A-525-2097-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-2097/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00831-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 4.5; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui K. Š.,

pareiškėjo K. Š. atstovei advokatei Eglei Dargvainei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui M. J. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. Š. ir N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. Š. ir N. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), Prienų rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. J. T., A. L. dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai K. Š. ir N. Š. skundu (t. I, b.l. 5–7), kurį papildė (t. II, b.l. 68–69, 152–154, t. II, b.l. 105–107) ir patikslino (t. III, b.l. 33–43, 106, 122–134), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 02-07-3161 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Prienų raj.)“ dalį, kuria pareiškėjų žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas bendro naudojimo kelias;

2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 02-07-2017 nurodytą žemėtvarkos projekto papildymo dalį, Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 02-07-13245 Prienų rajono Stakliškių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį bei Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 02-07-13137 dalį dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto papildymo, kuriais yra nustatytas 4 m pločio bendro naudojimo III kategorijos kelias pravažiavimui į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T3-260, kuriuo patvirtinta užsakovo A. L. 1 ha ploto žemės sklypo detaliojo plano dalį, pagal kurią yra numatytas įvažiavimas į sklypą per pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą.

Nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4,61 ha sodyba: žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajono savivaldybėje. Greta jų žemės sklypo yra tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. J. T. ir A. L. priklausantys žemės sklypai. Sodybą 1999 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjo J. N. įsigijo pareiškėja N. Š. ir pareiškėjo K. Š. tėvas. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, buvo išanalizuoti visi pardavėjo J.

N. turėti dokumentai: Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 17 d. įsakymai Nr. 07-4429 ir Nr. 69/6516; 1998 m. rugsėjo 8 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės valstybinės įmonės išduotas Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registras 69/12501-1; J. N. namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 6458; suderintas namų valdos sklypo planas; visi viešai prieinami registrai. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik įsitikinus, kad perkamas žemės sklypas neturi jokių apsunkinimų ir 4,61 ha žemės sklypas suformuotas viename masyve, o žemės sklype yra tik įvažiavimas į pačią sodybą.

Minėtuose dokumentuose nebuvo jokio įrašo apie kokius nors sklype esančius bendrojo naudojimo kelius, žemės naudojimo apribojimus, kitų žemės sklypų servitutus ir panašiai. Pabrėžė, kad ginčijamais įsakymais žemės sklype buvo įbrėžtas III kategorijos bendro naudojimo kelias, kuris padalino vientisą žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, kartu pakeista 1999 m. gegužės 28 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl vientiso žemės sklypo pirkimo, tačiau tai akivaizdžiai prieštaravo galiojančioms teisės normoms, jog šalių sudaryta sutartis gali būti keičiama tik šalių valia, bei teisės aktuose įtvirtintam principui, kad sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu.

Pareiškėjų nuomone, atkūrus nuosavybės teises asmeniui, jo, kaip savininko, nuosavybės teisių turinys negalėjo ir negali būti keičiamas administraciniais aktais ir bet koks ginčas turi būti nagrinėjamas teisme. Pažymėjo, kad į naujai nubraižytą žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 02-07-3161, įtraukus bendro naudojimo kelią be sklypo savininkų žinios ir sutikimo buvo pažeistos šio sklypo savininkų teisės ir teisėti interesai. Nurodė, kad 2007 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje pareiškėjų atstovas advokatas V.

M. susipažino su Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimu į skundą, iš kurio tapo žinoma apie egzistuojantį Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 02-07-3161„Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Prienų raj.)“, kuriuo K. Š. ir N. Š. priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas bendro naudojimo kelias, todėl pareiškėjai, nepraleisdami įstatymų nustatytų terminų, 2007 m. rugsėjo 5 d. skundu kreipėsi į teismą.

Kitiems aktams apskųsti taip pat terminų nepraleido, nes per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie konkretų skundžiamą aktą kreipėsi į teismą.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 59–60, t. II, b.l. 6–9, t. III, b.l. 58–61) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 07-4429 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje (Prienų r.)“ ir sprendimu Nr. 69/6516 J. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. N. iki žemės nacionalizacijos valdytą 4,61 ha žemės, grąžinant natūra 4,61 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Stakliškių seniūnijoje, Prienų rajone. Žemės sklypo plane M:10000, abrise ir grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo akte buvo pažymėtas 4 m bendro naudojimo III kategorijos kelias privažiavimui į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosavybės teisės A. N. į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos 1995 m. kovo 9 d. Prienų rajono valdybos potvarkiu Nr. 69V ir sprendimu Nr. 2124. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (1998 m. gegužės 8 d. redakcija) (toliau – ir Metodika) 31 punkte buvo numatyta, kad žemės sklypai turi turėti privažiavimus. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kelias buvo pažymėtas, nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, žemės reformos žemėtvarkos projektas yra apskrities lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas ir jų svarstymas turi vykti, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 15 punkto nuostatų, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintuose Teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) įtvirtintą Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką.

Be to, pareiškėjai yra praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą skundui paduoti, kadangi Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d įsakymu Nr. 02-07-3161, 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 02-07-2017, 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 02-07-13245 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jo papildymai buvo pateikti viešam visuomenės svarstymui, apie tai pareiškėjams turėjo būti žinoma, atnaujinti termino jie neprašo, todėl byla turėtų būti nutraukta.

Nepagrįstais laikė pareiškėjų argumentus, kad Kauno apskrities viršininko administracija, suformuodama žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kadastro įstatymą, kadangi skirtingose kelio pusėse žemės sklypai privalėjo būti formuojami atskirais sklypais. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d., o žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Stakliškių seniūnijoje, Prienų rajone, buvo suformuotas 1998 metais. Be to, šiame įstatyme nėra numatyta, kad žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai, turėtų būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Nuosavybės teisių J. N. atkūrimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ (1998-02-24 redakcija), kuriame taip pat nebuvo numatyta, kad skirtingose kelio pusėse esantys žemės sklypai privalo būti formuojami atskirais sklypais. Pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajone, sudaro 3,81 ha žemės ūkio naudmenų, 0,10 ha užstatytos teritorijos, 0,70 ha kitos žemės, bendras sklypo plotas yra 4,61 ha.

Pažymėjo, jog per žemės sklypą einančio bendro naudojimo kelio plotas nėra įskaičiuotas į sklypo plotą, todėl yra neteisingas ir nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad iš jų be teisėto pagrindo yra paimtas 0,10 ha žemės plotas ir tokiu būdu pažeistos jų nuosavybės teisės. Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 02-07-1480 „Dėl nekilnojamojo turto (reg. Nr. 69/6690) kadastro duomenų patikslinimo ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys ir buvo patvirtintas J.

M. T. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektas, kuriuo sklypas buvo padalintas į 3 sklypus (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Pabrėžė, jog, teismui patenkinus skundą ir panaikinus bendro naudojimo kelią, visi šie sklypai liktų be privažiavimo, kas prieštarautų Metodikos (2006-04-25 redakcija) 47 punktui. Nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. T3-260, kuriuo patvirtintas A. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas, parengtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ir nepažeidžia pareiškėjų teisių, todėl šis reikalavimas, kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Tarnyba papildomai pažymėjo, jog N. Š. ir pareiškėjo tėvui K. Š. apie ginčo kelio buvimą turėjo tapti žinoma 1999 metais, kai jie įsigijo ginčo žemės sklypą iš J. N. Be to, 2004 m. lapkričio 8 d. dovanojimo sutarties, kuria K. Š. buvo padovanota žemės sklypo dalis, 5.4 punkte nurodyta, kad prie sutarties pridedamas žemės sklypo planas, todėl pastarajam apie sklype esantį kelią tapo žinoma nurodytu metu.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybė atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 158–161) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T3-129 „Dėl detaliųjų planų rengimo“ buvo pritarta 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Stakliškių seniūnijoje, Prienų rajono savivaldybėje, priklausančio A. L., detaliojo plano rengimui, kurio tikslas – pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties, nustatant naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, ir pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006 m. birželio 28 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 5-ST-361. Prienų rajono savivaldybės administracija 2006 m. birželio 30 d. parengė ir patvirtino Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. 2007 m. sausio 31 d. Prienų rajono laikraštyje „Gyvenimas“, vėliau Prienų rajono savivaldybės interneto tinklapyje, Stakliškių seniūnijos skelbimų lentoje buvo paskelbta informacija apie rengiamą A.

L. žemės sklypo detalųjį planą. Viešas projekto aptarimas įvyko 2007 m. kovo 5 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus patalpose. 2007 m. liepos 27 d. Prienų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu Nr. K-12 nuspręsta derinti šio žemės sklypo detalųjį planą. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007 m. spalio 29 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP-747 tikrino sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą bei teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentų nustatymo detalųjį planą bei siūlė tvirtinti šį detalųjį planą.

Prienų rajono savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T3-260 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtino A. L. priklausančio žemės sklypo detalųjį planą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 02-07-0480, A. L. žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), todėl detaliajame plane servitutinis įvažiavimas į A. L. sklypą buvo nurodytas kaip ginčo kelio tęsinys. Nurodė, kad pareiškėjų ginčijamas detalusis planas parengtas ir patvirtintas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Bendro naudojimo kelias žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo pažymėtas pirmajame (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir nebuvo keičiamas. Teigė, kad nepažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punkto, nes minėtame Teritorijų planavimo įstatymo straipsnyje nurodyta, kas gali būti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai, ir nėra suprantama, kuo ši teisės norma pažeista, o Taisyklės yra taikomos tik formuojant naujus sklypus arba dalijant, padalijant ir atidalijant žemės sklypus ir nereglamentuoja detaliojo plano rengimo.

Nurodė, jog pareiškėjai ginčija pravažiavimo į A. L. sklypą bendro naudojimo kelią, kurio patenkama į Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu nustatytą servitutinį kelią, neginčydami šio teisėtumo.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. L. ir M. J. T. atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 64–65, 66–67, t. II, b.l. 25–27) prašė skundą atmesti.

Pažymėjo, jog privažiavimo kelias buvo suformuotas 1995 metais. Tuometinis sklypo savininkas šio kelio neginčijo, jis buvo pažymėtas visuose J. N. žemės nuosavybės dokumentuose. J. N. sutiko leisti juo naudotis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu (t. III, b.l. 149–153) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjai ginčija Kauno apskrities viršininko įsakymais patvirtintus Prienų rajono, Stakliškių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (patvirtintą Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-06-02 įsakymu Nr. 02-07-3161) ir jo papildymus (Kauno apskrities viršininko 2003-03-31 įsakymas Nr. 02-07-2017, Kauno apskrities viršininko 2006-12-06 įsakymas Nr. 02-07-13245, Kauno apskrities viršininko 2007-12-05 įsakymas Nr. 02-07-13137) tose dalyse, kuriose pareiškėjams asmenines nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas (nustatytas) bendro naudojimo 3 kategorijos kelias pravažiavimui į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Teismo posėdžio metu nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 07-4429 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje“ ir sprendimu Nr. 69/6516 J. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. N. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, grąžinant natūra 4,61 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Stakliškių seniūnijoje, Prienų rajone. Žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Žemės sklypo plane, abrise, grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte buvo pažymėtas bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į žemės sklypo plotą (žemės tvarkymo byla). Šį žemės sklypą 1999 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi J. N. pardavė pareiškėjo tėvui K. Š. Nustatė, kad pareiškėjui K. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 4,61 ha sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajone, atsirado 2004 m. lapkričio 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu, o N. Š. ½ dalis 4,61 ha sodybos atsirado po turto pasidalijimo su K.

Š. (vyresniuoju). Teismai konstatavo, jog nors sodybą 1999 m. gegužės 28 d. įsigijo K. Š. (vyresnysis) savo vardu, tačiau jų, kaip nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio vedimas, bendro turto kūrimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti tarp K. Š. (vyresniojo) ir N. Š. buvus susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę sodybos nuosavybę. Taigi, pareiškėjas K. Š., bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 4,61 ha sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajone, gavęs 2004 m. lapkričio 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu, ginčija Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d.

įsakymą Nr. 02-07-3161 ir 2003 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 02-07-2017, o N. Š., savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę praradusi 2004 m. lapkričio 8 d. ir vėliau ją atgavusi 2007 m. balandžio 11 d., ginčija Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 02-07-3161, 2003 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 02-07-2017 ir 2006 m. gruodžio 6 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-07-13245, kurių priėmimo metu pareiškėjai nebuvo 4,61 ha sodybos savininkai. Pažymėjo, jog teisines pasekmes skundžiami byloje administraciniai aktai sukėlė tuometiniams 4,61 ha sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajone, savininkams, t. y.

J. N., K. Š. (vyresniajam) ir N. Š., tačiau J. N. žemės sklypą 1999 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavęs pareiškėjo tėvui K. Š., K. Š. (vyresnysis) 2004 m. lapkričio 30 d. padovanojęs savo dalį dukrai, o N. Š. padovanojusi savo dalį pareiškėjui, tokia teise nepasinaudojo. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjai taip pat paaiškino, kad K. Š. (vyresniajam) 1999 m. gegužės 28 d. sudarant sodybos pirkimo-pardavimo sutartį, kartu su pareiškėju K. Š. buvo išanalizuoti visi pardavėjo J. N. turėti dokumentai, abu kartu vyko į žemėtvarkos skyrių pasikonsultuoti.

Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jo papildymai buvo pateikti visuomenės viešam svarstymui, o 2004 m. lapkričio 8 d. dovanojimo sutarties, kuria pareiškėjui K. Š. buvo padovanota dalis sklypo, 5.4 punkte nurodyta, kad prie sutarties pridedamas žemės sklypo planas, kuriame buvo pažymėtas bendro naudojimo kelias. Padarė išvadą, jog pareiškėjas K. Š. ir N. Š., 2007 m. balandžio 11 d. vėl atgavusi nuosavybės teisę į dalį sodybos, negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo ankstesni sodybos savininkai, t. y. jie yra praradę teisę ginčyti tuos administracinius aktus, kurie buvo priimti iki jiems tampant 4,61 ha sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajone, savininkais ir todėl šioje dalyje skundas atmetė.

Pabrėžė, jog tuo atveju, kai asmuo iki teisių perleidimo kitam asmeniui jau yra praradęs tam tikrą teisę, jis negali jos perleisti kitam asmeniui, o pastarasis asmuo negali šios teisės įgyti, nes negalima įgyti daugiau teisių, nei turi jų perleidėjas. Priešingas teisės normų aiškinimas neatitiktų įstatymuose numatytų administracinių aktų apskundimo terminų paskirties, nes neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo, neužtikrintų teisinio tikrumo principo įgyvendinimo, neskatintų asmenis ginti savo teises. Be to, būtų sudarytos sąlygos asmenų piktnaudžiavimui: savininkas praleidęs terminą skundui paduoti, siekdamas išvengti termino praleidimo pasekmių, galėtų tyčia perleisti turtą kitam asmeniui, kuris imtų ginčyti atitinkamus sprendimus bendra tvarka.

Konstatavo, jog K. Š. reikalavimai panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 02-07-13245, Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 02-07-13137 ir N. Š. reikalavimai panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 02-07-13137 tose dalyse, kuriose pareiškėjams asmenines nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas (nustatytas) bendro naudojimo 3 kategorijos kelias pravažiavimui į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat netenkintini, nes pareiškėjams šiuos reikalavimus siejant su neteisėtai Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 02-07-3161 patvirtintu Prienų rajono, Stakliškių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu ir jo papildymu Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 02-07-2017, yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti 1999 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 02-07-3161 ir 2003 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 02-07-2017, todėl jų tenkinti, nepanaikinus1999 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 02-07-3161 ir 2003 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 02-07-2017, nėra pagrindo.

Pažymėjo, kad nors pareiškėjai ir teigia, jog 2007 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje pareiškėjų atstovas susipažino su Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimu į skundą, iš kurio tapo žinoma apie egzistuojantį Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 02-07-3161„Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Prienų raj.)“, kuriuo K. Š. ir N. Š. priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažymėtas bendro naudojimo kelias, todėl nepraleisdami įstatymų nustatytų terminų, 2007 m. rugsėjo 5 d. skundu kreipėsi į teismą, su tokia aplinkybe nesutiko ir ją atmetė. Pabrėžė, jog, kaip matyti iš patikslinto skundo (gauto 2011-05-11), pareiškėjai nurodė, kad apie Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 02-07-3161 jiems tapo žinoma 2007 m. balandžio 28 d., gavus architekto L. Simanaičio atsakymą bei prie jo pridėtus dokumentus, tarp kurių buvo ginčijamas Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 02-07-3161 bei ištrauka iš šiuo įsakymu patvirtinto VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno žemėtvarkos skyriaus 1999 metais parengto (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto. Tokios pozicijos pareiškėjai nuosekliai laikėsi ir 2011 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu, tačiau dėl Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 02-07-3161 panaikinimo į teismą pareiškėjai kreipėsi tik 2007 m. rugsėjo 5 d., todėl būtų savarankiškas pagrindas šioje dalyje bylą nutraukti (ABTĮ 101 str. 1d. 6p.), bet šioje dalyje skundas yra atmestas.

Nurodė, jog pareiškėjai taip pat ginčija ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T3-260 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 2 punktą, kuriuo patvirtintas A. L. 1 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas dalyje, kurioje yra numatytas įvažiavimas į gretimą sklypą per pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą. Pažymėjo, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad po to, kai Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007 m. spalio 29 d.

Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP-747 patikrino sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą bei teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentų nustatymo detalųjį planą bei siūlė tvirtinti šį detalųjį planą, Prienų rajono savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T3-260 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 2 punktu patvirtino A. L. priklausančio žemės sklypo detalųjį planą. Pabrėžė, jog J.

N. žemės tvarkymo byloje nuosavybės teisei į žemę atkurti esančiame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise ir grąžinamos natūra žemėvaldos Nr. (duomenys neskelbtini) plane buvo pažymėtas bendro naudojimo kelias. Nenuginčytu Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 02-07-3161 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Prienų r.)“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės, esančios Stakliškių seniūnijoje, Prienų rajone, žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Šiame projekte žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjų sklype, buvo pažymėtas bendro naudojimo kelias. Nenuginčytuose Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 02-07-2017, Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 02-07-13245 ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 02-07-13137 patvirtintuose Prienų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymuose žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) šis bendro naudojimo kelias taip pat yra pažymėtas.

Iš detaliojo plano brėžinio matyti, kad jame pažymėtas įvažiavimas per servitutinį kelią, patvirtintą Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 02-07-1480, kuris yra ginčo bendro naudojimo kelio tąsa, o joks naujas kelias suprojektuotas nebuvo. Konstatavo, kad ginčijamas detalusis planas parengtas ir patvirtintas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos, todėl skundas ir šioje dalyje atmestinas.

III. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 160–173), kuriuo prašo:

1) pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 02-07-3161 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Prienų raj.)“ dalis, kuria pareiškėjų žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas bendro naudojimo kelias, Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 02-07-2017 žemėtvarkos papildymo dalis ir 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 02-07-13245 Prienų rajono Stakliškių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis bei Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 02-07-13137 dalis dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto papildymo, kuriais yra nustatytas 4 m pločio bendro naudojimo III kategorijos kelias pravažiavimui į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėti ir juos panaikinti;

2) panaikinti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. T3-260, kuriuo patvirtinto užsakovo A. L. 1 ha ploto žemės sklypo detaliojo plano dalį, pagal kurią numatytas įvažiavimas į sklypą per pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovų pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Teigia, jog nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartyje dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties aiškiai nurodyta, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio administracinio akto apskundimo termino eigos pradžia siejama su sužinojimu būtent apie skundžiamą aktą, pirmosios instancijos teismas vis tiek rėmėsi savo 2011 m. gegužės 30 d. nutartyje išdėstytais motyvais dėl administracinių aktų apskundimo terminų eigos pradžios, dėl ko ta pati teisėjų kolegija dar kartą priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, todėl naikintiną procesinį sprendimą. Pabrėžia, jog pirminiai žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai net nežinojo apie kokį nors savo teisių pažeidimą, nes jokie pašaliniai asmenys nevažinėjo pro jų sodybos kiemą. Todėl asmuo, dėl objektyvių priežasčių apskritai negalėjęs žinoti apie savo teisių pažeidimą ir per įstatymų nustatytą terminą nesikreipęs dėl jų apgynimo, negali apskritai netekti teisės ginti savo pažeistas teises ir atitinkamai pirminiam savininkui perleidus savo teises kitam asmeniui, naujasis savininkas įgyją tas teises, kurias perleidimo metu turėjo pirminis savininkas, tačiau nebuvo jomis pasinaudojęs dėl objektyvių priežasčių. Be to, priimant ginčijamus administracinius aktus, buvo akivaizdžiai pažeistos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų teisės dėl nuosavybės teisių neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). Nurodo, kad bendro naudojimo kelias, einantis per pareiškėjų žemės sklypą ir dalinantis jį į dvi dalis, nebuvo ir nėra iki šio momento paviešintas – jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, viešose duomenų bazėse, o visuose dokumentuose žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomas kaip vientisas žemės masyvas. Taip pat pažymi, jog byloje pateiktas Prienų rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, jog K. Š. sklype esantis grunto kelias nėra įtrauktas į Prienų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, jis nėra nei projektuotas, nei inventorizuotas, patvirtina, kad ginčo bendro naudojimo kelio nėra.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartyje, nagrinėdamas šioje byloje pateiktą apeliacinį skundą, pabrėžė, jog atkūrus nuosavybės teisės asmeniui, jo, kaip savininko, nuosavybės teisių turinys negali būti keičiamas administraciniais aktais ir ginčas turi būti nagrinėjamas teisme. Kadangi J. N. nuosavybės teisės atkurtos iki skundžiamų administracinių aktų priėmimo, pagal galiojusias teisės aktų nuostatas (įskaitant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimą Nr. 385), bendro naudojimo kelias ne tik turėjo būti atitinkamai įformintas, bet ir apie jo egzistavimą atitinkamai informuoti registrai. Pabrėžia, jog nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 nuostatų nevykdymas ir lėmė apeliantų poziciją, jog nuosavybės teisių atkūrimo J. N. metu, sklype Nr. (duomenys neskelbtini) neegzistavo ir nebuvo įbraižytas joks kelias, žemės sklypą dalinantis į dvi dalis.

3. Priimant ginčijamus administracinius aktus, buvo pažeisti pamatiniai civilinės teisės principais dėl tarp šalių sudarytos sutarties galiojimo, pažeisti pirkėjo K. Š. teisėti lūkesčiai bei interesai dėl sutarties sudarymo ir civilinės apyvartos stabilumo.

4. Teigia, jog J. N. nebuvo informuotas apie numatomą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą bei tai, kad šiuo projektu bus daromi pakeitimai jo nuosavybės teise turimame žemės sklype. Kadangi ginčijamas 1999 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. 02-07-3161 buvo priimtas praėjus vos 4 dienoms po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, apie tokio įsakymo rengimą pirkėjas K. Š. dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės sužinoti.

5. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ginčijami administraciniai aktai pareiškėjams nebuvo įteikti vienu metu. Pirmiausia, pareiškėjams tapo žinoma apie 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 02-07-13245, kurį pareiškėjai 2007 m. gegužės 12 d. gavo iš Kauno apskrities Prienų rajono Stakliškių seniūnijos ir apskundė, pateikdami pirminį skundą 2007 m. gegužės 21 d. Tuo tarpu tik 2007 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje pareiškėjų atstovas gavo Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimą į pareiškėjų skundą, iš kurio tapo žinoma apie egzistuojančius Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 02-07-3161, 2003 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. 02-07-2017, todėl pareiškėjai juos, nepraleisdami nustatytų terminų, apskundė 2007 m. rugsėjo 5 d. patikslintu skundu. Tuo tarpu 2008 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu pareiškėjams tapo žinoma apie Prienų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. T3-260, o šias aktas apskųstas 2008 m. kovo 20 d. patikslintu skundu. Atitinkamai 2009 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu pareiškėjams tapo žinoma apie Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 02-07-13137. Nurodytas administracinis aktas apskųstas 2009 m. kovo 19 d. patikslintu skundu.

6. Nesutinka su teismo išvada, kad 2004 m. lapkričio 8 d. dovanojimo sutarties 5.4 punkte nurodyta, jog prie sutarties pridedamas žemės sklypo planas, kuriame buvo pažymėtas bendro naudojimo kelias. Pabrėžia, jog turimame sklypo plane bendro naudojimo kelias nebuvo tinkamai apibrėžtas (įvardintas), o pagal viešųjų registrų duomenis, informacijos apie bendro naudojimo kelią link Guosto ežero nerasta. Be to, pareiškėjų sklype įbrėžto bendro naudojimo kelio egzistavimas nėra išviešintas, todėl net ir šiuo metu sudarant sandorius galimi interesantai neturėtų jokių galimybių sužinoti apie tai, jog pareiškėjų sklype galimai egzistuoja koks nors bendro naudojimo kelias.

7. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, jog įbrėžto bendro naudojimo kelio konfigūracija, rengiant vėlesnius dokumentus, keitėsi, atitinkamai ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) konfigūracija bei plotas buvo keičiami. Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog, rengiant įvairius žemės reformos žemėtvarkos projektus, pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo akivaizdžiai keičiamos, o pačiame sklype buvo pažymimi arba nepažymimi bendro naudojimo keliai.

8. Pažymi ir tai, jog teisės aktai (Nuostatų 6.2, 15 p., Nuostatų (redakcija nuo 2004-07-06) 41.1 p., Nuostatų (redakcija nuo 2007-03-14) 33.1 p.) įtvirtino teisinį reguliavimą, pagal kurį besiribojančioje su planuojama teritorija esančių žemės sklypų savininkams turėjo būti pateikiama informacija apie teritorijų planavimo dokumento rengimą. Papildomai remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A556-440/2009, A3-64/2007), pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiformavusios teisminės praktikos, sprendžiant skundo pateikimo terminų klausimą, ir visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad iki 2007 m. balandžio 28 d. nebuvo galimybės sužinoti apie pareiškėjams priklausančiame žemės sklype padarytus pakeitimus.

9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjų argumentų ir pateiktų juos patvirtinančių įrodymų dėl susiklosčiusios sunkios šeimyninės situacijos įtakos galimam sužinojimui apie pažeistas jų, kaip žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų, teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad tarp bendraturčių buvo kilusi konfliktinė situacija, dėl kurios sodyba iki 2007 metų vasaros iš esmės nebuvo naudojamasi ir ji tik formaliai buvo dalinama teisminio proceso metu.

10. Suformuojant ir pažymint privačiame pareiškėjams priklausančiame žemės sklype bendro naudojimo kelią, buvo pažeisti tuo metu galioję teisės aktai: Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis, Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos nuostatos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 4, 7, 11, 17, 34, 35 straipsnių nuostatos, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo (1997-07-02 Nr. VIII-370) nuostatos (13 str., 19 str. 5 d., 21 str. 1, 2 d.), Metodikos 32 punkto nuostatos.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 2–5) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Papildomai pabrėžia, jog ginčijamas detalusis planas neapima ginčo bendro naudojimo kelio, todėl nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad detaliuoju planu yra numatytas įvažiavimas į sklypą per pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 7–11) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre nėra jokių duomenų apie jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype esantį bendro naudojimo kelią, patvirtina, kad žemė, užimta bendro naudojimo keliu, į šio žemės sklypo plotą nėra įskaityta, todėl servitutas šiam keliui nėra ir negalėjo būti nustatytas. Pabrėžia, jog vien ta aplinkybė, kad žemė, užimta bendro naudojimo keliu, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia šios žemės, kaip valstybinės žemės, statuso.

2. Nesutinka su teiginiais, jo atkūrus nuosavybės teises J. N., jo, kaip savininko, nuosavybės teisių turinys buvo pakeistas ginčijamais Kauno apskrities viršininko administraciniais aktais. Pabrėžia, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusių Tvarkos parašo redakcijos 5 punkte ir Metodikos redakcijos 10 punkte buvo numatyta, kad grąžinas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietovėje. Grąžinant žemės, miško sklypą ar vandens telkinį natūra į vienkiemius išskirstytose teritorijose, nereikalaujama patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projekto. Remiantis nurodytomis nuostatomis, buvo pažymėtas ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį 1998 m. liepos 17 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės J. N. Tuo tarpu žemėtvarkos projekte žemės sklypas pažymėtas toks, koks buvo suformuotas, atkuriant nuosavybės teises, t. y. nekeičiant J. N., kaip savininko, nuosavybės teisių turinio. Atitinkamai ginčo kelias žemėtvarkos projekte nebuvo naujai suprojektuotas, jis tik buvo pažymėtas pagal nuosavybės teisių atkūrimo metu parengtus žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, abrisą ir žemės sklypo planą.

3. Remdamasis 1999 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso redakcijos 43 straipsniu, Žemės įstatymo 14 straipsniu, daro išvadą, jog J. N. ir K. Š. tėvui sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, neatskiriama sandorio dalimi buvo 1998 m. gegužės 25 d. parengtas žemės sklypo planas, iš kurio matyti, jog žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pažymėtas kelias.

4. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ginčijami administraciniai aktai teisines pasekmes sukėlė tuometiniams žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams – J. N., K. Š. (vyresniajam) ir N. Š. Tuo tarpu pareiškėjai negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo ankstesni žemės sklypo savininkai, t. y. jie prarado teisę ginčyti tuos administracinius aktus, kurie buvo priimti iki jiems tampant 4,61 ha žemės sklypo savininkais.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. L. ir M. J. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 14–15) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su skundžiamame teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl teisės aktų dalių, kuriomis pareiškėjų žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas bendro naudojimo kelias. Pareiškėjai, ginčydami administracinius aktus, pabrėžia, jog, įsigyjant ginčo sklypą, nurodytas kelias nebuvo pažymėtas, jis pažymėtas be pareiškėjų žinios, pažymint žemės sklypą buvo pakeista jų sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o J. N., kaip savininko, kuriam atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, jau atkūrus nuosavybės teises, teisių apimtis nebegalėjo būti keičiama ne teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl papildomai dėl visų pareiškėjų skunde pateiktų argumentų iš naujo nepasisakys.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities 1998 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 96/6515 buvo atkurtos J. N. (Žemės tvarkymo byla). 1999 m. gegužės 28 d. sutartimi J. N. žemės sklypą pardavė K. Š. (pareiškėjo K. Š. tėvui) (t. I, b.l. 25–26). Pareiškėja N. Š. dalį ginčo žemės sklypo įgijo Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 7 d. sprendimo (t. I, b.l. 44–46) ir Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 11 d. nutarties (t. I, b.l. 47–48) pagrindu. Pareiškėjas K. Š. dalį ginčo žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto įgijo 2004 m. lapkričio 8 d. dovanojimo sutarties su N. Š. pagrindu (t. I, b.l. 42–51). Byloje pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. I, b.l. 11–12) patvirtina, jog N. Š. nuosavybės teisė atsirado 2007 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 2451, o K. Š. – 2004 m. lapkričio 8 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-16325 pagrindu.

Byloje nustatyta, ką skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jog bendro naudojimo kelias žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas būtent Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 02-07-3161 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Prienų raj.)“, o kiti pareiškėjų reikalavimai iš esmės vertinti kaip išvestiniai iš reikalavimo panaikinti būtent nurodytą Kauno apskrities viršininko įsakymą.

Pažymėtina, jog vertinant pareiškėjų, kaip ginčo žemės sklypo savininkų, teisės ginčyti administracinius aktus šioje byloje apimtį, turi būti atsižvelgta į tai, kada jie įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmens, naujo nekilnojamojo turto savininko, teisė ginčyti administracinį aktą yra išvestinė iš buvusio valdomo nekilnojamojo turto savininko teisės (byla Nr. A11-863/2007). Todėl, priešingai nei teigia pareiškėjai, nepaisant to, ar atitinkami administraciniai aktai, priimti iki jiems įgyjant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, turi įtakos jų, kaip iš esmės naujų ginčo žemės sklypo savininkų, teisių apimčiai, turi būti atsižvelgta į tai, kokias teises ginčyti Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 02-07-3161 šiuo atveju turėjo J. N., kuriam ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą.

Teismui kartu su kitais įrodymais pateiktoje Žemės tvarkymo nuosavybės teisei į žemę atkurti (grąžinant natūra) byloje esantis J. N. grąžinamo natūra žemės valdos Nr. (duomenys neskelbtini) planas neginčijamai patvirtina, jog bendro naudojimo kelias šiame plane buvo pažymėtas dar 1998 metų gegužės mėnesį. Be to, šiame plane, patvirtinant pažymėtas ribas, įskaitant ginčo bendro naudojimo kelią, yra ir J. N. parašas. Taip pat Žemės tvarkymo byloje yra ir 1998 m. gegužės 15 d. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktas, kuriam aiškiai nurodyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiterpusios šios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – 4 m bendro naudojimo III kategorijos kelias privažiavimui į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas aktas taip pat patvirtintas J. N. parašu.

Darytina išvada, jog J. N. – asmuo, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą – sutiko su tuo, kad šiame žemės sklype būtų pažymėtas bendro naudojimo III kategorijos kelias privažiavimui į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl pirminiam žemės sklypo savininkui, atkuriant nuosavybės teises, sutikus su bendrojo naudojimo kelio pažymėjimu jo žemės sklypo plane, nauji žemės sklypo savininkai, remiantis nurodyta administracinių teismų praktika, neįgijo teisės ginčyti su pirminiu žemės sklypo savininku suderintame ginčo žemės sklypo plane pažymėtą bendro naudojimo kelią.

Papildomai pažymėtina, jog ginčo išsprendimui aktualios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijos 4 straipsnio 4 dalis, inter alia, įtvirtino, jog žemė grąžinama natūra nedelsiant. Tuo tarpu nuosavybės teisių J. N. atkūrimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos redakcijos 4 punktas nustatė, jog grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje. Grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo. Į vienkiemius išskirstytose teritorijose žemė grąžinama natūra nedelsiant.

Nurodytos nuostatos patvirtina, kad, paženklinus grąžinamą natūrą žemės sklypą, žemės reformos žemėtvarkos projektas neturėjo būti tvirtinamas, o grąžinamo žemės sklypo plane pažymėtas bendro naudojimo kelias galėjo būti atitinkamai pažymėtas vėliau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Pabrėžtina, jog priešingas aiškinimas, nurodant, kad, grąžinamame žemės sklype pažymėjus bendro naudojimo kelią ir savininkui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, sutikus su šio kelio pažymėjimui, naujieji savininkai įgyja galimybę ginčyti pirminio savininko aiškiai išreikštą valią, tinkamai įtvirtintą administraciniais aktais, būtų pažeistos nuostatos reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat toks aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

Pareiškėjai, ginčydami administracinius aktus, nurodo, kad, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėjus ginčo bendro naudojimo kelią, buvo pakeista sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Tokie teiginiai, atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas ir administracinių teismų praktiką, vertintini kaip nepagrįsti. Papildomai pastebėtina, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas būtent dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pareiškėjų teisės ginčyti pirminio savininko išreikštos valios pagrindu priimtus administracinius aktus, todėl vėliau atsiradusios aplinkybės, susijusios su nuosavybės teisių įgijimu pirkimo – pardavimo sutarties (ar dar vėliau sudarytų dovanojimo sutarčių) pagrindu šios bylos faktinių aplinkybių kontekste vertintinos kaip teisiškai nereikšmingos.

Galiausiai pastebėtina ir tai, jog, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad pareiškėjai turi teisę ginčyti Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. 02-07-3161, egzistuotų savarankiškas pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti, pareiškėjams praleidus terminą kreiptis į teismą dėl nurodyto akto panaikinimo.

Konstatuotina, jog pareiškėjai K. Š. ir N. Š., kaip nauji ginčo žemės sklypo savininkai, negalėjo įgyti daugiau teisių nei J. N., todėl jų skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 1999 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 02-07-3161 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Prienų raj.)“ dalį, kuria pareiškėjų žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas bendro naudojimo kelias, atmestinas. Kadangi, kaip jau minėta, reikalavimai panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 02-07-2017 nurodytą žemėtvarkos projekto papildymo dalį, Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 02-07-13245 Prienų rajono Stakliškių seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį bei Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 02-07-13137 dalį dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto papildymo, kuriais yra nustatytas 4 m pločio bendro naudojimo III kategorijos kelias pravažiavimui į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaikinti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T3-260, kuriuo patvirtinta užsakovo A. L. 1 ha ploto žemės sklypo detaliojo plano dalį, pagal kurią yra numatytas įvažiavimas į sklypą per pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, yra išvestiniai iš pirmojo pareiškėjų skundo reikalavimo, nurodytoje dalyje pareiškėjų skundas taip pat atmestinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjų K. Š. ir N. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas