e7271b2a-8c9e-4fd8-ba55-e567184da1ce · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                    Civilinė byla Nr. e2A-55-460/2016Teisėjas Vaclovas Jurjonas                                                                 (Proceso Nr. 2-43-3-01000-2015-1) Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.6.2.6.1; 2.6.2.8.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. sausio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Mariaus Dobrovolskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-1447-385/2015 pagal ieÅ¡kovės L. V. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å¡io buto priklausinį - l/12 dalį Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiÅ¡kino, kad nekilnojamojo turto registre jos vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į dviejų kambarių 49,95 kv. m. ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir Å¡io buto priklausinį - l/12 dalį Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Buto vidutinė rinkos vertė Å¡iuo metu yra 4 680 Eur, o jo priklausinio - 672,50 Eur. Å is butas ir jo priklausinys jos vardu buvo įgytas santuokoje pagal Butų privatizavimo įstatymÄ 1992-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi. Už privatizuojamÄ butÄ ji sumokėjo jai skirtomis vienkartinėmis iÅ¡mokomis, o buto kainos dalis, mokama grynais pinigais, buvo sumokėta jos pasiskolintomis iÅ¡ sesers A. S. lėšomis, kurias ji grÄ Å¾ino viena jau po iÅ¡tuokos. 1994-07-26 d. ji įregistravo iÅ¡tuokÄ su J. V., tačiau turto teismo sprendimu jie nepasidalino, todėl formaliai butas yra pripažįstamas jos ir buvusio sutuoktinio bendrÄ ja jungtine nuosavybe kaip turtas, įgytas jų santuokos metu.

Santuoka su J. V. buvo nutraukta 1993 m. liepos 3 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimu. Nors nutraukdami santuokÄ ir vėliau - per trijų metų ieÅ¡kinio senaties laikotarpį ji su sutuoktiniu turto teismine tvarka nesidalino, tačiau kitÄ santuokoje įgytÄ turtÄ pasidalijo tarpusavio susitarimu ir Å¡io susitarimo laikėsi. Buvęs sutuoktinis ne tik iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto, bet ir iÅ¡ jo iÅ¡siregistravo, nuo 1993 m. iki savo mirties 2006-09-24, butu niekada nesinaudojo, tokiais veiksmais iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ atsisakyti savo teisių į butÄ .

J. V. jokių teisių į buto dalį nereiÅ¡kė, nes butas pagal šį susitarimÄ atiteko jai, ji jam sumokėjo 2 000 Lt kompensacijÄ . Tai patvirtina faktÄ , kad butÄ ji įgijo viena tik už asmenines lėšas ir siekė nuosavybės sukÅ«rimo tik sau, bet ne kartu su sutuoktiniu, su kuriuo jau tuo metu neturėjo jokių Å¡eimyninių santykių, nebevedė bendro Å«kio. Esant tokiai faktinei situacijai, butas pripažintinas jos asmenine nuosavybe.Atsakovė ieÅ¡kinio nepripažino, prašė jį atmesti ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad butas įgytas santuokos metu, yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Turtas tarp sutuoktinių nėra padalytas, todėl ½ dalis turi priklausyti ieÅ¡kovės buvusiam sutuoktiniui. Kadangi jis yra miręs, kilo palikimas Å¡iai daliai ir niekam nepriėmus kilusio palikimo reikia laikyti, jog minėta buto dalis priklauso valstybei.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu IeÅ¡kinį patenkino. Nusprendė pripažinti L. V. asmeninės nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å¡io buto priklausinį - l/12 dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisė iÅ¡ valstybės įmonės Turto banko L. V. naudai 50 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iÅ¡ valstybės įmonės Turto banko valstybei 70,43 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad ji savo bei pasiskolintomis lėšomis privatizavo butÄ , J. V. buto pirkimu nesidomėjo ir jame nedalyvavo. IÅ¡ J. V. bei dar dviejų asmenų 2006-02-25 pasiraÅ¡yto raÅ¡to matyti, kad jis atsisakė jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies ir Å¡iÄ dalį dovanoja buvusiai žmonai L.V.

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog nors ieÅ¡kovė nurodė, kad už perkamÄ iÅ¡ valstybės butÄ ji sumokėjo jai skirtomis vienkartinėmis iÅ¡mokomis, o buto kainos dalį, mokamÄ grynais pinigais (kas sudarė 1935 rublių), ji sumokėjo pasiskolintomis iÅ¡ A. S. lėšomis, tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo įrodytos.

Teigia, kad aplinkybę, jog turto įgijimo metu ieÅ¡kovė buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ Ä¯gyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, paneigia pačios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai, kad santuokos nutraukimo metu ji su sutuoktiniu žodiniu susitarimu pasidalino jų abiejų santuokos metu įgytÄ turtÄ , bendrÄ ja nuosavybe buvusį ginčo turtÄ . Pažymi, jog ginčo turto sutarties sudarymo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, buv olaikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno jų vardu.

Tikina, kad nėra įrodymų, kad ginčo buto dalis, priklausiusi J. V., bÅ«tų teisės aktų nustayta tvarka perleista kitiems asmenims, 2006-02-25 rašįtas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu dėl teisių perleidimo. Nurodo, jog nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ ko teismas kildino ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teisės į ginčo turto ½ dalį atsiradimÄ â€“ iÅ¡ 1992-05-28 pirkimo–patdavimo sutarties, ar iÅ¡ J. V. pasiraÅ¡yto vienaÅ¡alio pareiÅ¡kimo apie turto dovanojimÄ ieÅ¡kovei.

Apeliantė nesutinka ir su bylinėjimos iÅ¡laidų paskirstymu. Atsiliepime ieÅ¡kovė su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Pateikė kopijÄ pinigų skolinimo sutarties, sudarytos 1992-05-16. IeÅ¡kovės manymu, Å¡i sutartis patvirtina , kad A. S. paskolino 2000 rublių butui nusipirkti. Nurodo, jog sutuoktinis J. V. apie lėšų įgijimÄ , jų panaudojimÄ buvo tinkamai informuotas, todėl į šį butÄ jis nepretendavo, iÅ¡ jo iÅ¡sikraustė gyventi pas savo tėvus dar prieÅ¡ iÅ¡tuokÄ .

Dėl apeliacinio skundo motyvo, kad ieÅ¡kovės valiÄ butÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn esÄ paneigia jos teiginys, kad santuokos nutraukimo metu ji žodiniu susitarimu su buvusiu sutuoktiniu pasidalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ . Tarp Å¡ių ieÅ¡kovės teiginių nėra prieÅ¡taravimo, nes tiek ieÅ¡kovė, tiek jos buvęs sutuoktinis šį butÄ laikė ieÅ¡kovės nuosavybę nuosavybe. Todėl buvęs sutuoktinis į šį turtÄ nepretendavo nei santuokos nutraukimo metu, nei vėliau (iki pat mirties).

Teigia, kad ieÅ¡kovė per visÄ laikotarpį nuo 1993 m.iki Å¡iol valdė turtÄ (butÄ ) kaip savo nuosavybę: viena mokėjo buto iÅ¡laikymo mokesčius, rÅ«pinosi buto bÅ«kle, jį remontavo. Tikina, kad buvusio sutuoktinio J. V. 2006-02-25 raÅ¡tas vertintinas kaip patvirtinimas, kad buvęs sutuoktinis yra atsisakęs jam priklausančios buto dalies savo sutuoktinės naudai. Mano, kad klaidÄ dėl žyminio mokesčio priteisimo galima iÅ¡taisyti nenaikinant teismo sprendimo, tik pakeičiant jo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. V. gyveno santuokoje su J.

V. nuo 1980-11-06 iki            1994-07-26. IÅ¡tuoka buvo įregistruota po to, kai 1993 m. su juo kartu jau nebegyveno ir 1993-07-03 buvo priimtas tesimo sprendimas nutraukti santuokÄ . Santuokos nutraukimo metu nebuvo iÅ¡spręstas turto padalijimo klausimas, nors santuokoje buvo įgytas butas. (duomenys neskelbtini) J. V. mirė. Byloje pateiktas J. V. 2006-02-25 pasiraÅ¡ytas raÅ¡tas, iÅ¡ jo matyti, kad jis atsisakė jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies ir nurodė, kad jÄ dovanoja buvusiai žmonai L.V.

Jis nurodė ir priežastį, dėl kurios nesudarė notariÅ¡kos sutarties – kadangi iÅ¡vyksta į AirijÄ . Liudytoja O. Å . patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad pati žino, jog tėvas atsisakė bet kokių pretenzijų į butÄ , nes jis visiÅ¡kai juo nesidomėjo, neprisidėjo prie jo pirkimo, dar iki iÅ¡tuokos su mama iÅ¡ jo iÅ¡sikraustė, vaikams neteikė iÅ¡laikymo. Byloje sprendžiamas turto (buto), įgyto pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , pripažinimo asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe klausimas.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokios paskolos sutarties, nors ieÅ¡kinyje nurodė, kad buto pirkimui iÅ¡ A. S. pasiskolino tam tikrÄ sumÄ . Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pinigų skolinimo aplinkybė nėra įrodyta. Å iuo aspektu svarbu tai, jog ieÅ¡kovė su atsiliepimu pateikė kopijÄ pinigų skolinimo sutarties, sudarytos 1992-05-16 (CPK 314 straipsnis). Å i sutartis patvirtina, kad A. S. paskolino 2000 rublių butui nusipirkti. Pastebėtina, kad 1992-05-28 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-1374 antrame punkte nurodyta, kad perkamo buto kaina sudarė 15 866 rub., dalis Å¡ios sumos – 1935 rub. sumokėta grynais pinigais, o 13 931 rub.-valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis.

Tokios grynais pinigais ir valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis mokamos sumos buvo apskaičiuotos 1992-05-19 Å¡io buto įkainojimo aktu Nr. 54 (CPK 12, 178, 314 straipsniai). Sutiktina su ieÅ¡kove, jog bÅ«tent dėl to iÅ¡ L. V. investicinės sÄ skaitos I-1727 buvo nuraÅ¡yta 13 931 rub. suma, taupomojoje knygelėje nurodant „nur. už butÄ -13931“. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (dokumentai) patvirtina, kad butas su priklausiniu buvo privatizuotas L. V. asmeninėmis lėšomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas jos vardu.

Tai patvirtina faktÄ , kad butÄ ieÅ¡kovė įgijo viena, tik už asmenines lėšas ir siekė nuosavybės sukÅ«rimo tik sau, bet ne sutuoktiniui J. V., su kuriuo jau tuo metu neturėjo Å¡eimyninių santykių ir nebevedė bendro Å«kio. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nenustatė minėtame straipsnyje nurodytos aplinkybės – turto įgijimo metu aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos sutuoktinio valios įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Kolegija mano, jog faktas – buto įgijimas tuo metu, kai Å¡alys jau nebevedė bendro Å«kio ir kartu negyveno iÅ¡ asmeninių pirkėjos L.

V. lėšų ir jo įregistravimas jos vardu iÅ¡reiÅ¡kė ieÅ¡kovės valiÄ turtÄ Ä¯gyti asmeninėn nuosavybėn. Akcentuotina, kad buvęs sutuoktinis J. V. apie lėšų įgijimÄ , jų panaudojimÄ buvo tinkamai informuotas, todėl į šį butÄ jis nepretendavo, iÅ¡ jo iÅ¡sikraustė gyventi pas savo tėvus dar prieÅ¡ iÅ¡tuokÄ . Tai patvirtina Å ilutės rajono teismo 1993-07-03 sprendime nustatytos aplinkybės, kurių iÅ¡ naujo įrodinėti nebereikia: „vyras iÅ¡vyko gyventi pas savo tėvus“, „šeima yra iÅ¡irusi, kartu negyvena“ (CPK 182 straipsnio 2 puinktas).

Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi buvusio sutuoktinio J. V. 2006-02-25 suraÅ¡ytu raÅ¡tu, kuriame nurodoma, kad jis atsisako jam priklausančios buto dalies ir jÄ dovanoja buvusiai žmonai L. V. Å is raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas dovanojimo sutartimi, nes neatitinka formos reikalavimų. Å iai tesinei situacijai spręsti svarbu tai, jog Å¡iuo raÅ¡tu buvęs sutuoktinis J. V. patvirtino faktÄ ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad ginčo butas yra L. V. asmeninė nuosavybė. Sutiktina su ieÅ¡kove, jog tai nėra dovanojimo sutartis, kuriai privaloma notarinė forma, tačiau Å¡is raÅ¡tas vertintinas kaip patvirtinimas, kad buvęs sutuoktinis yra atsisakęs jam priklausančios buto dalies savo sutuoktinės naudai.

Kolegija mano, jog pavartota sÄ vokÄ â€ždovanoju“ atitinka J. V. nuosatÄ , jog ginčo turtas yra ne jo asmeninė nuosavybė, o bÅ«tent jo buvusios sutuoktinės ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė. Svarbu yra ne sÄ vokos, o Å¡io raÅ¡to turinys, asmens valia ir esmė, jÄ apylinkės teismas įvertino teisingai (CK 6.193 straipsnis).Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog buto dalis iÅ¡liko J. V. nuosavybe iki jo mirties. Kolegija pažymi, jog bylos duomenimis J. V. niekada nesiekė savo vardu įforminti nuosavybės teisės į butÄ , nesikreipė į teismÄ dėl turto padalijimo per įstatymo nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (1964 m.

Santuokos ir Å¡eimos kodekso 23 straipsnio 4 dalis). Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė per laikotarpį nuo 1993 m. iki Å¡iol valdė turtÄ (butÄ ) kaip savo nuosavybę: viena mokėjo buto iÅ¡laikymo mokesčius, rÅ«pinosi buto bÅ«kle, jį remontavo – keitė langus, duris, santechnikÄ , dažė bei tapetais iÅ¡klijavo buto lubas ir sienas, keitė grindų dangÄ , remontavo stogÄ bei tinkavo iÅ¡orines sienas. Tokie veiksmai buvo atliekami atvirai, turto valdymas - sÄ Å¾iningas ir nepertraukiamas.Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pagal bendrÄ jÄ tuo metu galiojusių Å¡eimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnis).

Tačiau vėlai sutuoktiniai turėjo teisę ir galimybę sutuoktinių režimÄ pakeisti, t. y. bendrÄ jÄ jjungtinę nuosavybę transformuoti į asmeninę. Akcentuotina, jog Santuokos ir Å¡eimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybė.

FaktiÅ¡kai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iÅ¡ asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal M.

M. praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-280/2008; kt.).Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė, siekdama paneigti ginčo patalpų bendrumo prezumpcijÄ , leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalėjo įrodyti, kad Å¡ios patalpos buvo įsigytos tik už jos asmenines (dovanotas ir (ar) skolintas) lėšas (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsnis), nes vien turto registracijos ieÅ¡kovės vardu fakto nepakanka tam, kad ginčo patalpos bÅ«tų pripažintos jso asmenine nuosavybe. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl to, kokios (bendros Å¡eimos ar asmeninės ieÅ¡kovės) lėšos buvo panaudotos įsigyjant patalpas, įvertino ginčo buto pardavimo aplinkybes, ginčo patalpų įsigijimo ir rekonstravimo aplinkybes, buto pirkimo–pardavimo sutartį, 2006-02-25 buvusio sutuoktinio raÅ¡tÄ , kitus byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus.

IÅ¡ Å¡ių įrodymų visumos teismas pagrįstai nustatė, kad vien tik ieÅ¡kovės lėšų buvo pakankamai butui įsigyti. Ä®vertinusi skundžiamo apylinkės teismo procesinį sprendimÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė apylinkės teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei įrodžius asmeninių lėšų panaudojimo Å¡ioms patalpoms įsigyti faktÄ bei tai, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, butÄ ir priklausinį pagrįstai pripažino asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teisėjų kolegija sutinka, jog ieÅ¡kovei žyminis mokestis turėjo bÅ«ti priteistas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, o iÅ¡ valstybės įmonės Turto banko valstybei dėl to pačio biudžeto neturėjo bÅ«ti priteistas iÅ¡ viso (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl Å¡ių aplinkybių Å¡i sprendimo dalis taisytina atsakovės nurodytu bÅ«du. n u t a r i a: Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡dėstyti taip:priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko L.

V. 50 EUR žyminio mokesčio. Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Aušra Maškevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                            Žydrūnas Bertašius                                   Marius Dobrovolskis