2015-11-30 Nr. AB-23219-3-61-3-00442-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1875-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00442-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3, 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), A. D. ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (I t., b. l. 13–16), prašydamas: panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (37)SD-17619, įpareigoti atsakovą atnaujinti tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2006 m. birželio 21 d., bei atlikti papildomą tyrimą.

Nurodė, kad VDI nepagrįstai atsisakė patenkinti jo 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą ir atlikti papildomą 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą tyrimą, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas. VDI 2007–2008 m. vykdytą tyrimą atliko neišsamiai, t. y. neįvertino fakto, kad UAB „Gilova“ rašytinę darbo sutartį su pareiškėju vienašališkai sudarė 2006 m. gegužės 15 d., nesupažindino pareiškėjo su lokaliais aktais, reglamentuojančiais darbuotojo pareigas ir funkcijas, tyrimą atliko remdamasi suklastotais dokumentais – pareiškėjo nepasirašyta darbo sutartimi, neatsižvelgė į tai, kad darbdavys neužtikrino pareiškėjui saugių darbo sąlygų. Visiškai nepagrįstai atsakovas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu pareiškėjas buvo neblaivus, nes jokių tai patvirtinančių duomenų nėra. VDI rėmėsi tik darbdavio atstovo vienašališkai surašytu aktu dėl pareiškėjo nušalinimo nuo darbo, kuris buvo surašytas atgaline data, be to, pareiškėjas su juo nebuvo supažindintas. Atliekamo tyrimo metu dėl patirtos sunkios galvos traumos pareiškėjas negalėjo tinkamai suvokti ir įvertinti tyrimui reikšmingų aplinkybių bei jas nurodyti Inspekcijai. Būtent todėl, VDI privalėjo atnaujinti tyrimą. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad tyrimas negali būti atnaujintas, nes yra praleistas terminas skundui paduoti. Tokią galimybę jis turi ir tai pats pripažino ginčijamame sprendime, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti pradėtą tyrimą. Atlikdamas tyrimą, atsakovas visapusiškai ir objektyviai neįvertino aplinkybių, rėmėsi darbdavio paaiškinimais, nereikalavo reikalingų dokumentų originalų.

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija su skundu nesutiko ir atsiliepime (I t., b. l. 21–25) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Pažymėjo, kad VDI Klaipėdos teritorinis skyrius ištyrė 2006 m. birželio 21 d. įvykio, kurio metu pareiškėjas patyrė traumą, aplinkybes ir 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 73-2026 šio įvykio nepripažino nelaimingu atsitikimu darbe, nes jis nesusijęs su darbu ar vykimu į darbą, todėl N-1 ir N-2 formos aktai nebuvo surašyti. Pareiškėjas 2008 m. sausio 31 d. kreipėsi į VDI, prašydamas atnaujinti tyrimą, tačiau VDI Klaipėdos teritorinis skyrius 2008 m. kovo 15 d. sprendimu atsisakė tai padaryti, nes prašyme nebuvo nurodytos jokios naujos aplinkybės. Pareiškėjas 2008 m. balandžio 4 d. pakartotinai kreipėsi į VDI, prašydamas atnaujinti tyrimą.

Siekdamas išsamių ir objektyvių rezultatų, dėl papildomų dokumentų gavimo atsakovas kreipėsi į Danijos institucijas. A. G. su 2008 m. spalio 27 d. skundu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri jį nagrinėti pagal kompetenciją perdavė VDI. Pastaroji 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (16)SD-24363 skundą atmetė, nes keliami klausimai buvo susiję su darbo ginču, o tai nėra VDI kompetencija. Taip pat sprendime nurodė, kad nesant naujų aplinkybių, tyrimo atnaujinimas nėra galimas. Pareiškėjo atstovė su 2010 m. rugpjūčio 24 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, kuri skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VDI.

VDI 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendime išsamiai nurodė, kodėl 2006 m. birželio 21 d. įvykis nepripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Nei vienas iš VDI priimtų sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka teismui nebuvo skundžiamas. Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad 2006 m. birželio 21 d. įvykis nebuvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, todėl skunde išdėstyti argumentai dėl galimų darbo sutarties įforminimo pažeidimų nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes nesusiję su įvykiu. Be to, darbo teisinių santykių faktą patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės duomenys.

Atsakovas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad po patirtos traumos jis galėjo neprisiminti visų reikšmingų aplinkybių, tačiau pažymi, kad jokių naujų aplinkybių jis nenurodė ir su skundais kreipdamasis 2008 ar 2010 metais. Pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašyme nebuvo nurodytos jokios naujos aplinkybės, apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais, kad įvykis ištirtas netinkamai. Pareiškėjo prašymas VDI buvo pateiktas 2013 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams po 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo priėmimo ir praleidus Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 73 punkte nustatytus terminus.

Nepaisant to, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą, VDI vertino, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti tyrimą. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, buvo priimtas sprendimas tyrimo neatnaujinti. Atlikdama tyrimą, VDI vadovavosi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, iš užsienio kompetentingų institucijų gauta medžiaga, gydymo įstaigų pateiktais dokumentais, atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių įvykis galėtų būti pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, neturėjo pagrindo surašyti N-1 ar N-2 formos aktų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu (II t., b. l. 104–108) pareiškėjo A. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas yra keliamas dėl VDI 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. (37)SD-17619, kuriuo atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą ir atsisakė atnaujinti ir atlikti papildomą ar pakartotinį tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas A. G. 2013 m. lapkričio 11 d. VDI pateikė prašymą atlikti papildomą tyrimą, surenkant papildomus įrodymus, ir surašant dėl 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo N-1 formos aktą (II t., b. l. 29–34). Išnagrinėjusi pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą, VDI ginčijamu 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu jį tenkinti atsisakė konstatavusi, kad prašymas paduotas praleidus Nuostatų 73 punkte nustatytą terminą ir jame nėra nurodytos jokios naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti tyrimą bei įpareigoti atlikti papildomą ar pakartotinį tyrimą (II t., b. l. 27–28). Įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir pareiškėjo pareikštus skundo reikalavimus, teismas pažymi, kad aplinkybių, ar 2006 m. birželio 21 d. įvykis laikytinas nelaimingu atsitikimu darbe ar pakeliui į darbą, vertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas, todėl teismas vertins tik tai, ar Inspekcija pagal pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodytas aplinkybes turėjo teisinį pagrindą ir pareigą atnaujinti tyrimą ir įpareigoti atlikti pakartotinį tyrimą.

Pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų, susijusių su tyrimu, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusių Nuostatų 73 punkte buvo nustatyta, kad nukentėjusysis arba jo atstovas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo. Valstybinei darbo inspekcijai išnagrinėjus gautus šių Nuostatų 73 punkte nurodytų asmenų pareiškimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. VDI nustačius, kad nėra pagrindo skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, apie tai raštu informuojamas pareiškėjas (75 p.). VDI atsisakymas skirti papildomą ar pakartotinį tyrimą gali būti apskųstas teismui (76 p.).

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovės O. A. 2006 m. lapkričio 10 d. ir 2006 m. lapkričio 10 d. prašymų (I t., b. l. 26, 27) pagrindu, atlikęs tyrimą dėl 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu A. G. patyrė galvos traumą, VDI Klaipėdos teritorinis skyrius 2006 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. 73-2026 konstatavo, kad įvykis nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe, todėl N-1 ar N-2 formos aktas negali būti surašytas (I t., b. l. 28–29). Advokatė G. M. su 2007 m. sausio 22 d. ir 2007 m. vasario 7 d. prašymais (I t., b. l. 71, 72) dėl paaiškinimų pateikimo kreipėsi į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių, kuris paaiškinimus apie atliktą tyrimą pateikė 2007 m. vasario 15 d. raštu Nr. SD-2622 (I t., b. l. 74–76).

Pareiškėjas A. G. su 2008 m. sausio 31 d. prašymu kreipėsi į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių (I t., b. l. 105–106), prašydamas atnaujinti tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo, nes nebuvo atsižvelgta į sunkią pareiškėjo sveikatos būklę, iš darbdavio neišreikalauti visi reikiami dokumentų originalai. VDI Klaipėdos teritorinis skyrius 2008 m. vasario 11 d. raštu Nr. SD-2605 nurodė pareiškėjui pateikti dokumentus, įrodančius, kad nelaimingas atsitikimas yra susijęs su darbu arba su kelione į darbą, nes tai būtų pagrindas atnaujinti tyrimą (I t., b. l. 107).

VDI Klaipėdos teritorinis skyrius 2008 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. SD-7979 konstatavo, kad pagrindo atnaujinti tyrimą nėra, nes nebuvo pateikti nauji faktai, įrodantys, kad nelaimingas atsitikimas susijęs su darbu ar kelione į darbą (I t., b. l. 108). Pareiškėjas A. G. 2008 m. balandžio 8 d. pateikė skundą VDI, kuriame nurodė, kad UAB „Gilova“ direktoriaus paaiškinimai apie įvykio aplinkybes neatitinka tikrovės, tyrimui buvo pateikti suklastoti dokumentai, nes darbo sutarties ir darbo saugos dokumentų pareiškėjas nebuvo pasirašęs, tyrimas atliktas aplaidžiai, atsižvelgiant tik į darbdavio paaiškinimus, neišreikalavus dokumentų originalų, be to, dėl savo sveikatos būklės 2006 metais pareiškėjas nesuvokė, kad tyrimas buvo atliktas pažeidžiant reikalavimus ir neobjektyviai (I t., b. l. 121–124).

VDI 2008 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (04)SD-8430 pareiškėją informavo, kad dėl papildomų dokumentų kreipėsi į Danijos darbo inspekciją (I t., b. l. 125). Pareiškėjas skundą dėl susiklosčiusios situacijos 2008 m. lapkričio 4 d. pateikė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (I t., b. l. 139–140), kuri 2008 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (1.25-74)-SD-9729 jį pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VDI (I t., b. l. 138). Išnagrinėjusi 2008 m. balandžio 8 d. ir 2008 m. lapkričio 4 d. skundus, VDI 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (16)SD-24363 nusprendė skundo netenkinti, nes jame keliami klausimai susiję su darbo ginču, o tai nepriskirtina jos kompetencijai (I t., b. l. 141).

Pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 24 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją (I t., b. l. 147–148), kuri jį nagrinėti pagal kompetenciją persiuntė VDI. VDI pakartotinai išnagrinėjusi reikšmingas aplinkybes ir įvertinusi susiklosčiusią situaciją, 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. (37)SD-18124 konstatavo, kad 2006 m. birželio 21 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas nėra susijęs su darbu, todėl VDI Klaipėdos teritorinis skyrius neturėjo teisinio pagrindo surašyti N-1 formos aktą. Be to, persiųstame rašte nėra nurodyta naujų aplinkybių ar klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo ar jo atstovių prašymus (skundus) (I t., b. l. 149–152).

Pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, VDI teritorinio skyriaus sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe Vyriausiajam darbo inspektoriui turėjo būti skundžiamas per 6 mėnesius (sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe atveju). Nustatęs pažeidimų, Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius galėjo įpareigoti atlikti papildomą ar pakartotinį tyrimą.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sprendimas nepripažinti 2006 m. birželio 21 d. pareiškėjui įvykusio nelaimingo atsitikimo, įvykusiu darbe ar pakeliui į darbą, buvo priimtas dar 2006 m. gruodžio 22 d. (I t., b. l. 28–29). Prašymas atlikti pakartotinį tyrimą, kurio pagrindu buvo priimtas šioje byloje ginčijamas VDI sprendimas, atsakovui pateiktas tik 2013 m. lapkričio 11 d. (VDI gautas 2013 m. lapkričio 21 d.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VDI pagrįstai nustatė, kad 2013 m. lapkričio 11 d. prašymas dėl papildomo ar pakartotinio tyrimo atlikimo buvo paduotas praleidus Nuostatų 73 punkte nustatytus terminus.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad nors Nuostatai nereglamentuoja tyrimo atnaujinimo galimybės, siekdama nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus ginti ne formaliai, VDI pagal analogiją taiko proceso atnaujinimo institutą ir nustačiusi, kad buvo nurodytos naujos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe ar pakeliui į darbą, atnaujina tyrimą ir atlieka pakartotinį tyrimą. Įvertinusi pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašymo turinį, VDI konstatavo, kad jame nėra nurodytos jokios naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti dėl tyrimo atnaujinimo. Su šia VDI išvada teismas sutinka. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d. Valstybinė darbo inspekcija ar jos teritorinis padalinys išnagrinėjo pareiškėjo ar jo atstovių 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. prašymus (skundus) ir priėmė sprendimus, kuriais atsisakė atnaujinti tyrimą ir atlikti pakartotinį tyrimą. Visuose sprendimuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, tačiau Nuostatų 76 punkte nustatyta teise skųsti sprendimus teismui pareiškėjas nepasinaudojo.

Pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašymas grindžiamas tuo, kad VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas nebuvo objektyvus ir išsamus, neatsižvelgta į sunkią pareiškėjo sveikatos būklę po patirtos traumos, nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, vadovautasi darbdavio atstovo paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės, neblaivumo faktas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, iš darbdavio neišreikalauti galimai suklastotų dokumentų originalai (II t., b. l. 29–34). Sistemiškai įvertinęs šiuos pareiškėjo argumentus ir anksčiau pateiktuose prašymuose (skunduose) išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jame išdėstytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir pareiškėjo 2008 m. balandžio 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 24 d. prašymuose (skunduose). Šiuos prašymus atsakovas išnagrinėjo priimdamas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (16)SD-24363 ir 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (37)SD-18124. Nei 2013 m. lapkričio 11 d. prašyme, nei kartu su juo, VDI nebuvo pateikta jokios naujos ir anksčiau inspekcijos nenagrinėtos aplinkybės, susijusios su atliktu tyrimu.

Teismas pažymi, kad ginčijamame sprendime atsakovas išaiškino, kad paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms ar reikšmingiems faktams, pareiškėjo prašymu tyrimas gali būti atnaujintas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė teismui VDI 2014 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. (37)SD-15993, patvirtinantį, kad pareiškėjo prašymu VDI renka papildomus įrodymus ir kreipėsi į Danijos Valstybinę darbo žalų komisiją dėl tyrimo išvados kopijos. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad, nustačius naujų faktinių aplinkybių, tyrimas gali būti atnaujintas (II t., b. l. 70). Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, kad, jo manymu, šis dokumentas patvirtina, jog tyrimą atsakovas atnaujino, t. y. ginčijamas sprendimas yra neteisėtas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas neteisingai vertina susiklosčiusią situaciją, nes minėtas raštas nėra sprendimas atnaujinti tyrimą, o tik informacinio pobūdžio dokumentas, kad atsakovas renka papildomus įrodymus pagal pareiškėjo 2014 m. lapkričio 7 d. prašymą. Gavusi naujų duomenų, spręs dėl pagrindo atnaujinti tyrimą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą, atsakovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo priimti sprendimą atnaujinti tyrimą, nes jame nebuvo pateiktos jokios naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos anksčiau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VDI 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. (37)SD-17619 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestinio pobūdžio, todėl, netenkinus reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, taip pat negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas A. G. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 111–113) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti VDI atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą pagal faktą, kai A. G. 2006 m. birželio 21 d. Danijos karalystėje patyrė sunkią traumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinius bylos duomenis, t. y. pareiškėjo pateiktą 2014 m. gruodžio 4 d. VDI sprendimą Nr. (37) SD-15993, kuriuo buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinį departamentą. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į VDI su prašymu atnaujinti bylos tyrimą, pateikė įrodymus, kad Danijos darbo žalų komisija nurodė, jog A. G. nurodytą traumą patyrė arba įgijo darbo metu. Taigi, akivaizdu, jog šis rašytinis dokumentas buvo pagrindas VDI atnaujinti nelaimingo atsitikimo tyrimą. VDI 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu būtent ir patvirtino, jog atlieka veiksmus nelaimingo atsitikimo byloje. Teismas nepagrįstai šiuos duomenis vertino kaip nesudarančius pagrindo atnaujinti nelaimingo atsitikimo tyrimą.

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime (II t., b. l. 128–130) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo teigimu, 2010 m. lapkričio 17 d. pranešimas Nr. 190665-AAA1/01/30/VI, kuriame nurodyta, jog Komisija atlieka tyrimą (dėl pareiškėjo patirtos traumos), negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu, jog pareiškėjas 2006 m. birželio 21 d. patyrė traumą darbo metu arba naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi apie šį dokumentą pareiškėjas žinojo jau 2010 metais. Kadangi pareiškėjas pateikė tik šį pranešimą, tačiau nepateikė Komisijos tyrimo išvados, siekiant objektyviai išnagrinėti Komisijos atlikto tyrimo rezultatus, VDI 2014 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (37) SD-15093 kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinį departamentą, prašydama tarnybinės pagalbos gaunant duomenis iš Komisijos. Apie kreipimąsi pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (37) SD-15993. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad tik gavus Komisijos atlikto tyrimo dokumentus, VDI priims sprendimą dėl pareiškėjo sužalojimo tyrimo atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. (37)SD-17619, kuriuo atsakovas atsisakė patenkinti pareiškėjo A. G. 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą ir atlikti papildomą 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu pareiškėjas patyrė galvos traumą, tyrimą. Pareiškėjas teismo prašė minėtą sprendimą panaikinti bei įpareigoti atsakovą atnaujinti nelaimingo atsitikimo tyrimą arba atlikti papildomą tyrimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Iš byloje surinktų duomenų apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Gilova“ darbuotojas A. G. 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patyrė traumą (I t., b. l. 31–33, 13–16, 21–25). Nelaimingas atsitikimas įvyko pareiškėjo komandiruotės Danijoje metu (I t., b. l. 34).

Pareiškėjo atstovė O. A. 2006 m. spalio 19 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu atlikti minėto nelaimingo atsitikimo tyrimą (šį prašymą pareiškėjo atstovė 2006 m. lapkričio 10 d. papildė, I t., b. l. 26, 27). Pareiškėjo atstovės 2006 m. spalio 19 d. ir 2006 m. lapkričio 10 d. prašymų pagrindu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius atliko tyrimą dėl 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo, ir priėmė 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 73-2026 (I t., b. l. 28–29), kuriame konstatavo, kad minėtas įvykis nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe, todėl N-1 ar N-2 formos aktas negali būti surašytas.

Pareiškėjo advokatė G. M. (I t., b. l. 174) kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su 2007 m. sausio 22 d. ir 2007 m. vasario 7 d. prašymais (I t., b. l. 71, 72), prašydama pateikti paaiškinimus dėl A. G. nutikusio nelaimingo atsitikimo tyrimo. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2007 m. vasario 15 d. raštu Nr. SD-2622 (I t., b. l. 74–76) pateikė advokatės prašytus paaiškinimus.

Pareiškėjas A. G. į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinį skyrių kreipėsi su 2008 m. sausio 31 d. prašymu dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo atnaujinimo (I t., b. l. 105–106), nes, jo manymu, nebuvo atsižvelgta į sunkią jo sveikatos būklę (į tai, kad dėl traumos jis negalėjo prisiminti visų tyrimui atlikti svarbių aplinkybių), iš darbdavio neišreikalauti visi tyrimui reikalingų dokumentų originalai. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2008 m. vasario 11 d. raštu Nr. SD-2605 nurodė pareiškėjui pateikti dokumentus, įrodančius, kad nelaimingas atsitikimas yra susijęs su darbu arba su kelione į darbą, nes tai būtų pagrindas atnaujinti tyrimą (I t., b. l. 107). Išanalizavęs iš pareiškėjo gautus papildomus dokumentus, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2008 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. SD-7979 konstatavo, kad pagrindo atnaujinti tyrimą nėra, nes pareiškėjas nepateikė naujų faktų, įrodančių, kad nelaimingas atsitikimas susijęs su darbu ar kelione į darbą (I t., b. l. 108).

Pareiškėjas A. G. 2008 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su skundu (I t., b. l. 121–124), kuriame nurodė, jog UAB „Gilova“ direktoriaus paaiškinimai apie įvykio aplinkybes neatitinka tikrovės, tyrimui buvo pateikti suklastoti dokumentai, nes darbo sutarties ir darbo saugos dokumentų pareiškėjas nebuvo pasirašęs, tyrimas atliktas aplaidžiai, atsižvelgiant tik į darbdavio paaiškinimus, neišreikalavus dokumentų originalų, be to, dėl savo sveikatos būklės 2006 m. pareiškėjas nesuvokė, kad tyrimas buvo atliktas pažeidžiant reikalavimus ir neobjektyviai. Valstybinė darbo inspekcija 2008 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (04) SD-8430 (I t., b. l. 125) informavo pareiškėją, kad dėl papildomų dokumentų pateikimo kreipėsi į Danijos darbo inspekciją. Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 4 d. pateikė skundą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (I t., b. l. 139–140), kuri 2008 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (1.25-74)-SD-9729 (I t., b. l. 138) jį pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai. Valstybinė darbo inspekcija, išnagrinėjusi A. G. 2008 m. balandžio 8 d. ir 2008 m. lapkričio 4 d. skundus, 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (16) SD-24363 nusprendė jo skundo netenkinti, nes jame keliami klausimai susiję su darbo ginču, o tai nepriskirtina jos kompetencijai (I t., b. l. 141). Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. (16) SD-24363 priimtas Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus 2008 m. gruodžio 4 d. išvados dėl A. G. skundo tyrimo Nr. D-286 pagrindu (ši išvada pareiškėjui pateikta kartu su 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (16) SD-24363, I t., b. l. 142–145).

Pareiškėjas A. G. 2010 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją (I t., b. l. 147–148), kuri šį pareiškėjo prašymą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai. Valstybinė darbo inspekcija, pakartotinai išnagrinėjusi reikšmingas tyrimui aplinkybes ir įvertinusi susiklosčiusią situaciją, priėmė 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (37) SD-18124 (I t., b. l. 149–152), kuriame konstatavo, kad 2006 m. birželio 21 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas nėra susijęs su darbu, todėl Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius neturėjo teisinio pagrindo surašyti N-1 formos aktą. Atsakovas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. (37)SD-18124 nurodė ir tai, kad Prezidento kanceliarijos persiųstame rašte nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių ar klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo ar jo atstovų prašymus (skundus).

Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovai minėtų sprendimų (raštų) (Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 73-2026, 2007 m. vasario 15 d. rašto Nr. SD-2622, 2008 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. SD-7979, Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (16)SD-24363 ir 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. (37) SD-18124) teismui neskundė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, kad pareiškėjas A. G. 2013 m. lapkričio 11 d. Valstybinei darbo inspekcijai pateikė prašymą atlikti papildomą tyrimą, surenkant papildomus įrodymus, ir surašant dėl 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo N-1 formos aktą (II t., b. l. 29–34), tačiau Valstybinė darbo inspekcija, išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, ginčijamu 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (37)SD-17619 (II t., b. l. 27–28) jį tenkinti atsisakė, konstatavusi, kad prašymas paduotas praleidus Nuostatų 73 punkte nustatytą terminą ir jame nėra nurodytos jokios naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti tyrimą bei įpareigoti atlikti papildomą ar pakartotinį tyrimą.

Įvertinusi išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybių, ar 2006 m. birželio 21 d. įvykis laikytinas nelaimingu atsitikimu darbe ar pakeliui į darbą, vertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas, ir teismas šioje byloje turi vertinti tik tai, ar Valstybinė darbo inspekcija pagal pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašyme nurodytas aplinkybes turėjo teisinį pagrindą ir pareigą atnaujinti tyrimą ir atlikti pakartotinį tyrimą. Atsižvelgiant į nustatytas nagrinėjamos administracinės bylos ribas, pareiškėjo skundo argumentai, kad Valstybinė darbo inspekcija 2007–2008 metais vykdytą nelaimingo atsitikimo tyrimą atliko neišsamiai (t. y. neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl darbo sutarties sudarymo, jo instruktavimo, tinkamų darbo sąlygų ir pan.), kad nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas įvykio metu buvo neblaivus, kad rėmėsi tik atsakovo pateiktais dokumentais, šioje byloje nenagrinėjami ir atsakovo (bei jo teritorinio padalinio) atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, nevertinamas (tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, sprendžiamas klausimas, ar Valstybinė darbo inspekcija 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (37)SD-17619 pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjui 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo tyrimą ar atlikti papildomą tyrimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, dėl kurių atsakovas nebuvo pasisakęs anksčiau priimtuose sprendimuose (raštuose), nenurodė.

Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, jog nesutikimą su 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (37) SD-17619 pareiškėjas grindžia iš esmės dviem pagrindiniais argumentais: pirma, jo manymu, jis nepraleido termino, per kurį galima kreiptis į atsakovą dėl tyrimo atnaujinimo ar papildomo tyrimo atlikimo; antra, dėl patirtos sunkios galvos traumos jis negalėjo tinkamai suvokti ir įvertinti tyrimui reikšmingų aplinkybių bei jas nurodyti atsakovui.

Terminus, per kuriuos suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių tyrimo, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 73 punktas (ginčui aktuali redakcija, galiojo nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d.). Ginčui aktualiu metu galiojusių Nuostatų 73 punkte buvo nustatyta, kad nukentėjusysis arba jo atstovas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo. Valstybinė darbo inspekcija pareiškimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių ir priežasčių privalo išnagrinėti per 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo (Nuostatų 74 punktas). Valstybinei darbo inspekcijai išnagrinėjus gautus šių Nuostatų 73 punkte nurodytų asmenų pareiškimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad nėra pagrindo skirti papildomą ar pakartotinį nelaimino atsitikimo darbe tyrimą, apie tai raštu informuojamas pareiškėjas (Nuostatų 75 punktas).

Pažymėtina, kad Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai nenumato šio akto 73 punkte nustatytų terminų atnaujinimo galimybės. Minėtų terminų atnaujinimo klausimo nereglamentuoja ir bendrosios taisyklės, nustatančios administracinių bylų nagrinėjimą institucijoje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Nuostatų 73 punktą (kuris, be kita ko, liko nepakitęs ir nagrinėjamam ginčui aktualioje Nuostatų redakcijoje), pripažino, jog viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais šis atnaujina kreipimosi į Valstybinę darbo inspekciją terminą, nustatęs naujas aplinkybes, turinčias reikšmės ginčo išsprendimui, laikytini teisėtais, nes Nuostatų 73 punkte įtvirtinti terminai yra procesiniai terminai, t. y. tokie, kuriuos viešojo administravimo subjektas (institucija) gali atnaujinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 28 d. nutartį administarcinėje byloje Nr. A602-1333/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2006 m. birželio 21 d., o pareiškėjo A. G. prašymas dėl pakartotinio nelaimingo atsitikimo tyrimo Valstybinei darbo inspekcijai paduotas 2013 m. lapkričio 11 d. Vadinasi, ginčijamame sprendime atsakovas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjas praleido Nuostatų 73 punkte nustatytus skundo (prašymo) padavimo terminus, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad jis šio termino nepraleido, nepagrįstas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas, siekdamas realiai apginti galimai pažeistas asmens teises, ginčijamame 2013 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. (37)SD-17619 nurodė taikantis nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe atnaujinimo institutą, tačiau šį institutą taiko tik tuo atveju, kai pateikiamos teisiškai reikšmingos, konkretizuotos faktinės aplinkybės, dėl kurių Valstybinė darbo inspekcija nepasisakė atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Tokia atsakovo pozicija, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Taigi toliau apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertins, ar pareiškėjas A. G., kreipdamasis į atsakovą su 2013 m. lapkričio 11 d. prašymu, pateikė (nurodė) naujų aplinkybių, faktų ar įrodymų, dėl kurių Valstybinė darbo inspekcija nepasisakė atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir nagrinėdama ankstesnius pareiškėjo prašymus (skundus).

Įvertinusi A. G. Valstybinei darbo inspekcijai 2013 m. lapkričio 11 d. pateikto prašymo Nr. APS-36-20230 (II t., b. l. 29–34) turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prašymą atlikti papildomą 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo tyrimą grindė tuo, kad: 1) nelaimingo atsitikimo tyrimas atliktas nekokybiškai, t. y. nesurinkti visi būtini dokumentai, neišreikalauti jų originalai, nesurinkti įrodymai iš įvykio vietos, neįvertinti darbdavio veiksmai jų teisėtumo aspektu (darbo sutarties nesudarymas, instruktavimo nebuvimas, netinkamos darbo ir poilsio sąlygos ir kt.); 2) neatsižvelgta į tai, kad dėl patirtos traumos pareiškėjas negalėjo pilnai, tinkamai suvokti to laikotarpio situacijos ir/ar tinkamai ją vertinti; 3) nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, nes šis faktas nepatvirtintas leistinais įrodymais (darbdavio surašytas nušalinimo nuo darbų aktas, pasak pareiškėjo, surašytas atgaline data, jis su šiuo aktu nebuvo supažindintas); 4) atsakovas remiasi prieštaringomis aplinkybėmis dėl nelaimingo atsitikimo laiko, vietos ir fakto, kada ir kas nugabeno pareiškėją į ligoninę.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad visais minėtais pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašyme (skunde) nurodytais aspektais Valstybinė darbo inspekcija pasisakė 2010 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. (37) SD-18124 (I t., b. l. 149–152). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškus argumentus A. G. bei jo atstovai nurodė atsakovui (jo teritoriniam padaliniui) teiktuose 2007 m. sausio 2 d., 2007 m. vasario 7 d., 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. balandžio 8 d. prašymuose (skunduose), taip pat kitoms institucijoms teiktuose skunduose (prašymuose), kurie pagal kompetenciją buvo persiųsti nagrinėti Valstybinei darbo inspekcijai. Vadinasi, šios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes jos atsakovui tiriant nelaimingą atsitikimą buvo žinomos.

Taigi, atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas A. G., kreipdamasis į atsakovą su 2013 m. lapkričio 11 d. prašymu, nenurodė jokių naujų aplinkybių, faktų ar įrodymų, dėl kurių Valstybinė darbo inspekcija nepasisakė atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuo 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo iki šioje byloje ginčijamo Valstybinės darbo inspekcijos sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei septyneri metai, per kuriuos pareiškėjas pats asmeniškai tris kartus kreipėsi į atsakovą dėl atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo bei šio tyrimo atnaujinimo (t. y. ginčijo su atliktu tyrimu susijusias aplinkybes, teikė, jo manymu, naujus duomenis). Argumentą, kad dėl patirtos traumos jis negalėjo tinkamai suvokti ir įvertinti tyrimui reikšmingų aplinkybių, kaip pagrindą atnaujinti nelaimingo atsitikimo tyrimą, pareiškėjas nurodė atsakovui 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. balandžio 8 d. teiktuose prašymuose, tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, tokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti tyrimą, savo prašymuose A. G. nenurodė nei 2008 m., nei 2010 m. (kai 2010 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Prezidento kanceliariją, kuri šį pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti atsakovui). Be to, kaip minėta, jokių naujų aplinkybių, dėl kurių atsakovas nebūtų pasisakęs anksčiau pareiškėjo atžvilgiu priimtuose sprendimuose, A. G. nenurodė ir 2013 m. lapkričio 11 d. atsakovui pateiktame prašyme atnaujinti nelaimingo atsitikimo tyrimą.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. (37) SD-17619 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinius bylos duomenis, o būtent – pareiškėjo pateiktą Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (37) SD-15993, kolegija primena, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Valstybinės darbo inspekcijos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. (37)SD-17619, priimto atsakant į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakovo 2014 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. (37) SD-15993 (II t., b. l. 70) priimtas pagal A. G. 2014 m. lapkričio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. prašymus (II t., b. l. 114), t. y. atsakant į pareiškėjo jau po bylos iškėlimo teisme atsakovui pateiktus prašymus (pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2014 m. sausio 21 d., I t., b. l. 1), todėl nėra aktualus nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo sprendimui.

Be kita ko, įvertinusi minėto rašto turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. (37) SD-15993 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (jame nurodyta, kad Valstybinė darbo inspekcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinį departamentą, prašydama tarnybinės pagalbos gaunant duomenis iš Danijos Karalystės Valstybinės darbo žalų komisijos, bei į minėtą komisiją dėl tyrimo išvadų pateikimo; gavus komisijos atlikto tyrimo išvadas ir jeigu jose būtų nustatytos naujos aplinkybės ar paaiškėtų nauji reikšmingi faktai, kurie nebuvo žinomi Valstybinei darbo inspekcijai atliktų tyrimų metu, Valstybinė darbo inspekcija svarstytų klausimą dėl 2006 m. birželio 21 d. susižalojimo tyrimo atnaujinimo). Taigi šiuo raštu, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas nenusprendė atnaujinti tyrimo ar atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2015 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (37) SD-1328, II t., b. l. 131, atsakovas, išnagrinėjęs A. G. 2014 m. lapkričio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. prašymus bei papildomai gautą medžiagą, atsisakė atnaujinti 2006 m. birželio 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo tyrimą ir administracinę procedūrą baigė.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir tinkamai aiškino bei taikė byloje aktualias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė