Appeal dismissed; plaintiff failed to prove state liability for deer collision due to lack of causation.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the plaintiff's appeal against the first-instance judgment rejecting their claim for damages. The plaintiff alleged that a collision with a deer caused by the state's failure to ensure safe road conditions resulted in vehicle damage, but the court found no evidence of the state's fault or a causal link between its actions and the accident. Consequently, the court upheld the lower court's decision that the plaintiff failed to meet the burden of proof required for state liability.
Legislator headnote
AI generatedLR CK 6.1015 str.; LR CK 6.267 str. 2 d.; CPK 178 str.; CPK 329 str.; CPK 330 str. A plaintiff claiming state liability for damages caused by a wild animal must prove the state's fault and the causal link between the state's inaction and the damage; absence of such proof results in dismissal of the claim.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. 2A-2057-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02479-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2; 44.5.2.7.; 121.18 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 19 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Romualdos JanoviÄienÄs, Dalios KaÄinskienÄs ir Dainiaus RinkeviÄiaus (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo),teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo UADB âIndustrijos garantasâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo UADB âIndustrijos garantasâ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR VyriausybÄs, dÄl nuostolių atlyginimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄIeÅ¡kovas UADB âIndustrijos garantasâ pateikÄ teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, priteisti ieÅ¡kovo UADB âIndustrijos garantasâ naudai 5 229,94 Lt žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir 157,00 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų. TeigÄ, kad 2008-05-13 įvykus eismo įvykiui dÄl staiga į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bÄgusios stirnos, buvo apgadinta transporto priemonÄ Honda Stream, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo apdrausta UADB âIndustrijos garantasâ kelių transporto priemonių draudimu (Draudimo liudijimo Nr. KT 18220). IeÅ¡kovas apskaiÄiavo ir 2008-08-20 atlygino Å¡io eismo įvykio metu automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , t.y. iÅ¡mokÄjo 5 229,94 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ bei LR CK 6.1015 str. pagrindu įgijo draudÄjo teises į žalos atlyginimÄ . Remdamasis LR CK 6.267 str. 2 d. nuostatomis, LAT 2009-03-24 nutartyje Nr. 3K-3-138/2009 suformuluotais aiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovas teigÄ, kad Å¡iÄ Å¾alÄ turi atlyginti Lietuvos valstybÄ.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį praÅ¡Ä atmesti.
TeigÄ, kad ieÅ¡kovas nenurodÄ nei vienos civilinei (deliktinei) atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos, nenurodÄ, kokius teisÄs aktus pažeidÄ atsakovÄ kaip laukinÄs gyvÅ«nijos savininkÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄVilniaus miesto 3 apylinkÄs teismas 2011-12-22 sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ bei iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybÄs naudai priteisÄ 113,72 Lt iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinÄjimu. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi naujai suformuota teismų praktika analogiÅ¡kose bylose - 2011-07-21 (civ. bylos Nr. 3K-3-338/2011) ir 2011-10-04 (civ. bylos Nr. 3K-3-371/2011) Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartimis (CPK 4 str.) ir konstatavo, kad turi bÅ«ti nustatytos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos.
Teismas pažymÄjo, kad sprendžiant dÄl laukinio gyvÅ«no â stirnos - savininko atsakomybÄs, konkreÄiai â dÄl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvÄrių, iÅ¡vengti, pakankamumo, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgiama į situacijÄ toje kelio vietoje (įvykio vietoje, o ne visame kelyje) kuriame įvyko Å¡iai bylai iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingas eismo įvykis. TaÄiau ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikÄ duomenų apie toje vietoje įvykusius eismo įvykius bei jų skaiÄių.
Taip pat pažymÄjo, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje klaidingai nurodÄ Ä¯vykio vietÄ Â PaliÅ«niÅ¡kis - Vabalninkas 27,3 km., Biržų raj. sav., nes pagal Administracinio teisÄs pažeidimo bylos duomenis įvykis įvyko 7 km. PaliÅ«niÅ¡kis - Vabalninkas , Biržų raj. sav., bei liudytoja R. L. parodÄ kad įvykis įvyko 9 km. nuo Vabalninkų. Teismas atmetÄ kaip neįrodytus liudytojos R. L. paaiÅ¡kinimus, kad eismo įvykis įvyko dÄl to, kad kelkraÅ¡tyje nebuvo nupjauta žolÄ, dÄl kurios ji nepamatÄ gyvÅ«no. Teismas nelaikÄ pagrindu priteisti žalÄ atsižvelgiant į tai, jog įvykio vietoje nÄra galiojanÄio ženklo âLaukiniai gyvÅ«naiâ bei apsauginÄs tvorelÄs, nes byloje nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, kad eismo įvykio vietoje kelio trasÄ kerta gyvÅ«nų migracijos takas.
Ä®vertinÄs visus bylos duomenis teismas konstatavo, jog negalima nustatyti, ar atsakovas netinkamai atlieka savo funkcijas dÄl kelių eismo saugumo, o ieÅ¡kovui neįrodžius atsakovo neteisÄtų veiksmų ar neteisÄto neveikimo, pastarajam neatsiranda civilinÄ atsakomybÄ, todÄl ieÅ¡kinį atmetÄ. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas UADB Industrijos garantas apeliaciniu skundu praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.267 str. 2 d. ta apimtimi, kuria nenumatyta atsakomybÄ už laukinių žvÄrių padarytÄ Å¾alÄ be kaltÄs, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, bei sustabdyti civilinÄs bylos nagrinÄjimÄ ; panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2011-12-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliantas remiasi Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužÄs 13 d. nutarimu, kur teismas nurodÄ, kad iÅ¡ Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermÄ užtikrinti, kad laukinių gyvÅ«nų (jų rūšių) populiacijos bÅ«tų tinkamai valdomos (t. y. reguliuojamos ir kontroliuojamos) taip, kad bÅ«tų užtikrinta laukinÄs gyvÅ«nijos, kaip visuotinÄ reikÅ¡mÄ turinÄios nacionalinÄs vertybÄs, apsauga ir racionalus naudojimas. Å iuo atveju svarbi yra Konstitucinio Teismo iÅ¡vada, kad laukinius gyvÅ«nus galima kontroliuoti, bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡vada (2009 m. kovo 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-138/2009), padaryta remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kad laukiniai žvÄrys nÄra absoliuÄiai nevaldomi.
Pažymi, kad teisei prieÅ¡taraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prievolÄs prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Jos padarymas nesant teisÄto pagrindo yra neteisÄtas. Eismo įvykio vietoje nebuvo įspÄjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų nurodytame kelio ruože ir įspÄtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvÅ«nu, Å¡ioje atkarpoje taip pat nÄra jokių kitų techninių apsaugos priemonių, sumažinanÄių galimybÄ laukiniams gyvÅ«nams patekti ant kelio.
Eismo įvykis įvyko už įspÄjamojo kelio ženklo Nr. 131 âLaukiniai žvÄrysâ galiojimo ribos, t. y. kelio PaliÅ«niÅ¡kis-Vabalninkas 7 km. Taigi atsakovas kelio PaliÅ«niÅ¡kis-Vabalninkas atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis, jokių apsaugos priemonių, sumažinanÄių galimybÄ laukiniams gyvÅ«nams patekti ant kelio, nesiÄmÄ. Be to, pati vairuotoja teismo posÄdžio metu paliudijo, jog Å¡alikelÄje buvo aukÅ¡ta žolÄ ir nulinkÄ medžiai, kurie apsunkino galimybÄ laiku pamatyti stirnÄ ir iÅ¡vengti eismo įvykio.
Teismas be jokio pagrindo Å¡iuos liudytojos paaiÅ¡kinimus ignoravo. Taigi, atsakovas ne tik kad neįrengÄ apsauginių priemonių (atitvarų ir apsauginių tvorų), bet ir tinkamai neprižiÅ«rÄjo valstybinÄs reikÅ¡mÄs rajoninio kelio PaliÅ«niÅ¡kis-Vabalninkas, todÄl laikytina, kad byloje nenustatyta jokių atsakovo pozityvių veiksmų, galinÄių panaikinti atsakovo neteisÄto neveikimo prezumpcijÄ . Pasak apelianto, byloje teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs suponuoja iÅ¡vadÄ kad valstybÄ, kaip rÅ«pestinga ir apdairi savininkÄ, galÄjo ir privalÄjo numatyti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bÄgimÄ Ä¯ keliÄ ir turÄjo pakankamų priemonių tai kontroliuoti, statyti specialius kelio ženklus ir užtvarus, taip užkirsti keliÄ neigiamoms pasekmÄms atsirasti.
Taigi atsakovui kyla pareiga atlyginti laukinių žvÄrių padarytÄ Å¾alÄ . Apelianto įsitikinimu Å¡ioje byloje yra pagrindas kreiptis į konstitucinį teismÄ dÄl LR CK 6.267 str. 2 d. konstitucingumo patikrinimo. Pasak apelianto LR CK 6.267 str. 2 d. numatyta, kad laukinio žvÄries padaryta žala pagal įstatymÄ turi bÅ«ti atlyginama, taÄiau CK nedetalizuota žalos atlyginimo tvarka, taigi susiduriama su įstatymo spraga. Teigia, kad LR CK 6.267 str. 1 ir 2 dalys prieÅ¡tarauja viena kitai. Apelianto įsitikinimu, CK 6.267 straipsnio 2 dalies formulavimas, nenumatant žalos atlyginimo tvarkos, reiÅ¡kia, kad nenumatoma atsakomybÄ už laukinių žvÄrių padarytÄ Å¾alÄ be kaltÄs. Tai riboja valstybÄs atsakomybÄ už laukinių žvÄrių padarytÄ Å¾alÄ , nes vadovaujantis LR LaukinÄs gyvÅ«nijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi laisvÄje gyvenantys laukiniai gyvÅ«nai nuosavybÄs teise priklauso valstybei, o minÄtas reglamentavimas riboja bÅ«tent valstybÄs atsakomybÄ už laukinių žvÄrių padarytÄ Å¾alÄ .
CK 6.267 straipsnio 2 dalies nuostata, lemianti tai, kad nenumatoma valstybÄs atsakomybÄ už laukinių žvÄrių padarytÄ Å¾alÄ be kaltÄs, prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visų asmenų lygybÄs principui. Apelianto įsitikinimu, LR CK 6.267 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas valstybÄs ir kitų nei valstybÄ asmenų atsakomybÄs sÄ lygų skirtingas traktavimas nÄra objektyviai pateisinamas.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos VyriausybÄs pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį praÅ¡Ä atmesti.
NurodÄ, kad atsakovas atliko atitinkamus pozityvius veiksmus, kurie paneigia valstybÄs neteisÄto neveikimo prezumpcijÄ , todÄl ieÅ¡kovo patirti nuostoliai negali bÅ«ti vertinami kaip nulemti atsakovo veiksmų. Atsakovas vykdo nuolatinį valstybinÄs reikÅ¡mÄs kelių eismo saugumo tyrimÄ , analizuoja eismo įvykius, nustato avaringas vietas. PažymÄjo, kad įspÄjamojo kelio ženklo reikalingumas nustatomas įvertinus konkretaus kelio ruožo savitumÄ , eismo įvykių periodiÅ¡kumÄ ir kitas aplinkybes.
Pavieniai laukinių gyvÅ«nų pasirodymai kelyje negali bÅ«ti pagrindu statyti įspÄjamÄ jį kelio ženklÄ . IeÅ¡kovas į bylÄ nÄra pateikÄs duomenų apie tame kelio ruože įvykusius eismo įvykius, todÄl nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio metu buvo bÅ«tinos atitinkamos specialios priemonÄs eismo saugumui užtikrinti. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių duomenų ir apie tai, kad atsakovas bÅ«tų pažeidÄs kelių ženklinimo tvarkÄ , kitų teisÄs aktų reikalavimus, todÄl visi atsakovo veiksmai, kuriais buvo įgyvendinami teisÄs aktų reikalavimai, numatantys kelių ženklinimÄ , laikytini pozityviais veiksmais, kuriais paneigiama neteisÄto neveikimo prezumpcija.
Taip pat ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas netinkamai reguliavo arba nereguliavo stirnų populiacijÄ , kad kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai, o atsakovas dÄl to nesiÄmÄ jokių priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimo jų patekimo į keliÄ ar pan. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo naujausia praktika analogiÅ¡kose bylose, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas turi įrodyti visas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas.
Pasak atsakovo, laukinių žvÄrių savininko galimybÄ valdyti laukinius žvÄris ir naminių gyvÅ«nų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvÅ«nai, galimybÄs valdyti bei kontroliuoti tokius gyvÅ«nus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi, į kÄ bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant valstybÄs atsakomybÄs klausimÄ . Atsakovas taip pat nurodo, kad skirtinguose teisÄs aktuose skirtingas reglamentavimas pats savaime nereiÅ¡kia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis yra pažeista.
Apelianto praÅ¡ymas dÄl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ yra nepagrįstas, todÄl turÄtų bÅ«ti atmestas.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApelianto UADB âIndustrijos garantasâ apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių susiklosÄiusių teisinių santykių esmÄ, teisingai įvertinos byloje esanÄius įrodymus bei priÄjo pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ atsakovo neteisÄtų veiksmų (neteisÄto neveikimo), todÄl pagrįstai ieÅ¡kinį atmetÄ.
Apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas iÅ¡dÄstÄ praÅ¡ymÄ kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ Â su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.267 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nenumatyta atsakomybÄ už laukinių žvÄrių padarytÄ Å¾alÄ be kaltÄs, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, bei sustabdyti bylos nagrinÄjimÄ . TeisÄjų kolegija, netenkindama Å¡ių apelianto praÅ¡ymų, atsižvelgia į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartyje (priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-133/2012) pateiktus paaiÅ¡kinimus, kur analogiÅ¡kÄ kitos draudimo kompanijos praÅ¡ymÄ teismas laikÄ nepagrįstu ir atmetÄ.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dÄl valstybÄs atsakomybÄs už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , neįžvelgÄ CK 6.267 str. 1 ir 2 dalių bei LR Konstitucijos 29 str. 1 d. prieÅ¡taravimo. PažymÄtina ir tai, kad tiek bendrosios atsakomybÄs atveju, tiek griežtosios atsakomybÄs atveju (kai atsakomybÄ kyla nesant atsakingo asmens kaltÄs) ieÅ¡kovas privalo įrodyti atsakovo veiksmų neteisÄtumÄ , žalÄ , priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų ir žalos.
NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovas visų Å¡ių civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų neįrodÄ (t.y. neįrodÄ atsakovo neteisÄtų veiksmų, neteisÄto neveikimo), todÄl, teisÄjų kolegijos vertinimu, kreipimasis į LR Konstitucinį TeismÄ dÄl iÅ¡aiÅ¡kinimo ar įstatyminÄ nuostata, kur nenumatyta atsakomybÄ už laukinių žvÄrių padarytÄ Å¾alÄ be kaltÄs, prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 29 str. 1 d., tik nepagrįstai užvilkintų Å¡ios bylos nagrinÄjimÄ , todÄl toks apelianto praÅ¡ymas atmestinas ir Å¡iuo pagrindu.
Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. gegužÄs 13 d. apie 06.30 val. Biržų r., kelio Vabalninkas-PaliÅ«niÅ¡kis 7 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu R. L., vairuodama automobilį Honda Stream, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rÄ su stirna. Autoįvykio metu transporto priemonÄ buvo apgadinta, todÄl ieÅ¡kovas, remdamasis draudimo sutartimi, apskaiÄiavo ir R. L. atlygino įvykio metu automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokÄdamas 5 229,94 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .
Biržų rajono policijos komisariatas 2008-05-13 nutarimu atsisakÄ pradÄti administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisenÄ R. L. atžvilgiu. IeÅ¡kovas UADB âIndustrijos garantasâ pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei dÄl 5 229,94 Lt žalos atlyginimo. Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismas skundžiamu 2011-12-22 sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ, kadangi konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodÄ atsakovo neteisÄtų veiksmų ar neteisÄto neveikimo. Apelianto teigimu, tokios teismo iÅ¡vados nepagrįstos, o nagrinÄjamoje byloje nebÅ«tina nustatinÄti atsakovo neteisÄto veikimo/neveikimo, nes laukiniam gyvÅ«nui padarius žalÄ transporto priemonei ir nenustaÄius transporto priemonÄs valdytojo kaltÄs, atsakovas privalo atlyginti žalÄ pilnai, kadangi vien žalos padarymo faktas suponuoja neteisÄtus veiksmus.
Su tokiais apelianto aiÅ¡kinimais apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. PažymÄtina, kad atsakomybÄs už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str. Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvÄrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rÄmÄsi naujausia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuota teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika analogiÅ¡kose bylose, kur teismas konstatavo, kad valstybÄs civilinei atsakomybei už laukinio gyvÅ«no eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ taikyti nustatytinos visos CK 6.246â6.249 str.
įtvirtintos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-371/2011). NagrinÄjamos bylos kontekste pažymÄtina tai, kad atsakovo veiksmų neteisÄtumÄ , žalÄ , priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovas atsakovo deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygų neįrodÄ, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetÄ.Byloje nÄra ginÄo, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje nebuvo galiojanÄio kelio ženklo, įspÄjanÄio apie pavojų susidurti su laukiniu gyvÅ«nu, nebuvo įrengti atitvarai nuo laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bÄgimo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, taÄiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ) bei priteisti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ Å¾alos (nuostolių) atlyginimÄ .
Byloje surinkti duomenys, prieÅ¡ingai nei tÄ nurodo apeliantas, nepatvirtina, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo avaringas ir kad buvo bÅ«tinos kažkokios specialios apsaugos priemonÄs eismo saugumui kelyje užtikrinti. Taip pat, remiantis byloje pateiktais įrodymais, nÄra pagrindo teigti, kad atsakovas nesiÄmÄ pakankamų priemonių stirnų populiacijai reguliuoti ar kad valstybÄ, ar jos institucijos, bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , teisÄs aktų reikalavimus.
PažymÄtina, kad sprendžiant klausimÄ dÄl laukinio gyvÅ«no â stirnos â savininko atsakomybÄs, konkreÄiai â dÄl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvÄrių, iÅ¡vengti, pakankamumo, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti atsižvelgiama į situacijÄ toje kelio vietoje, kuriame įvyko eismo įvykis, o ne visame kelyje Vabalninkas-PaliÅ«niÅ¡kis ar jo didelÄje atkarpoje. IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų, patvirtinanÄių, kad kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai, nepateikÄ duomenų, kad Å¡ioje vietoje dažnai įvykdavo susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais.
DÄl Å¡ių aplinkybių nÄra pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykio vieta buvo iÅ¡skirtinai nesaugi, avaringa ir kad atsakovas dar iki nagrinÄjamo eismo įvykio turÄjo imtis kokių nors papildomų, bÅ«tinų priemonių, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ liudytojos R. L. paaiÅ¡kinimus, kad eismo įvykis įvyko dÄl to, jog kelkraÅ¡tyje buvo nepjauta žolÄ , dÄl kurios ji nepamatÄ gyvÅ«no. Kaip teisingai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, Å¡ių liudytojos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai.
Å ių aplinkybių ji nenurodÄ ir savo paaiÅ¡kinime, duotame netrukus po eismo įvykio, to neužfiksavo ir į įvykio vietÄ atvykÄ policijos pareigÅ«nai. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas įstatymo nuostatas vertino Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimus, todÄl prieÅ¡ingi apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. PažymÄtina ir tai, kad sprendžiant dÄl valstybÄs, kaip laukinio žvÄries savininko, atsakomybÄs, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvÄrių, iÅ¡vengti pakankamumo, be kita ko turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į laukinių žvÄrių, kaip valstybÄs nuosavybÄs objekto, specifikÄ ir ribotas tokių žvÄrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvÄrių savininko galimybÄ valdyti Å¡iuos žvÄris ir naminių gyvÅ«nų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvÅ«nai, galimybÄs valdyti bei kontroliuoti tokius gyvÅ«nus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucija įpareigoja valstybÄ ne tik užtikrinti saugias eismo sÄ lygas, bet ir užtikrinti, rÅ«pintis natÅ«ralios gamtinÄs aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypaÄ vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«rÄti, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai, teisÄjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo teiginius dÄl atsakovo neveikimo paneigia ir atsakovo įgaliotų asmenų priimti teisÄs aktai ir programos, skirtos laukinių gyvÅ«nų apsaugai ir saugiam eismui užtikrinti, t.y.
LR LaukinÄs gyvÅ«nijos įstatymas, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, LR Kelių įstatymas, Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LR VyriausybÄs 2004-02-11 nutarimu Nr. 155. Be to, atsakovas yra priÄmÄs 2000-06-27 LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintas MedžioklÄs Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatanÄias medžiojamųjų gyvÅ«nų rūšių sÄ raÅ¡Ä ir Å¡ių gyvÅ«nų medžioklÄs terminus, medžioklÄs bÅ«dus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvÅ«nų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sÄ raÅ¡Ä ir kt., kas rodo, kad valstybÄ ÄmÄsi pozityvių veiksmų, reglamentuojant laukinÄ gyvÅ«nijÄ bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams.
Kaip minÄta, įrodyti atsakovo neteisÄtus veiksmus (neteisÄtÄ neveikimÄ ) bei nuostolių atsiradimo ryšį su valstybÄs veiksmais buvo bÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 str.). IÅ¡dÄstytų aplinkybių kontekste pažymÄtina, kad Å¡ios savo pareigos ieÅ¡kovas neįvykdÄ, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti, jog tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. DÄl Å¡ių aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kinį.Taigi, teisÄjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo UADB âIndustrijos garantasâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dÄl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turÄtų bÅ«ti naikinamas ar keiÄiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nÄra.
Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , netenkintinas apelianto praÅ¡ymas priteisti jo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisÄjų kolegija n u t a r i a:             ieÅ¡kovo UADB âIndustrijos garantasâ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 3 apylinkÄs teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                              Romualda JanoviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Dalia KaÄinskienÄ Kolegijos pirmininkas                                                 Dainius RinkeviÄius