2022-09-01 Nr. AB-21465-4-69-3-00207-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3755-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00346-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. W. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. W. J. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. W. J. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S5263 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo, taikant judėjimo laisvės apribojimus ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis nurodė, jog teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju jam gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.

3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jo atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, Užsieniečio atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (teikė prieštaringus paaiškinimus).

II. 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu netenkino Užsieniečio skundo.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jo atžvilgiu buvo priimtas Sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nėra sulaikytas, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečiui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

6. Teismas nustatė, kad Užsieniečiui suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jis turi galimybę judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jam šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos Užsieniečio teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų Centre organizavimu. Teismas padarė išvadą, kad Užsieniečiui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

7. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą. Nagrinėjimo metu yra pasikeitusi Užsieniečio teisinė padėtis – jis nebėra prieglobsčio prašytojas. Teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad paskyrus Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis, gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

III. 8. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą – pakeisti Sprendimo dalį, paliekant Užsieniečiui apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centrą, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, nagrinėdamas skundą nepatvirtino, jog Užsienietis kelia grėsmę ar pažeidinėja įstatymus, tačiau nesutiko panaikinti judėjimo laisvės ribojimų. Nėra pagrindų riboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Migracijos departamentas netikrino kaip Užsienietis elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė ten dirbančių darbuotojų. Nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko galimai neteisėtu būdu, tačiau jam netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę. Laisvės apribojimas varžo pagrindinę Užsieniečio laisvę – teisę judėti, kas neigiamai atsiliepia Užsieniečio psichinei ir fizinei būklei.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsiliepime pažymima, jog Užsienietis kartu su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus neskundžiamą nutartį Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytoją į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2022 m. balandžio 7 d. Užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą – apgyvendino Užsienietį Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamento nuomone, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl Užsieniečio skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jis atmestinas. Užsieniečiui apgyvendinimas yra taikomas pagal Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus priimtą sprendimą, nes Užsienietis jau nebėra prieglobsčio prašytojas. Ruklos Pabėgėlių priėmimo centras 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė informaciją, kad Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 23 d., neturėdamas judėjimo teisės Lietuvos Respublikos teritorijoje, pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Migracijos departamentas neturi duomenų, jog Užsienietis būtų grįžęs ar grąžintas į apgyvendinimo vietą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria Užsienietis 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas netenkino Užsieniečio prašymo, nurodęs, jog jis nėra sulaikytas. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog būtų pažeidžiamos Užsieniečio teisės.

14. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

15. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

20. Byloje nustatyta, jog šiuo metu Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo). Šiuo metu Užsieniečiui nėra taikomas Sprendimas, nes Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus priėmė 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatančių W. J. M. ir S. A. H. bei jų nepilnamečio vaiko A. W. J. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ Nr. MD-488, kuriuo ribojama Užsieniečio judėjimo laisvė. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. rugpjūčio 23 d. Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo.

21. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

22. Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio Užsienietis pasiprašė siekdamas išvengti atsakomybės. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento. Užsienietis prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, nepateikė originalaus asmens tapatybės dokumento. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sienos, nesistengė atskleisti tikrų ir pagrįstų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų. Užsienietis teikė prieštaringą, bendro pobūdžio informaciją. Apklausos metu Užsienietis vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai, painiojosi.

23. Nagrinėjamo ginčo kontekste, yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje (nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini)), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes. Nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nebendradarbiauja siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir 2) nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę. Dėl to vadovaujantis šiuo punktu būtina nustatyti abiejų sąlygų, suponuojančių normos taikymą, egzistavimą – asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022).

26. Migracijos departamentas įsiteisėjusiame 2021 m. spalio 25 d. sprendime Nr. 21S34401 nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę ir (ar) pilietybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietė teigė esantis iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis kalba (duomenys neskelbtini) kalba, todėl Migracijos departamentas nustatė, jog tikėtina, kad Užsienietis yra iš (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Užsienietis nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę. Nors Užsienietis ir neturėjo asmens tapatybės dokumento, tačiau pateikė informaciją apie kilmės valstybę ir kita. Migracijos departamentas Sprendime nenurodė kaip pasireiškė Užsieniečio nebendradarbiavimas siekiant nustatyti jo tapatybę.

27. Sprendime nurodytos aplinkybės (teikė prieštaringą, bendro pobūdžio informaciją, siekdamas pagrįsti prieglobsčio prašymo motyvus nepateikė jokių įrodomąją vertę turinčių įrodymų, apklausos metu vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai, painiojosi), kurios įvertintos kaip Užsieniečio nebendradarbiavimas, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog Užsieniečio judėjimo ribojimas yra būtinas. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022).

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra ilgą laiką (Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 31 d.) ir jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžė Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas Užsieniečio prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo metu Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatančių W. J. M. ir S. A. H. bei jų nepilnamečio vaiko A. W. J. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ Nr. MD-488.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. W. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo M. W. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S5263 dalį dėl M. W. J. nustatytų judėjimo laisvės ribojimų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė