2016-02-03 Nr. AB-2791-3-61-3-05140-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-135-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05140-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (skundas teisme gautas 2015 m. spalio 26 d., b. l. 1–2), kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 140 000 Eur žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi (b. l. 8), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo R. J. skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai; taip pat išaiškino pareiškėjui teisę skundą paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui.

II. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 19 d. gautas pareiškėjo R. J. 2015 m. lapkričio 16 d. skundas (b. l. 11), kuriame R. J. nurodo, kad „patvarko“ savo skundą ir atsakovu įvardija Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taip pat teismo prašo „panaikinti pirmosios instancijos sprendimą“ ir „patenkinti skundą, pateiktą pirmajai instancijai“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 18–19) nustatė pareiškėjui R. J. terminą iki 2015 m. gruodžio 9 d. pašalinti šiuos skundo trūkumus: pateikti naują dokumentą, įvardintą atskiruoju skundu, jame nurodyti tą patį atsakovą, kuris buvo įvardintas skunde pirmosios instancijos teismui, nurodyti konkretų skundžiamą procesinį sprendimą (nutartį), ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamo procesinio sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinį pagrindą), apelianto prašymą (atskirojo skundo dalyką).

Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad pagal Alytaus PN pateiktus duomenis apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties įteikimą pareiškėjui nustatyta, jog R. J. nepraleido termino atskirajam skundui dėl teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties paduoti, tačiau pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas skundu, neatitinka ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų: pareiškėjas jame nurodo kitus atsakovus, nė buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo kokį. Šiuo atveju iš pareiškėjo pateikto skundo nėra aišku, ko jis prašo apeliacinės instancijos teismo ir kokiomis aplinkybėmis ir įstatymais grindžia savo reikalavimą. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą, gali prašyti pirmosios instancijos teismą priimti vieną iš ABTĮ 151 straipsnyje numatytų nutarčių.

2015 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas R. J. 2015 m. gruodžio 3 d. prašymas (b. l. 23), kuriuo pareiškėjas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį administracinėje byloje Nr. I-11662-790/2015 (teisminio proceso numeris 3-61-3-05140-2015-1) nepakeistą ir pareiškėjo skundą persiųsti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi (b. l. 25), vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl 140 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisme 2015 m. lapkričio 19 d. buvo gautas pareiškėjo 2015 m. lapkričio 16 d. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jo skundą, pateiktą pirmajai instancijai (toliau – ir atskirasis skundas). 2015 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi pareiškėjui R. J. buvo nustatytas terminas iki 2015 m. gruodžio 9 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus: pateikti naują dokumentą, įvardintą atskiruoju skundu, jame nurodyti tą patį atsakovą, kuris buvo įvardytas skunde pirmosios instancijos teismui, nurodyti konkretų skundžiamą procesinį sprendimą (nutartį), ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamo procesinio sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinį pagrindą), apelianto prašymą (atskirojo skundo dalyką). 2015 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė administracinėje byloje Nr. I-11662-790/2015 palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistą ir jo skundą persiųsti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas teismo nustatytu terminu atskirojo skundo trūkumų nepašalino, dėl termino pratęsimo nesikreipė, todėl pareiškėjo atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

IV. Pareiškėjas R. J. atskiruoju skundu (b. l. 30) prašo „panaikinti pirmosios instancijos sprendimą“ ir „patenkinti skundą, pateiktą pirmajai instancijai“.

Pareiškėjas paaiškina, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl netinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų; skunde išdėstė visas ginčui aktualias aplinkybes, tačiau klaidingai nurodė atsakovą. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad pareiškėjas turi kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau kartu su šia nutartimi negražino pareiškėjui jo surašyto skundo, tuo jį suklaidino. Pareiškėjo teigimu, jis pasinaudojo šioje nutartyje nurodyta tvarka, kad per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos ją galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Be to, pareiškėjo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo persiųsti jo skundą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui arba grąžinti pareiškėjui jo skundą, klaidingai pateiktą ne tam teismui. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas savo veiksmais pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 17 straipsnį.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi (b. l. 34) pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-11662-790/2015 priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo R. J. 2015 m. lapkričio 16 d. atskirąjį skundą, teisme gautą 2015 m. lapkričio 19 d., laikė nepaduotu ir jį grąžino, nes pareiškėjas nepašalino šio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje įvardintų atskirojo skundo trūkumų.

Pasisakydama dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje nurodytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį nutartis, kuria nustatomas terminas skundo trūkumams pašalinti, nėra skundžiama. Pareiškėjas gali skųsti tik nutartį, kuria skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tokiu atveju nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2015 m. lapkričio 16 d. atskirąjį skundą (pavadintą skundu), Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautą 2015 m. lapkričio 19 d., procesinių prielaidų kreiptis į administracinį teismą buvimo aspektu, daro išvadą, kad šis dokumentas neatitiko minimalių įstatymo jam keliamų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi pagrįstai pasiūlė pareiškėjui patikslinti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą, taip pat patikslinti kitas bylai reikšmingas aplinkybes, nes tik tinkamai suformulavus skundą (šiuo atveju – atskirąjį skundą) galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei teisingai išspręsti ginčą (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. AS442-30/2011). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad tokiais veiksmais teismas pažeidė kurias nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ar jo teises. Priešingai, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, taip pat teismo nutarties, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai, turinio, pirmosios instancijos teismas detaliai išdėstė, kokių turinio ir formos reikalavimų neatitinka pareiškėjo surašytas dokumentas, patarė, kaip šiuos trūkumus pašalinti ir pateikti kitą būtiną informaciją.

Šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009, 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-85/2013). Tačiau, aktyvus teismo vaidmuo administracinėse bylose nereiškia, kad teismas, realizuodamas ABTĮ 10 straipsniu jam priskirtas funkcijas, gali įsiterpti į pareiškėjo autonomijos sritį, pats imdamasis vykdyti pastarajam ABTĮ įtvirtintas pareigas.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo savo iniciatyva persiųsti jo 2015 m. spalio 26 d. skundą pagal kompetenciją nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perduoti bylą teismui, kurio kompetencijai yra priskirta nagrinėti atitinkamą skundą, galima tik tuomet, kai skundas yra priimtas nagrinėti ir aplinkybė, jog jis buvo priimtas teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, paaiškėjo ne skundo priėmimo stadijoje, o vėliau, t. y. jau skundą priėmus.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. J. skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Taigi teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė skundą ne tam teismui, kuriam byla yra priskirtina, atsisako priimti skundą. Todėl skundo priėmimo metu nustačius, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas jį gavusiam administraciniam teismui, jį, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakytina priimti, o ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos (LVAT 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-186/2011, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-871/2014, 2015 m. sausio 16 d. nutartis administarcinėje byloje Nr. AS-9-520/2015).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui R. J. terminą iki 2015 m. gruodžio 9 d. pašalinti atitinkamus šioje nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Vadinasi, ir šiuo atveju pareiškėjo skundas dar nebuvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo žinion.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi iš esmės pagrįstai ir teisėtai laikė nepaduotu pareiškėjo R. J. 2015 m. lapkričio 16 d. atskirąjį skundą, teisme gautą 2015 m. lapkričio 19 d., ir jį grąžino pareiškėjui. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Dainius Raižys