e7278db2-c4cb-47e8-bcfb-4f8cc168b507 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2455-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00096-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – atsakovas, Alytaus PN) atliko nuo 2017-01-01 iki 2018-05-04 nežmoniÅ¡komis ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Bausmės atlikimo laikotarpiu trÅ«ko gyvenamojo ploto. Gyvenamosios patalpos blogos bÅ«klės, grindys iÅ¡puvusios, langai iÅ¡dužę, langų rėmai kiauri, nėra ventiliacijos, didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, bÅ«davo Å¡alta ir tamsu, veisėsi tarakonai, nebuvo tinkamas apÅ¡vietimas.

Sanitarinio mazgo patalpa taip pat prastos bÅ«klės, langai iÅ¡daužyti, klozetai ir praustuvės blogos bÅ«klės, drėgna, kaupėsi pelėsis. TrÅ«ko sanitarinių įrenginių, todėl tekdavo laukti eilėse. Maudytis po duÅ¡u buvo galima tik vienÄ kartÄ savaitėje. Alytaus PN pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, jam pablogėjo sveikata, patyrė orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus.

Atsakovo atstovas – Alytaus pataisos namai su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 7-13) nurodė laikotarpius, bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas, jų plotÄ , miegamų vietų skaičių jose. Atsakovo skaičiavimais vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kur nuteistieji gali dienotvarkėje nustatytu laiku laisvai judėti įstaigos teritorijoje – tiek patalpose, tiek lauke, gali sportuoti krepÅ¡inio, futbolo, tinklinio aikÅ¡telėse.

Akcentavo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , pataisos namų bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ kompensuoja taikytinas režimas. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs tikrinimus, higienos normų pažeidimų nenustatė. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus, patalpos remontuojamos pagal poreikį. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, juos valo nuteistieji įdarbinti tvarkdariais. Jei pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtame bÅ«ryje, jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisijÄ dėl perkėlimo, tačiau Å¡ia teise nei karto nepasinaudojo, į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ ar Alytaus PN administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų taip pat nesikreipė.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės, nes remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nesudarant tinkamų kalinimo sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-05-04.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo. Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktÄ pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m., pagal Taisyklių 111.2 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir į bylÄ pateikė duomenis (b. l. 8, 15-17): nuo 2017-01-01 iki 2017-11-18 ir nuo 2017-11-23 iki 2018-02-22, pareiÅ¡kėjas paskirtas ir gyveno 3 bÅ«ryje (1 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2), miegamajame (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo) yra 44.76 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,73 kv. m; nuo 2017-11-18 iki 2017-11-23 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpÄ Nr. 12 (atlikinėjo nuobaudÄ ), kuri yra 12.44 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4.14 kv. m; nuo 2018-02-22 iki 2018-05-04 (paleistas į laisvę atlikus paskirtÄ bausmę) pareiÅ¡kėjas paskirtas ir gyveno į 20 bÅ«ryje (4 lokalinis sektorius, tuo pačiu drausmės grupės patalpos), 6 gyvenamojoje patalpoje, patalpos plotas 30.31 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3.78 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde ir atsikirtime į skundÄ nurodė, kad visÄ laikÄ kartu gyveno 12 nuteistųjų, tačiau Å¡ios aplinkybės nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir koks nuteistųjų skaičius kalėjo, jos neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. liudytojų parodymais), todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktais duomenimis ir jais nesivadovauti byloje. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotÄ , jose gyvenusių nuteistųjų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo ginčo gyvenamosiose patalpose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamos gyvenamosios patalpos ir sanitarinio mazgo bÅ«klės. Pažymėjo, kad patalpoje trÅ«ko oro, Å¡alta ir tamsu, buvo pelėsis, grindys iÅ¡puvusios, langai iÅ¡dužę, veisėsi tarakonai, sanitarinio mazgo patalpos prastos bÅ«klės, klozetai ir praustuvės sudaužyti, trÅ«ko sanitarinių įrenginių, todėl tekdavo laukti eilėje.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. periodinio patikrinimo aktÄ (b. l. 22-25, toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Bylos duomenimis nustatyta, kad miegamieji ir kamerų tipo patalpos Alytaus pataisos namuose vėdinamos per atidaromus langus ir ventiliacines angas (b. l. 9), kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ir pelėsio. Byloje nėra pateikta duomenų apie apÅ¡vietos, temperatÅ«ros matavimus. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus PN pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu Alytaus PN nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimÄ dėl Alytaus PN kalinimo sÄ lygų atitikimo Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, Patikrinimo akte (b. l. 22-25) konstatavo, jog klausimų, susijusių su visuomenės sveikatos saugÄ reglamentuojančių teisės aktų taikymu, tikrinimo metu pateikta nebuvo, pažeidimų nenustatyta.

Teismas neturi pagrindo netikėti pataisos įstaigose tikrinimus atliekančios atsakingos institucijos atlikto patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjui savo teiginių dėl drėgmės, oro temperatūros ir tamsos nedetalizavus ir nekonkretizavus, jie laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Higienos normos HN 134:2015 34, 35 punktus bendrojo naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Patalpų valymui turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Patikrinimo akte (b. l.

23) konstatuojama, kad patalpų valymui yra skirtas inventorius, valymo priemonės, patalpas valo ir tvarko paskirti tvarkiniai. Taigi, gyvenamųjų, bendrojo naudojimo patalpų, sanitarinių mazgų, teritorijos tvarka priklauso nuo pačių nuteistųjų pareigų tinkamo vykdymo. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir teismas pagal byloje duomenis nenustatė, kad jis ar kitas atsakingas už gyvenamųjų patalpų tvarkymÄ asmuo yra kreipęsis į Alytaus PN administracijÄ dėl buvusio pelėsio arba prašė sudaryti sÄ lygas jį iÅ¡valyti, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos.

Vien tik abstraktūs teiginiai apie buvusį pelėsį negali būti laikomi pakankamu pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų). Higienos normos HN 134:2015, 20 punkte reglamentuojama, kad laisvės atėmimo vietoje, neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (nauja redakcija nuo 2013 m. gegužės 1 d.; toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).

Alytaus PN pateikė teismui 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo bei kenkėjų kontrolės ir naikinimo žurnalus (b. l. 18-20, 30-32). Nors pareiškėjas nurodo, kad pataisos namuose nuolat veisėsi tarakonai, minėti byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN yra teikiama kenkėjų kontrolės paslauga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.

Pažymėtina, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose ir sanitariniame mazge langų rėmai kiauri, langai išdužę, gyvenamosiose patalpose grindys išpuvusios, prasta pastato būklė, sanitariniame mazge drėgna.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad sanitariniai įrenginiai tvarkingi, sanitarinio mazgo patalpos taip pat tvarkingos, neapleistos (b. l. 28, 29, 33, 35). Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, jog sanitarinio mazgo įrenginiai ir pačios patalpos apleistos, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į Alytaus PN administracijÄ dėl netinkamų sanitarinio mazgo patalpų ir kt. pažeidimų byloje nėra.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini. Nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie langų, grindų, pastato bÅ«klę, ar drėgmės atitikimÄ higienos normos reikalavimams bÅ«tent ginčo laikotarpiu, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė bÅ«tent jo nurodyti neatitikimai.

Taip pat teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl netvarkingų langų, iÅ¡puvusių grindų, prastos pastato bÅ«klės, kitų nepatogumų jis kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ ar kitas atsakingas įstaigas, o Å¡ie į tokias pretenzijas nereagavo. Kreipimosi į pataisos namų administracijÄ ar kitas nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas kontroliuojančias institucijas aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar Å¡ios, žinodamos apie galimai patiriamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų sprendžiant nuteistųjų gyvenimo sÄ lygų gerinimo klausimus.

Nesant pareiÅ¡kėjo kreipimosi ir duomenų, jog į pareiÅ¡kėjo skundus nebuvo reaguojama arba buvo reaguojama netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodęs, jog Alytaus PN pastatų konstrukcijose yra panaudota kenksminga medžiaga asbestas. Šį tvirtinimÄ paneigiančių įrodymų atsakovas į bylÄ nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, jog jo gyvenamoje aplinkoje buvo asbesto lieka nepaneigtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam ar jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje buvęs asbestas. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose bÅ«tų buvę vykdomi remonto darbai ginčo laikotarpiu, kurių metu susidaro sveikatai kenksmingos asbesto dulkės. Ä® bylÄ nepateikti pareiÅ¡kėjo skundai Alytaus PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo, todėl, nesant tokių duomenų, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s argumentai dėl asbesto buvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas neneigia, kad vienÄ kartÄ per savaitę galimybė pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad trÅ«ko sanitarinių įrenginių, todėl susidarydavo eilės. Atsakovo atstovas nurodė, kad 3, 7 ir 21 bÅ«rių (1 lokalinio sektoriaus, 2 aukÅ¡tas, bendrabutis Nr.

2) sanitariniame mazge prausykloje yra 12 praustuvių, tualete - 5 klozetai, 4 pisuarai. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 130 nuteistųjų, nes buvo įrengta tiek miegamųjų vietų. Pataisos namų administracija neturi duomenų, kad 1 lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės savalaikiai pasinaudoti sanitariniu mazgu. 4, 5 ir 6 lokalinio sektorių taip pat uždarosios zonos kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamose patalpose (tame tarpe ir kamerų tipo patalpose).

Å iuose sektoriuose kiekviename miegamajame yra įrengtas tualetas kuriame yra 1 unitazas ir 1 praustuvė. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai nurodė, kad trÅ«ko sanitarinių įrenginių, tačiau nenurodė kokiame bÅ«ryje ir kokių sanitarinių įrenginių trÅ«ko, taip pat nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė bÅ«tent jo nurodyti neatitikimai. Taip pat teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo jis kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ ar kitas atsakingas įstaigas, o Å¡ie į tokias pretenzijas nereagavo.

Nesant pareiÅ¡kėjo kreipimosi ir duomenų, jog į pareiÅ¡kėjo skundus nebuvo reaguojama arba buvo reaguojama netinkamai, teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad gyvenamosios patalpos buvo prastos bÅ«klės, grindys iÅ¡puvusios, sienos ir lubos apipelijusios, nėra ventiliacijos, laikydavosi didelė drėgmė, bÅ«davo Å¡alta, tamsu, veisėsi tarakonai, pastato konstrukcijose yra asbesto ir kt., bet nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei neteisėtų atsakovo veiksmų. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų jam teko patirti didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ir pan., tačiau įrodymų, jog bÅ«damas Alytaus pataisos namuose jis kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nepateikė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų pataisos namuose, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ . Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Natalja Zelionkienė