2020-04-15 Nr. AB-7646-3-61-3-03019-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1005-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03019-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičie (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (18.1)-AD5-3705 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), Departamentą ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) išnagrinėti ir atsakyti į jo 2018 m. liepos 10 d. skundo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atitinkamas dalis, 2018 m. liepos 17 d. raštais Nr. KL2-382 ir Nr. 2D-9914 persiųstas nagrinėti atsakovams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2018 m. liepos 10 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri 2018 m. liepos 17 d. raštais Nr. KL2-382 ir Nr. 2D-9914 jo keliamus klausimus persiuntė nagrinėti Departamentui, NŽT ir Administracijai, tačiau NŽT ir Administracija į persiųstas nagrinėti skundo dalis neatsakė, o Departamentas, praleidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytą skundo nagrinėjimo terminą, elektroniniu paštu pateikė informaciją, nesusijusią su skundu. Pareiškėjo manymu, Departamento Raštas susijęs ne su jo 2018 m. liepos 10 d. skunde minimais medžiais, bet su kitais medžiais, dėl kurių jis klausimo nekėlė. Departamento Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Departamentas iš Inspekcijos gavo prašymą pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo skundą, t. y. patikrinti, ar teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), medžiai ir krūmai kertami laikantis teisės aktų reikalavimų. Departamento pareigūnai 2018 m. rugpjūčio 27 d. atliko neplaninį teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatė, kad skunde minėtoje teritorijoje medžiai ir krūmai kertami pagal išduotus Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio leidimus. Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų dėl želdinių tvarkymo prie šios teritorijos nenustatyta. Minėto patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-242. Departamento pareigūnai patikrino būtent pareiškėjo nurodytą teritoriją. Departamentas tinkamai pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pateikė Raštu jam atsakymą. Pabrėžė, kad pareiškėjas, teikdamas skundą Inspekcijai, kaip skundo pateikimo datą nurodė 2018 m. rugsėjo 10 d., nors skundą teikė 2018 m. liepos 10 d., o Departamentas pareiškėjo skundą dėl galbūt neteisėtai kertamų medžių ir krūmų gavo 2018 m. liepos 23 d. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas, nurodydamas 2018 m. rugsėjo 10 d. kaip skundo padavimo datą, stengėsi suklaidinti tiek Inspekciją, tiek Departamentą, tiek kitas institucijas.

5. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2018 m. liepos 18 d. gautas Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštas Nr. KL2-382, kuriuo Inspekcija prašė pagal kompetenciją atlikti valstybinės žemės (teritorijos šalia pastato (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybinę kontrolę ir, vadovaujantis teisės aktais, priimti sprendimą dėl galbūt neteisėtai nesuformuotoje valstybinėje žemėje galbūt pradėto privažiavimo kelio ir (ar) automobilių stovėjimo aikštelės statybos. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2018 m. liepos 18 d. gautas Inspekcijos 2018 m. liepos 17 d. raštas Nr. 2D-9914, kuriuo Inspekcija prašė pagal kompetenciją atlikti analogiškus veiksmus kaip ir ankstesniame rašte. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. rugsėjo 18 d. atliko žemės naudojimo kontrolę ir surašė 2018 m. rugsėjo 18 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-553, kuriame nustatė, kad valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, privažiavimo kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės remonto darbai nėra vykdomi.

7. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2018 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjui išsiuntė raštą Nr. A51-75877/18(3.3.2.26E-UK) jo nurodytu elektroniniu paštu, kuriame pranešė, kad skundas dėl gamtai padarytos žalos, vykdant darbus prie namo (duomenys neskelbtini), yra persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją bei informuojama, kad Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas skunde nurodytiems darbams leidimų neišdavė ir darbų neužsakė. Pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas ir atsakymas rengiamas ilgesnį laiką nei įprastai dėl padidėjusio specialistų darbo krūvio. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, siekdamas ginti savo teises, piktnaudžiauja administraciniu procesu.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Departamento Rašto teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundą.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nėra viešąjį interesą ginantis subjektas, tačiau jo 2018 m. liepos 10 d. skundas reiškia tai, kad pareiškėjas siekia apsaugoti valstybinę žemę nuo tariamų neteisėtų statybų (gatvės ir stovėjimo aikštelės rekonstrukcijos), taip pat siekia apsaugoti aplinką nuo tariamai daromos žalos medžiams. Taigi pareiškėjas gina viešąjį interesą, nors tam neturi įgaliojimų. Pareiškėjas turėjo tik teisę gauti informaciją į jo 2018 m. liepos 10 d. skunde nurodytas aplinkybes.

12. Teismas, įvertinęs Raštą ir nustatytas bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui iš esmės tinkamai (pripažįstant tam tikrus trūkumus), laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), buvo atsakyta į jo skundą. Todėl nėra jokio pagrindo panaikinti ginčijamą Raštą, taip pat įpareigoti NŽT, Departamentą ir Administraciją išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo Inspekcijai atitinkamas dalis, 2017 m. liepos 17 d. raštais Nr. KL2-382 ir Nr. 2D-9914 persiųstas nagrinėti atsakovams.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, aiškus. Teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovai tinkamai neatsakė į jo skundą.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas nurodo, kad teismas objektyviai ir išsamiai ištyrė visus įrodymus byloje bei priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą. Departamento pareigūnai patikrino būtent pareiškėjo minimą teritoriją prie namo (duomenys neskelbtini). Departamentas, atlikęs pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skunde nurodytos teritorijos patikrinimą, pareiškėjui Raštu pateikė išsamų atsakymą į 2018 m. liepos 10 d. skunde keliamus klausimus. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Departamentas atliko ne tos teritorijos patikrinimą, yra neteisingi ir neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

17. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui išreiškė aiškų reikalavimą t. y. atsakyti į jo 2018 m. liepos 10 d. skundo Inspekcijai atitinkamas dalis, 2017 m. liepos 17 d. raštais Nr. KL2-382 ir Nr. 2D-9914 persiųstas nagrinėti atsakovams. Būtent tai NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 49SJN-2487-(14.49.105) ir padarė atsakydamas Inspekcijai ir pareiškėjui, kad „patikrinimo metu buvo nustatyta, jog valstybinė žemės esanti prie (duomenys neskelbtini), yra naudojama pagal nustatytą paskirtį ir būdą. Privažiavime ir automobilių stovėjimo aikštelėje remonto darbai nėra vykdomi. Žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta“. NŽT nuomone, teismas, nuodugniai ir objektyviai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.

19. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo Inspekcijai atitinkamas dalis, 2018 m. liepos 17 d. raštais Nr. KL2-382 ir Nr. 2D-9914 persiųstas nagrinėti atsakovams Departamentui, NŽT ir Administracijai.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka proceso teisės reikalavimų, keliamų administracinio teismo sprendimui.

23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (liet. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

25. Atsižvelgus į šios nutarties 23 ir 24 punktuose išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

26. Nors teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš esmės tinkamai buvo atsakyta į jo 2018 m. liepos 10 d. skundą, tačiau tokia teismo padaryta išvada nėra motyvuota. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apsiribojo tik tam tikrų bylos aplinkybių (byloje esančių duomenų) išdėstymu, tačiau detaliau nepagrindė, kodėl vertina, kad atsakovai tinkamai atsakė į pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo Inspekcijai atitinkamas dalis. Skundžiamame teismo sprendime nėra pateiktas nei detalesnis aplinkybių (duomenų) vertinimas, nei nurodytos taikomos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuo remiantis būtų galima daryti tokią išvadą.

27. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėtų ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 4 dalies nuostatų bei iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių reikalavimų, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi įvertinti: 1) ar visi atsakovai turėjo kompetenciją atsakyti į pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundą; 2) jei turėjo, ar visi atsakovai tinkamai atsakė į pareiškėjo 2018 m. liepos 10 d. skundo atitinkamas dalis. Teismas tinkamai išnagrinėti bylą minėtais aspektais gali tik nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes bei jas įvertinęs teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių Departamento, NŽT ir Administracijos kompetenciją bei asmenų skundų (prašymų) nagrinėjimą viešojo administravimo institucijose, kontekste.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šioje bylos stadijoje pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė