Legislator Case Law & Legislation
e72a0bb6-3d72-494f-aece-998d625e57f3 AI generated

Appeal dismissed; plaintiff failed to prove state liability for deer collision due to lack of causation.

Case Number e72a0bb6-3d72-494f-aece-998d625e57f3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the plaintiff's appeal against the first-instance judgment rejecting their claim for damages. The plaintiff alleged that a collision with a deer caused by the state's failure to ensure safe road conditions resulted in vehicle damage, but the court found no evidence of the state's fault or a causal link between its actions and the accident. Consequently, the court upheld the lower court's decision that the plaintiff failed to meet the burden of proof required for state liability.

Legislator headnote

AI generated

LR CK 6.1015 str.; LR CK 6.267 str. 2 d.; CPK 178 str.; CPK 329 str.; CPK 330 str. A plaintiff claiming state liability for damages caused by a wild animal must prove the state's fault and the causal link between the state's inaction and the damage; absence of such proof results in dismissal of the claim.

Keywords

AI generated
state liability wild animal damage causal link burden of proof fault requirement civil procedure deer collision

Cited Legislation

AI generated
LR CK 6.1015 str.
iÅ¡mokėjo 5 229,94 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ bei LR CK 6.1015 str. pagrindu įgijo draudėjo teises į žalos atlyginimÄ .
LR CK 6.267 str. 2 d.
Remdamasis LR CK 6.267 str. 2 d. nuostatomis, LAT 2009-03-24 nutartyje Nr.
CPK 178 str.
Kaip minėta, įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) bei nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais buvo bÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 str.).
CPK 329 str.
CPK 330 str.
CPK 325 str.
CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Cited Case Law

AI generated
2011-07-21 (civ. bylos Nr. 3K-3-338/2011)
Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi naujai suformuota teismų praktika analogiÅ¡kose bylose - 2011-07-21 (civ. bylos Nr. 3K-3-338/2011) ir 2011-10-04 (civ.
2011-10-04 (civ. bylos Nr. 3K-3-371/2011)
3K-3-338/2011) ir 2011-10-04 (civ. bylos Nr. 3K-3-371/2011) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (CPK 4 str.) ir konstatavo, kad turi bÅ«ti nustatytos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-2057-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02479-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2; 44.5.2.7.; 121.18 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 19 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UADB „Industrijos garantas“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Vyriausybės, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas UADB „Industrijos garantas“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti ieÅ¡kovo UADB „Industrijos garantas“ naudai 5 229,94 Lt žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir 157,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teigė, kad 2008-05-13 įvykus eismo įvykiui dėl staiga į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgusios stirnos, buvo apgadinta transporto priemonė Honda Stream, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo apdrausta UADB „Industrijos garantas“ kelių transporto priemonių draudimu (Draudimo liudijimo Nr. KT 18220). IeÅ¡kovas apskaičiavo ir 2008-08-20 atlygino Å¡io eismo įvykio metu automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , t.y. iÅ¡mokėjo 5 229,94 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ bei LR CK 6.1015 str. pagrindu įgijo draudėjo teises į žalos atlyginimÄ . Remdamasis LR CK 6.267 str. 2 d. nuostatomis, LAT 2009-03-24 nutartyje Nr. 3K-3-138/2009 suformuluotais aiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovas teigė, kad Å¡iÄ Å¾alÄ turi atlyginti Lietuvos valstybė.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti.

Teigė, kad ieÅ¡kovas nenurodė nei vienos civilinei (deliktinei) atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos, nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė atsakovė kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-12-22 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteisė 113,72 Lt iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi naujai suformuota teismų praktika analogiÅ¡kose bylose - 2011-07-21 (civ. bylos Nr. 3K-3-338/2011) ir 2011-10-04 (civ. bylos Nr. 3K-3-371/2011) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (CPK 4 str.) ir konstatavo, kad turi bÅ«ti nustatytos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl laukinio gyvÅ«no – stirnos - savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, iÅ¡vengti, pakankamumo, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgiama į situacijÄ toje kelio vietoje (įvykio vietoje, o ne visame kelyje) kuriame įvyko Å¡iai bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas eismo įvykis. Tačiau ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė duomenų apie toje vietoje įvykusius eismo įvykius bei jų skaičių.

Taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje klaidingai nurodė įvykio vietÄ Â PaliÅ«niÅ¡kis - Vabalninkas 27,3 km., Biržų raj. sav., nes pagal Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis įvykis įvyko 7 km. PaliÅ«niÅ¡kis - Vabalninkas , Biržų raj. sav., bei liudytoja R. L. parodė kad įvykis įvyko 9 km. nuo Vabalninkų. Teismas atmetė kaip neįrodytus liudytojos R. L. paaiÅ¡kinimus, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad kelkraÅ¡tyje nebuvo nupjauta žolė, dėl kurios ji nepamatė gyvÅ«no. Teismas nelaikė pagrindu priteisti žalÄ atsižvelgiant į tai, jog įvykio vietoje nėra galiojančio ženklo „Laukiniai gyvÅ«nai“ bei apsauginės tvorelės, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio vietoje kelio trasÄ kerta gyvÅ«nų migracijos takas.

Ä®vertinęs visus bylos duomenis teismas konstatavo, jog negalima nustatyti, ar atsakovas netinkamai atlieka savo funkcijas dėl kelių eismo saugumo, o ieÅ¡kovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, pastarajam neatsiranda civilinė atsakomybė, todėl ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas UADB Industrijos garantas apeliaciniu skundu praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.267 str. 2 d. ta apimtimi, kuria nenumatyta atsakomybė už laukinių žvėrių padarytÄ Å¾alÄ be kaltės, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, bei sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ ; panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas remiasi Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu, kur teismas nurodė, kad iš Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė užtikrinti, kad laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijos būtų tinkamai valdomos (t. y. reguliuojamos ir kontroliuojamos) taip, kad būtų užtikrinta laukinės gyvūnijos, kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, apsauga ir racionalus naudojimas. Šiuo atveju svarbi yra Konstitucinio Teismo išvada, kad laukinius gyvūnus galima kontroliuoti, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada (2009 m. kovo 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-138/2009), padaryta remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kad laukiniai žvėrys nėra absoliučiai nevaldomi.

Pažymi, kad teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolės prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas. Eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų nurodytame kelio ruože ir įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvūnu, šioje atkarpoje taip pat nėra jokių kitų techninių apsaugos priemonių, sumažinančių galimybę laukiniams gyvūnams patekti ant kelio.

Eismo įvykis įvyko už įspėjamojo kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ galiojimo ribos, t. y. kelio PaliÅ«niÅ¡kis-Vabalninkas 7 km. Taigi atsakovas kelio PaliÅ«niÅ¡kis-Vabalninkas atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, jokių apsaugos priemonių, sumažinančių galimybę laukiniams gyvÅ«nams patekti ant kelio, nesiėmė. Be to, pati vairuotoja teismo posėdžio metu paliudijo, jog Å¡alikelėje buvo aukÅ¡ta žolė ir nulinkę medžiai, kurie apsunkino galimybę laiku pamatyti stirnÄ ir iÅ¡vengti eismo įvykio.

Teismas be jokio pagrindo Å¡iuos liudytojos paaiÅ¡kinimus ignoravo. Taigi, atsakovas ne tik kad neįrengė apsauginių priemonių (atitvarų ir apsauginių tvorų), bet ir tinkamai neprižiÅ«rėjo valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio PaliÅ«niÅ¡kis-Vabalninkas, todėl laikytina, kad byloje nenustatyta jokių atsakovo pozityvių veiksmų, galinčių panaikinti atsakovo neteisėto neveikimo prezumpcijÄ . Pasak apelianto, byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ kad valstybė, kaip rÅ«pestinga ir apdairi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ ir turėjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti keliÄ neigiamoms pasekmėms atsirasti.

Taigi atsakovui kyla pareiga atlyginti laukinių žvėrių padarytÄ Å¾alÄ . Apelianto įsitikinimu Å¡ioje byloje yra pagrindas kreiptis į konstitucinį teismÄ dėl LR CK 6.267 str. 2 d. konstitucingumo patikrinimo. Pasak apelianto LR CK 6.267 str. 2 d. numatyta, kad laukinio žvėries padaryta žala pagal įstatymÄ turi bÅ«ti atlyginama, tačiau CK nedetalizuota žalos atlyginimo tvarka, taigi susiduriama su įstatymo spraga. Teigia, kad LR CK 6.267 str. 1 ir 2 dalys prieÅ¡tarauja viena kitai. Apelianto įsitikinimu, CK 6.267 straipsnio 2 dalies formulavimas, nenumatant žalos atlyginimo tvarkos, reiÅ¡kia, kad nenumatoma atsakomybė už laukinių žvėrių padarytÄ Å¾alÄ be kaltės. Tai riboja valstybės atsakomybę už laukinių žvėrių padarytÄ Å¾alÄ , nes vadovaujantis LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi laisvėje gyvenantys laukiniai gyvÅ«nai nuosavybės teise priklauso valstybei, o minėtas reglamentavimas riboja bÅ«tent valstybės atsakomybę už laukinių žvėrių padarytÄ Å¾alÄ .

CK 6.267 straipsnio 2 dalies nuostata, lemianti tai, kad nenumatoma valstybės atsakomybė už laukinių žvėrių padarytÄ Å¾alÄ be kaltės, prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui. Apelianto įsitikinimu, LR CK 6.267 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas valstybės ir kitų nei valstybė asmenų atsakomybės sÄ lygų skirtingas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti.

Nurodė, kad atsakovas atliko atitinkamus pozityvius veiksmus, kurie paneigia valstybės neteisėto neveikimo prezumpcijÄ , todėl ieÅ¡kovo patirti nuostoliai negali bÅ«ti vertinami kaip nulemti atsakovo veiksmų. Atsakovas vykdo nuolatinį valstybinės reikÅ¡mės kelių eismo saugumo tyrimÄ , analizuoja eismo įvykius, nustato avaringas vietas. Pažymėjo, kad įspėjamojo kelio ženklo reikalingumas nustatomas įvertinus konkretaus kelio ruožo savitumÄ , eismo įvykių periodiÅ¡kumÄ ir kitas aplinkybes.

Pavieniai laukinių gyvÅ«nų pasirodymai kelyje negali bÅ«ti pagrindu statyti įspėjamÄ jį kelio ženklÄ . IeÅ¡kovas į bylÄ nėra pateikęs duomenų apie tame kelio ruože įvykusius eismo įvykius, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio metu buvo bÅ«tinos atitinkamos specialios priemonės eismo saugumui užtikrinti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų ir apie tai, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs kelių ženklinimo tvarkÄ , kitų teisės aktų reikalavimus, todėl visi atsakovo veiksmai, kuriais buvo įgyvendinami teisės aktų reikalavimai, numatantys kelių ženklinimÄ , laikytini pozityviais veiksmais, kuriais paneigiama neteisėto neveikimo prezumpcija.

Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas netinkamai reguliavo arba nereguliavo stirnų populiacijÄ , kad kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai, o atsakovas dėl to nesiėmė jokių priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimo jų patekimo į keliÄ ar pan. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujausia praktika analogiÅ¡kose bylose, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Pasak atsakovo, laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti laukinius žvėris ir naminių gyvÅ«nų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvÅ«nai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvÅ«nus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi, į kÄ bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant valstybės atsakomybės klausimÄ . Atsakovas taip pat nurodo, kad skirtinguose teisės aktuose skirtingas reglamentavimas pats savaime nereiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis yra pažeista.

Apelianto praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ yra nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti atmestas.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApelianto UADB „Industrijos garantas“ apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių esmę, teisingai įvertinos byloje esančius įrodymus bei priėjo pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), todėl pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas iÅ¡dėstė praÅ¡ymÄ kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ Â su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.267 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nenumatyta atsakomybė už laukinių žvėrių padarytÄ Å¾alÄ be kaltės, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, bei sustabdyti bylos nagrinėjimÄ . Teisėjų kolegija, netenkindama Å¡ių apelianto praÅ¡ymų, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartyje (priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012) pateiktus paaiÅ¡kinimus, kur analogiÅ¡kÄ kitos draudimo kompanijos praÅ¡ymÄ teismas laikė nepagrįstu ir atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl valstybės atsakomybės už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , neįžvelgė CK 6.267 str. 1 ir 2 dalių bei LR Konstitucijos 29 str. 1 d. prieÅ¡taravimo. Pažymėtina ir tai, kad tiek bendrosios atsakomybės atveju, tiek griežtosios atsakomybės atveju (kai atsakomybė kyla nesant atsakingo asmens kaltės) ieÅ¡kovas privalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , žalÄ , priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas visų Å¡ių civilinės atsakomybės sÄ lygų neįrodė (t.y. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, neteisėto neveikimo), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kreipimasis į LR Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo ar įstatyminė nuostata, kur nenumatyta atsakomybė už laukinių žvėrių padarytÄ Å¾alÄ be kaltės, prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 29 str. 1 d., tik nepagrįstai užvilkintų Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , todėl toks apelianto praÅ¡ymas atmestinas ir Å¡iuo pagrindu.

Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. gegužės 13 d. apie 06.30 val. Biržų r., kelio Vabalninkas-PaliÅ«niÅ¡kis 7 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu R. L., vairuodama automobilį Honda Stream, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su stirna. Autoįvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta, todėl ieÅ¡kovas, remdamasis draudimo sutartimi, apskaičiavo ir R. L. atlygino įvykio metu automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdamas 5 229,94 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Biržų rajono policijos komisariatas 2008-05-13 nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ R. L. atžvilgiu. IeÅ¡kovas UADB „Industrijos garantas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei dėl 5 229,94 Lt žalos atlyginimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas skundžiamu 2011-12-22 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, kadangi konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo. Apelianto teigimu, tokios teismo iÅ¡vados nepagrįstos, o nagrinėjamoje byloje nebÅ«tina nustatinėti atsakovo neteisėto veikimo/neveikimo, nes laukiniam gyvÅ«nui padarius žalÄ transporto priemonei ir nenustačius transporto priemonės valdytojo kaltės, atsakovas privalo atlyginti žalÄ pilnai, kadangi vien žalos padarymo faktas suponuoja neteisėtus veiksmus.

Su tokiais apelianto aiÅ¡kinimais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad atsakomybės už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str. Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika analogiÅ¡kose bylose, kur teismas konstatavo, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvÅ«no eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 str.

įtvirtintos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , žalÄ , priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę turi įrodyti ieÅ¡kovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas atsakovo deliktinės atsakomybės sÄ lygų neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė.Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje nebuvo galiojančio kelio ženklo, įspėjančio apie pavojų susidurti su laukiniu gyvÅ«nu, nebuvo įrengti atitvarai nuo laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) bei priteisti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ Å¾alos (nuostolių) atlyginimÄ .

Byloje surinkti duomenys, prieÅ¡ingai nei tÄ nurodo apeliantas, nepatvirtina, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo avaringas ir kad buvo bÅ«tinos kažkokios specialios apsaugos priemonės eismo saugumui kelyje užtikrinti. Taip pat, remiantis byloje pateiktais įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių stirnų populiacijai reguliuoti ar kad valstybė, ar jos institucijos, bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl laukinio gyvÅ«no – stirnos – savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, iÅ¡vengti, pakankamumo, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti atsižvelgiama į situacijÄ toje kelio vietoje, kuriame įvyko eismo įvykis, o ne visame kelyje Vabalninkas-PaliÅ«niÅ¡kis ar jo didelėje atkarpoje. IeÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai, nepateikė duomenų, kad Å¡ioje vietoje dažnai įvykdavo susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais.

Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykio vieta buvo iÅ¡skirtinai nesaugi, avaringa ir kad atsakovas dar iki nagrinėjamo eismo įvykio turėjo imtis kokių nors papildomų, bÅ«tinų priemonių, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojos R. L. paaiÅ¡kinimus, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog kelkraÅ¡tyje buvo nepjauta žolė , dėl kurios ji nepamatė gyvÅ«no. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡ių liudytojos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai.

Å ių aplinkybių ji nenurodė ir savo paaiÅ¡kinime, duotame netrukus po eismo įvykio, to neužfiksavo ir į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas įstatymo nuostatas vertino Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimus, todėl prieÅ¡ingi apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl valstybės, kaip laukinio žvėries savininko, atsakomybės, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, iÅ¡vengti pakankamumo, be kita ko turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifikÄ ir ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti Å¡iuos žvėris ir naminių gyvÅ«nų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvÅ«nai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvÅ«nus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucija įpareigoja valstybę ne tik užtikrinti saugias eismo sÄ lygas, bet ir užtikrinti, rÅ«pintis natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«rėti, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo teiginius dėl atsakovo neveikimo paneigia ir atsakovo įgaliotų asmenų priimti teisės aktai ir programos, skirtos laukinių gyvÅ«nų apsaugai ir saugiam eismui užtikrinti, t.y.

LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymas, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, LR Kelių įstatymas, Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155. Be to, atsakovas yra priėmęs 2000-06-27 LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatančias medžiojamųjų gyvÅ«nų rūšių sÄ raÅ¡Ä ir Å¡ių gyvÅ«nų medžioklės terminus, medžioklės bÅ«dus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvÅ«nų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sÄ raÅ¡Ä ir kt., kas rodo, kad valstybė ėmėsi pozityvių veiksmų, reglamentuojant laukinę gyvÅ«nijÄ bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams.

Kaip minėta, įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) bei nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais buvo bÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 str.). IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Å¡ios savo pareigos ieÅ¡kovas neįvykdė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. Dėl Å¡ių aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį.Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , netenkintinas apelianto praÅ¡ymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija n u t a r i a:             ieÅ¡kovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                              Romualda Janovičienė                                                                            Dalia Kačinskienė Kolegijos pirmininkas                                                 Dainius Rinkevičius