Legislator Case Law & Legislation
2022-06-08 Nr. AB-15367-3-61-3-03426-2021-3 AI generated

2022-06-08 Nr. AB-15367-3-61-3-03426-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-06-08 Nr. AB-15367-3-61-3-03426-2021-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-06-08 Nr. AB-15367-3-61-3-03426-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja V. T. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė įpareigoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą (toliau – atsakovas, Vilniaus TLK) atsakyti į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, susijusį su antrinio ir tretinio lygio gydytojų odontologų teikimo tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-311-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03426-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. T. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė įpareigoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą (toliau – atsakovas, Vilniaus TLK) atsakyti į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, susijusį su antrinio ir tretinio lygio gydytojų odontologų teikimo tvarka.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija) dėl viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos (toliau – ir Žalgirio klinika) veiksmų apmokant už paslaugas, kadangi kainos padidintos 2, 3 ar daugiau kartų nei jos patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 (toliau – ir Įsakymas). Ministerija pareiškėjos skundą nukreipė nagrinėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK), o ši – Vilniaus TLK, kuri pareiškėjai pranešė, kad Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos įstaigos, teikdamos mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi vadovautis Įsakymo nuostata, kad nustatyta galimybė indeksuoti mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vartotojų kainų indeksus; kad Ministerija 2020 m. sausio 14 d. pateikė informaciją apie perskaičiuotus kainų indeksavimo koeficientus dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Pareiškėjai telefonu prašant pateikti Vilniaus TLK 2020 m. sausio 14 d. Ministerijos dokumento nuorašą, buvo atsisakyta, kad šis dokumentas skirtas įstaigoms, o ne pacientams. Šio dokumento viešojoje erdvėje nėra galimybės surasti, todėl pareiškėjai kilo abejonių dėl dokumento egzistavimo ir jo teisinės galios, nes paslaugų vartotojui turi būti aišku, kaip pačiam pasitikrinti mokamų asmens priežiūros paslaugų padidinimo indeksavimo koeficientus. Dėl aplinkybių, susijusių su antrinio ir tretinio lygio gydytojų odontologų paslaugų teikimo tvarka Vilniaus TLK kreipėsi išaiškinimo į Ministeriją, tačiau atsakymo dėl neaiškių aplinkybių pareiškėja iki šiol nėra gavusi.

Atsakovas Vilniaus TLK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. gavo VLK persiųstą pareiškėjos skundą dėl Žalgirio klinikoje teikiamų mokamų paslaugų kainų, endodontinio pergydymo paslaugų teikimo tvarkos ir 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu atsakė pareiškėjai į dalį skunde keliamų klausimų, t. y. dėl minėtoje gydymo įstaigoje teikiamų paslaugų kainų, taip pat paaiškino, kad dėl kitos skundo dalies, susijusios su endodontinio pergydymo paslaugų teikimo tvarka, kreipėsi išaiškinimo į Ministeriją.

Atsakovas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu išsiuntė Ministerijai prašymą paaiškinti: 1) koks gydytojas specialistas, t. y. antrinio lygio gydytojas odontologas ar antrinio, ar tretinio lygio gydytojas endodontologas, turėtų atlikti gydomąją procedūrą dantų kanalų gydymą (pergydymą) ir kaip ji turėtų būti apmokama; 2) kokias nespecializuotas antrinio ar tretinio lygio ambulatorines odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas (jų sudėtis, mastas) privalo teikti gydytojas specialistas odontologas pagal savo kompetenciją. Vilniaus TLK Ministerijos atsakymą gavo 2021 m. spalio 14 d., tačiau jame nebuvo atsakyta į atsakovo keliamus klausimus, todėl atsakovas negalėjo pareiškėjai pateikti išsamaus atsakymo. Atsakovas pakartotinai 2021 m. spalio 20 d. raštu kreipėsi į Ministeriją. 2021 m. lapkričio 3 d. buvo gautas Ministerijos atsakymas, kuriuo remiantis išnagrinėtas pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 26 d. skundas ir pateikti atsakymai į jame keliamus klausimus. Atsakymas į pareiškėjos skundą buvo išsiųstas 2021 m. lapkričio 8 d.

Atsakovo teigimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus TLK nevilkino pareiškėjos skundo nagrinėjimo, priešingai, 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu pranešė pareiškėjai apie tai, kodėl į dalį jos skunde pateiktų klausimų nėra atsakyta. Be to, siekdama kuo išsamiau pareiškėjai atsakyti, ne kartą kreipėsi į Ministeriją dėl tam tikrų aspektų, susijusių su 2021 m. rugpjūčio 26 d. gautame pareiškėjos skunde keliamais klausimais, išaiškinimo, o, gavusi Ministerijos 2021 m. lapkričio 3 d. išaiškinimą, nedelsdama pareiškėjai pateikė atsakymą. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu nebeliko teisinio pagrindo svarstyti skunde išdėstytą reikalavimą, kadangi atsakovas 2021 m. lapkričio 8 d. jį įvykdė – atsakė į 2021 m. rugpjūčio 26 d. gautame skunde keliamus klausimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, iki 2021 m. gruodžio 7 d. galiojusios Taisyklių 25, 26 punktų nuostatomis, atsakovas turėjo pateikti atsakymą į pareiškėjos prašymą iki 2021 m. rugsėjo 23 d., o pratęsus 20 darbo dienų šį terminą – iki 2021 m. spalio 21 d., tačiau atsakė 2021 m. lapkričio 8 d., taigi formaliai praleido nurodytuose teisės aktuose nustatytą terminą, dėl ko pareiškėja kreipėsi į teismą dėl atsakovo neveikimo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, 2021 m. rugpjūčio 26 d. gavęs persiųstą pareiškėjos skundą, 2021 m. rugsėjo 8 d. atsakė į dalį pareiškėjos klausimų ir išaiškino, kad dėl neatsakytos pareiškėjos skundo dalies kreipėsi į Ministeriją. Po susirašinėjimo su Ministerija, atsakovas nedelsdamas, praėjus 3 darbo dienoms, 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškėjai pateikė galutinį atsakymą į jos skundą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neveikimo, kadangi į dalį pareiškėjos skundo klausimų atsakovas atsakė per 9 darbo dienas nuo pareiškėjos skundo gavimo dienos. Taigi, jau prieš pareiškėjai paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėja buvo gavusi atsakovo atsakymą į dalį savo klausimų, o į likusią pareiškėjos skundo dalį atsakovas atsakė po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjos reikalavimą patenkino, t. y. ginčo dalykas yra išnykęs, todėl ginčas nenagrinėtinas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Teismas administracinę bylą teismas nutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

III. Pareiškėja V. T. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, turėjo nurodyti į kurią instituciją pareiškėja turi kreiptis, nes tai užkirto kelią tolesnei bylos eigai. Pareiškėja pažymi, kad ši byla liečia ne tik jos pažeistas teises, bet ir viešąjį interesą, nes pareiškėja ir kiti pacientai už mokamas sveikatos paslaugas viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje moka daugiau nei priklauso pagal įstatymą.

Pareiškėja pažymi, kad ji ne tik kreipėsi į atsakovą dėl antrinio ir tretinio lygio gydytojų odontologų teikimo tvarkos, bet ir dėl mokamų sveikatos priežiūros paslaugų indeksavimo tvarkos, kuri yra neaiški ir sąmoningai slepiama. Teismas konstatavo, kad į pareiškėjos prašymą buvo atsakyta, tačiau nesigilino, ar atsakymas pareiškėją tenkina ar netenkina. Pirmosios instancijos teismas žodinio nagrinėjimo metu nesuteikė jai galimybės užduoti klausimą atsakovui dėl viso indeksavimo mechanizmo. Nebuvo atsakyta į klausimą – ar turi būti tam tikra riba, indeksuojant mokamas sveikatos priežiūros paslaugų kainas, kurios peržengti negalima. Padidinimo koeficientas priklauso nuo infliacijos, o tai liečia ir viešąjį interesą. Teismas turi būti aktyvus sprendžiant šį svarbų klausimą. Pasak pareiškėjos, negali būti taip, kad viešojoje valstybinėje įstaigoje mokamų paslaugų kainos yra didesnės nei privačioje įstaigoje.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog pareiškėja neneigia fakto, kad atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 26 d. skundą, t. y. įvykdė pareiškėjos skundo reikalavimą, tačiau atsakymas pareiškėjos netenkino ir visus argumentus teismo posėdyje pareiškėja siejo su atsakovo pateikto atsakymo netinkamumu. Kadangi atsakovo pateikto atsakymo turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti šį klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė įpareigoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą atsakyti į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, susijusį su antrinio ir tretinio lygio gydytojų odontologų teikimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pareiškėjos reikalavimą patenkino, t. y. ginčo dalykas yra išnykęs, todėl darė išvadą, kad ginčas nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas skundžiama nutartimi administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai išvardintos ABTĮ 17 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos vilkinimo atlikti veiksmus, t. y. atsakymo į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą nepateikimo, tokio pobūdžio ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ginčas nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomi interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas patenkino pareiškėjos reikalavimą ir dėl to ginčo dalykas išnyko, galėjo būti padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Nagrinėjamo bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 3S-10483 „Dėl Jūsų skundo“ iki pareiškėjai paduodant skundą teismui pateikė atsakymą į dalį jos 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymo reikalavimų, o galutinį atsakymą į minėtą prašymą pareiškėjai pateikė 2021 m. lapkričio 8 d. raštu „Dėl Jūsų skundo“ jau bylą nagrinėjant teisme.

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir pasiruošimo nagrinėti bylą metu nustatęs, kad yra priimti raštai, kuriais pateiktas atsakovo atsakymas į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, galėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundo reikalavimus. Tačiau šios aplinkybės nepanaikina pačios pareiškėjos teisės ir pareigos pasirinkti savo galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos būdą ir apimtį. Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje nepatikslinus skundo ir neprašius panaikinti minėto atsakovo rašto (-ų), pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą pareiškėjos pateikto skundo ribose.

Atsižvelgdama į tai, tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), t. y. užbaigdamas bylą nepriėmus sprendimo, pažeidė proceso teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama, administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. T. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius