e71fee37-1899-429d-bcb7-dd2d34df6e19 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-238-108/2013 Teisminio proceso Nr. (1-06-1-02007-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1.; 1.2.18.8; 1.2.18.10.; 2.1.17.4.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 20 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris,sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, Jurgitai Pocienei, Daivai Kaminskienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,civilinių ieškovų atstovams J.

A. G., R. Ž., G. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeS. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, iÅ¡siskyręs, specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo, S. K. siuvimo įmonės savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje;         n u s t a t ė: S. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ : jis, bÅ«damas S. K. siuvimo įmonės (įmonės kodas 140258792, registruotos (duomenys neskelbtini) savininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingu už įmonės Å«kinę-finansinę veiklÄ , buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „Privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:<..>.4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m.vasario 17 d.nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „Pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasiraÅ¡o finansininkas, o priėmus pinigus-ir kasininkas.

Priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasiraÅ¡o finansininkas ir kasininkas“, 4 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal  kasos iÅ¡laidų orderį“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr.1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr.V-255 „Dėl kasos apartų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos apartų naudojimo taisyklių 31 punkto 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų <...> įdėjimÄ ...“, 5 dalies reikalavimus ,kurie numato, kad „kasos aparatu registruoti atsiskaitymus pagal mokėjimo bÅ«dÄ , iÅ¡spausdinti kvitÄ ...“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, Klaipėdos m., tyčia, veikdamas per S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterę G.

Å ., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikdamas jai duomenų bei dokumentų apie faktiÅ¡kai įvykusias Å«kines operacijas, tokiu bÅ«du apgaulingai tvarkė S. K. siuvimo įmonės buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:- laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-02-16 buhalterinėje apskaitoje nepagrindė apskaitos dokumentais 544.973,76 Lt (laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-12-31 – 522.817,44 Lt, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-02-28 – 22.156,32 Lt) gautų įplaukų iÅ¡ piliečių (Å«kio subjektų) už parduotus patiekalus kavinėse:

„AA“, „BB“, „CC“ – parodyta apskaitos sistemos R-Keeper lapuose ir ataskaitose;- S. K. siuvimo įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrindė 13 darbuotojų (A. Š. – 11.935,15 Lt, R. A. – 1.745,02 Lt, V. B. – 4.088,87 Lt, A. R. – 6.385,28 Lt, E. S. – 12.361,44 Lt, J. R. – 7.545,59 Lt, T. K. – 5.945,92 Lt, R. K. – 13.697,38 Lt, J. N. – 2.990,50 Lt, J. B. – 5.209,84 Lt, D. A. – 3.142,55 Lt, N. D. – 6.601,18 Lt, I. Š. – 1.259,07 Lt) už darbo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 130 atvejų priskaičiuoto iš viso 82.907,79 Lt darbo užmokesčio, iš jų: 2009 m. 121 atveju – 77.145,70 Lt, 2010 m. 9 atvejais – 5.762,09 Lt bei išmokėto iš viso 63.570,51 Lt darbo užmokesčio, iš jų: 2009 m. 121 atveju – 59.110,68 Lt, 2010 m. 9 atvejais – 4.459,83 Lt;- kasos išlaidų orderiais ar mokamaisiais žiniaraščiais 14 atvejų nepagrindė 9.256,36 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo ar deponavimo darbuotojams A.

R. – 2.451,35 Lt, E. S. – 679,68 Lt, J. L. – 498,55 Lt ir T. K. – 5.629,78 Lt, neužregistravo darbo užmokesčio įsiskolinimo, nors kasos išlaidų orderiuose užregistravo mokamuosiose žiniaraščiuose užregistruotas sumas;- laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-02-28 kasos pajamų orderiais nepagrindė 544.973,86 Lt (laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-12-31 – 52.2817,44 Lt, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-02-16 – 22.156,32 Lt), gautų iš piliečių (ūkio subjektų) už parduotus patiekalus kavinėse:

„AA“, „BB“, „CC“ bei tuo sumažino S. K. siuvimo įmonės dokumentinį kasos likutį 530.817,18 Lt;- S. K. siuvimo įmonės 13 darbuotojų 130 atvejų išmokėto iš viso 63.570,51 Lt darbo užmokesčio, iš jų: 2009 m. 121 atveju – 59.110,68 Lt, 2010 m. 9 atvejais – 4.459,83 Lt nepagrindė kasos išlaidų orderiais ir tuo nesumažino kasos dokumentinio likučio;- laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-02-28 gautų iš piliečių (ūkio subjektų) už parduotus patiekalus kavinėse:

„ŠikÅ¡nosparnių lizdas“, „BB“, „CC“ iÅ¡ viso 544.973,76 Lt, neužregistravo kasos aparatu bei tuo sumažino dokumentinį kasos likutį.Dėl to, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 negalima iÅ¡ dalies nustatyti S. K. siuvimo įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Be to, S. K., siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijÄ neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ : jis, bÅ«damas S. K. siuvimo įmonės (įmonės kodas 140258792, registruotos Geležinkelio g. 28-3, Klaipėdos mieste) savininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , ataskaitų pateikimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad mokesčių mokėtojas privalo: 1)„laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, pažeisdamas to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 20 procentų mokesčio tarifÄ â€œ, tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, veikdamas per S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterę G.

Å ., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, siekdamas iÅ¡vengti sumokėtino pelno mokesčio iÅ¡ viso 87.162,49 Lt, 2009 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje elektroniniu bÅ«du, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis: eilutėje „Pajamos (įplaukos) neparodė 435.812 Lt, parodyta 1.064.144 Lt, turi bÅ«ti 1.469.956 Lt (435.812+1.034.144), eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ neparodė 87.162 Lt ( 435.812* 20%) (parodyta 0,00 Lt), tokiu bÅ«du Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelnÄ .             Be to, S. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad “nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios iÅ¡mokos mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡mokant paskutinę Å¡ios iÅ¡mokos dalį (nuo bendros už tÄ mėnesį iÅ¡mokėtų dalių sumos)“, tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, veikdamas per S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterę G. Å ., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, bei nepateikdamas vyr.buhalterei duomenų apie 13 darbuotojų 130 atvejų iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų iÅ¡ viso 82.907,79 Lt darbo užmokesčio (iÅ¡ jų: 2009 m. 121 atveju –77.145,70 Lt, 2010 m. 9 atvejais – 5.762,09 Lt), tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti sumokėtino iÅ¡ viso 11.882,56 (11.098,89+783,67) Lt pajamų mokesčio, nurodė pastarajai užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, kurias pateikus elektroniniu bÅ«du, buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie S. K.

įmonės pajamas, o būtent - 14 atvejų laikotarpiu nuo 2009-01-01- iki 2010-02-28 mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis:- 2009 m. sausio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.138,91 (12.892,80-6.753,89) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 919,89 (1.237,84-317,95) Lt;             - 2009 m. vasario mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.310,51 (11.949,53-5.639,02) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 885,35 (1.074,38-189,03) Lt;             - 2009 m. kovo mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 8.522,23 (14.558,96-6.036,73) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 1.270,25 (1.448,64-178,39) Lt;             - 2009 m. balandžio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.514,35 (12.250,81-5.736,46) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 966,76 (1.129,62-162,86) Lt;             - 2009 m. gegužės mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.364,87 (11.448,99-5.084,12) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 902,51 (1.101,90 – 199,39) Lt;             - 2009 m. birželio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 7.191,29 (12.331,11-5.139,82) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 976,07 (1.164,23-188,16) Lt;             - 2009 m. liepos mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.887,96 (12.455,49-5.567,53) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 1.048,14 (1.196,30-148,16) Lt;             - 2009 m. rugpjūčio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 7.863,22 (13.135,16-5.271,94) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 1.160,63 (1.302,83 – 142,20) Lt;             - 2009 m. rugsėjo mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 5.738,44 (10.828,52 – 5.090,08) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 883,67 (993,55 – 109,88) Lt;             - 2009 m. spalio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 4.658,87 (10.425,40 – 5.766,53) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 590,57 (1.112,57 – 522,00) Lt;             - 2009 m. lapkričio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 4.381,11 (6.672,39 – 2.291,28) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 526,68 (526,68 – 0,00) Lt;             - 2009 m. gruodžio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 6.573,92 (9.054,80 – 2.480,88) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 968,36 (968,36 – 0,00) Lt;             - 2010 m. sausio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 4.372,15 (6.646,80 – 2.274,65) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 629,42 (629,42 – 0,00) Lt ;             - 2010 m. vasario mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos 18 eilutėje “Išmokėtų apmokestinamųjų, neatėmus NPD, PNPD, soc.draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ – neparodė iš viso 1.389,94 (2.350,24 – 960,30) Lt, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“, 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ – neparodė iš viso 154,25 (154,25 – 0,00) Lt .Be to, S. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 15 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „ApmokestinamÄ jÄ vertę, nuo kurios turi bÅ«ti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis <...>, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas ...“ bei 90 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetÄ PVM suma, apskaičiuota Å¡io Ä®statymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo bÅ«ti sumokėta į biudžetÄ ne vėliau kaip iki Å¡io Ä®statymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“ , tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti mokėtino 90.850,29 Lt PVM, veikdamas per S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterę G.

Å ., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 544.973,76 Lt realizavimo įplaukų, iÅ¡ jų: 2009 m.- 87.004,98 Lt PVM, 2010 m.- 3.845,31 Lt PVM ir tokiu bÅ«du į PVM deklaracijas, vyr. buhalterės užpildytas ir pateiktas elektroniniu bÅ«du Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 10 atvejų įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie PVM apmokestinamÄ jÄ vertę (11 eilutė) – 454.123 Lt ir pardavimo PVM (26 eilutė) – 90.850 Lt, tokiu bÅ«du buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie PVM apmokestinamÄ jÄ vertę (11 eilutė)-454.123 Lt ir pardavimo PVM (26 eilutė)-90.850 Lt, o bÅ«tent:

Eil.Nr.Data, mėnuo Nurodyta PVM deklaracijųNedeklaruota PVM deklaracijųTuri bÅ«ti nurodyta PVM deklaracijų11 eilutėje, Lt26 eilutėje,Lt11 eilutėje, Lt26 eilutėje, Lt11 eilutėje, Lt26 eilutėje, Lt12009.05534061012196710183751501162849622009.06718851364399530189111714153255432009.07100706191242702651351277322425942009.081986193771125164782011353818952009.09592061239564826136131240322600862009.10590291239676372160381354012843472009.114910510311371857809862901812082009.1210988023075316476646141527297219IÅ¡ viso 2009 m.:701836138776435812870051137648225781102010.018671318209558111729229419381112010.027311715355127302673858471802812IÅ¡ viso 2010 m.:159830335641831138451781413740913IÅ¡ viso:861666168510454123908501315789263190              Be to, S. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad “Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ apskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti”; 2 dalies nuostatų reikalavimus, kurie numato, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos” (galioja nuo 2005-01-01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 “Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo” 20.1 punkto reikalavimus, kurie numato, kad:

“Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga”, tyčia, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti 33.139,62 socialinio draudimo įmokų, veikdamas per S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterę G. Å ., nesuvokusiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kaip Draudėjas, nuo kiekvienam apdraustam asmeniui (13 darbuotojų) 130 atvejų nepriskaičiuoto iÅ¡ viso 82.907,79 Lt darbo užmokesčio, iÅ¡ jų: 2009 m. 121 atveju – 77.145,70 Lt, 2010 m. 9 atvejais – 5.762,09 Lt, neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų (30,98%) iÅ¡ viso 25.684,84, iÅ¡ jų: iÅ¡ jų: 2009 m.

– 23.899,74 Lt, 2010 m. – 1.785,10 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 9 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 7.454,78 Lt, iš jų: 2009 m. – 6.936,19 Lt, 2010 m. – 518,59 Lt. Užpildytuose ir pateiktuose (vyr. buhalterės) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 1) pranešimuose už 2009 m. I, II, III, IV ketvirčius įrašė žinomai neteisingus duomenis, t.y.:              - Stulpelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ neparodė: 2009 m.

I ketvirtyje – 20.971,66 Lt, II ketvirtyje – 20.070,52 Lt, III ketvirtyje – 20.489,62 Lt, IV ketvirtyje – 15.613,91 Lt,              - Stulpelyje „Įmokų suma“ neparodė - 2009 m. I ketvirtyje – 8.384,46 Lt, II ketvirtyje – 8.024,19 Lt, III ketvirtyje – 8.184,86 Lt, IV ketvirtyje – 6.242,42 Lt. 2) praneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė žinomai neteisingus duomenis, t.y.:                          - Stulpelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ neparodė: 2010 m. sausio mėnesį – 4.372,15 Lt, vasario mėnesį – 1.389,94 Lt.             - Stulpelyje „Įmokų suma“ neparodė: 2010 m. sausio mėn. – 1.748 Lt, vasario mėn. – 555,69 Lt.             Kaltinamasis S. K., apklaustas 2012-03-19 teisiamojo posėdžio metu, kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įmonėje galėjo bÅ«ti neapskaitytų arbatpinigių, kurių jis nekontroliavo, nors turėjo tai daryti, tačiau arbatpinigius leido pasilikti pamainos darbutojams, tokiu bÅ«du skatindamas jų motyvacijÄ dirbti.

Teigė, kad arbatpinigiai negalėjo bÅ«ti fiksuojami laukelyje „Banketai“. Taip pat parodė, kad kasdien kai kuriems darbuotojams už tam tikras sumas leisdavo pavalgyti, tačiau ir galimai už Å¡iuos pavalgymus apskaitytos kasos aparate sumos galėjo bÅ«ti neteisingai apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Likusių kaltinimų nepripažino ir parodė, kad neįsivaizduoja iÅ¡ kur tos sumos susidarė. Visus piniginius ir buhalterinius klausimus tvarkė buhalterė, kasininkai, administratoriai. Už deklaracijų teikimÄ buvo atsakinga buhalterė.

Atlyginimų žiniaraščius, kuriuos jis pasiraÅ¡ydavo, jam pateikdavo buhalterė ir pagal juos bÅ«davo mokami darbuotojų atlyginimai, jokių nurodymų dėl papildomo neoficialaus atlyginimo niekam nebuvo davęs ir tokie atlyginimai nebuvo mokami. Kaltinime nurodytu laikotarpiu jis turėjo sveikatos problemų ir negalėjo tinkamai kontroliuoti įmonės veiklos, tuo metu personalas pradėjo vogti pinigus, produkcijÄ , ir kai jis pradėjo atleidinėti darbuotojus, Å¡ie kerÅ¡taudami jam parašė skundÄ mokesčių inspekcijai.Kaltinamasis S. K., apklaustas 2012-06-08 teisiamojo posėdžio metu, papildomai parodė, kad jis darbuotojų arbatpinigių nekontroliavo, juos dalindavosi patys darbuotojai, atsispausdinę lapelius, iÅ¡ kurių matydavosi, kam kiek priklauso.

Krizės laikotarpiu, nebegaunant pelno, jis darbuotojams pranešė, kad ketina iÅ¡nuomuoti patalpas. Nuo to laikotarpio darbuotojai pradėjo sukčiauti, neberodyti jam visų gaunamų pajamų. Jam pinigus rytais perduodavo vadybininkė arba administratorė pagal „Zet“ ataskaitÄ . Jokių kitų sumų jis nėra gavęs. Kaltinamasis S. K., apklaustas 2013-05-07 teisiamojo posėdžio metu, kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstmų neprisipažino ir parodė, kad jis ataskaitas gaudavo iÅ¡ administratorės ir pagal tas ataskaitas gaudavo pinigus.

Duomenis iÅ¡ visų restoranų jis perduodavo buhalterei, kuri apskaičiuodavo mokesčius. Kasmet jų buhalterinę apskaitÄ tikrindavo mokesčių inspektoriai, ir viskas bÅ«davo gerai. Jis darbuotojams atlyginimus mokėdavo tokius, kokius paskaičiuodavo buhalterė ir tik tada, kai buhalterė juos paskaičiuodavo. Apie spausdinamus atlyginimų lapelius jis sužinojo tik tyrimo metu, iki tol jis nieko nežinojo galimai dėl aplaidumo, nes ilgai sirgo ir pakankamai neprižiÅ«rėjo darbuotojų. Minėtais atlyginimų lapeliais darbuotojai dalindavo arbatpinigius, tuos lapelius darbuotojai patys atsispausdindavo.

Prasidėjus krizei, jis neturėjo reikiamų lėšų darbuotojų atlyginimams iÅ¡mokėti, jis darbuotojams liko skolingas 70000 Lt darbo užmokesčio. Liudytoja G. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2005-05-09 iki 2011-05-25 dirbo buhaltere S. K. įmonėjė. Patvirtino, kad S. K. siuvimo įmonė užsiėmė vieÅ¡uoju maitinimu restaranuose „BB“, „AA“ bei „CC“. Parodė, kad vedė minėtos įmonės buhalterinę apskaitÄ pagal vadybininkų ir paties įmonės vadovo S. K. pateiktus dokumentus, iÅ¡raÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų ir kasos pajamų orderius pagal elektroninį kasos aparato žurnalÄ .

Pažymėjo, kad duomenis į elektroninius kasos aparatus įvesdavo įmonės darbuotojai – barmenai. Su minėtose aparatuose esančia programa ji nedirbo, neturėjo prieigos. Kasos knygoje pinigai buvo užpajamuojami pagal kasos žurnalo inkasuotas sumas. S. K. išrašydavo kasos pajamų orderį, naudodamasis kasos žurnalu, o gautus pinigus „išplaudavo“ pagal pinigų išmokėjimus tiekėjams. Atkreipė dėmesį į tai, kad apskaitos dokumentuose eilutėje „banketai“ truko piniginių lėšų.

Įtarė, kad minėtoje eilutėje apskaitomi ne visos gaunamos piniginės lėšos, darbuotojams mokami neoficialūs atlyginimai. Ant S. K. stalo radusi neaiškius paskaičiavimus, padarė jų kopijas patikrinimui. Minėtus paskaičiavimus kratos metu rado jos namuose. Atlyginimus darbuotojams išmokėdavo įmonės vadovas. Ji tvarkė tik tuos duomenis, kuriuos jai pateikdavo, todėl iš kur atsirado kaltinime nurodyto dydžio piniginės sumos, paaiškinti negali. Mano, kad minėtos piniginės sumos susidarė dėl to, jog buvo mokamos neapskaitytos piniginės sumos.

Nėra mačiusi, kad S. K. imtų pinigus iÅ¡ kasos aparatų, nepasiraÅ¡ydamas, be to, nematė, kad S. K. dirbtų kompiuteriu su programa „R-Keeper“. S. K. turėjo sveikatos problemų ir negalėjo tinkamai kontroliuoti įmonės veiklos, todėl tuo metu įmonės apskaitos dokumentus tvarkė vadybininkai, S. K. rÅ«pinosi tik atlyginimų iÅ¡mokėjimu. Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo 0,5 etato bare „AA“ indų plovėja. S. K. mokėjo nevienodo dydžio atlyginimÄ , mokėjo mažiau, negu buvo sutarta, bet žiniaraÅ¡tyje R.

A. pasiraÅ¡ydavo už didesnę, nei realiai gautÄ , sumÄ . S. K. iÅ¡mokėdavo atlyginimus iÅ¡ pinigų, vadybininkų paimtų iÅ¡ kasos aparato. S. K. liko jai skolingas apie 100,00 Lt atlyginimo. S. K. įmonėje ji dirbo virÅ¡valandžius, už kuriuos papildomai mokama nebuvo.Liudytoja E. S. parodė, kad nuo 2004 iki 2010 metų dirbo restorane „BB“. Atlyginimų apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodytos iÅ¡mokamos atlyginimų sumos nevisada atitikdavo realiai gaunamus altyginimus, kartais buvo mokami neapskaitomi pinigai po 500,00-600,00 Lt, kuriuos iÅ¡mokėdavo S. K.. 2009-2010 metais į rankas ji gaudavo apie 1000,00 Lt per mėnesį, į minėtÄ dydį buvo įtrauktas 4 procentų neoficialus priedas prie atlyginimo nuo padarytos apyvartos.

Ji nesutinka, kad yra gavusi 12000,00 Lt neoficialių, neapskaitytų piniginių lėšų. S. K. įmonė jai liko skolinga už nepilnai sumokėtÄ atlyginimÄ .Liudytoja J. R. parodė, kad apie tris metus dirbo virėja restorane „BB“, gaudavo nuo apyvartos priklausiusį valandinį atlyginimÄ , mokamÄ kas savaitę grynais pinigais. Krizės metu į rankas gaudavo apie 1000,00-1200,00 Lt (nors žiniaraÅ¡tyje buvo nurodomos 500,00-600,00 Lt sumos), o ne krizės metu apie 1500,00-1600,00 Lt, atlyginimÄ , į kurį buvo įtrauktas ir neoficialus priedas prie atlyginimo nuo padarytos apyvartos.

PaaiÅ¡kinti, ar per 9 darbo mėnesius galėjo iÅ¡ darbovietės gauti 7000,00 Lt neoficialių pajamų, negali.Liudytoja L. L. parodė, kad S. K. įmonėje dirbo vadybininke, jos darbo funkcijas sudarė – užsakymų derinimas ir informacijos, susijusios su dienos pietumis ir pan., pateikimas internete. Ji įmonės apskaitos dokumentų netvarkė, nesudarinėjo, tik registruodavo sÄ skaitas – faktÅ«ras. Už darbÄ gaudavo apie 900,00 Lt dydžio atlyginimÄ , neoficialaus atlyginimo gavusi nėra.

Ä® kasos aparatus įvesdavo informacijÄ apie patiekalus bei nuordydavo jų kainÄ . Kasos aparato žurnalÄ pildydavo barmenai, padavėjai, kurie ir buvo atsakingi už minėtÄ funkcijÄ . S. K. kiekvienos darbo dienos vakare paimdavo pinigus iÅ¡ kasos aparato. Ji nėra mačiusi, kad S. K. dirbtų su kasos aparatuose esančia programa „R-Keeper“. Minėtoje programoje nurodytos ir kasos aparate realiai buvusios pinigų sumos sutapdavo. Apie neoficialiai mokamus atlyginimus ji nieko nežino.Liudytoja I. Å . parodė, kad dirbo barmene – padavėja S. K.

įmonėje, bare „CC“. Teko dirbti su programa „R-Keeper“, kurioje nevisi mokėjimai buvo įtraukiami į programÄ , nes nuo to priklausydavo priedas prie gaunamo atlyginimo. Ji darydavo tai, kÄ pasakydavo įmonės vadovas. S. K. iÅ¡mokėdavo atlyginimus, kurių vienÄ apie 1000,00 Lt, oficialų, mokėjo kartÄ per mėnesį, atžymėdamas tai žiniaraÅ¡tyje, o kitus, neoficialius, apie 100,00-150,00 Lt dydžio, kas pamainÄ , nedarydamas jokių atžymų minėtame žiniaraÅ¡tyje.

Aplinkybės, kad per 4 mėnesius 11 dienų gavo 12000,00 Lt atlyginimo, neprisimena.Liudytojas T. V. parodė, kad darbo santykiais su S. K. įmone nesusijęs, jis aptarnaudavo įmonėje įdiegtÄ kompiuterinę programÄ â€žR-Keeper“. Programa į kompiuterį įdiegiama su atitinkamais, paruoÅ¡tais nustatymais, o vartotojas tuos nustatymus gali keisti. Standartinėje programoje yra keturi apmokėjimo bÅ«dai, kuriuos pasirenka duomenis į programÄ teikiantis asmuo. Vienas iÅ¡ bÅ«dų – „nemokėjimai“, kuris reiÅ¡kia, kad pardavimai atliekami ne per kasos aparatÄ .

Pavienių duomenų iÅ¡ minėtos programos paÅ¡alinti neįmanoma. S. K. neaiÅ¡kino, kaip dirbti su minėta programa, apmokė dirbti tik pastarojo įmonės darbuotojus. Kasos kvitų numeriai nesutampa todėl, kad įmonėje buvo keli kasos aparatai su atskiromis duomenų bazėmis ir tik viename iÅ¡ kasos aparatų buvo galima matyti bendrÄ visų kasos aparatų atliktų operacijų informacijÄ . Kasos aparate pasirenkant mokėjimo bÅ«dÄ â€žbanketai“ – duomenys apie atliktus užsakymus į kasos aparatÄ ir atitinkamÄ ataskaitÄ nepatenka.

Fiskaliniame aparate esantys numeriai galėjo nesutapti su programos „R-Keeper“ numeracija dėl to, kad užsakymai bÅ«davo uždaromi per programos funkcijÄ â€žnemokėtojai“.Liudytojas V. K. parodė, kad dirbo S. K. įmonėje, restorane „BB“ apie 6 mėnesius, taip pat dirbo su programa „R-Keeper“. Å ioje įmonėje atlyginimai buvo mokami tvarkingai. Jis gaudavo minimalų atlyginimÄ ir du procentus prie atlyginimo, kurio dydis priklausė nuo apyvartos. Gaunamo atlyginimo dydis sutapdavo su tuo, kuris buvo nurodomas gaunamų atlyginimų žiniaraščiuose.

Jis nematė, kad S. K. bÅ«tų dirbęs su minėta programa. Barmenai ir padavėjos turėjo atskiras kasas, todėl atskirai atsiskaitydavo administratorei. Jokio „dienos mokesčio“ nebuvo, už maitinimÄ mokėjo kartu su kitais darbuotojais, įneÅ¡damas pinigus grynais į kasÄ . Liudytojas T. K. parodė, kad nuo 2002 iki 2010 metų dirbo barmenu – kasininku S. K. įmonėje, restorane „BB“ ir „AA“. Jis gaudavo dvigubÄ atlyginimÄ : vienÄ minimalų pagal žiniaraÅ¡tį, kitÄ pagal susitarimÄ .

Ä®monėje darbuotojams buvo mokamas 50,00 Lt dydžio “dienos mokestis“, be to, buvo mokamas ir 2 procentų dydžio mokestis, kuris tiesiogiai priklausė nuo padarytos apyvartos. Neoficialų atlyginimÄ jis gaudavo vokuose, kuriuos atneÅ¡davo S. K.. Restorane „BB“ buvo prekių (maisto, gėrimų ir pan.) trÅ«kumų, kurie buvo dengiami iÅ¡ darbuotojų algos.Liudytoja R. K. parodė, kad atliko tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje, apklausė visus liudytojus ir nustatė, kad S. K. darbuotojams mokėjo neapskaitytÄ atlyginimÄ , už kurį darbuotojai nepasiraÅ¡ydavo ir kurio dydis priklausė nuo apyvartos.Liudytoja specialistė V.

V., apklausta 2012-05-03 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji Å¡ioje byloje atliko specialisto iÅ¡vadÄ ir nustatė, kad S. K. įmonėje kasos aparatuose įdegtos programos „R-Keeper“ čekiuose nurodytos sumos neatitiko buhalterinėje apskaitoje užregistruotų sumų, gavosi apie 544 tÅ«kstančių litų skirtumas. Teigė, kad minėta pinigų suma neapskaityta nepagrįstai, be to, nesumokėti atitinkami mokesčiai. Pažymėjo, kad skaičiuojant neapskaitytus darbo užmokesčius ir atitinkamai nesumokėtus mokesčius, vadovavosi liudytojų parodymais, nes kitų duomenų iÅ¡vadai pateikti pateikta nebuvo.Liudytoja specialistė V.

V., apklausta 2013-10-03 teismo posėdžio metu, parodė, kad pagal specialistams pateiktus dokumentus atliko nuslėptų pajamų skaičiavimÄ . Tyrimo metu nustatė nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neapskaitytas pajamas ir apskaičiavo nuo jų mokėtinÄ pelno mokestį bei tai, kad metinėje pelno deklaracijoje neteisingai nurodytos įmonės sÄ naudos. 2011-06-20 specialisto iÅ¡vados 7 lape kompiuterines finansines ataskaitas atliko specialistas V. V., ji į tyrimÄ Ä¯sitraukė tik tyrimo gale. Atliekant tyrimÄ , buvo įvertinti visi pateikti dokumentai, todėl ji daro iÅ¡vadÄ , kad buvo įvertintos ir pateiktos visos bÅ«tinos įmonės ataskaitos, todėl specialisto iÅ¡vadopateiktos Å¡ioje byloje yra pagrįstos ir teisingos.

Liudytoja ekspertė M. K., apklausta 2013-10-03 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad teismo buhalterinės ekspertizės akto dvyliktame lape nurodyta, kad gautų neapskaičiuotų įplaukų yra 15350,20 litų daugiau nei specialisto išvadoje, nes ekspertizei atlikti nebuvo pateiktos EKA juostos. Prie bylos nebuvo pridėtos A. R. ataskaitos, todėl ji ekspertizės akte ir nurodė, kad minėti dokumentai nepateikti. Galbūt skaičių skirtumo tarp išvadų, nurodytų ekspertizės akte ir specialisto išvadoje nebūtų, jei jai būtų buvę pateiktos A.

R. ataskaitos ir dokumentai, rasti kratos metu pas G. Å .. Pagal pateiktÄ penktÄ klausimÄ ji sÄ naudų neskaičiavo, rėmėsi įmonės pateiktamos sÄ naudomis. Paskaičiavo 423033,79 Lt įmonės pajamų, kurios nebuvo įtrauktos į metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , todėl neapskaičiuotas pelno mokestis sudaro 37680,54 litų. Kadangi nebuvo įmanoma visas sÄ naudas patvirtinti, nes trÅ«ko dokumentų, ji, atliekant ekspertizę, rėmėsi 252942,08 litų sÄ naudų suma, nes jos buvo įrodytos turimais dokumentais.

Ji mano, kad buhalterė ne visus dokumentus iÅ¡saugojo. TyrimÄ atliekant vadovavosi tam tikromis rekomendacijomis ir kur reikėjo, taikė mažesnį mokesčių tarifÄ . Buhalterė į pajamų mokesčio deklaracijÄ buvo įraÅ¡iusi tiek pajamų, kiek ir sÄ naudų, o ji nustatė, kad sÄ naudų buvo daugiau nei pajamų. Liudytoja ekspertė A. S., apklausta 2013-10-03 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji darė tyrimÄ , ar ikiteisminio tyrimo metu atliktoje specialisto iÅ¡vadoje buvo atsižvelgta į priskaičiuotÄ papildomÄ atlyginimÄ darbuotojams, nustatant ar buvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis apie jų dirbtas darbo dienas ir valanda.

Ji atliko ekspertinį tyrimÄ , nustatant, ar buvo, ar nebuvo atsižvelgta į minėtas aplinkybes, tačiau nevertino atliktų specialisto iÅ¡vadoje nurodytų paskaičiavimų. Apskaičiuojant darbo užmokestį, ji vadovaujasi septintame klausime nurodyta procedÅ«ra. Skaičiavimai buvo atlikti pagal pateiktus darbo užmokesčio lapelius, sulyginant juose duomenis su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytais duomenimis. Å ių duomenų neatitikimus nurodė ekspertizės akte.IÅ¡ 2010-02-24 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡to matyti, kad 2009-12-12 ir 2009-12-15 buvo atlikti S. K. siuvimo įmonei priklausančių kavinių „BB“ ir „AA“ operatyvÅ«s patikrinimai (2010-02-04 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.K1-641 (T1.,b.l. 2-3)), suraÅ¡ytos faktų fiksavimo pažymos Nr.K1-641 ir K1-641-1(T1., b.l. 5-6, 7-8).

Patikrinimo metu buvo pasirinktos ir peržiÅ«rėtos 2009 m. 11 mėn. įvykusios bei kavinės „BB“ esančių 3 kompiuterinių kasos aparatų (toliau KKA) su fiskaliniu bloku kontrolinėse juostose užfiksuotos Å«kinės operacijos. Čekių, patekusių į KKA kontrolines juostas, numeracija yra bendra visiems 3 kavinės KKA. Lyginant kvitų, patekusių į KKA kontrolinę juostÄ , skaičių su per dienÄ â€žZ“ ataskaitoje užfiksuotu fiskalinių kvitų bei „Z“, kitų suminių ataskaitų skaičiumi, nustatyta, ka laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2009-11-30 minėtų KKA kontrolinėse juostose neužfiksuotos 995 Å«kinės operacijos.

Tuo pačiu laikotarpiu KKA kontrolinėse juostose rasti 1304 čekiai. Nustatyta, kad per 2009 m. lapkričio mėn. gali bÅ«ti neapskaityta 35,820 Lt pajamų. PeržiÅ«rėjus atsitiktinai pasirinktų ankstesnių laikotarpių kavinės „BB“ KKA kontrolines juostas, nustatyti analogiÅ¡ki atvejai. Pagal apyvartos žiniaraÅ¡tį nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 S. K. į kasÄ Ä¯nešė iÅ¡ viso 613,000 Lt, kurie galimai gauti už visuomeninio maitimo paslaugų tiekimÄ klientams ir neįtraukti į buhalterinę apskaitÄ (T.1,b.l. 1).IÅ¡ 2010-03-17 kompiuterinės sistemos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta kompiuterizuota baro apskaitos sistema „R-Keeper“, kurios metu buvo nustatyta, kad pardavimo sistemoje „R-Keeper“ saugomi duomenys tik už vienÄ baro dienÄ , kitų laikotarpių duomenų rasta nebuvo (T.1,b.l. 163-164).IÅ¡ 2010-06-10 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui, buvo apžiÅ«rėti S. K. siuvimo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kurios metu, peržiÅ«rėjus kasos aparatų žurnalus, nustatyta, kad įmonė žurnaluose užregistravo gautas įplaukas grynais ir kortelėmis.

Pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir registrus nebuvo galima nustatyti, kiek įmonė gavo įplaukų pavedimu. PeržiÅ«rėjus laisvos formos lapus „Bendra apyvarta“ ir pateiktus apskaitos dokumentus nebuvo galima nustatyti, ar lapuose „Bendra apyvarta“ eilutėje „Pavedimu“ sumos atitinka su įmonės iÅ¡raÅ¡ytomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis ir įplaukomis, gautomis bankiniu pavedimu (T.1, b.l.169-171). 2011-06-30 specialisto iÅ¡vadomis Nr.5-3/62 Dėl S. K. siuvimo įmonės Å«kinės finansinės veiklos nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus: “už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas”, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 S. K. siuvimo savininkas S. K. atsakė už įmonės apskaitos organizavimÄ .             S. K. siuvimo įmonės kompiuterinės programos R-Keeper duomenis, nurodytus lapuose „Bendra apyvarta“ ir kompiuterinės programos R-Keeper sisteminėse balansinėse ataskaitose nurodytus duomenis, palyginus su elektroninio kasos aparato duomenimis ir S. K. siuvimo įmonės pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pagrįstus maisto paslaugų suteikimus Å«kio subjektams (kompiuterizuotoje baro apskaitos sistemoje R-Keeper parodytas mokėjimo bÅ«das - „pavedimu“) nustatyta, kad S. K. siuvimo įmonė buhalterinėje apskaitoje neužregistravo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-02-16 32 atvejais gautų įplaukų iÅ¡ viso 544,973,76 Lt– parodyta eilutėje „Banketai“ ir nepagrindė apskaitos dokumentais 544,973,76 Lt gautų įplaukų iÅ¡ piliečių (Å«kio subjektų) už parduotus patiekalus kavinėse bei tuo sumažino dokumentinį kasos likutį 544,973,76 Lt.

S. K. siuvimo įmonės vyr. buhalterė G. Š. minėtu laikotarpiu įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitos registruose (kasos knyga) neužregistravo 544,973,76 Lt .Remiantis S. K. siuvimo įmonės laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 darbo užmokesčio suvestinėse, kuriose pasirašė S. K. ir vyr. buhalterė G. Š., nurodytais duomenimis, 13 darbuotojų už šį darbo laikotarpį 130 atvejų išmokėjo iš viso 63,570,51 Lt darbo užmokesčio daugiau, tai yra nepagrindžiant buhalterinės apskaitos dokumentais, nei nurodyta apskaitos registre „Darbo užmokestis“,ir šio darbo užmokesčio nepagrindė kasos išlaidų orderiais ir tuo nesumažino kasos dokumentinio likučio.S. K.

įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrindė 13 darbuotojų už minėtÄ darbo laikotarpį 130 atveju priskaičiuoto iÅ¡ viso 82,907,79 Lt. darbo užmokesčio. Vyr. buhalterė G. Å . apskaitos registruose (darbo užmokesčio suvestinėse) neužregistravo duomenų apie 13 darbuotojų, už darbo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 130 atvejų priskaičiuoto iÅ¡ viso 82907,79 Lt. bei neįrašė Å¡ių duomenų įmonės apskaitos registre „Kasos knyga“.Pagal pateiktas darbo užmokesčio suvestines, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kasos dokumentus bei ikiteisminio tyrimo byloje esančius liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad S. K. darbuotojams – A.

R., E. S., J. R. ir T. K. – 14 atvejų nepagrindė 9259,36 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo mokamaisiais žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais, darbo užmokesčio 9259,36 Lt nedeponavo, neužregistravo įsiskolinimo darbuotojams, tačiau kasos išlaidų orderiuose S. K. pasirašė, kad gavo visas mokamosiuose žiniaraščiuose užregistruotas darbo užmokesčio išmokėjimui skirtas lėšas. Tokiu būdu, S. K. 14 atvejų pagrįsdamas kasos išlaidų orderius visai išmokamo darbuotojams darbo užmokesčio sumai, kasos išlaidų orderiais įformino kasos operacijas apskaitos dokumentais, t.y.kasos išlaidų orderiuose pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

S. K. apskaitos dokumentais, neturinčiais visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias Å«kines operacijas, t.y. laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-02-28 d. 14 atvejų kasos iÅ¡laidų orderiais pagrindė 9259,36 Lt lėšų nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ kasos.S. K., mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, nedeklaravo Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų priskiriamų A klasės pajamoms: 130 atvejų buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė S. K. siuvimo įmonės 13 darbuotojų už darbo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 priskaičiuoto iÅ¡ viso 82907,79 Lt darbo užmokesčio.

IÅ¡mokėtų iÅ¡mokų iÅ¡ viso 82907,79 Lt darbo užmokesčio, neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 11882,56 Lt pajamų mokesčio ir tuo padarė Valstybės biudžetui 11882,56 Lt nuostolį.S. K. 14 atvejų laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis.S. K. nuo 130 atvejų nepriskaičiuoto iÅ¡ viso 82907,79 Lt darbo užmokesčio, neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų (30,98%) iÅ¡ viso 25684,84 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 9 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iÅ¡ viso 7454,78 Lt.

Tokiu bÅ«du S. K. siuvimo įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarė iÅ¡ viso 33139,62 Lt nuostolį.S. K. siuvimo įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktuose praneÅ¡imuose už 2009 m. I, II, III, IV ketvirčius nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.S. K. siuvimo įmonė nuo 13 darbuotojų už darbo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 130 atvejų nepriskaičiuoto iÅ¡ viso 82907,79 Lt darbo užmokesčio, nepriskaitė ir nesumokėjo įmokų į garantinį fondÄ iÅ¡ viso 82,91 Lt.

Nuo laikotarpiu 2009-05-01 iki 2010-02-28 S. K. siuvimo įmonės buhalterinėje apskaitoje neužregistruotų 544973,76 Lt realizavimo įplaukų, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ 90850,29 Lt PVM. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 10 atvejų pateiktose minėto laikotarpio PVM deklaracijose deklaravo tikrovės neatinkančius duomenis apie PVM apmokestinamÄ jÄ vertę – 454123 Lt ir pardavimo PVM – 90850 Lt.S. K. įmonė nuo 2009 m. buhalterinėje apskaitoje neparodytų 435812,46 Lt gautų pajamų, tai yra apmokestinamojo pelno, nepriskaičiavo 87162,49 Lt pelno mokesčio bei neparodė buhalterinėje apskaitoje. 2009 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis: eilutėje „Pajamos (įplaukos)“ neparodė 435812 Lt, parodyta 1034.144 Lt, turi bÅ«ti 1469.956 Lt, eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ neparodė 87162 Lt (parodyta 0,00 Lt).Pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus S. K. siuvimo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad S. K. siuvimo įmonė padarė iÅ¡ viso 223117,87 Lt nuostolį (T.2,b.l. 13-46).2013-03-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo buhalterinės ekspertizės akto Nr. 11-1871(12), 11-55(13) iÅ¡vadose nurodyta, kad:Jeigu R-Keeper programos suformuotose ataskaitose eilutėje Banketai nurodytos S. K.

įmonės gautos įplaukos už maitinimÄ , tai 2009 m. sausio - 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu tvarkant S. K. įmonės apskaitÄ nesilaikyta Å¡ių norminių aktų reikalavimų:- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574):- 6 str. 2 d.: į apskaitÄ neįtraukta 529623,56 Lt įplaukų už maitinimÄ , iÅ¡ jų 507467,24 Lt 2009 m. ir 22156,32 Lt 2010 m. sausio - vasario mėn. -12 str. l d.: nesuraÅ¡yti apskaitos dokumentai, patvirtinantys įvykdytas pardavimų operacijas 529'623,56 Lt sumai.-12 str. 4 d. ir 16 str. l d.: nebuvo užregistruotos 529623,56 Lt gavimo ir susijusios Å«kinės operacijos;- Kasos aparatų naudojimo taisyklių, patvirtintų VMI prie LR FM virÅ¡ininko 2003-09-18 įsakymu Nr.V-255, 31 p.:

S. K. įmonėje kasos aparatais nebuvo užregistruotas piniginių lėšų gavimas 529623,56 Lt sumai.- Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751):-14 str. l ir 2 d.: S. K. įmonė neapskaičiavo 88278,78 Lt PVM nuo 529623,56 Lt įplaukų.- 90 str. l d.: S. K. įmonė nesumokėjo 88278,78 Lt PVM nuo 529623,56 Lt įplaukų.Dėl nustatytų norminių aktų pažeidimų iš dalies nėra galimybės nustatyti S. K. įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir jo struktūros.Pateiktose R-Keeper programos suformuotose bendrose apyvartos ataskaitose eilutėse Gryni nurodytos sumos iš esmės sutampa su S. K.

įmonės kavinėse įrengtų EKA kasos operacijų žurnaluose nurodytomis sumomis.Pateiktose R-Keeper programos suformuotose bendrose apyvartos ataskaitose eilutėse Pavedimu nurodytos sumos nesutampa su pagal S. K. įmonės PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nustatytas pardavimų sumomis.Pateiktose R-Keeper programos suformuotose bendrose apyvartos ataskaitose eilutėse Banketai nurodytos sumos S. K. įmonės apskaitoje neatvaizduotos.Pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kam ir kokiomis dalimis galėjo bÅ«ti panaudotos neapskaitytos įplaukos: neoficialiam darbo užmokesčiui mokėti, produktų pirkimams ir kitoms iÅ¡laidoms apmokėti ar įneÅ¡tos į kasÄ kaip savininko įnaÅ¡as Å«kinės veiklos vystymui.Jeigu R-Keeper programos suformuotose ataskaitose eilutėje Banketai nurodytos S. K.

įmonės gautos įplaukos už maitinimÄ , tai 2009 m. sausio - 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu S. K. įmonėje neapskaityta 441344,78 Lt pajamų, iÅ¡ jų 2009 m. gegužės - gruodžio mėn. 423033,78 Lt, 2010 m. sausio - vasario mėn. 18311,00 Lt. Å ios pajamos neapskaitytos S. K. įmonės buhalterinėje apskaitoje.S. K. įmonė neprivalėjo teikti metinės finansinės atskaitomybės, kur atsispindi įmonės duomenys apie jos turtÄ .Jeigu R-Keeper programos suformuotose ataskaitose eilutėje Banketai nurodytos S. K.

įmonės gautos įplaukos už maitinimÄ , tai 2009 m. sausio - 2010 m. vasario mėn. laikotarpiu S. K. įmonė neapskaičiavo ir nedeklaravo VMI pateiktose PVM deklaracijose 88278,78 Lt pardavimo PVM, dėl ko neapskaičiavo ir nesumokėjo 83729 Lt mokėtino PVM.Jeigu S. K. įmonės darbuotojai 2009-01-01 - 2010-02-28 laikotarpiu dirbo taip, kaip nurodyta FNTT 2011-06-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr.5-3/62, tai nuo jiems apskaičiuoto, tačiau neapskaityto darbo užmokesčio neapskaičiuota ir 45105,09 Lt mokesčių: gyventojų pajamų mokestis 2009 m. 11098,89 Lt, 2010 sausio-vasario mėn. 783,67 Lt, iÅ¡ viso 11882,56; garantinio fondo įmokos 2009 m. 77,15 Lt, 2010 sausio-vasario mėn. 5,76 Lt, iÅ¡ viso 82,91 Lt; socialinio draudimo įmokos (30,98%) 2009 m. 23899,74 Lt, 2010 sausio-vasario mėn. 1785,10 Lt, iÅ¡ viso 25684,84 Lt; socialinio draudimo įmokos (9%) 2009 m. 6936,19 Lt, 2010 sausio-vasario mėn. 518,59 Lt, iÅ¡ viso 7454,78 Lt;2009 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje S. K.

įmonė neparodė bent 252942,08 Lt sÄ naudų. Jeigu R-Keeper programos suformuotose ataskaitose eilutėje Banketai nurodytos S. K. įmonės gautos įplaukos už maitinimÄ , tai 2009 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje S. K. įmonė neparodė 423033,78 Lt pajamų, neapskaičiuotas pelno mokestis sudaro 37680,54 Lt.2010-06-03 kratos metu paimtame baltame segtuve esantys dokumentai - ataskaitos Bendra apyvarta ir darbo užmokesčio apskaičiavimo lapeliai negali bÅ«ti laikomi apskaitos dokumentais, kuriais remiantis yra tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, kadangi jie sudaryti nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-6 d.

Nr. lX-574) 13 str. l d. l p., 2 p., 3 p. ir 6 p. reikalavimų: nenurodytas apskaitos dokumento pavadinimas, nenurodytas ūkio subjektas, kuris sudarė šiuos dokumentus ir turėtų juos pasirašyti, nenurodyta dokumento sudarymo data.2010-06-03 kratos metu paimtame baltame kartoniniame segtuve (125 lapai), esančius S. K. siuvimo įmonės 2009 m. dokumentus galima vertinti kaip juodraštinius dokumentus -apskaitos registrų variantus.2010-06-03 kratos metu paimtame baltame kartoniniame segtuve (227 lapai) esančius 2009 m. dokumentus galima vertinti kaip S. K. siuvimo įmonės apskaitos dokumentų/registrų juodraštinius variantus atliekant įvairius apskaičiavimus - vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas darbuotojų darbo užmokesčio apskaitytinos ir išmokėtino sumos apskaičiavimas, darbo užmokesčio kortelės sudarymas.FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos 2011-06-30 specialisto išvadoje Nr.5-3/62 apskaičiuojant R.

A., V. B., J. N., D. A. mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ buvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas jų dirbtas darbo dienas.FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos 2011-06-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr.5-3/62 apskaičiuojant žemiau nurodytiems S. K. siuvimo įmonės darbuotojams mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis apie jų dirbtas darbo dienas ir valandas:apskaičiuojant A. Å . mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ buvo atsižvelgta į  darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas jos dirbtas darbo dienas, bet neatsižvelgta į iÅ¡dirbtas darbo valandas.apskaičiuojant A.

R. mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, kad jis 2009 m. sausio mėn. dalinai dirbo ir atostogavo, o kovo mėn., gegužės mėn. birželio mėn. ir rugpjūčio mėn. sirgo. Tad, jam už darbÄ Å¡iais mėnesiais galėjo bÅ«ti apskaičiuotinas ir mokėtinas mažesnis darbo užmokestis nei 1.000,00 Lt.apskaičiuojant E. S. mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, kad ji 2009 m. liepos mėn. dirbo ne visÄ mėnesį, rugsėjo mėn. sirgo, pusę spalio mėn. dirbo, o kitÄ pusę - sirgo.

Tad, jai už darbÄ 2009 m. liepos ir spalio mėn. galėjo bÅ«ti apskaičiuotinas ir mokėtinas mažesnis darbo užmokestis nei 1.000,00 Lt, o rugsėjo mėn. neturėjo bÅ«ti apskaičiuota mokėtina darbo užmokesčio suma.apskaičiuojant J. R. 2009 m. kovo mėn. mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, kad ji šį mėnesį 2 d. atostogavo ir 2 d. sirgo. Tad, jai už darbÄ 2009 m. kovo mėn. galėjo bÅ«ti apskaičiuotinas ir mokėtinas mažesnis darbo užmokestis nei l 000,00 Lt.apskaičiuojant T.

K. 2009 m. gegužės mėn., liepos mėn., lapkričio mėn. mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis dėl dirbtų darbo dienų ir poilsio dienų. Be to, gegužės mėn. apskaičiavo l 000,00 Lt mokėtinÄ sumÄ nors darbo užmokesčio lapelyje (26.2 priedas) buvo apskaičiuota 719,08 Lt suma, t.y. FNTT specialistas nesilaikė vieningos metodikos apskaičiuojant mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ kai tyrimui yra pateikti darbo užmokesčio lapeliai.apskaičiuojant R.

K. 2009 m. spalio mėn. - gruodžio mėn. mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, kad jis Å¡iuo laikotarpiu dirbo po l val. per dienÄ . Tad, jam už darbÄ Å¡iais mėnesiais galėjo bÅ«ti apskaičiuotinas ir mokėtinas mažesnis darbo užmokestis nei l 200,00 Lt.apskaičiuojant J. B. 2009 m. gruodžio mėn. mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, kad jai 2009 m. gruodžio 18 d.ir 29 d. buvo suteikta poilsio diena, o papildomas atlyginimas už tÄ mėnesį apskaičiuotas atsižvelgiant į pateiktuose darbo užmokesčio lapeliuose nurodytas darbo dienas apskaičiuojant N. D. mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ nebuvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis apie jos dirbtas darbo dienas ir darbo valandas, t.y. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje yra nurodyta, kad jai buvo suteikta poilsio diena, o specialisto iÅ¡vadoje už tÄ dienÄ yra apskaičiuojamas darbo užmokestis.apskaičiuojant I.

Å . mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ buvo atsižvelgta į darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis apie jos dirbtas darbo dienas iÅ¡skyrus 2009 m. vasario mėn., kadangi pagal darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį ji dirbo 14 d.d., o specialisto iÅ¡vadoje darbo užmokestis apskaičiuotas už 16 d.FNTT 2011-06-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr.5-3/62 nurodyta neapskaityta 544973,76 Lt įplaukų suma už 2009-01-01 - 2010-02-28 laikotarpį, tad su 2009 m. S. K. įmonės veiklos rodikliais lyginama tik 2009 m. dalis, kuri sudaro 522817,44 Lt.Už 2009 m. specialisto iÅ¡vadoje nustatyta 522817,44 Lt neapskaitytų pajamų suma sudaro 42% visų 2009 m.

S. K. įmonės pardavimų arba 51% 2009 m. pardavimų per EKA.Specialisto iÅ¡vadoje apskaičiuota 2009 m. negautų pajamų 435812,46 Lt suma sudaro 42% S. K. įmonės apskaitytų pajamų.Specialisto iÅ¡vadoje apskaičiuota 2009 m. negautų pajamų 435812,46 Lt suma sudaro 74% S. K. įmonės parduotų prekių savikainos sumos.Specialisto iÅ¡vadoje apskaičiuota 2009 m. negautų pajamų 435812,46Lt suma yra 2,74 karto (435812,46 / 159039,44) didesnė už pirktų paslaugų sÄ naudas (T.6, b.l. 72-103).Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visetÄ , kaltinamojo S. K. kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas, įrodyta aptartų įrodymų visuma.

Nors kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, vėliau nurodė, kad kaltės nepripažįsta, tačiau iÅ¡ teismo posėdžio metu duotų jo parodymų matyti, kad jis kaltę iÅ¡ esmės pripažįsta, nes ir pats nurodė, kad buhalterinė apskaita tiriamu laikotarpiu nebuvo tinkamai vedama, o be to, tam įtakos turėjo jo liga ir nepapakankama jo, kaip įmonės vadovo pavaldinių kontrolė. Teismas, įvertinęs 2011-06-30 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 5-3/62 ir 2013-03-04 teismo buhalterinės ekspertizės aktÄ Nr. 11-1871, bei apklausęs specialistę V.

V. ir ekspertes A. S. bei M. K., nustatė, kad atliekant ekspertizę, nebuvo pateiktos EKA juostos ir A. R. ataskaitos, o specialistams atliekant tyrimÄ â€“ buvo pateikti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, reikalingi tyrimui atlikti, todėl dėl Å¡ios aplinkybės skiriasi specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės akte pateiktos galutinės iÅ¡vados. Teismas nenustatė, kad ekspertizės akte nurodytos iÅ¡vados yra neteisingos, ar jos padarytos neobjektyviai iÅ¡tyrus spesialisto iÅ¡vadas bei pateiktus dokumentus, tačiau atsižvelgia į tai, kad ekspertams pagal jų paaiÅ¡kinimus, atliekant tyrimus, nebuvo pateikti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, kurie buvo pateikti darant specialisto iÅ¡vadas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tiriant kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, atskirus buhalterinės apskaitos etapus, padarytus įstatymo pažeidimus ir juos įvertinant skaidyti specialisto iÅ¡vadÄ ir ekspertizės akte nurodytas iÅ¡vadas, t.y. vienoje dalyje vadovautis specialisto iÅ¡vada, kitoje – ekspertizės akte nurodytomis iÅ¡vadomis, bÅ«tų neteisinga ir Å¡ioje byloje sukeltų painiavÄ , nes įrodymu pripažįstamas visas vientisas dokumentas, nekeliantis abejonių dėl visapusiÅ¡kai atliktų tyrimų ir padarytų iÅ¡vadų, o ne jo dalis.

Dėl šių aplinkybių, teismas privalo vadovautis specialisto išvadoje padarytomis išvadomis, nes teismo buhalterinės ekspertizės išvadoje nėra nustatytų aplinkybių, kad specialisto išvada yra klaidinga ir neobjektyvi, o tuo pačiu ir neteisinga. Be to, kaltinamasis aktas yra parengtas specialisto išvadų teiginiais ir skaičiavimais, todėl jį papildžius ar pakeitus teismo buhalterinės ekspertivės išvadų patikslinimais, iš esmės keistųsi kaltinamojo akto struktūra ir esmė, o teismas savo iniciatyva iš esmės keisti ar pildyti kaltinamojo akto turinį neturi įstatyminio pagrindo(LR BPK 255 str.).

Kaltinamasis S. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje padarymu, t.y. apgaulingai tvarkęs teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardinta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris numato, jog visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, o taip pat kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarkÄ .Buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ , priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas).

Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymÄ apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali bÅ«ti tiek buhalteris, tiek Å«kio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Å ios nusikalstamos veikos subjektu pagrįstai pripažintas kaltinamasis S. K. kaip įmonės vadovas, nes bylos duomenimis nenustatyta, kad buhalterė tyčia S. K. individualiai įmonei buhalterinę apskaitÄ tvarkė apgaulingai. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytÄ veikÄ , negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros.

Nustatyta, kad S. K., bÅ«damas S. K. siuvimo įmonės savininku sÄ vininku ir vadovu, pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus, apgaulingai jÄ tvarkė, dėl to iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti S. K. siuvimo įmonės laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis S. K. padarė, veikdamas tiesiogine tyčia, jis pateikdamas buhalterei žinomai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė padarinius ir to siekė.

Taigi, tarp S. K. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Kaltinamasis S. K. taip pat kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje padarymu, t.y. siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, į deklaracijÄ Ä¯rašęs neteisingus duomenis apie pajamas ir pelnÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio numatytas nusikaltimas apima du veikos požymius: pirma, įraÅ¡ymÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir, antra, Å¡ių dokumentų pateikimÄ valstybės įgaliotai institucijai.

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika buvo baigta, kai įmonės vadovas, buhalterinės apskaitos vykdymo subjektas S. K. į deklaracijÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ir pateikė juos atitinkamai institucijai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties bÅ«tinasis subjektyvusis požymis yra tikslas iÅ¡vengi mokesčių. Å ios nusikalstamos veikos subjektu laikomas kaltinamasis S. K., nes jam, kaip individualios įmonės savininkui, įstatymu nustatyta pareiga teikti deklaracijas apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ .

Nustatyta, kad S. K., bÅ«damas S. K. siuvimo įmonės savininku ir vadovu, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-28, įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie pelnÄ ir pajamas bei pateikė Å¡iuos duomenis valstybės įgaliotai institucijai. Abi nusikalstamos veikos padarytos, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes Å¡ios veikos padarytos esant vieningai tyčiai, viena veika, jais pažeidžiami skirtingi baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniai.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamojoje byloje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija S. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 189978,25 Lt žalos dėl nesumokėtų mokesčių (pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, įmokos į garantinį fondÄ ) (T. 4, b.l. 70, 72). Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. nesutiko su Å¡iuo pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu. Teismo posėdžio metu civilinio ieÅ¡kovo atstovas Juozas A.

G. parodė, kad, pareiškiant civilinį ieškinį, žalos suma buvo apskaičiuota, remiantis 2011-06-30 specialisto išvada. Kaltinamojo S. K. kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tarp S. K. padarytos nusikalstamos veikos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl 189978,25 Lt žala iš kaltinamojo S. K. priteistina, civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 33139,62 Lt žalos dėl nesumokėtų mokesčių (VSDF įmokų, sveikatos draudimo įmokų nuo nepriskaičiuoto 82907,79 Lt darbo užmokesčio (T. 4, b.l. 78-79, 80-81).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. K. nesutiko su šiuo pareikštu civiliniu ieškiniu. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė R. Ž. parodė, kad, pareiškiant civilinį ieškinį, žalos suma buvo apskaičiuota, remiantis 2011-06-30 specialisto išvada. Kaltinamojo S. K. kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tarp S. K. padarytos nusikalstamos veikos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl 33139,62 Lt žala iš kaltinamojo S. K. priteistina, civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str) ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltininko asmenybę. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobÅ«džio nusikaltimai, nukreipti pažeisti vienÄ esminių valstybės funkcionavimÄ užtikrinančių pagrindų – finansų sistemÄ .

S. K. idealia nusikalstamų veikų sutaptimi padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ ir vienÄ nesunkų nusikaltimÄ . S. K. anksčiau neteistas, dirba, yra vyresnio amžiaus, sunkiai serga, kaltės nepripažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes bei į tai, kad jis turtinės žalos neatlygino, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų susitarti dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, S. K., kaip pirmÄ kartÄ teisiamam, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam Å¡velniausiÄ sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Skiriant baudos dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis dirba, sunkiai serga, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. turi bÅ«ti subendrintos, jas apimant, t.y. griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės 2011-11-02 nutarimu laikinai apribotos S. K. nuosavybės teisės į jam priklausančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ parduotuvę – barÄ , adresu Jono g. 6, Klaipėdos m., unikalus Nr. 2192-0003-5011:0001, uždraudžiant disponuoti turtu, apribojimo mastas – 223117,87 Lt (T. 4, b.l. 125-126). Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės nutarimu apribotas nuosavybės teises į S. K. priklausantį turtÄ - negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ parduotuvę – barÄ , adresu Jono g. 6, Klaipėdos m., unikalus Nr. 2192-0003-5011:0001, kadangi Å¡ios teisės apribojimo terminas yra pasibaigęs 2012-04-24.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. K. kardomoji priemonė nepaskirta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį - 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda;  - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir galutinę subendrintÄ bausmę pagal šį nuosprendį S. K. paskirti - 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudÄ .Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir iÅ¡ S. K. priteisti 189978,25 Lt žalos dėl nesumokėtų mokesčių Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir iÅ¡ S. K. priteisti 33139,62 Lt žalos dėl nesumokėtų mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2011-11-12 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros nutarimu apribotas nuosavybės teises į S. K. turtÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ parduotuvę – barÄ , adresu Jono g. 6, Klaipėdos m., unikalus Nr. 2192-0003-5011:0001.

S. K. siuvimo įmonės buhalterinius dokumentus, kurie yra saugomi FNTT prie LR VRM, adresu Pilies.g.12, Klaipėda, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti S. K. siuvimo įmonei. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Jonas Å pelveris                          Â