2018-05-16 Nr. AB-9721-3-61-3-03895-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-157-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03895-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 7.9

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. A. C. (M. A. C.), R. V. A. (R. W. A.), T. J. L. (T. J. L.) ir J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. C. (M. A. C.), R. V. A. (R. W. A.), T. J. L. (T. J. L.) ir J. M. (J. M.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai M. A. C., R. V. A., T. J. L. ir J. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Užsienio išmokų tarnyba, Tarnyba) direktoriaus sprendimus Nr. SPRE-922, Nr. SPRE-1230, Nr. SPRE-1075 ir Nr. SPRE-982 (toliau – ir Tarnybos sprendimai) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) sprendimus Nr. (1.45)1-4536, Nr. (1.45)1-4534, Nr. (1.45)1-4550 ir Nr. (1.45)1-4551 (toliau – ir Valdybos sprendimai).

2. Nurodė, jog Užsienio išmokų tarnybos direktorius 2015 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimus Nr. SPRE-922, Nr. SPRE-1230, Nr. SPRE-1075 ir Nr. SPRE-982, kuriais panaikino pareiškėjams išduotus pažymėjimus. Tarnybos sprendimuose nurodoma, kad išduoti A1 pažymėjimai yra anuliuojami ir nustatoma, kad jų darbo sutarties su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Pareiškėjai, nesutikdami su Užsienio išmokų tarnybos sprendimais, pateikė skundą VSDFV, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjų skundus, juos atmetė.

3. Pareiškėjai nesutiko su priimtais sprendimais, kadangi, jų teigimu, šie sprendimai priimti neišnagrinėjus duomenų apie pareiškėjų darbo veiklą UAB „Suzan Mars“, neįvertinus, kad darbo sutartys nėra panaikintos, bei neatsižvelgus, kad pareiškėjai, būdami UAB „Suzan Mars“ darbuotojais, turi teisę į socialinės apsaugos garantijas.

4. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) 2010 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas, kuriuo grindžiami ginčijami Valdybos ir Tarnybos sprendimai, neturi jokios įrodomosios galios dėl jų darbinės veiklos, kadangi buvo tikrinama UAB „Suzan Mars“, o ne jos darbuotojai. Be to, pažymėjimų A1 anuliavimas buvo grindžiamas išimtinai UAB „Suzan Mars“ ekonomine logika.

5. Pažymėjo, jog ginčijamuose sprendimuose objektyviai nepaneigta, kad pareiškėjai dirbo, už juos buvo mokami visi mokesčiai Lietuvos Respublikai, be to, Valstybinės darbo inspekcijos atliktas patikrinimas nesutampa su visu pareiškėjų darbo laikotarpiu. Pareiškėjų nuomone, ginčijamuose sprendimuose remtasi neobjektyviais, nemotyvuotais, nesusijusiais duomenimis, neatsižvelgta į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 arba Pagrindinis reglamentas) nuostatas, Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemos koordinavimo principus, todėl priimti sprendimai neteisingi bei nepagrįsti.

6. Atsakovas Užsienio išmokų tarnyba prašė pareiškėjų skundą atmesti.

7. Nurodė, jog Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi 2010 m. spalio 18 d. patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje, nustatė, kad ši bendrovė jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o joje įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti kaip reklamos agentai, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. Be to, Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje, tačiau UAB „Suzan Mars“ surasti nepavyko.

8. Teigė, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) dar 2012 m. gruodžio 21 d. atliko UAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ir nustatė, kad pagrindines bendrovės išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą, kitų išlaidų bendrovė nepatyrė. Jokių dokumentų, įrodančių, kad bendrovė vežė darbuotojus į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių, nėra, darbo sutartyse dažniausiai nurodoma gyvenamoji vieta – Krokuva, Lenkija. UAB „Suzan Mars“ nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji teikė paslaugas Lietuvoje. Vilniaus AVMI išvadoje pažymėta, kad bendrovė ekonominių tikslų neturi, ji įkurta siekiant įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašė pareiškėjų skundą atmesti.

10. Nurodė, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjai nemokėjo Lietuvos Respublikoje valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos ir neteikė mokestinėms prievolėms įvykdyti Lietuvoje reikiamos informacijos. Valstybinė darbo inspekcija ir Vilniaus AVMI nenustatė, kad UAB „Suzan Mars“ faktiškai vykdė veiklą Lietuvoje, todėl bendrovės sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo.

11. VSDFV nuomone, Užsienio išmokų tarnyba tinkamai nustatė, kad pareiškėjų atžvilgiu negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostata. Pažymėjo, jog priimti sprendimai motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjų M. A. C., R. V. A., T. J. L. ir J. M. skundą atmetė.

13. Ginčas byloje kilo dėl socialinės apsaugos sistemos taikytinų teisės aktų nustatymo asmenims laisvai judant Europos Sąjungoje (toliau – ir ES), kai asmuo pagal darbo sutartį dirba vienoje ES valstybėje narėje ir užsiima savarankiška veikla kitoje ES valstybėje narėje.

14. Teismas vadovavosi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, nustatančiu Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (EB) 987/2009 arba Įgyvendinimo reglamentas) bei 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 465/2012), taip pat Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintu Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).

15. Teismas nustatė, jog Vilniaus AVMI 2014 m. birželio 30 d. surašė UAB „Suzan Mars“ operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-FR1042-7773, kurioje nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ buhalterinė apskaita neinformatyvi, nes bendrovė nepateikė jokių duomenų ir dokumentų apie savo vykdomą veiklą, apie bendrovėje įdarbintų Lenkijos gyventojų Lietuvoje atliktus darbus 2013 m. ir 2014 m., biuro nuomos ir kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ sąskaitos papildomos tik siekiant sumokėti privalomus mokesčius ir įmokas, o į kasą pinigai įnešami siekiant išmokėti darbo užmokestį darbuotojams. Operatyvaus patikrinimo pažymoje taip pat konstatuota, kad UAB „Suzan Mars“ su Lenkijos Respublikos gyventojais sudarytos darbo sutartys rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą), nes darbo jėgos pasiūla Lietuvoje buvo ir yra pakankama.

16. Valstybinė darbo inspekcija 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o jos įdarbinti reklamos agentais Lenkijos Respublikos piliečiai niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. vasario 27 d. raštu Nr. (25)SD-2582 informavo Užsienio išmokų tarnybą, kad 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. Nurodė, kad UAB „Suzan Mars“, registruotos adresu Naugarduko g. 41, Vilnius, surasti nepavyko. Susisiekti su šios bendrovės atstovais bei atlikti patikrinimą joje nepavyko, 2015 m. vasario 12 d. UAB „Suzan Mars“ direktorei išsiųstas kvietimas 2015 m. vasario 19 d. atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių ir pateikti kvietime su darbuotojų darbo santykiais bendrovėje susijusius dokumentus, tačiau bendrovės direktorė nustatytu laiku neatvyko ir dokumentų nepateikė.

17. Teismas vertino, jog pareiškėjai iš esmės rėmėsi tik darbo sutarčių sudarymo faktu ir tuo, kad dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje bei buvo pildomas darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštis, tačiau įrodymų, paneigiančių Valstybinės darbo inspekcijos, Vilniaus AVMI ir Užsienio išmokų tarnybos atliktų patikrinimų metu konstatuotas aplinkybes ir patvirtinančių realų darbą Lietuvoje, nepateikė. Teismas atmetė pareiškėjų atstovo teismo posėdyje pareikštus argumentus, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktas neturi jokios įrodomosios galios dėl pareiškėjų darbinės veiklos.

18. Pažymėjo, kad atsakovas nesirėmė Valstybinės darbo inspekcijos atliktais patikrinimo rezultatais išimtinai kaip vieninteliu įrodymu, tačiau pagrįstai juos vertino, remdamasis visais surinktais duomenimis. Nurodė, kad Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė negali būti taikoma formaliai, nesigilinant į jos paskirtį ir turinį. Teismas konstatavo, kad Užsienio išmokų tarnyba ir VSDFV pagrįstai įvertino surinktų įrodymų visumą ir ginčijamuose sprendimuose padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjai faktiškai Lietuvoje darbo sutarčių su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nedirbo, todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį jiems negalėjo būti nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymas, o taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Todėl ginčijami Tarnybos ir Valdybos sprendimai, priimti tinkamai nustačius faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant ginčui aktualias teisės normas, yra pagrįsti ir teisėti, o skundas atmestinas.

III. 19. Pareiškėjai M. A. C., R. V. A., T. J. L. ir J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.

20. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad jis priimtas netinkamai įvertinus šalių pateiktus įrodymus, neatlikus išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlus pareiškėjams, netinkamai taikius Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas, dėl ko buvo priimtas neteisingas, subjektyviomis prielaidomis grįstas sprendimas.

21. Pareiškėjų teigimu, Užsienio išmokų tarnyba ir VSDFV nurodo, kad pareiškėjų darbo santykiai Lietuvos teritorijoje neva buvo fiktyvūs, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. vasario 27 d. rašte nurodoma, kad nebuvo surinkta duomenų, įrodančių UAB „Suzan Mars“ fiktyvią veiklą, – teismas šių duomenų nevertino.

22. Teismas sprendime nepasisakė dėl Lenkijos kompetentingos įstaigos pareiškėjams taikytinos teisės, nesirėmė institucijų (Užsienio išmokų tarnybos ir Lenkijos kompetentingos įstaigos) susirašinėjimais, be to, nustatydamas, jog pareiškėjams taikytina Lenkijos socialinio draudimo teisė, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas Užsienio išmokų tarnybai nėra suteikta tokia teisė.

23. Teismas nevertino prieštaravimų dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. vasario 18 d. atlikto patikrinimo ir pareiškėjų pateikto Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. birželio 6 d. rašto Nr. (01)SD-8527, kuriame nurodoma, kad inspektavimas nebuvo atliktas.

24. Teismas sprendime nepasisakė dėl aplinkybių, jog neįvyko 2010 m. ir 2015 m. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimai, kad atsakovo teikti teismui dokumentai yra prieštaringi bei patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad Užsienio išmokų tarnybos teikti dokumentai neįrodo fakto, jog pareiškėjai Lietuvos teritorijoje nedirbo. Teismas šių duomenų netyrė, pareiškėjų dokumentų nevertino.

25. Pareiškėjai nurodo, jog Užsienio išmokų tarnybos sprendime nėra pateikta kaip vertinamas išduotų pažymėjimų anuliavimas jų išdavimo (2013 m.) kontekste, vertinant, kad Tarnybos sprendimai grindžiami Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimu, atliktu dar 2010 m.

26. Nurodo, jog atsakovas ir VSDFV ginčijamuose sprendimuose remiasi 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-7773, tačiau, priešingai nei teigiama teismo sprendime, 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-7773 patvirtina, kad pareiškėjai dirbo Lietuvoje, UAB „Suzan Mars“ vykdė veiklą Lietuvoje, bendrovė realiai vykdė veiklą.

27. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjų darbą Lietuvos teritorijoje patvirtina darbo sutartys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio ir išmokėjimo žiniaraščiai, taip pat, kad pareiškėjų įmokėtos socialinio draudimo įmokos nebuvo grąžintos.

28. Teismo sprendimas ir Užsienio išmokų tarnybos sprendimai grindžiami tuo, kad UAB „Suzan Mars“ veiklos nevykdo, joje įdarbinti Lenkijos piliečiai nedirbo, tačiau šie sprendimai nėra grindžiami objektyviais duomenimis konkrečiai apie pareiškėjus.

29. Atsakovas Užsienio išmokų tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Nurodo, jog Reglamento (EB) 883/2004 13 straipsnio 3 dalies sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, nustatant taikytiną teisę šio straipsnio pagrindu nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje. Akcentuotinos šios sąlygos: asmuo privalo faktiškai dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties.

31. Pažymi, jog teismas teisingai konstatavo, kad Užsienio išmokų tarnyba pagrįstai įvertino surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjai faktiškai Lietuvoje darbo sutarčių su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nedirbo, todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį jiems negalėjo būti nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymas, o taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

33. VSDFV nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų veiklą Lietuvoje, pagrįstai vadovavosi Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. vasario 18 d. ir 2015 m. vasario mėnesio patikrinimų dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje išvadomis bei Vilniaus AVMI atlikto UAB „Suzan Mars“ mokestinio tyrimo nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. rezultatais ir padarė išvadą, kad pareiškėjai faktiškai Lietuvoje pagal darbo sutartis nedirbo. Teigia, jog UAB „Suzan Mars“ sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo.

34. Pažymi, kad pareiškėjų teiginys, jog, negrąžinus jiems socialinio draudimo įmokų, laikytina nustatyta, jog jie faktiškai dirbo Lietuvoje, yra nepagrįstas. Pagal Draudėjų permokų valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų grąžinimo tvarkos aprašą, patvirtintą VSDFV direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-149, socialinio draudimo įmokos grąžinamos tik draudėjui pateikus prašymą. Šiuo atveju draudėjas UAB „Suzan Mars“ dėl socialinio draudimo įmokų grąžinimo į VSDFV Vilniaus skyrių nesikreipė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

36. Byloje ginčas kilo dėl Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus sprendimų Nr. SPRE-922, Nr. SPRE-1230, Nr. SPRE-1075 ir Nr. SPRE-982 bei VSDFV 2015 m. liepos 2 d. sprendimų Nr. (1.45)I-4536, Nr. (1.45)I-4534, Nr. (1.45)I-4550, Nr. (1.45)I-4551 teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniam ginčui dėl minėtų pažymėjimų išdavimo, įskaitant jų panaikinimą, yra aktualūs šie teisės aktai: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką bei 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką. Reglamentai yra skirti koordinuoti ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems Bendrijoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus.

38. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, kad nors dėl pobūdžio ir paskirties ES teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, nepažeisdamos Reglamento nuostatų (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C-316/10, EU:C:2011:863).

39. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, vadovaudamasis Reglamentais (EB) Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009, kitais susijusiais teisės aktais, 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtino Tvarkos aprašą, kuris nustato A1 pažymėjimų išdavimo tvarką inter alia (lot. be kita ko) išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo pagrindus. Pagrindinio reglamento II antraštinės dalies 13 straipsnis skirtas taikytinų teisės aktų nustatymui, kai dirbama dviejose ar daugiau valstybių narių. Pagal Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsienio išmokų tarnyba ir VSDFV, atsižvelgdamos į surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjai faktiškai Lietuvoje darbo sutarčių su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nedirbo, todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį jiems negalėjo būti nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymas. Pažymėjo, jog Reglamento (EB) Nr. 883/200413 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė negali būti taikoma formaliai, nesigilinant į jos paskirtį ir turinį. Teismas vertino, kad pareiškėjai iš esmės rėmėsi tik darbo sutarčių sudarymo faktu ir tuo, kad dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tačiau įrodymų, paneigiančių institucijų patikrinimų metu konstatuotas aplinkybes, nepateikė. Teismas atmetė pareiškėjų argumentą, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktas neturi jokios įrodomosios galios, kadangi atsakovas rėmėsi ne tik patikrinimo rezultatais, tačiau juos vertino, remdamasis visais surinktais duomenimis.

41. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė jų vertinimo taisykles.

42. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Tvarkos aprašu, A1 pažymėjimas pareiškėjams galėjo būti išduotas pagal minėtą procedūrą Užsienio išmokų tarnybai nustačius, kad pareiškėjai atitiko jo išdavimo sąlygas. Tvarkos aprašo 44 punkte įtvirtintos sąlygos, kurioms esant Užsienio išmokų tarnyba panaikina išduotą A1 pažymėjimą (44.1–44.3 p.). Taigi, pareiškėjams išduotas A1 pažymėjimas galėjo būti panaikintas tik nustačius atitinkamai vieną ar kelis pagrindus, nurodytus Tvarkos aprašo 44.1–44.3 punktuose, kai atsiranda aplinkybės dėl kurių Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės taikymas asmeniui negalimas.

43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai įvertino faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčui aktualiomis teisės normomis bei konstatavo, kad Užsienio išmokų tarnybai iš surinktų duomenų visumos buvo pakankamas pagrindas spręsti, jog UAB „Suzan Mars“ įdarbinti pareiškėjai faktiškai darbinės veiklos pagal sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdė, kas atitinka Tvarkos aprašo 44.3 punkte įtvirtintą A1 pažymėjimų panaikinimo sąlygą.

44. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

46. Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, priėmė subjektyviomis prielaidomis grįstą sprendimą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012). Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įvertinęs Užsienio išmokų tarnybos, VSDFV bei pareiškėjų pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentas, jog teismas nevertino pareiškėjų pateikto Valstybinės darbo inspekcijos 2012 m. birželio 6 d. rašto, yra atmestinas.

47. Apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjų pateiktų dokumentų bei netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, sprendimas nėra formalus bei fiktyvus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių (pareiškėjų pateiktų darbo sutarčių, žiniaraščių) taip, kaip tai palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

48. Dėl pareiškėjų teiginių, kad Užsienio išmokų tarnyba pažymėjimus išdavė 2013 m., tačiau, remdamasi 2010 m. patikrinimu, juos anuliavo 2015 mm, pažymėtina, jog, atsižvelgiant į byloje pateiktų dokumentų visumą ir chronologiją matyti, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavedimu Valstybinė darbo inspekcija 2010 m. pradėjo įmonių (UAB „Suzan Mars“, UAB „Darvada“, UAB „Vil-Training“, IĮ „Ebi Kursas“), kuriose įdarbinti Lenkijos piliečiai, patikrinimus, kurie buvo tęsiami iki 2015 m. Kaip matyti iš Užsienio išmokų tarnybos sprendimų, pažymėjimai pareiškėjams buvo išduoti 2013 m. už laikotarpius, apimančius 2010–2014 m. Atsižvelgiant į tai, jog visa informacija apie minėtas įmones buvo parengta tik 2015 m., teisėjų kolegija vertina, jog Užsienio išmokų tarnyba pagrįstai priėmė sprendimus anuliuoti pareiškėjams išduotas pažymas tik turėdama pakankamai svarius argumentus dėl UAB „Suzan Mars“ vykdytos veiklos bei Lenkijos piliečių faktinio įdarbinimo Lietuvos Respublikoje.

49. Kartu akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl Užsienio išmokų tarnybos priimtų sprendimų, kuriais buvo panaikinti pareiškėjams išduoti A1 pažymėjimai, vertino, ar yra pažymėjimų panaikinimo sąlygos (Tvarkos aprašo 44 p.), todėl pareiškėjų teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino sprendimų, kuriais pareiškėjams buvo išduoti pažymėjimai, teisėtumo bei netinkamai taikė Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

50. Pareiškėjų teiginys, kad teismo sprendime abstrakčiai kalbama apie UAB „Suzan Mars“ darbuotojus – Lenkijos Respublikos piliečius, bet ne konkrečiai apie pareiškėjus, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi UAB „Suzan Mars“ patikrinimo metu buvo renkama visa informacija apie minėtoje bendrovėje dirbusius Lenkijos Respublikos piliečius, taigi, įskaitant ir pareiškėjus (I t., b. l. 148–149, 156, 162–163). Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija teikė informaciją apie UAB „Suzan Mars“, UAB „Darvada“, UAB „Vil-Training“, IĮ „Ebi Kursas“, kuriose įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, patikrinimus (I t., b. l. 148–149); Valstybinė mokesčių inspekcija informavo apie atliktą patikrinimą UAB Vil-Training“, UAB „Suzan Mars“, kurių tikslas buvo įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių (I t., b. l. 158-159).

51. Pažymėtina, jog Vilniaus AVMI 2014 m. birželio 30 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-FR1042-7773 nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“buhalterinė apskaita neinformatyvi, nes bendrovė nepateikė jokių duomenų ir dokumentų apie jos vykdomą veiklą, apie bendrovėje įdarbintų Lenkijos gyventojų Lietuvoje atliktus darbus 2013 m. ir 2014 m., bei konstatuota, jog UAB „Suzan Mars“ su Lenkijos Respublikos gyventojais sudarytos darbo sutartys rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiu, kad Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-FR1042-7773 patvirtina jų faktinį darbą Lietuvoje.

52. Atmestinas pareiškėjų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjams. Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus anuliuoti pareiškėjams išduotus pažymėjimus, pagrindė jį surinktais duomenimis, o pareiškėjai nepateikė atsakovo argumentus apie pareiškėjų veiklą Lietuvoje paneigiančių duomenų.

53. Kiti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neturi įtakos nagrinėjamos situacijos teisiniam vertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

54. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. A. C. (M. A. C.), R. V. A. (R. W. A.), T. J. L. (T. J. L.) ir J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė