2023-12-20 Nr. AB-22438-3-64-3-01545-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1300-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01545-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 12.13.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. A. ir Z. A. prašymą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai G. A. ir Z. A. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Šiaulių AVMI) 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. (31.49 Mr) S-2829 „Dėl patikrinimo metu pateiktų dokumentų“ (toliau – ir Raštas), pripažinti, kad pareiškėjai 2014–2017 metais buvo Rusijos Federacijos rezidentai, ir nutraukti pareiškėjų mokestinius patikrinimus.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas atlieka pareiškėjų mokestinius patikrinimus dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. teisingo apskaičiavimo ir apmokėjimo, konkrečiai – tikrinamas mokestinių prievolių nuo gautų palūkanų už indėlius banke Rusijoje teisingas apskaičiavimas ir sumokėjimas. Pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, prašydami pripažinti, kad pareiškėjai 2014–2017 metais buvo Rusijos Federacijos rezidentai tikrinamų mokesčių apsektu, ir nutraukti minėtus mokestinius patikrinimus. Atsakovas Rašte atsisakė tenkinti šį pareiškėjų prašymą.

2.2. Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nėra nurodytas nei administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, nei administracinio sprendimo motyvai, t. y. Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintomis Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei 1999 m. birželio 29 d. pasirašyta ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. VIII-1777 ratifikuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – ir Sutartis), šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pareiškėjai yra mokesčių mokėtojai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.4. Pareiškėjai 2014–2017 metais laikytini ne Lietuvos Respublikos, o Rusijos Federacijos rezidentais, nes per metus jie Lietuvoje buvo mažiau nei 180 dienų, jie Lietuvoje nevykdo jokios veiklos ir negauna jokių pajamų, pareiškėja nuo 2014 metų nuolat gydėsi Rusijoje ir su ja buvo pareiškėjas (jos sutuoktinis), pareiškėjai turi gyvenamąjį būstą Rusijoje, pareiškėja turėjo tik leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne Lietuvos pilietybę), pareiškėjai gauna senatvės pensiją tik Rusijoje, nuo 2017 metų jie nuolat būna tik Rusijoje ir nėra deklaravęsi Lietuvoje.

2.5. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų 2014–2017 metais gautos pajamos iš Rusijos bankų už juose laikomus indėlius nėra apmokestinamos GPM Lietuvoje, todėl pareiškėjai nėra tikrintini mokesčių mokėtojai.

3. Atsakovas Šiaulių AVMI atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes jis nekeičia pareiškėjų statuso, t. y. nesukuria pareiškėjams jokių pareigų ir neriboja jų teisių. Atsakovas, Raštu atsakydamas į pareiškėjų 2022 m. birželio 22 d. prašymą, gautą 2022 m. liepos 26 d., nesprendė dėl pareiškėjų teisių ir/ar pareigų, todėl Raštui netaikytini VAĮ 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai administraciniam sprendimui. Atliekant mokestinį patikrinimą, jokie tarpiniai vertinimai dėl tikrinamo mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių neatliekami ir atskirais sprendimais nepasisakoma dėl kiekvieno mokesčių mokėtojo argumento, todėl tokio vertinimo / sprendimo nėra ir Rašte. Atsakovas nepasisakys dėl skunde išdėstytų argumentų apie pareiškėjų mokestines prievoles, nes mokestinis patikrinimas nėra baigtas.

3.2. Pagal MAĮ ir Taisykles, mokesčių mokėtojas neturi teisės reikalauti nutraukti mokestinį patikrinimą. Nei atliekant mokestinį patikrinimą, nei pareiškėjams pateikus minėtą prašymą nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų galima inicijuoti mokestinio patikrinimo nutraukimą Taisyklių 371 ir 372 punktuose numatyta tvarka. Pareiškėjai, pateikdami minėtą prašymą, tik realizavo MAĮ 126 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę mokestinio patikrinimo metu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių. Kaip paaiškinta Rašte, tokios rašytinės mokesčių mokėtojo pastabos, paaiškinimai ir įrodymai pridedami prie patikrinimo akto ir apie jų pateikimą pažymima patikrinimo akte

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjų G. A. ir Z. A. skundą, t. y. panaikino atsakovo Šiaulių AVMI 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. (31.49 Mr)S-2829 ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. birželio 22 d. prašymą, taip pat priteisė pareiškėjams iš atsakovo po 411,37 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad Šiaulių AVMI 2019 m. gruodžio 17 d. pavedimu Nr. (42.2)FR0773-2487 ir 2019 m. gruodžio 17 d. pavedimu Nr. (42.2)FR0773-2488 pavedė patikrinti pareiškėjų MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą. Pareiškėjai su 2022 m. birželio 22 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių AVMI, prašydami pripažinti, jog jie 2014–2017 metais buvo Rusijos Federacijos rezidentai, ir nutraukti mokestinius patikrinimus. Šiaulių AVMI ginčijamame 2022 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. (31.49 Mr) S-2829 nurodė, kad šiuo metu nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima priimti sprendimą dėl pareiškėjų mokestinių patikrinimų nutraukimo.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) ir Taisyklių nuostatas, ir pažymėjo, jog atsakovas nepasisakė dėl GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjams. Lingvistinė Taisyklių 371 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad mokesčių administratoriui yra paliekama diskrecijos teisė savo nuožiūra taikyti šią normą arba jos netaikyti, atsižvelgiant į visas mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Atsakovas Rašte nepagrindė savo išvados, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių mokesčių administratorius negalėtų tęsti ir/ar užbaigti mokestinio patikrinimo ir kurios būtų pagrindas nutraukti mokestinį patikrinimą. Rašte tik nurodyta, kad visi pareiškėjų paaiškinimai bei dokumentai, pateikti realizuojant mokesčių mokėtojo teisę mokestinio patikrinimo metu teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių, bus vertinami ir pridėti prie patikrinimo aktų, pažymint apie jų pateikimą, kaip numatyta MAĮ 126 straipsnio 2 dalyje, tačiau neatlikta pareiškėjų nurodytų konkrečių faktinių aplinkybių analizė, kuriomis jie grindė savo 2022 m. birželio 22 d. prašymą.

7. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, priėjo prie išvados, kad Raštas nėra pagrįstas ir motyvuotas faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma bei įstatyminiu pagrindu, todėl buvo padarytas VAĮ 10 straipsnio pažeidimas, dėl kurio Raštas yra naikintinas. Panaikinus Raštą, atsakovas yra įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. birželio 22 d. prašymą dėl rezidentavimo ir mokestinio patikrinimo nutraukimo.

8. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nustatė, jog 2022 m. spalio 2 d. sąskaitoje nurodyta 200 Eur suma, sumokėta pareiškėjų atstovei advokatei už atstovavimą 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje (truko 19 min., suapvalinta iki 30 min.) ir pasirengimą teismo posėdžiui (už vieną pasirengimo šiam teismo posėdžiui valandą galėtų būti priteisiama iki 178,05 Eur), gali būti priteista. 2022 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitoje nurodyta 800 Eur suma už dokumentų analizę ir skundo teismui parengimą neviršija maksimalaus galimo dydžio ir todėl gali būti priteista. Pareiškėjams taip pat priteistina 22,50 Eur suma už sumokėtą žyminį mokestį ir 67 Eur suma už patirtas išlaidas dokumentams išversti. Teismas konstatavo, jog iš viso pareiškėjams galėtų būti priteista 1 097 Eur suma. Iš pareiškėjų skunde suformuluotų dviejų materialiųjų reikalavimų buvo patenkintas pirmasis reikalavimas (panaikinti Raštą) ir iš dalies patenkintas išvestinis reikalavimas (pripažinti, kad pareiškėjai 2014–2017 m. buvo Rusijos Federacijos rezidentai, ir nutraukti pareiškėjų mokestinius patikrinimus), todėl priteistina išlaidų suma buvo sumažinta, atsižvelgiant į patenkintų skundo reikalavimų dalį: 1 097 Eur x 75 proc. = 822,75 Eur, t. y. po 411,37 Eur kiekvienam pareiškėjui.

III. 9. Atsakovas Šiaulių AVMI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą, o pareiškėjų skundą palikti nenagrinėtą.

10. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

10.1. Teismas visiškai nepasisakė ir netyrė atsakovo argumentų, kad Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, nes nenurodė motyvų, kodėl atmetė šiuos atsakovo pateiktus įrodymus.

10.2. Teismas pripažino, kad atsakovas turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl pareiškėjų mokestinių patikrinimų nutraukimo, vadinasi, nei teismas, nei kitas subjektas negali priversti atsakovo naudotis šia teise arba ją apriboti. Teismo įpareigojimas atsakovui iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą yra neteisėtas, nes mokesčių administratorius neturi tokios pareigos, o pareiškėjai neturėjo teisės reikalauti nutraukti mokestinį patikrinimą (tai matyti iš Taisyklių 371 p.). Be to, iš teismo sprendimo neįmanoma suprasti, kaip atsakovas turėtų pagrįsti savo išvadą, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių mokesčių administratorius negalėtų tęsti ir / ar užbaigti mokestinio patikrinimo ir kurios būtų pagrindas nutraukti mokestinį patikrinimą.

10.3. Teismas, nepagrįstai priėmęs nagrinėti skundą, neteisėtai ėmėsi vertinti pareiškėjų argumentus dėl jų teisinio statuso pagal GPMĮ 4 straipsnio 1 dalį. Pagal ABTĮ įtvirtintas teismingumo taisykles bei MAĮ nuostatas dėl mokestinių ginčų procedūros, teismas neturėjo teisės spręsti ir pasisakyti dėl pareiškėjų priskyrimo / nepriskyrimo Lietuvos Respublikos rezidentams, kadangi šis klausimas yra sudėtinė atsakovo atliktų pareiškėjų mokestinių patikrinimų dalis, o ginčai dėl mokestinių patikrinimų priskirtini mokestiniams ginčams, kuriems įstatymai numato specifinę procedūrą ir specialius tokius ginčus nagrinėjančius subjektus.

10.4. Šiuo atveju pareiškėjų mokestiniai patikrinimai buvo atlikti tiksliai laikantis patikrinimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų, ir nei atliekant patikrinimus, nei atsakant į pareiškėjų rašytinius paklausimus nebuvo pažeistos pareiškėjų teisės. Atsakovas 2022 m. lapkričio 22 d. baigė minėtus mokestinius patikrinimus, surašė ir įteikė pareiškėjams patikrinimo aktus. Pareiškėjai MAĮ nustatyta tvarka dėl šių patikrinimo aktų pateikė pastabas, kurias šiuo metu vertina atsakovas.

10.5. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

11. Pareiškėjai G. A. ir Z. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

11.1. Atsakovas Rašte nurodė šio administracinio akto apskundimo tvarką, bet dabar dėl neaiškių priežasčių tvirtina, jog teismas negalėjo priimti nagrinėti pareiškėjų skundo. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jis negali klaidinti asmenų dėl administracinių aktų apskundimo tvarkos ir po to skųsti teismų sprendimus dėl to, kad jo paties administraciniuose aktuose nurodyta netinkama apskundimo tvarka. Vien toks požiūris į situacijos vertinimą pažeidžia pareiškėjų teises dėl teisių gynimo.

11.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Raštas nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Kaip buvo paaiškinta teismui skunde ir teismo posėdyje, šiuo atveju pareiškėjai nėra tikrintini mokesčių mokėtojai ginčui aktualių teisės aktų kontekste. Raštas akivaizdžiai sukelia pareiškėjams teisines pasekmes, nes pripažinus, kad pareiškėjai nebuvo Lietuvos Respublikos rezidentai ginčui aktualiu laikotarpiu, mokestinis patikrinimas negali būti vykdomas, o pradėtas mokestinis patikrinimas turi būti nutrauktas. Atsakovas Rašte nepateikė argumentuoto atsakymo į šiuos pareiškėjų teiginius, todėl teismas pagrįstai tenkino pareiškėjų skundą.

11.3. Atsakovas netinkamai suvokia savo diskrecijos teisę spręsti dėl pareiškėjų mokestinių patikrinimų nutraukimo. Diskrecijos teisė – tai teisė priimti tam tikrą sprendimą. Viešojo administravimo subjektas turi savo teises įgyvendinti griežtai pagal teisės aktų reikalavimus, ir tai nereiškia, kad šiuo atveju pareiškėjai su atitinkamu prašymu ar teismas su skundžiamu sprendimu apribojo arba galėjo apriboti tokią teisę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių AVMI 2022 m. rugpjūčio 4 d. rašto Nr. (31.49 Mr) S-2829 „Dėl patikrinimo metu pateiktų dokumentų“ (Raštas) teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjai teismui pareiškė išvestinius reikalavimus, t. y. prašė pripažinti, kad jie 2014–2017 metais buvo Rusijos Federacijos rezidentai, ir nutraukti pareiškėjų mokestinius patikrinimus.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2022 m. birželio 22 d. prašymą.

14. Atsakovas Šiaulių AVMI nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į pastaruosius argumentus ir nepagrįstai vertino Rašto teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo ribas ir tai, kad pareiškėjai neskundė tikrinamo teismo sprendimo, pirmiausiai vertins, ar, susiklosčius tokioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, šios administracinės bylos nagrinėjimas iš viso priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad atsakovas šioje byloje ginčijamą Raštą priėmė atsakydamas į pareiškėjų 2022 m. birželio 22 d. prašymą nutraukti dėl jų pradėtus mokestinius patikrinimus (Šiaulių AVMI 2019 m. gruodžio 17 d. pavedimas Nr. (42.2)FR0773-2487 ir 2019 m. gruodžio 17 d. pavedimas Nr. (42.2)FR0773-2488). Atsakovas Rašte paaiškino, kad „šiuo metu [mokestinių patikrinimo ir Rašto priėmimo metu] nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima priimti sprendimą dėl G. A. ir Z. A. mokestinių patikrinimų nutraukimo“. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad, Raštu atsisakius nutraukti ginčo mokestinius patikrinimus, šie mokestiniai patikrinimai buvo tęsiami.

18. Primintina, jog, vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-794-556/2016) pabrėžiama, jog MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą nėra absoliuti; ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis; savarankišku administracinės bylos dalyku negali būti atsisakymas nutraukti mokestinį patikrinimą.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neskundžia jokio galutinio mokesčių administratoriaus sprendimo atitinkamu klausimu, kuris nulemtų pareiškėjų materialines teises bei pareigas. Pareiškėjų skundžiamas Raštas dėl atsisakymo nutraukti dėl jų pradėtus mokestinius patikrinimus buvo priimtas pareiškėjų mokestinių patikrinimų procedūros metu ir jame nėra nurodyta jokių privalomų įpareigojimų, jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad, kaip ne kartą pabrėžta administracinių teismų praktikoje, argumentai dėl mokestinio patikrinimo metu priimtų tarpinių (procedūrinių) sprendimų gali būti teikiami ginčijant baigiamuosius mokestinio patikrinimo sprendimus, o šiuos argumentus administraciniai teismai privalo įvertinti spręsdami dėl galutinio sprendimo (pvz., sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo (MAĮ 132 str. 1 d.)) teisėtumo bei pagrįstumo.

21. Teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priimtinumo klausimą, pareiškėjų skundą dėl Rašto panaikinimo ir šio reikalavimo išvestinius reikalavimus turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. atsisakyti priimti skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

22. ABTĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ir išnagrinėjęs ABTĮ nustatyta tvarka teismų nenagrinėtiną pareiškėjų skundą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.), o administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.). Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

23. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjų naudai, jie neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė