e72ac054-9148-4e12-9fa5-98fd7334a9b4 · Klaipėdos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-3644-512/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01601-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Egidijus Mickevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovui A.

V. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti 1924,14 Eur žalos atlyginimÄ . Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a: atlikus formalų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimÄ nustatyta, kad ieÅ¡kovė gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius praneÅ¡imus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryÅ¡ių skyrius, vadovaudamasis VLK direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1K-327 patvirtintu Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu Europos SÄ jungos Å¡alyse gautų iÅ¡mokų natÅ«ra kompensavimo tvarkos apraÅ¡u, patikrino, ar Europos SÄ jungos, Europos ekonominės erdvės Å¡alių ir Å veicarijos Konfederacijos (toliau – ES Å¡alys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sÄ skaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiÅ«ros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), patvirtintÄ Europos Bendrijos darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 1993 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 202, ar sertifikatÄ , laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – sertifikatas).

IeÅ¡kovė nustatė, kad VLK iÅ¡ Å vedijos kompetentingos institucijos gavo sÄ skaitas (S080), patvirtinančias, kad atsakovui buvo suteiktos bÅ«tinosios sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, todėl pateiktos sÄ skaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiÅ¡kai dirbantiems asmenims ir jų Å¡eimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES Å¡alyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas kitoje ES Å¡alyje, o Å¡ių paslaugų iÅ¡laidas kompensuos Å¡alies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo metu nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Å vedijos sveikatos priežiÅ«ros įstaigai. Asmuo, kuriam buvo iÅ¡duota ESDK, pasiraÅ¡ytinai įsipareigoja informuoti ESDK iÅ¡davusiÄ teritorinę ligonių kasÄ apie draustumo statuso pasikeitimÄ ar kortelės praradimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės iÅ¡davimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ES Å¡alyse, nepranešęs apie draustumo statuso pasikeitimÄ , atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDÄ®) 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiÅ«ros ir ekonominių priemonių sistema, Å¡io įstatymo nustatytais pagrindais ir sÄ lygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimÄ , taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo iÅ¡laidų bei medicinos priemonių (prietaisų), bÅ«tinų apdraustųjų sveikatos priežiÅ«rai namuose užtikrinti, nuomos iÅ¡laidų kompensavimÄ .

Asmenys, nurodyti įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2–11 dalyse (iÅ¡skyrus draudėjus), Å¡io įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iÅ¡ PSDF biudžeto, gauna dar vienÄ mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Å i garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tÄ mėnesį PSDF biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, atlygina PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ (SDÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. VA-112 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamÄ mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Tai reiÅ¡kia, kad jei asmuo, kuriam per vienÄ mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, iki Å¡io mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigÄ sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

SDÄ® 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iÅ¡ PSDF biudžeto mokama vadovaujantis SDÄ® 26-27 straipsniuose, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436, 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, jog atsakovo gydymo išlaidos Švedijoje buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neįvykdė SDÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmokos ir vėliau neatlygino PSDF biudžetui iÅ¡laidų, todėl PSDF biudžetui buvo padaryta 1924,14 Eur žala. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, nes per nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovei neatlygino padarytos žalos (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 1924,14 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo priteistina 43 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, Teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. 1924,14 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus keturiolika centų) žalos atlyginimo ieÅ¡kovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. 43 Eur (keturiasdeÅ¡imt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IeÅ¡kovė per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Egidijus Mickevičius