pagal Vyriausybės 2010-07-07 nutarimÄ Nr. 992 atstovauja Vidaus reikalų ministerija.Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi bÅ«ti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjui priteistos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija                                                                nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ tenkinti.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡mokėti V. B. 9 080,04 Lt (devynių tÅ«kstančių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties litų ir 4 ct) dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                         Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                                  Henrikas Sadauskas Nijolė Žalnieriūnienė