2017-09-05 Nr. AB-16112-3-62-3-00055-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1213-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-0005-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 14 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2015 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. P-414 „Dėl tarnybinės nuobaudos G. B.“.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nekontroliavo vyriausiajam specialistui G. V. pavesto tyrimo ir neinformavo Departamento direktoriaus apie galimą toksinių medžiagų išpylimą į aplinką, todėl atsirado pasekmės – laiku nebuvo nutraukta neteisėta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jukneda“ veikla ir bendrovė neteisėtai kaupė pavojingas ir nepavojingas atliekas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kokiu laikotarpiu minėta bendrovė neteisėtai kaupė atliekas sandėlyje ir šalia esančioje teritorijoje. Skundžiamo 2015 m. gruodžio 12 d. įsakymo 1 punkte nurodyta, jog pareiškėjas nepatikrino, ar UAB „Jukneda“ registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, ar teikė atliekų susidarymo ir tvarkymo ataskaitas, tokiu būdu nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. VAĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas skundžiamame įsakyme nurodytas nepagrįstai, kadangi nebuvo pagrindo pradėti administracinę procedūrą.

Pareiškėjas pažymėjo, jog Kauno rajono agentūros pareigūnas G. V. tikrino pranešimą, gautą per Bendrąjį pagalbos centrą, tačiau neatliko bendrovės veiklos patikrinimo. G. V., patikrinęs pranešimą ir telefonu pasitikslinęs galimą pažeidimo padarymo vietą, nustatė, jog pranešimas nepasitvirtino, ir informavo pranešėją apie jo pranešimo patikrinimą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų įmonės veiklos patikrinimai (planiniai ir neplaniniai) organizuojami ir vykdomi atsižvelgiant ne tik į telefoninius pranešimus, bet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) ir Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 (toliau – ir Patikrinimų reikalavimų aprašas), ir į kitą turimą informaciją, be kita ko, oficialius institucijų pranešimus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad tarnybinis pažeidimas pareiškėjui buvo pripažintas pagrįstai, tačiau tarnybinė nuobauda neskirta pasibaigus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pagal komisijos, sudarytos Departamento direktoriaus 2015 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-94, parengtą išvadą, kurioje konstatuota, kad 2014 m. rugpjūčio 4-29 d. pareiškėjas, vykdydamas Kauno rajono agentūros vedėjo funkcijas, netinkamai organizavo Kauno rajono agentūros darbą tiriant iš Bendrojo pagalbos centro 2014 m. rugpjūčio 9 d. gautą telefoninį pranešimą dėl UAB „Jukneda“ veiklos. Pareiškėjas nesilaikė VAĮ 364 straipsnio 12 dalies 2 punkto ir Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-38 (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), 27 punkto reikalavimų, nesurašydamas pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą. Be to, nesilaikydamas VAĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, pareiškėjas nepatikrino, ar UAB „Jukneda“ buvo registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, ar teikė atliekų susidarymo ir tvarkymo ataskaitas, bei, pažeisdamas Kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 punktą ir Patikrinimų taisyklių 31 punktą, nenurodė G. V. surašyti 2014 m. rugpjūčio 9 d. pranešime nurodyto ūkio subjekto – UAB „Jukneda“ – patikrinimo akto ar tarnybinio pranešimo apie (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas nekontroliavo G. V. pavesto tyrimo, neinformavo Departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo apie galimą toksinių medžiagų išpylimą į aplinką, dėl ko atsirado pasekmės – laiku nebuvo nutraukta neteisėta UAB „Jukneda“ veikla ir bendrovė nuo 2014 m. vasario mėn. sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šalia esančioje teritorijoje neteisėtai kaupė pavojingas ir nepavojingas atliekas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą atmetė.

Teismas iš skundžiamame 2015 m. gruodžio 12 d. įsakyme nurodytų tarnybinio nusižengimo aplinkybių nustatė, jog pareiškėjas kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą neveikimu, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėjas: 1) nesurašė pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą, nesilaikydamas VAĮ 364 straipsnio 12 dalies 2 punkto ir Patikrinimų taisyklių 27 punkto reikalavimų; 2) nepatikrino, ar UAB „Jukneda“ registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, ar teikė atliekų susidarymo ir tvarkymo ataskaitas, nesilaikydamas VAĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų; 3) nekontroliavo vyriausiajam specialistui G. V. pavesto tyrimo, nes nenurodė G. V. surašyti 2014 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Jukneda“ patikrinimo aktą ar tarnybinį pranešimą apie (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, pažeisdamas Kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 punkto ir Patikrinimų taisyklių 31 punkto reikalavimus; 4) neinformavo Departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo apie galimą toksinių medžiagų išpylimą į aplinką. Atsakovas nustatė, jog dėl pareiškėjo neveikimo kilo pasekmės, t. y. laiku nebuvo nutraukta neteisėta UAB „Jukneda“ veikla, nes bendrovė nuo 2014 m. vasario mėn. sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šalia esančioje teritorijoje neteisėtai kaupė pavojingas ir nepavojingas atliekas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pagal Departamento direktoriaus 2015 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-94 sudarytos komisijos 2015 m. spalio 29 d. parengtą išvadą dėl UAB „Jukneda“ veiklos kontrolės pažeidimų. Departamento direktorius 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-110 sudarė komisiją pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimui. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 16 d. pranešimu buvo informuotas apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 20 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių. Komisija, atlikusi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nustatė, jog pareiškėjas, 2014 m. rugpjūčio 11 d. 13.48 val. elektroniniu paštu gavęs Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos persiųstą 2014 m. rugpjūčio 9 d. iš Bendrojo pagalbos centro gautą telefoninį pranešimą, kad UAB „Jukneda“ pylė toksiškas ir kitokio pobūdžio atliekas į laukus ir netoliese esantį tvenkinį, esančius (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 12 d. užregistravo pranešimą Kauno rajono agentūros Telefonu gaunamų pranešimų apskaitos žurnale (įrašo eilės Nr. 62) ir Kauno rajono agentūros gaunamų dokumentų registre (reg. Nr. KA1-386) bei pavedė vykdyti G. V.. Komisija pripažino, jog pareiškėjas, vykdydamas Kauno rajono agentūros vedėjo funkcijas, padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. netinkamai organizavo Kauno rajono agentūros darbą tiriant iš Bendrojo pagalbos centro 2014 m. rugpjūčio 9 d. gautą telefoninį pranešimą dėl UAB „Jukneda“ veiklos. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. išvadą „Dėl G. B. tarnybinio nusižengimo“, skundžiamu įsakymu nusprendė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskyrė, nes pasibaigė VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

Teismas, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 16 straipsnio, VAĮ 364 straipsnio 12 dalies 2 punktu, Patikrinimų reikalavimų aprašo 27-271 punktais bei Patikrinimų taisyklių 27 punktu, pažymėjo, kad neplaninį patikrinimą inicijuoja agentūros vedėjas pavedimu. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad telefonu gautame pranešime nurodyta informacija apie UAB „Jukneda“ galbūt daromą pažeidimą buvo nekonkreti, todėl nebuvo pagrindo pavesti atlikti neplaninį patikrinimą. Pranešime nurodyta pažeidimo esmė, vieta, ūkio subjekto, galbūt darančio pažeidimą, pavadinimas, asmens, pateikusio informaciją, vardas ir telefono numeris. Pareiškėjas paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo pripažino, kad G. V. telefonu susisiekė su asmeniu, pateikusiu informaciją apie pažeidimą, siekdamas patikslinti galbūt daromo pažeidimo vietą. Taigi, gauta informacija buvo konkreti ir aiški, ją buvo galima patikslinti ir detalizuoti. Be to, galbūt daromo pažeidimo subjektas – UAB „Jukneda“ – buvo registruotas juridinių asmenų registre, todėl duomenys apie šios bendrovės veiklą prieinami įmonių registre. Nepaisant to, pareiškėjas, kaip ir pats teigė, apsiribojo G. V. žodine informacija apie tai, kad nuvykus į galimą įvykio vietą aplinkos teršimas nebuvo nustatytas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Telefonu gaunamų pranešimų apskaitos žurnalo 62 eilutėje dėl gauto pranešimo apie UAB „Jukneda“ galbūt daromą gamtos pažeidimą skirsnyje „Pastabos (Duomenys apie įvykdymą)“ nurodyta, jog „nubausta administracine tvarka už atliekų deginimą“. Šis įrašas reiškė, kad, patikrinus gautą informaciją, asmuo buvo nubaustas už žolės deginimą. Tačiau nurodyta informacija apie įvykdymą nebuvo pagrįsta jokiais duomenimis ir buvo nesusijusi su gautos informacijos apie UAB „Jukneda“ galbūt pilamas toksiškas ir kitokio pobūdžio atliekas į laukus ir netoliese esantį tvenkinį turiniu.

Teismas pabrėžė, jog Patikrinimų reikalavimų aprašo 27 punkte ir Patikrinimų taisyklių 27 punkte imperatyviai nurodyta priežiūrą atliekančios institucijos pareiga atlikti neplaninį patikrinimą, kai yra vienas ar keli pagrindai, numatyti Patikrinimų reikalavimų aprašo 271.1-271.4 ir Patikrinimų taisyklių 27.1-27.4 punktuose. Nagrinėjimu atveju, buvo Patikrinimų reikalavimų aprašo 271.4 ir Patikrinimų taisyklių 27.2 punkte numatytas pagrindas atlikti neplaninį UAB „Jukneda“ veiklos patikrinimą, t. y. gauta informacija apie galimą subjekto veiklą, kuri galėjo prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių nebuvo galimybės pavesti atlikti neplaninį UAB „Jukneda“ veiklos patikrinimą. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas tokiu neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo neveikimo atvejai (nenurodymas G. V. surašyti UAB „Jukneda“ patikrinimo aktą ar tarnybinį pranešimą apie (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes ir Departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo neinformavimas) ir jų kvalifikavimas pagal Kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 punktą ir Patikrinimų taisyklių 31 punktą šalintini iš tarnybinio nusižengimo sudėties, nes jie buvo nepradėto neplaninio ūkio subjekto veiklos patikrinimo pasekmė. Taip pat šalintinas pareiškėjo neveikimas, susijęs su UAB „Jukneda“ registracijos Atliekų tvarkytojų valstybės registre nepatikrinimu, t. y. ar bendrovė teikė atliekų susidarymo ir tvarkymo ataskaitas, bei šio neveikimo kvalifikavimas pagal VAĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nes šios nuostatos neįpareigojo aplinkos apsaugos kontrolę vykdančius pareigūnus tikrinti Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Tačiau, net ir pašalinus iš nustatyto tarnybinio nusižengimo apimties nurodytas veikas, pareiškėjo atsakomybė dėl netinkamai organizuoto Kauno rajono agentūros darbo tiriant gautą telefoninį pranešimą neišnyko ir nesumažėjo. Pareiškėjo veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas iš esmės ištyrus visas reikšmingas pažeidimo aplinkybes, nepažeidžiant esminių tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų, įtvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės), ir VTĮ 29 straipsnyje.

Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjo atžvilgiu buvo surašyta 2015 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo laikas sietinas su informacijos gavimu Kauno rajono agentūroje 2014 m. rugpjūčio 11 d. Taigi, 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti (VTĮ 30 str.) buvo pasibaigęs ir atsakovas pareiškėjui pagrįstai neskyrė tarnybinės nuobaudos. Tai, kad ginčijamu įsakymu buvo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, bet jam nebuvo skirta nuobauda, neprieštaravo Nuobaudų skyrimo taisyklių 14.3 punkto reikalavimams.

Teismas nesutiko, jog dėl pradėto ikiteisminio tyrimo G. V. tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu reikėjo sustabdyti, nes šis ikiteisminis tyrimas pradėtas ne pareiškėjo atžvilgiu, bet susijęs su UAB „Jukneda“ neteisėtai tvarkomomis atliekomis ir dėl to padaryta žala gamtai bei dėl kitų agentūros pareigūnų veiksmų galbūt piktnaudžiaujant tarnyba.

III. Pareiškėjas G. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti jo skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamame 2015 m. gruodžio 11 d. įsakyme nurodytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai, nes pareiškėjas nepažeidė VAĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Teismas, pripažinęs šią aplinkybę, skundžiamą įsakymą paliko galioti visa apimtimi, tuo netinkamai pritaikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnį. Teismas taip pat nepasisakė dėl skundžiamame įsakyme nurodytų tarnybinio nusižengimo pasekmių ir nepagrįstai konstatavo, kad yra nustatytos visos faktinės aplinkybės, nepaisant to, jog nebuvo nustatyta, kada pavojingos atliekos buvo pradėtos kaupti UAB „Jukneda“ teritorijoje, tai buvo šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo dalykas. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad neplaninis patikrinimas pagal kiekvieną telefoninį pranešimą reikštų, jog per metus vien Kauno rajono agentūra turėtų atlikti mažiausiai apie 100 neplaninių patikrinimų. Telefoniniai pranešimai visais atvejais yra tikrinami – aiškinamasi, ar pranešimas yra pagrįstas, ir tik tada sprendžiama, ar pradėti neplaninį patikrinimą. Pareiškėjo nuomone, neleidžiant nuspręsti dėl pranešimuose pareikštų įtarimų pagrįstumo, iš jo buvo reikalaujama vykdyti neįmanomą (dėl darbų apimties) pareigą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija faktinių tarnybinio nusižengimo aplinkybių, o tik teigia, jog nebuvo pagrindo pavedimu inicijuoti neplaninį UAB „Jukneda“ veiklos patikrinimą. Tačiau telefoniniame pranešime pareiškėjo gauta informacija buvo konkreti ir aiški, ją buvo galima patikslinti su pranešėju susisiekus telefonu, be to, duomenys apie bendrovės veiklą buvo prieinami Juridinių asmenų registre, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų ir funkcijų. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negalima konstatuoti, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė pasekmes. Tarnybinio nusižengimo faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės pareiškėjui taikymu, o su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti jo tarnybą ir statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Tai, kad ir tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, ir ikiteisminio tyrimo byloje vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, neturi reikšmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. ABTĮ Nr. XII-2399). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. P-414 „Dėl tarnybinės nuobaudos G. B.“, kuriuo pripažįstama, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neskirta, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

2015 m. gruodžio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. NSR-22/2015 konstatuota, kad G. B., Departamento Kauno rajono agentūros vyriausiasis specialistas, nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. vykdydamas Kauno rajono agentūros vedėjo funkcijas, netinkamai organizavo Kauno rajono agentūros darbą tiriant 2014 m. rugpjūčio 9 d. iš Bendrojo pagalbos centro gautą telefoninį pranešimą dėl UAB „Jukneda“ veiklos. Nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 12 dalies 2 punkto reikalavimų, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 27 punkto reikalavimų nesurašė pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą; nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, nepatikrino ar UAB „Jukneda“ registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, ar teikė atliekų susidarymo ir tvarkymo ataskaitas; pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 punktą, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 31 punktą nenurodė Kauno rajono agentūros vyriausiajam specialistui G. V. surašyti 2014 m. rugpjūčio 9 d. pranešime nurodyto ūkio subjekto UAB „Jukneda“ patikrinimo aktą ar tarnybinį pranešimą apie (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, tokiu būdu nekontroliavo vyriausiajam specialistui G. V. pavesto tyrimo; neinformavo Departamento direktorių ar pavaduotoją apie galimą toksinių medžiagų išpylimą į aplinką, dėl ko atsirado pasekmės - laiku nebuvo nutraukta neteisėta UAB „Jukneda“ veikla ir bendrovė nuo 2014 m. vasaros (duomenys neskelbtini) sandėlyje ir šalia esančioje teritorijoje, neteisėtai kaupė pavojingas ir nepavojingas atliekas.

Atsakomybės taikymą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 28–30 straipsniai apibrėžia tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus bei asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas. Šiuos klausimus detaliau reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Ištyrusi tarnybinį nusižengimą, komisija raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš šių sprendimų: pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą; pripažinti, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo; pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta (14.1–14.3 punktai).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (3, 12, 16 straipsniai), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (364 straipsnis) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintas Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašas (27-271 punktai) ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintos Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklės (27 punktas). Šiai bylai aktualias šių teisės aktų nuostatas savo sprendime išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

Byloje nustatyta, kad Kauno rajono agentūra iš Bendrojo pagalbos centro 2014 m. rugpjūčio 9 d. gavo telefoninį pranešimą dėl UAB „Jukneda“ veiklos, t. y. jog minėta bendrovė pila toksiškas ir kitokio pobūdžio atliekas į laukus bei netoliese esantį tvenkinį. Pareiškėjui šią informaciją persiuntė Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas M. T., kuri buvo užregistruota Kauno rajono agentūros Telefonu gaunamų pranešimų apskaitos žurnale (įrašo eilės Nr. 62) ir Kauno rajono agentūros gaunamų dokumentų registre (reg. Nr. KA1-386). G. B. gautą pranešimą pavedė patikrinti Kauno rajono agentūros darbuotojui G. V..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo gauta konkreti ir aiški informaciją apie daromą aplinkos apsaugos pažeidimą – nurodyta pažeidimo esmė, vieta, ūkio subjekto, galbūt darančio pažeidimą, pavadinimas, asmens pateikusio pranešimą vardas ir telefono numeris. Be to, su asmeniu, pranešusiu apie pažeidimą, G. V. susisiekė telefonu, kad patikslinti daromo pažeidimo vietą. Apie atlikto pavedimo įvykdymą pareiškėją G. V. informavo žodžiu, nurodydamas, kad nuvykus į įvykio vietą aplinkos teršimas nebuvo nustatytas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūrą atliekančio subjekto vadovas, jo įgaliotas asmuo ar kolegiali priežiūrą atliekančio subjekto institucija tvirtina neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles (toliau – neplaninių patikrinimų taisyklės). Pagal šio įstatymo minėto straipsnio 12 dalies 2 punktą, ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. To paties įstatymo ir straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją.

Patikrinimų reikalavimų aprašo 27 – 271.4 punktai ir Patikrinimų taisyklių 27 punktas nenumato jokių alternatyvių sąlygų ar priežasčių neatlikti neplaninio patikrinimo, kai gaunama informacija apie ūkio subjekto veiklą, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Aprašo 27 punkte ir analogiškai Patikrinimų taisyklių 27 punkte imperatyviai nurodyta priežiūrą atliekančios institucijos pareiga atlikti neplaninį patikrinimą, kai yra vienas ar keli pagrindai numatyti minėto aprašo 271.1 -271.4 ir taisyklių 27.1 – 27.4 punktuose. Nagrinėjimo ginčo atveju, buvo Patikrinimų reikalavimų aprašo 271.4 ir Patikrinimų taisyklių 27.2 punkte numatytas pagrindas atlikti neplaninį UAB „Jukneda" veiklos patikrinimą, būtent, gavus informaciją apie galimą subjekto veiklą, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimams. Nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių nebuvo galimybės pavesti atlikti neplaninį UAB „Jukneda" veiklos patikrinimą. Taigi pareiškėjas, esant teisės aktuose nurodytiems pagrindams, nepagrįstai neinicijavo neplaninio patikrinimo procedūros.

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, laikinai eidamas Kauno rajono agentūros vedėjo pareigas, nevykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 12 dalies 2 punkto, Patikrinimų reikalavimų aprašo 27 – 271.4 punktų ir Patikrinimų taisyklių 27 - 27.4 punktų reikalavimų. Tarnybinis nusižengimas padarytas neveikimu, kuris susijęs su teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimu.

Sutiktina su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria atitinkamos veikos buvo pašalintos iš tarnybinio nusižengimo sudėties.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo skundą, neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 2 dalies 2 punkte, priežiūrą atliekančio subjekto (Kauno RAAD, atsakovo) vadovas turi patvirtinti tikrinamų subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles. Tokios taisyklės yra patvirtintos, tačiau jose nėra nustatyta jokių objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis kiltų pareiga atlikti neplaninį patikrinimą. Pirmiausia pažymėtina, kad apelianto nurodomų taisyklių teisėtumo patikrinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Antra, kaip jau buvo minėta anksčiau, teisės aktuose (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Apraše ir Patikrinimų taisyklėse) įtvirtinti pakankami pagrindai, kuriems atsiradus privaloma inicijuoti ūkio subjekto neplaninį patikrinimą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes (nebuvo užkirstas kelias teisės pažeidimui – pavojingų atliekų kaupimui). Tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti pakanka tarnautojo tarnybinių pareigų pažeidimo konstatavimo, pažeidimo pasekmės nėra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–273/07). Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės yra vienas iš kriterijų į kurį privaloma atsižvelgti skiriant tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai kurie nustatyti pažeidimai teismo buvo eliminuoti iš tarnybinio nusižengimo apimties, atitinkamai tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pašalinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. P-414 „Dėl tarnybinės nuobaudos G. B.“ 1 punkto dalį, kuria pripažįstama, kad nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, nepatikrino ar UAB „Jukneda“ registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre, ar teikė atliekų susidarymo ir tvarkymo ataskaitas ir 1 punkto dalis, kuriomis pripažįstama, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 punktą, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 31 punktą nenurodė Kauno rajono agentūros vyriausiajam specialistui G. V. surašyti 2014 m. rugpjūčio 9 d. pranešime nurodyto ūkio subjekto UAB „Jukneda“ patikrinimo aktą ar tarnybinį pranešimą apie (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, tokiu būdu nekontroliavo vyriausiajam specialistui G. V. pavesto tyrimo bei neinformavo Departamento direktorių ar pavaduotoją apie galimą toksinių medžiagų išpylimą į aplinką.

Kitą pareiškėjo G. B. skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė