e71cd94b-a311-4ca6-b92b-e34806083654 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-398-657/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02434-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. Kauno apygardos teismas s P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos, M.

T., M. T., R. Ž., I. U. ir I. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1312-451/2019 pagal ieÅ¡kovų M. R., M. M. R., D. T., J. T. ieÅ¡kinį atsakovams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijai, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A. dėl bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolo ir kitų protokolų panaikinimo, įpareigojimo paÅ¡alinti neteisėtus statybos padarinius, tretieji asmenys L. M., D.

B., G. S., V. Č., P. Č., D. B., J. S., G. S., A. D., A. D., A. B., A. B., I. G., E. G., M. G., A. M., A. D., R. B., R. L. V., J. K., I. S., uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matavimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Boker“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai M. R., M. M. R., D. T., J. T. kreipėsi į teismÄ ir galutinai patikslinę ieÅ¡kinio reikalavimus (2019 m. rugsėjo 25 d. Nr. DOK-112461) prašė:

1) pripažinti negaliojančiais Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų bendrijos 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimÄ , Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimo nutarimus, 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalį;

2) įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytÄ terminÄ , pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas, t. y.: - įpareigoti atsakovus M. T., M. T., N. A., paÅ¡alinti prie jiems nuosavybės teise priklausančio butų Nr. 2 ir Nr. 3 savavaliÅ¡kai pastatytÄ 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio terasÄ su stogu ir iÅ¡ardyti terasos pamatus, bei paÅ¡alinti įrengtÄ tvorÄ bei medelius, kuriais užtverta žemė prie gyvenamojo namo; - įpareigoti atsakovus I.

U. ir I. U. paÅ¡alinti prie jiems priklausančio buto Nr. 12 savavaliÅ¡kai pastatytÄ terasÄ ; -įpareigoti atsakovę R. Ž. paÅ¡alinti prie jai priklausančio buto Nr. 14 savavaliÅ¡kai pastatytÄ 2,4 m aukščio pertvarÄ (tvorÄ ) bei sklypo vidinėje dalyje savavaliÅ¡kai pasodintus medelius, kuriais užtvertas apėjimas aplink gyvenamÄ jį namÄ ;

3) įpareigoti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkÄ M. T., įleisti ieÅ¡kovus, įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei į aikÅ¡telės vartų GPS sistemÄ Ä¯vesti ieÅ¡kovų duomenis, užtikrinant nenutrÅ«kstamÄ galimybę patekti į jiems priklausantį sklypÄ ; atsakovui neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytÄ terminÄ ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimÄ , pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos kliūčių paÅ¡alinimo veiksmus patiems, kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas;

4) įpareigoti atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijÄ ir M. T. netrukdyti ir leisti ieÅ¡kovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T., naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, pagal atsakovų pateiktÄ Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡planavimo schemÄ M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. 9, o ieÅ¡kovams D. T. ir J. T. – pažymėtomis vietomis Nr. 11;

5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi.

2. Nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priimti protokolai yra neteisėti, priimti pažeidžiant imperatyvias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Civilinio kodekso normas, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus, o 2015 m. kovo 3 d. protokolas akivaizdžiai yra suklastotas. IeÅ¡kovai, atsakovai ir tretieji asmenys yra žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija, jos pirmininkas M. T. ir bendrijos sekretorė R. Ž. veikia neteisėtai, savivaliauja, pažeidžia jų, kaip gyvenamojo namo bei žemės sklypo bendraturčių, teises ir interesus. Bendrijos narių susirinkime, įvykusiame 2017 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas nutarimas, kurio 3 dalyje nutarta parkavimo vietas perleisti 9 ir 11 butų savininkams, o 4 ir 19 butų savininkams grÄ Å¾inti pradinius įnaÅ¡us, atitinkamai, 600,00 Eur ir 900,00 Eur, kadangi jie naudojosi parkavimo vietomis, galutinai nepadengę sÄ matos.

Å io protokolo pagrindu atsakovas M. T. ir bendrija ieÅ¡kovams neleidžia naudotis bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡tele. Apie tai, kad visa sÄ mata, kuriÄ turėjo padengti, sudarė 18 740,00 Eur, ieÅ¡kovai niekada nebuvo informuoti. 2015 m. gruodžio 20 d. protokolu priimti nutarimai yra susiję ne tik su mokesčio už aikÅ¡telę dydžiu, bet ir su aikÅ¡telės įrengimu bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Su žemės naudojimu ir joje planuojamais vykdyti aikÅ¡telės įrengimo darbais susiję sprendimai privalėjo bÅ«ti priimami visų žemės sklypų savininkų balsų dauguma, visų žemės sklypo bendraturčių sutikimu. Didžioji dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso A. M. ir I. M., kurie gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise butų neturi. Å ie asmenys nėra namo bendrijos nariai ir priimant 2015 m. gruodžio 20 d. protokolo nutarimus nedalyvavo, todėl apie automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimÄ nežinojo.

IeÅ¡kovai bendrijai yra sumokėję visÄ reikiamÄ sumÄ už automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimo vietas, jiems nuosavybės teise priklauso ir atitinkamos dalys žemės sklypo, todėl ginčijamais 2015 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. gruodžio 23 d. protokolo nutarimais iÅ¡ esmės paneigiamos tiek ieÅ¡kovų, tiek kitų žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teisės. Priimant 2015 m. gruodžio 20 d. protokolo nutarimus, ieÅ¡kovai jau buvo name esančių butų savininkai, tačiau apie organizuojamÄ susirinkimÄ nebuvo informuoti, jame nedalyvavo ir su protokolu nebuvo supažindinti.

Be to, 2015 m. gruodžio 20 d. protokolas ir jo nutarimai priimti pažeidžiant Bendrijų įstatymo nuostatas bei CK nuostatas, nes priimti ne visų žemės sklypo savininkų balsų dauguma.

3. Atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad apie 2015 m. gruodžio 20 d. visuotinį susirinkimÄ ir jo darbotvarkę buvo praneÅ¡ta 2015 m. gruodžio 5 d. namo abiejų laiptinių skelbimų lentose pakabintais praneÅ¡imais. 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime dalyvavo 13 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių, balsavo 12 narių. Visi dalyvių sÄ raÅ¡e pasirašę asmenys turi ne tik jiems priklausančius butus, bet ir žemės sklypo atitinkamas dalis, todėl teisėtai buvo priimtas 2015 m. gruodžio 20 d. bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolas, kuriame priimtas nutarimas dėl automobilių aikÅ¡telės įrengimo, darbų sÄ matos vertinimo, pradinių įnašų surinkimo įrengti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Kad ieÅ¡kovams buvo žinoma apie priimtÄ nutarimÄ , jo turinį ir sÄ lygas, patvirtina tai, kad jie mokėjo konkrečias 2015 m. gruodžio 20 d. protokolu numatytas 600,00 Eur ir 900,00 Eur sumas. Iki Å¡iol nei vienas bendraturtis ar bendrijos narys nėra pareiÅ¡kęs jokių pretenzijų ar prieÅ¡taravimų. AikÅ¡telės įrengimas buvo inicijuotas pačių gyventojų iniciatyva, bendrijos lėšos nebuvo naudojamos, todėl įrengtos automobiliui vietos priskirtos tiems, kurie prisidėjo pilna suma prie aikÅ¡telės projekto įgyvendinimo.

IeÅ¡kovai ilgÄ laikÄ neatsiskaitė, todėl įrengtos automobilių aikÅ¡telės vietos 2017 m. gruodžio 23 d. protokolu buvo perleistos kitiems pageidaujantiems asmenims, kurie už jas sumokėjo pilnÄ sumÄ . 2015 m. gruodžio 20 d. bendrijos protokolÄ pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, kadangi jis priimtas teisėtai, bendrojo naudojimo objektų valdytojas įgyvendina su bendrÄ ja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus. IeÅ¡kovai neturi teisės ginčyti 2015 m. kovo 3 d. priimto protokolo, kadangi jie neturėjo jokių nuosavybės teisių. 2015 m. kovo 3 d. protokolas priimtas dar iki jiems tampant savininkais, o minėto protokolo priėmime dalyvavę buvę savininkai – G. bei MB RTLA sprendimai – pritarė priimtam sprendimui ir jo turiniui, jokių pretenzijų nekėlė.

Su pradiniu ieÅ¡kiniu pateiktas 2015 m. liepos 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atlikto patikrinimo aktas patvirtina, kad ieÅ¡kovai dar iki kreipiantis į teismÄ Å¾inojo apie priimtus 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. protokolus, todėl praleido CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatytÄ 6 mėnesių senaties terminÄ bei CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytÄ 3 mėnesių senaties terminÄ . 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. protokolų sprendimai buvo priimami balsuojant ne tik bendrijos narių dauguma, kurie turi žemės sklypo dalis, tačiau balsuojant ir kitų bendraturčių dauguma, kurie taip pat turi atitinkamas žemės sklypo dalis.

Priimat teisėtus sprendimus pakanka daugumos bendrijos narių balsavimo ir daugumos žemės sklypo bendraturčių sutikimo. IeÅ¡kovams nėra trukdžių patekti į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

5. Tretieji asmenys A. D., A. D., V. Č., P. Č., J. K., G. S., E. D., L. M., D. B., J. S., D. B., A. B., I. G., A. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, taikyti senaties terminÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovai siekia ne visų bendrijos narių ar bendraturčių interesų įgyvendinimo, o iÅ¡imtinai savo interesų.

6. Trečiasis asmuo A. M. su ieÅ¡kiniu sutiko dalyje, kuri yra susijusi su jo interesais. Nurodė, kad ginčijamais nutarimais yra ne tik pažeidžiamos jo nuosavybės teisės, bet ir imperatyvios įstatymų nuostatos. Nors trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso didžioji dalis žemės sklypo, tačiau jis nebuvo informuotas nei apie vienÄ bendrijos organizuotÄ susirinkimÄ , kuriame buvo sprendžiami klausimai, susiję su jam priklausančio turto disponavimu. Nei vienam iÅ¡ bendrijos priimtų nutarimų jis nepritaria.

7. Trečiasis asmuo R. L. V. nurodė, kad bendrija, vykdydama savo veiklÄ , nesivadovavo jos veiklÄ reglamentuojančiais įstatymais. PrieÅ¡tarauja 2015 m. kovo 3 d. protokolo sprendimams, jie yra neteisėti. Naudojimosi tvarka nėra nustatyta, kaip to reikalauja įstatymai. Neteisėtai pastatytos terasos su pastogėmis bei aptvertos tvoros pažeidžia ne tik žemės savininkų, bet ir butų savininkų teises, nes tai yra teisiÅ¡kai nesuderinti statiniai, kuriais iÅ¡darkomas namo fasadas bei trukdoma apeiti aplink namÄ eksploataciniais sumetimais, esant gaisro pavojui ar kt. nelaimių atvejais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančiais Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalį, 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimo nutarimÄ bei 2015 m. kovo 3 d. Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų bendrijos susirinkimo nutarimÄ ;

įpareigojo atsakovus M. T. ir M. T., N. A. paÅ¡alinti prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų, esančių (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai pastatytÄ 4,6 m. pločio, 4,30 m. ilgio terasÄ su stogu ir iÅ¡ardyti terasos pamatus bei paÅ¡alinti įrengtÄ tvorÄ ir medelius, kuriais užtverta žemė prie gyvenamojo namo, o atsakovus I. U. ir I. U. – paÅ¡alinti prie jiems priklausančio 12 buto, esančio (duomenys neskelbtini)., savavaliÅ¡kai pastatytÄ terasÄ , atsakovę R. Ž. įpareigojo paÅ¡alinti prie jai priklausančio 14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai pastatytÄ 2,4 m. aukščio pertvarÄ (tvorÄ ) bei sklypo vidinėje dalyje savavaliÅ¡kai pasodintus medelius, kuriais užtvertas apėjimas aplink gyvenamÄ jį namÄ ; nustatė atsakovams 3 mėnesių terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini); atsakovams neįvykdžius sprendimo per 3 mėnesių terminÄ , pripažino ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas;

įpareigojo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkÄ M. T. įleisti ieÅ¡kovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikÅ¡telės vartų GPS sistemÄ Ä¯vesti ieÅ¡kovų duomenis, užtikrinant nenutrÅ«kstamÄ galimybę patekti į jiems priklausantį sklypÄ ; atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminÄ ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimÄ , pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos kliūčių paÅ¡alinimo veiksmus patiems, pripažino ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas;

įpareigojo atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijÄ ir M. T. netrukdyti ir leisti ieÅ¡kovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡tele – pagal atsakovų pateiktÄ Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡planavimo schemÄ M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. 9 ir 9, o ieÅ¡kovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. 11;

5. priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)“, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A. bylinėjimosi išlaidas ieškovams bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

9. Teismas nustatė, kad priimant 2015 m. kovo 3 d. nutarimÄ dėl bendros žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ieÅ¡kovai nebuvo buto savininkais, įrodymų, kad jie buvo tinkamai supažindinti su priimtais nutarimais, nėra pateikta. 2015 m. gruodžio 20 d. vykusiame žemės ir butų savininkų susirinkime ieÅ¡kovai nedalyvavo, apie tokį susirinkimÄ jiems nebuvo praneÅ¡ta. Byloje pateiktas ieÅ¡kovo D. T. 2017 m. rugpjūčio 21 d. praÅ¡ymas Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui pateikti visus bendrijos susirinkimo protokolus, praneÅ¡imus apie namo butų ir kitų patalpų savininkams dėl susirinkimo. 2017 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame susiraÅ¡inėjime tarp ieÅ¡kovo D.

T. ir bendrijos pirmininko nurodyta, kad ieÅ¡kovas negavo nei vieno atsakymo į jo paklausimus. Byloje nėra duomenų, kad su priimtu nutarimu buvo supažindinti visi ginčo žemės savininkai ar butų savininkai. Kad ieÅ¡kovams, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkams, nebuvo žinoma apie susirinkime priimtus sprendimus, įrodo ir į bylÄ pateiktas 2017 m. gruodžio 1 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus raÅ¡tas, kuriuo Kauno rajono savivaldybės administracija įpareigojo bendrijos pirmininkÄ pateikti savininkams iÅ¡samiÄ informacijÄ apie bendrijos organų priimtus sprendimus.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas D. T. ne kartÄ kreipėsi raÅ¡tu į bendrijos pirmininkÄ , praÅ¡ydamas pateikti visus susirinkimo protokolus ir priimtus nutarimus, tačiau tokių dokumentų nepateikė. Atsakovai, reikÅ¡dami praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad apie 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimuose priimtus nutarimus bÅ«tų tinkamai informuoti ieÅ¡kovai, todėl praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat atmestinas atsakovų argumentas, kad ieÅ¡kovai praleido vienerių metų terminÄ pretenzijoms reikÅ¡ti dėl neteisėtos statybos, kadangi apie ginčijamų nutarimų priėmimÄ , kad jie buvo žinomi ieÅ¡kovams, atsakovai neįrodė.

10. Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 3 d. žemės ir butų savininkų bendrijos susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Susirinkime buvo nutarta, kad namo gyventojai neprieštarauja, kad pirmų aukštų gyventojai ties butų langais įsirengtų terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras. Antrų trečių ir ketvirtų aukštų gyventojai naudojasi bendra 2 arų ploto žemes, skirta poilsio zonai. Visi bendrijos savininkai ir nariai sutinka ir neprieštarauja tokiai naudojimosi tvarkai.

IÅ¡ 2015 m. kovo 3 d. daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 21 dalyvis. Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino atsakovės atstovas, susirinkime dalyvavo 21 dalyvis, iÅ¡ jų - 10 bendrijos ir butų savininkų, 4 nariai, kurie turėjo butÄ , tačiau nebuvo bendrijos nariai, 7 nariai atstovaujami L. D., kuris pardavinėjo butus, o susirinkime nedalyvavo 3 žemės savininkai - A. M., M. G. ir UAB „Boker“. Atsakovės atstovas nurodė, kad Å¡iems asmenims buvo žinoma apie susirinkimÄ , tačiau jie neatvyko.

Trečiasis asmuo A. M. atsiliepime nurodė, kad nors jam priklauso 6 arai žemės sklypo, tačiau apie susirinkime priimtus nutarimus jis nebuvo informuotas. Teismo posėdyje patikslino, kad jo sutikimo apie galimybę įsirengti terasas ir automobilių aikštelę niekas neklausė. 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad visi bendrijos nariai sutinka ir neprieštarauja tokiai naudojimosi tvarkai. Atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, kad dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo pritarė visi žemės savininkai.

Kad 2015 m. kovo 3 d. susirinkime nedalyvavo žemės savininkai A. M., M. G. ir UAB „Boker“, patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovės atstovas.

11. Savininkų bendrijos susirinkime, įvykusiame 2015 m. gruodžio 20 d., buvo svarstytas klausimas dėl aikÅ¡telės įrengimo, UAB „MM Statyba“ darbų sÄ matos, pradinio įnaÅ¡o sumos aikÅ¡telės įrengimui. Susirinkime priimtas nutarimas UAB „MM Statyba“ darbų sÄ matÄ atmesti, įrengti 20 vietų automobilių stovėjimo aikÅ¡telę visų pageidaujančių asmenų ja naudotis bendromis lėšomis, prisidedant savo darbu, atskirai pirkti medžiagas, samdyti pavienius asmenis darbams atlikti.

Sutarta, kad asmenys, pageidaujantys statyti automobilius įrengtoje aikÅ¡telėje, sumoka pradinį įnaÅ¡Ä Å¡iems darbams už vienÄ vienetÄ 600,00 Eur, už dvi vietas – 900,00 Eur, o po darbų atlikimo patvirtinti bendrÄ darbų sÄ matÄ . Galutinis mokestis už atliktų darbų sÄ matÄ bus mokamas iÅ¡dalinant investuotų pinigų sumÄ lygiomis dalimis iÅ¡ 20 vnt. IeÅ¡kovai Å¡iame susirinkime nedalyvavo, nes jiems nebuvo praneÅ¡ta apie susirinkimÄ . IÅ¡ byloje pateikto 2015 m. gruodžio 20 d. dalyvių sÄ raÅ¡o nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 13 dalyvių.

Atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimu name yra 25 butai, susirinkime dalyvavo 13 dalyvių, iÅ¡ kurių 11 buvo bendrasavininkių. Å iuo atveju, nei ieÅ¡kovų, nei trečiųjų asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypo dalis, pritarimo Å¡iuo klausimu nėra. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko registro iÅ¡raÅ¡Ä priklauso eilei savininkų, kurie nėra bendrijos nariai, bei asmenims, kurie žemės sklype gyvenamajame name neturi butų ir kitų negyvenamųjų patalpų, ir Å¡ie asmenys yra neiÅ¡reiÅ¡kę pritarimo ir savo valios tokiam žemės sklypo naudojimui, kuris numatytas 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimų priimtuose nutarimuose.

Atsižvelgus, kad nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, Å¡is žemės sklypas savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ atsakovai neypatingiems I grupės statinių (terasų, tvorų) statybai žemės sklype, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo gauti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. IÅ¡ pateiktų 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimų protokolų dalyvių sÄ rašų matyti, kad visų žemės sklypo savininkų pritarimo Å¡iems nutarimams nėra.

12. Savininkų bendrijos susirinkime, įvykusiame 2017 m. gruodžio 23 d. buvo svarstomas klausimas dėl bendrijos narių naudojimosi automobilių aikÅ¡tele taisyklių pasitvirtinimo ir vietų nustatymo. Å iame susirinkime 3 punktu nutarta, kad 4 ir 19 butų savininkai naudojosi parkavimo vietomis, galutinai nepadengę sÄ matos, todėl 4 ir 19 butų parkavimo vietas perleisti naudotis 9 ir 11 butų savininkams, kadangi 9 ir 11 butų savininkai padengė iÅ¡laidas už įrengtas parkavimo vietas. Pradiniai įnaÅ¡ai 600,00 Eur 19 buto ir 900,00 Eur 4 buto bus grÄ Å¾inami butų savininkams į jų nurodytas banko sÄ skaitas. 1,4,16,18,19,23,25 butai turi teisę automobilių stovėjimo vietÄ Ä¯sirengti laisvame žemės sklypo, priklausančio daugiabučiam namui, plote, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo asmeninių lėšų, parengę teisės aktų reikalavimus atitinkantį naujos automobilių aikÅ¡telės projektÄ ir jį suderinę su kitais daugiabučio namo savininkais bendrijos susirinkime. 2017 m. gruodžio 23 d. namo savininkų bendrijos susirinkime dalyvavo 16 daugiabučio namo savininkų ir bendrijos narių, ieÅ¡kovai Å¡iame susirinkime nedalyvavo.

Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad ieÅ¡kovai D. T. 2016 m. kovo 25 d. bendrijai už vienÄ automobilio stovėjimo vietÄ sumokėjo 600,00 Eur, o M. R. 2016 m. kovo 25 d. už dvi automobilio vietas sumokėjo 900,00 Eur. Pagal Å¡iÄ sÄ matÄ buvo įrengta 20 vnt. automobilių stovėjimo vietų, kurių kaina yra 18 737,20 Eur, o vienos automobilio vietos kaina - 937,00 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad galutinė sÄ mata buvo patvirtinta 2016 m. birželio 1 d., tačiau kokio susirinkimo metu Å¡i sÄ mata buvo patvirtinta ir kaip praneÅ¡ta savininkams, bendrijos pirmininkas nurodyti negalėjo.

Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad dėl automobilio aikÅ¡telės reikėjo primokėti papildomai, ieÅ¡kovai nurodė, kad jokio praneÅ¡imo apie papildomÄ sumokėjimÄ nėra gavę. Bylos duomenimis ieÅ¡kovų sumokėti pinigai už automobilių vietas ieÅ¡kovams grÄ Å¾inti tik 2018 m. gruodžio 11 d., kas patvirtina, kad atsakovai sutiko, kad ieÅ¡kovai turi teisę naudotis automobilių stovėjimo aikÅ¡tele. Be to, nesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai ir nesant bendrasavininkių sutikimo, atsakovė neturėjo teisės perleisti automobilių stovėjimo vietų kitiems. 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d., 2017 m. gruodžio 23 d. 3 dalyje Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų susirinkimuose priimti nutarimai, kuriais nuspręsta dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, automobilių aikÅ¡telės įrengimo, automobilių parkavimo vietos perleidimo neužtikrina bendraturčių teisės nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, akivaizdžiai paneigia ieÅ¡kovų teisę laisvai patekti į valdomÄ turtÄ , tuo prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, dėl to pripažįstami negaliojančiais.

13. Nagrinėjamu atveju, naudojimosi tvarkos žemės sklypu n ustatyta n ėra, todėl nei viena iš bendro žemės sklypo dalių nėra priskirtina išimtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui. Dėl to visi su žemės sklypo naudojimu ir valdymu susiję klausimai privalo būti sprendžiami visų bendraturčių sutarimu. 2017 m. rugpjūčio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-17-49 antstolė R. S. konstatavo faktines aplinkybes adresu (duomenys neskelbtini), kad sklypas aptvertas žalios spalvos metalinio tinklo tvora.

Nuo namo pietrytinio kampo iki tvoros, juosiančios sklypÄ , ant kurio stovi namas, užtverta metalinio tinklo tvora su vartais. Kitoje užtvaros pusėje pasodintos tujos. Prie Å¡iaurinės namo sienos pastatyta įstiklinta terasa. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gegužės 5 d. raÅ¡te nurodė, kad viso sklypo perimetru 2015 m. pastatyta tvora su 5 m. pločio įvažiavimo į sklypÄ vartais, tvoros aukÅ¡tis yra nuo 1,60 m iki 1,80 m. Prie 14 buto pirmame aukÅ¡te R.

Ž. įrengė 25 m² ploto, 2,5 m aukščio stoginę ir 15 m² ploto medžio lentų aikÅ¡telę su 2,4 m. aukščio pertvara. M. T. įrengė 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio balkonÄ su stogu, pamatus terasai prie buto Nr.

3. Tvora, stoginė, pertvara, balkonai priskiriama I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kurių statybai neprivaloma rengti projekto, tačiau statybai privaloma gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ žemės savininkų raÅ¡ytinį pritarimÄ . Taigi, pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , I grupės nesudėtingų statinių statybai nėra privaloma gauti statybai leidimÄ , tačiau turi bÅ«ti žemės savininkų raÅ¡ytinis pritarimas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovams M. ir M. T. bendrai priklauso 120 kv. m. žemės sklypo, atsakovei R. Ž. priklauso 133 kv. m. žemės sklypo, I. ir I. U. priklauso 45 kv. m žemės sklypo, kuriems dar priklauso ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. IÅ¡ byloje esančio iÅ¡ 2015 m. kovo 3 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), protokolo ir pridedamo dalyvių sÄ raÅ¡o matyti, kad susirinkime nedalyvavo žemės savininkai A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“, kuriems nuosavybės teise priklauso didesnė žemės sklypo dalis (A.

M. – 623 kv. m, I. S. (M.) –178 kv. m, UAB „Žemės matavimai“ 3/25 dalis žemės sklypo). Taigi, 2015 m. kovo 3 d. vykusiame susirinkime priimtam nutarimui nebuvo gauti visų žemės savininkų sutikimai dėl bendros žemės naudojimosi tvarkos nustatymo. Ä® bylÄ yra pateiktas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), projektas, kuriame numatyti terasų dydžiai yra 6-9 kv. m. Atsakovų pirmame aukÅ¡te įrengtos terasos yra ženkliai iÅ¡didintos, jos yra nuo 20 kv. m. iki 25 kv. m., neatitinka namo projekto reikalavimų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad prie namo aptverta teritorija ir įrengti varteliai tik dėl vaikų ir gyvÅ«nų saugumo, varteliai užrakinti tik kabliuku, todėl pro juos gali praeiti visi norintys. Nors kitiems bendraturčiams iÅ¡lieka fizinė galimybė praeiti minėta žemės sklypo dalimi, tačiau statinių pobÅ«dis ir jų konstrukcijos lemia, jog realus Å¡ios žemės sklypo dalies naudojimas kitais tikslais praktiÅ¡kai yra neįmanomas, t. y. apeiti aplink namÄ eksploataciniais sumetimais, esant gaisro pavojui ar kitų nelaimių atvejais.

Nesant visų žemės sklypo bendraturčių ir gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, atsakovai neturėjo teisės bendrame žemės sklype užimti jiems nepriklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį ir prie gyvenamojo namo įsirengti terasas su stoginėmis, apsitverti žemės sklypo dalis. Tokiu bÅ«du iÅ¡ dalies užstatė bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo dalį, o dėl tokių atsakovų veiksmų buvo apsunkinta ir pažeista kitų bendraturčių teisė naudotis žemės sklypu.

Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad bendrasavininkai sutiko ir leido iÅ¡didinti terasas nuo 6-9 kv. m iki 20 kv. m ir 25 kv. m. Tokia situacija iÅ¡ esmės neatitinka sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros, jų kooperavimosi, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Todėl ieÅ¡kovų reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytos statybos padarinius, esančius (duomenys neskelbtini), tenkintinas.

14. IeÅ¡kovai praÅ¡o įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgus, kad artėja žiemos sezonas, kurio metu nebÅ«tų racionalu ir protinga persodinti medelius, bÅ«tų apsunkinti terasų ir stoginių iÅ¡ardymo darbai, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu nustatytinas 3 mėnesių terminas sprendimo įvykdymui. 15. 2017 m. gruodžio 23 d. bendrijos narių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kurio 3 dalyje nutarta, jog ieÅ¡kovai, kaip 4 ir 19 butų savininkai, naudojosi parkavimo vietomis galutinai nepadengę sÄ matos.

Kadangi naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, nei viena iÅ¡ bendro žemės sklypo dalių negali bÅ«ti priskirtina iÅ¡imtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui. Å iuo atveju ieÅ¡kovams M. R. ir M. M. R. priklauso 1/25 žemės sklypo dalis, o J. T. ir D. T. – 30/2225 žemės sklypo dalis, todėl jų teisės patekti į ginčo žemės sklypÄ negali bÅ«ti apsunkintos. Byloje pateikti net keli D. T. elektroniniai laiÅ¡kai, skirti bendrijos pirmininkui, kuriuose jis nurodo, kad iÅ¡ jam priklausančio telefono numerio yra užblokuota bendrų įvažiavimo į daugiabučio kiemÄ vartų prieiga, taip pat elektroninis laiÅ¡kas (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijai.

Minėti įrodymai pagrindžia ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, todėl tenkintinas ieÅ¡kinio reikalavimas įleisti ieÅ¡kovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikÅ¡telės vartų GPS sistemÄ Ä¯vesti ieÅ¡kovų duomenis, užtikrinant nenutrÅ«kstamÄ galimybę patekti į jiems priklausantį sklypÄ . Atsakovui neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytÄ terminÄ ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimÄ , ieÅ¡kovams pripažintina teisė atlikti tuos kliūčių paÅ¡alinimo veiksmus patiems, be to, ieÅ¡kovams pripažintina teisė atlikti tuos veiksmus patiems, kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas.

16. Pripažinus, kad 2017 m. gruodžio 23 d. susirinkimo nutarimo 3 dalį negaliojančia, laikytina, kad ieÅ¡kovai pilnai sumokėjo už tris automobilio stovėjimo vietas, todėl atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija ir M. T. įpareigotini netrukdyti ir leisti ieÅ¡kovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡tele pagal atsakovų pateiktÄ Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡planavimo schemÄ â€“ M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. 9 ir 9, o ieÅ¡kovams D. T. ir J. T. pažymėta vieta Nr. 11.

17. IeÅ¡kovai valstybei sumokėjo 451,00 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinio padavimÄ , taip pat pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad juos procese atstovaujančiai advokatei sumokėjo 3 000,00 Eur. Å is užmokestis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Ä®sakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo, pakeitimo“ patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl patenkinus pagrindinius patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ atsakovų.

IeÅ¡kovų patikslintus ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ esmės tenkinus, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteisiamos 302,69 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra iÅ¡ atsakovų Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A., po 43,24 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 18. Atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija, M. T., M. T., R. Ž., I. U. ir I. U. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), sav. savininkų bendrijos susirinkimo nutarimus pripažino negaliojančiais jau vien tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovai neturėjo teisės ginčyti Å¡ių nutarimų. IeÅ¡kovai M. R. ir M. M. R. bei D. T. ir J. T. bendrijos nariais tapo tik 2017 metais. Å ių nutarimų priėmimo metu jie neturėjo jokių nuosavybės teisių, nebuvo bendrijos nariais, o bendrijos priimtų nutarimų sprendiniai jau buvo įgyvendinti iki jiems įsigyjant nuosavybės teises ir visÄ tai buvo matomi ir žinomi ieÅ¡kovams.

IeÅ¡kovams įsigijus nuosavybę, visos teisės ir pareigos jiems perėjo iÅ¡ buvusių butų savininkų. IeÅ¡kovai neįrodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai vieÅ¡ajam interesui ginti yra pareikÅ¡ti, įgyvendinant jiems įstatymu suteikta kompetencijÄ . Teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino ir dėl jų nepasisakė. 1.2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino senaties eigÄ ieÅ¡kinio reikalavimams pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovai yra praleidę senaties terminÄ ginčyti bendrijos priimtus nutarimus. IeÅ¡kovai žinojo apie bendrijos priimtus nutarimus ir juos vykdė.

IeÅ¡kovai dar iki kreipiantis į teismÄ Å¾inojo apie 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. priimtus protokolus, todėl praleido CK 4.85 str. 9 dalyje numatytÄ 6 mėnesių senaties terminÄ bei praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytÄ 3 mėnesių senaties terminÄ . Kadangi atsakovai prašė taikyti senatį CK 1.126 str. 2 d, todėl teismui buvo pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi. 1.3. Teismas netinkamai nustatė ir darė nepagrįstas iÅ¡vadas, kokiu pagrindu buvo įrengtos terasos, tvorelės bei pasodinti medeliai.

Teismas netinkamai sprendė, kad ieÅ¡kovai tariamai nežinojo apie sprendimus, nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad susirinkimai bÅ«tų nevykę ar kad netinkamai bÅ«tų informuoti suinteresuoti asmenys. Teismas suabsoliutino bendrijos pareigÄ Ä¯rodinėti, ar visi bendraturčiai apie rengiamus susirinkimus ir priimamus sprendimus žinojo. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad nėra prievolės dalyvauti rengiamuose susirinkimuose, atvyksta ir juose dalyvauja pageidaujantys asmenys, o priimtų sprendimų pagrįstumui turi tik balsavusių asmenų skaičius.

Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos protokolai yra teisėti, todėl negali bÅ«ti nuginčyti. 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. kovo 17 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir bÅ«tų savininkų visuotiniame susirinkime tiek bÅ«tų savininkai, tiek žemės sklypo bendrasavininkai susitarė dėl bendro žemės sklypo naudojimo. IeÅ¡kovams įsigijus nuosavybę vėliau, visos teisės ir pareigos jiems perėjo iÅ¡ buvusių butų savininkų. 1.4. Teismas privalėjo taikyti atsakovų praÅ¡omÄ senaties terminÄ dėl statybos padarinių Å¡alinimo.

Atsakovai prašė teismo taikyti senaties terminÄ , numatytÄ Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkte, ir nurodė, kad ieÅ¡kovai yra praleidę 1 metų terminÄ . Teismas, atmesdamas šį praÅ¡ymÄ , nepagrįstai ir neargumentuodamas nurodė, kad atmestinas atsakovų argumentas, kad ieÅ¡kovai praleido vienerių metu terminÄ pretenzijoms reikÅ¡ti dėl neteisėtos statybos, kadangi atsakovai neįrodė, kad apie ginčijamų nutarimų priėmimÄ buvo žinoma ieÅ¡kovams. Pačių ieÅ¡kovų pateiktas 2015 m. liepos 24 d.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atliktas patikrinimo aktas patvirtina, kad terasos, stoginės, pasodinti medeliai, įrengtos tvorelės ir pan., kuriuos ieškovai prašo pašalinti kaip neteisėtos statybos padarinius, yra įrengti 2015 metų pavasarį, t. y. dar iki minėto akto išdavimo, ieškovams dar net neįgijus nuosavybės teisių. Byloje nebuvo ginčo dėl tariamos neteisėtos statybos momento, nebuvo ginčo, kad ieškovai, įsigydami nuosavybės teises, šiuos statinius matė ir su viskuo sutiko.

Tai patvirtino ir ieÅ¡kovas 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu. IeÅ¡kovai, kaip bendrasavininkai, iki ieÅ¡kinio teismui dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo padavimo dienos nesikreipė su pretenzijomis dėl tariamai pažeistų jų teisių, todėl laikytina, jog ieÅ¡kovai tokiÄ savo teisę prarado ir netenka teisės reikalauti, jog atsakovai nugriautų tariamai neteisėtus statinius. 1.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai privalo paÅ¡alinti terasas, stogines, tvoreles bei medelius.

Tenkindamas šį ieÅ¡kovų reikalavimÄ , teismas iÅ¡imtinai rėmėsi aplinkybe, kad nebuvo gauti visų bendraturčių sutikimai. Visi savininkai, tiek bÅ«tų, tiek žemės bendraturčiai buvo kviečiami į visus bendrijos susirinkimus. PrieÅ¡taravimų ar pretenzijų dėl sprendimų niekada nebuvo gauta. Terasos padidinimas yra neesminis nukrypimas nuo projekto. Gyvenamasis namas nėra iki Å¡iol užbaigtas, kaip pilnai įvykdyta statyba, todėl yra įmanoma pastato projektinės dokumentacijos korekcija.

Nėra pažeisti jokie prieÅ¡gaisriniai reikalavimai. Teismas sprendime nepasisakė, kur ir kokia dalis terasų yra neteisėta. Teismas įpareigojo atsakovus paÅ¡alinti terasas pilna apimtimi, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovai privalo nugriauti ir tai, kas numatyta gyvenamojo namo projekte. Teismas netinkamai vertino oficialius valstybės institucijos aktus. 2015 m. liepos 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius atliko patikrinimÄ ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad, nenustačius sklype ir name savavaliÅ¡kų statybų fakto, skundo nagrinėjimas nutraukiamas. 2017 m. rugpjūčio 14 d.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas antrÄ kartÄ atliko patikrinimÄ ir pateikė iÅ¡vadÄ tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ . Atsižvelgus, kad 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. kovo 17 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir bÅ«tų savininkų susirinkimuose (protokoluose) buvo gauti bendraturčių sutikimai, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijų iÅ¡vadas, į tai, kad visų ginčijamų statinių statybos darbai yra teisėti, teismui nebuvo pagrindo ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo tenkinti.

Teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino minėtų aplinkybių. Konstatuodamas neteisėtÄ statybÄ ir įpareigodamas nugriauti ginčo statinius, teismas neatsižvelgė į ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , neįvertino, kad iki ieÅ¡kovams įsigijus nuosavybę statybos darbai buvo įgyvendinti, kad atsakovai ginčo statiniais naudojasi 4 metus. Be to, sprendžiant dėl ginčo statinių statybos teisėtumo, neatsižvelgta į norminius statybos teisės aktus, galiojusius ginčo statinių statybos metu. 1.6.

Teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo patekti i ginčo žemės sklypÄ ir naudojimosi įrengta stovėjimo aikÅ¡tele, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovų deklaratyvius teiginius, jog jiems yra apribota galimybė patekti į žemės sklypÄ , jog kiemo vartai neaktyvÅ«s jiems skambinant GPS pagalba. IeÅ¡kovų raÅ¡yti elektroniniai laiÅ¡kai, nepagrįsti skundai nepatvirtina jų teisių suvaržymo. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡sprendė ir tariamÄ /galimÄ ateities klausimÄ .

Teismas tenkino perteklinį reikalavimÄ ir ne retrospektyviniu (praeities), o perspektyviniu (ateities) aspektu, ir nustatė, kad ateityje vėl užblokavus įvažiavimÄ , pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos kliūčių paÅ¡alinimo veiksmus patiems, kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas. Tokiu bÅ«du teismas, pažeisdamas CPK 267 straipsnį, priėmė sÄ lyginį sprendimÄ , dėl sÄ lygų, kurių gali nebÅ«ti. 1.7. Teismas visiÅ¡kai nevertino, jog gyvenamojo namo projekte yra suprojektuota ir numatyta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė 23 automobiliams.

Ieškovai jiems žinomo 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir būtų savininkų visuotinio susirinkimo nutarimo protokolo pagrindu nesumokėjo likusių pinigų už įrengtas automobilių stovėjimo vietas, todėl 2017 m. gruodžio 23 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir būtų savininkų visuotinio susirinkimo nutarimo protokolo 3-iu punktu buvo teisėtai ir pagristai nuspręsta 4 ir 19 butų parkavimo vietas perleisti naudotis 9 ir 11 butų savininkams, kurie padengė išlaidas už įrengtas parkavimo vietas.

Pradiniai įnaÅ¡ai yra grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams. Teismas dėl Å¡ių argumentų ir esančių raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡ esmės nepasisakė, o tenkinus ieÅ¡kinio dalį dėl parkavimo vietų grÄ Å¾inimo, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovams teismo sprendimas suteikia teisę neatlygintinai, visiÅ¡kai neprisidėjus prie parkavimo vietų įrengimo, jomis naudotis. Be to, 2017 m. gruodžio 23 d. protokolo 3 dalis negalėjo bÅ«ti pripažinta pilnai negaliojančia, kadangi ji liečia ir kitus bendrijos narius, kurie su protokolo dalimi sutiko ir neprieÅ¡taravo.

19. IeÅ¡kovai M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Atsiliepime nurodė, kad teismas objektyviai ir iÅ¡samiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, taikė bei aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Atsakovai iÅ¡ esmės pažeidė CK 1.137 straipsnio nuostatas, piktnaudžiavo teise. IeÅ¡kovai, bÅ«dami gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), butų ir žemės sklypo savininkais, turėjo teisę ginti savo pažeistas teises ir reikÅ¡ti reikalavimus dėl 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Å ie susirinkimo nutarimai yra niekiniai nuo jų priėmimo momento, tačiau Å¡ie nutarimai dar buvo ginčyti ir dėl procesinių pažeidimų, prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymų normoms. FaktiÅ¡kai tiek įgyjant nuosavybę, tiek Å¡iuo metu nėra nustatyta jokia konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Atsižvelgus, kad Å¡is žemės sklypas savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ atsakovai neypatingiems I grupės statinių (terasų, tvorų) statybai žemės sklype privalėjo gauti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimus.

IÅ¡ pateiktų 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimų protokolų dalyvių sÄ rašų matyti, kad ne tik nėra visų žemės sklypo savininkų pritarimo ar sutikimo tokių statinių statybai, tačiau protokoluose aptarta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų, nėra pateiktas žemės sklypo planas, ji nėra nustatyta notarine forma bei yra pažeidžianti žemės sklypo savininkų interesus. IeÅ¡kovai gina ne vieÅ¡Ä jį interesÄ , bet kreipėsi į teismÄ dėl imperatyvioms įstatymų normoms prieÅ¡taraujančių bendrijos protokolų nutarimų, kurie pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises, pripažinimo negaliojančiais.

Bendrijos protokolų nutarimai, vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, pripažinti negaliojančiais, nes buvo pažeistos CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.85 straipsnio, 1.137 straipsnio, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisės ir interesai, dėl ko nutarimai laikyti neteisėtais, nepagrįstais ir prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymų normoms. Ieškovai nėra praleidę termino ginčyti Bendrijos nutarimus.

Tiek apie 2015 m. kovo 3 d., tiek apie 2015 m. gruodžio 20 d. protokolų priėmimÄ ieÅ¡kovai sužinojo tik atsakovams pateikus atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, t. y. 2018 m. kovo 28 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iems protokolams ginčyti yra nesuėjęs. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. liepos 24 d. raÅ¡tas buvo adresuotas ne ieÅ¡kovams, o R. V.. IeÅ¡kovai Å¡io dokumento 2015 m. neturėjo, tuo metu jie dar nebuvo butų ir žemės savininkais. IÅ¡ Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. gavo raÅ¡tÄ , kuriame buvo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl skundo, tačiau raÅ¡te nebuvo kalbama apie 2015 m. nutarimus, prie iÅ¡vadų jie nebuvo pridėti.

Be to, nei viena Statybos įstatymo ar kita norma nenumato jokio vienerių metų senaties termino. IeÅ¡kovai apie ginčijamus bendrijos susirinkimo nutarimus sužinojo tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme. Atsakovai, reikÅ¡dami praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimuose priimtus nutarimus ieÅ¡kovai buvo tinkamai informuoti, todėl praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį pagrįstai buvo atmestas.

21. Teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl įpareigojimo atsakovus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai pastatytos statybos padarinius. Nėra nustatyta konkreti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, nė viena iÅ¡ bendro žemės sklypo dalių nėra priskirtina iÅ¡imtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui, dėl to visi su žemės sklypo naudojimu ir valdymu susiję klausimai privalo bÅ«ti sprendžiami visų bendraturčių sutarimu. Statinys bendrame žemės sklype turi bÅ«ti statomas taip, kad ne tik atitiktų teisės normose nurodytus reikalavimus, bet ir nepažeistų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų.

Dėl atsakovų savavaliÅ¡kų veiksmų buvo sumažintas žemės sklypo plotas, padidintas jo užstatymas, tapo neįmanoma apeiti aplink daugiabuti namÄ , nors toks praėjimas yra numatytas pagal žemės sklypo planÄ bei yra privalomas pagal prieÅ¡gaisrinių reikalavimų taisykles. Tvora, stoginė, pertvara, balkonai priskiriami I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kurių statybai neprivaloma rengti projekto, tačiau statybai privaloma gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ - žemės savininkų raÅ¡ytinį pritarimÄ , kurio Å¡iuo atveju nebuvo. 2015 m. kovo 3 d. protokole nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ieÅ¡kovams neperėjo iÅ¡ buvusių savininkų, nes ji nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta ir nebuvo patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka. 2015 m. kovo 3 d. protokolas ir jo nutarimai priimti atbuline data, klastojant net 8 balsus, kas pažeidžia sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, bendrijos sprendimų priėmimo tvarkÄ . 2015 m. gruodžio 20 d. ieÅ¡kovai jau buvo butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkai, tačiau nei apie organizuojamÄ susirinkimÄ , nei apie priimtÄ protokolÄ nebuvo informuoti, nedalyvavo susirinkime ir su protokolu nebuvo supažindinti.

Bendrijos protokolų nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, bendrijos įstatams, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, pažeista jų suÅ¡aukimo ir praneÅ¡imo apie susirinkimo laikÄ tvarka, todėl pagrįstai buvo pripažinti negaliojančiais pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį.

22. Teismas, konstatavęs ieÅ¡kovų teisių pažeidimus, įpareigojo atsakovus leisti ieÅ¡kovams įvažiuoti į žemės sklypÄ ir leisti naudotis įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡tele. Teismas pagrįstai nurodė, kad, kadangi naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, todėl nei viena iÅ¡ bendro žemės sklypo dalių negali bÅ«ti priskirtina iÅ¡imtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovai yra sumokėję visÄ kainÄ už automobilio tris vietas, o bendrijai nesuteikta kompetencija ir teisė disponuoti bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu.

Nesant nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo, bendrija neturėjo teisės perleisti automobilių stovėjimo vietų kitiems. Teismas pagrįstai sprendė, jog butų savininkų susirinkime priimti nutarimai neužtikrina bendraturčių teisės nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Byloje nėra duomenų, kad kiti butų savininkai bÅ«tų mokėję kitokias sumas už aikÅ¡telės įrengimÄ . Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad dėl automobilio aikÅ¡telės reikėjo primokėti papildomai.

IeÅ¡kovai nėra gavę nei vieno praneÅ¡imo apie papildomÄ sumokėjimÄ .

23. Trečiais asmuo A. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

24. Atsiliepime nurodė, kad klausimai, susiję su disponavimu žemės sklypu, turėjo būti priimti ne bendrijos narių balsų dauguma, tačiau visų žemės sklypo bendraturčių sutikimu. Nors protokoluose priimti sprendimai yra dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio didelė dalis priklauso A. M., jis niekada nėra davęs sutikimo nei terasų, nei aikštelės, nei kitų statinių statymui. Jis nėra dalyvavęs nei viename bendrijos susirinkime, apie juos jam nebuvo pranešta.

Bendrijos nariai disponavo jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, nesant jo sutikimui ir be jo žinios. IeÅ¡kovų ginčijamais nutarimais yra pažeidžiamos ne tik jo nuosavybės teisės, bet ir imperatyvios įstatymų nuostatos. Nei vienam iÅ¡ bendrijos priimtų nutarimų jis nepritaria. Dėl neteisėtų atsakovės sprendimų ir neteisėtų atsakovų veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai - sumažintas naudingas žemės sklypo plotas, padidintas jo užstatymas, kas reiÅ¡kia, kad buvo pažeistos, suvaržytos jo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ .

Ginčo žemės sklypo dalis jam nuosavybės teise priklauso nuo 2009 m., todėl atsakovams neabejotinai turėjo būti žinoma, kad jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių stovėjimo aikštelės, terasų įsirengimui nepakako. Atsakovai naudojasi jam priklausančia žemės sklypo dalimi neatlygintinai., todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 25.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos visuotinių susirinkimų nutarimų teisėtumo, ieškovams prašant nutarimus pripažinti negaliojančiais, kaip priimtus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pašalinti savavališkos statybos padarinius bei apginti bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Dėl faktinių bylos aplinkybių 27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė šias ginčo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes: - ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai.

Daugiabučiame name yra 25 butai. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija įsteigta 2012 m. spalio 1 d. IÅ¡ pateiktų bendrijos narių sÄ rašų nustatyta, kad 2015 m. kovo 3 d. bendrijoje buvo 10 narių; 2015 m. gruodžio 20 d. – 13 narių. Bendrijos įstatuose (patvirtinti 2017 m. spalio 17 d. susirinkime, įregistruoti Juridinių asmenų registre 2017 lapkričio 9 d.) numatyta, jog bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu ir jame gali bÅ«ti priimami sprendimai, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, pakartotiniame susirinkime – daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių narių (įstatų 35 p.); bendrijos susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vienÄ balsÄ , o visų daugiabučio namo savininkų susirinkime, kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektų pastate (įstatų 37 p.).

Bendrijos įstatų (Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. spalio 1 d.) 5.2 punkte buvo numatyta, kad susirinkimo šaukimo, balsavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatyme; - prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) yra suformuotas 2 225 kv. m žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims.

Nekilnojamojo turto registre įregistruota nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (įrašai nuo 2009 m. gegužės 14 d.) ; - ieškovams M. R. ir M. M. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) antrajame aukšte bei 1/25 dalis (89 kv.

m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. spalio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; - ieškovams J. T. ir D. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 19 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trečiajame aukšte bei 30/2225 dalių (30 kv.

m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. gruodžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; - atsakovams M. T., M. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmajame aukšte bei 90/2225 dalių (90 kv.

m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 26 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. rugsėjo 17 d. pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, taip pat butas Nr. 21 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trečiajame aukšte. Turtas įgytas 2015 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovui M. T. nuosavybės teise taip pat priklauso 30/2225 (30 kv.

m) dalių šio žemės sklypo. Turtas įgytų 2017 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; - atsakovams I. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 12 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmajame aukšte, įgytas 2010 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o taip pat I. U., I. U. bendrosios jungtinės asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/445 dalys (45 kv.

m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. gegužės 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; - atsakovei R. Ž. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmajame aukšte bei 133/2225 dalys (133 kv.

m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys(duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2010 m. rugsėjo 30 d. pirkimo pardavimo sutarties ir 2012 m. vasario 7 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos, bei 2015 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; - atsakovui N. A. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trečiajame aukšte bei 44/2225 dalys (44 kv.

m) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. balandžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmajame aukšte 2019 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu; - atsakovams M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U. priklausantys butai yra pirmajame daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) aukšte. Prie atsakovams M. T., M.

T. priklausančių butų Nr. 2 ir Nr. 3 yra pastatyta 4,6 m pločio ir 4,30 m ilgio terasa su stogu, įrengta tvora bei pasodinti medeliai. Prie atsakovams I. U. ir I. U. priklausančio buto Nr. 12 pastatyta terasa. Prie atsakovei R. Ž. priklausančio buto Nr. 14 buto yra pastatyta 2,4 m aukščio pertvarÄ (tvorÄ ) bei sklypo vidinėje dalyje pasodinti medeliai. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovai nėra praleidę ieÅ¡kinio senaties termino.

29. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.).

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pripažįstamos Å¡io termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (pvz., sunki asmens liga, gydymasis stacionarioje gydymo įstaigoje, gili senatvė, neraÅ¡tingumas ar kitos iÅ¡skirtinės svarbos aplinkybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008).

31. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

32. CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

33. Nagrinėjamoje byloje bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo nutarimai priimti 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino, nes 2015 m. kovo 3 d. vykusio susirinkimo metu nebuvo butų savininkai ir žemės sklypo bendraturčiai, su priimtais nutarimais nebuvo tinkamai supažindinti, o apie 2015 m. gruodžio 20 d. jiems nebuvo pranešta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia teismo išvada.

34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai nurodytame 2015 m. kovo 3 d. visuotiniame susirinkime nedalyvavo, nes nebuvo daugiabučio namo butų ir žemės sklypo bendraturčiai. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad apie 2015 m. kovo 3 d. visuotinį susirinkimÄ butų savininkams buvo praneÅ¡ta skelbimu, susirinkime dalyvavo dauguma bendrijos narių ir daugiau nei pusė namo bendraturčių (susirinkime dalyvavo 8 bendrijos nariai ir 11 butų savininkų arba 76 proc. bendraturčių).

Apie 2015 m. gruodžio 20 d. visuotinį susirinkimÄ butų savininkams buvo praneÅ¡ta skelbimu, susirinkime dalyvavo visi bendrijos nariai (13 narių). Apie kviečiamus visuotinius susirinkimus buvo praneÅ¡ta nustatytu laiku, vieÅ¡ai paskelbiant pirmosios ir antrosios laiptinės skelbimų lentoje (Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d., įstatymo redakcija galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.; bendrijos įstatų, galiojusių iki 2017 m. lapkričio 9 d. 10.1 p.).

35. IeÅ¡kovai M. R. ir M. M. R. butÄ ir dalį žemės sklypo įsigijo 2015 m. spalio 23 d. IeÅ¡kovai J. T. ir D. T. butÄ ir dalį žemės sklypo įsigijo 2015 m. gruodžio 8 d. IeÅ¡kovų pirkimo – pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Be to, ieÅ¡kovai įsigydami turtÄ , bÅ«dami atidÅ«s ir rÅ«pestingi, matė ir turėjo matyti, kad prie gyvenamojo yra pastatyti ginčo statiniai, pasodinti augalai. Tokiu bÅ«du senaties terminas ginčyti 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimÄ prasidėjo nuo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo dienos.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime priimtÄ nutarimÄ ieÅ¡kovai turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2016 m. kovo 25 d., kai mokėjo pradinius įnaÅ¡us automobilių aikÅ¡telės statybai. IeÅ¡kinį teismui ieÅ¡kovai pateikė tik 2018 m. vasario 14 d., taigi praleidę Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ bendrijos narių ir kitų bendraturčių 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. visuotinių susirinkimų nutarimams ginčyti (terminas ginčyti 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimÄ M. R. ir M. M. R. baigėsi 2016 m. balandžio 23 d., J. T. ir D. T. – 2016 m. birželio 8 d., o terminas ginčyti 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimo nutarimÄ ieÅ¡kovams baigėsi 2016 m. rugsėjo 25 d.) (CK 4.85 str. 9 d.).

37. Byloje nenustatyta svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , t. y. Å¡io termino eigos metu egzistavusių aplinkybių, kurios trukdė ieÅ¡kovams ginti savo pažeistas teises ir interesus. IeÅ¡kovų pateikti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovų ir bendrijos pirmininko susiraÅ¡inėjimÄ 2017 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, t. y. jau praėjus ieÅ¡kinio senaties terminui. Byloje nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovai dėl kokių nors priežasčių nebÅ«tų galėję susipažinti su priimtais susirinkimų nutarimais per ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl nėra pagrindo Å¡io termino atnaujinti.

38. Kaip minėta, ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl nustačius, kad senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių ir netikslinga jį atnaujinti, ieÅ¡kinio reikalavimai dėl susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmestini, kaip pareikÅ¡ti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų bendrijos 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimÄ , Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimo nutarimus atmestini, kaip pareikÅ¡ti praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

39. Nors yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ kai kuriems ieÅ¡kinio reikalavimams, tačiau toliau pasisakytina dėl Å¡alių ginčo esmės ir kitų ieÅ¡kinio reikalavimų.

40. IeÅ¡kovai kaip dalies žemės sklypo bendraturčiai, gindami savo pažeistas teises, pareiÅ¡kė negatorinį ieÅ¡kinį, reikalaudami paÅ¡alinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikÅ¡ti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, teigdami, jog negali naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje nesilaikant teisės aktų reikalavimų yra neteisėtai pastatyti atsakovams priklausantys statiniai, siekia, kad pastatytus statinius atsakovai nugriautų arba juos galėtų nugriauti ieÅ¡kovai atsakovų sÄ skaita, o taip pat netrukdytų naudotis įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡tele.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

42. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ieškovai turėjo tik įrodyti, kad jie yra žemės sklypo dalies, kurioje yra atsakovams priklausantys statiniai, savininkai, ir tokių statinių buvimas šioje žemės sklypo dalyje, atsakovams neturint teisės naudotis ta sklypo dalimi, pažeidžia ieškovų teises. Kad statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, kad atsakovai turėjo teisę naudoti žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti, turėjo įrodyti atsakovai. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

43. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai, atsakovai bei tretieji asmenys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Byloje taip pat nėra ginčo, kad 25 butų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) yra įsteigta bendrija, o tretieji asmenys A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“ neturi nuosavybės teisės gyvenamajame name ir yra tik žemės sklypo bendraturčiai. Dėl statinių griovimo ir augalų pašalinimo 44. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai įrodė, jog atsakovų pastatyti statiniai pažeidžia jų teises, nes buvo pastatyti neturint visų žemės savininkų sutikimų, pastatant statinius buvo sumažintas žemės sklypo plotas, atsakovų pirmajame aukšte įrengtos terasos yra padidintos, todėl neatitinka namo projekto reikalavimų.

Teismas pažymėjo, jog nors kitiems bendraturčiams ir iÅ¡lieka fizinė galimybė praeiti minėta žemės sklypo dalimi, tačiau statinių pobÅ«dis ir jų konstrukcijos lemia tai, jog realus Å¡ios žemės sklypo dalies naudojimas kitais tikslais praktiÅ¡kai yra neįmanomas t. y. apeiti aplink namÄ eksploataciniais sumetimais, esant gaisro pavojui ar kitų nelaimių atvejais, dėl to iÅ¡ dalies užstatydami bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo dalį, atsakovais tokiais veiksmais apsunkino ir pažeidė kitų bendraturčių teisę naudotis žemės sklypu.

45. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Å i nuostata įpareigoja bendraturčius įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų gali priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).

46. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybÄ leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. PrieÅ¡ iÅ¡duodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p.). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi bÅ«ti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytÄ statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų bÅ«ti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Tai reiÅ¡kia, kad statybos procedÅ«ros turi bÅ«ti organizuojamos taip, kad nebÅ«tų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedÅ«rų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių.

47. Pagal tuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 priedo 2 lentelę nurodyti ginčo statiniai priskiriami I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai; to neginčijo ir bylos šalys.

48. Byloje nustatyta, jog pastatas (duomenys neskelbtini) buvo rekonstruotas į gyvenamÄ jį namÄ pagal projektuotojos UAB „Šlamas ir architektai“ (projekto vadovas K. K.) parengtÄ projektÄ , 2008 m. gruodžio 19 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. GN-851, kuriame nurodyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (leidžiamos nuokrypos nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir jų kompensavimo priemonės nurodytos Å¡iame leidime.

Projekte buvo numatyta galimybė įrengti terasas, lodžijas, balkonus, kurių atramų pamatai iškeliami virš grunto, ir antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Byloje nenustatyta, kad buvo pažeisti projekte nurodyti reikalavimai. Iš byloje pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 24 d. rašto Nr. (15.30)-KL2-315 nustatyta, kad statiniai (stoginė, terasos, balkonai, pertvaros, tvoros) pastatytos dar iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo, o patikrinimo metu savavališkos statybos fakto nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų įrengtos terasos pirmame aukšte yra ženkliai išdidintos (nuo 20 kv. m iki 25 kv. m), ir neatitinka namo projekto reikalavimų, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

49. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai teigė, kad atsakovai prie jiems priklausančių butų pirmajame aukÅ¡te pastatė balkonÄ su stogu, terasas, stoginę, pertvaras ir tvoras neturėdami privalomo žemės sklypo bendraturčių sutikimo, bÅ«tino statant naujÄ nesudėtingÄ statinį.

50. Teisės aktai nereglamentuoja, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, kai jis yra bÅ«tinas. Bet kokiu atveju pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

51. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

52. Pagal tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio redakcijÄ (galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), o taip pat iki 2017 m. lapkričio 9 d. galiojusių bendrijos įstatų 5.2 punktÄ visuotinio susirinkimo kompetencijai taip pat buvo priskiriami klausimai dėl sprendimų priėmimo dėl bendrijos administravimo bÅ«do ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo, kt.

53. IÅ¡ byloje pateiktų bendrijos narių ir butų savininkų 2015 m. kovo 3 d. susirinkime dalyvavusių asmenų sÄ raÅ¡o ir bendrijos narių 2015 m. kovo 3 d. sÄ raÅ¡o nustatyta, jog susirinkime dalyvavo 9 iÅ¡ 10 bendrijos narių (iÅ¡skyrus R. L. V.) ir 10 butų savininkų, kurie kartu buvo ir žemės sklypo bendraturčiai. Å iame susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl bendros žemės sklypo tvarkos ir naudojimo tvarkos nustatymo ir priimtas nutarimas, kurį ginčija ieÅ¡kovai, kad namo gyventojai sutinka ir neprieÅ¡tarauja, kad pirmų aukÅ¡tų gyventojai ties butų langais įsirengtų terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras, žemės sklypus, esančius ties jų butų langais tvarko ir prižiÅ«ri savo lėšomis, naudoja savo reikmėms; antrų, trečių ir ketvirtų aukÅ¡tų gyventojai naudojasi bendra 2 arų ploto žemės dalimi, skirta poilsio zonai.

Visi bendrijos nariai ir savininkai sutinka ir neprieÅ¡tarauja tokiai naudojimosi tvarkai. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, bylos įrodymai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog buvo suteiktas ne abstraktus, o konkretizuotas bendraturčių sutikimas, t. y. ne sutikimas bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

54. Pažymėtina, kad 2015 m. kovo 3 d. susirinkime dalyvavo butų Nr. 4 ir Nr. 19, nagrinėjamu metu priklausančių ieÅ¡kovams, savininkai ir žemės sklypo bendraturčiai (V. G. ir MB RLTA atstovas T. P.), kurie taip pat sutiko, jog bÅ«tų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, o pirmų aukÅ¡tų gyventojai ties butų langais įsirengtų terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje 2015 m. spalio 23 d. tarp M. R., M. M. R. ir L. G. bei V. G., buvo nurodyta, jog yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) tvarka), o sutarties 6.1 punkte nustatyta, jog pirkėjai perima iÅ¡ pardavėjų žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , nustatytÄ 2013 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 928 ir kartu su bendraturčiais naudosis, valdys ir disponuos jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis bendrai vadovaudamiesi įstatymų reikalavimais bei sÄ Å¾iningumo principu.

55. Taip pat pažymėta, jog Å¡alių nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neterminuota ir privaloma bÅ«simiems sklypo savininkams. Pirkimo – pardavimo sutartyje, sudarytoje 2015 m. gruodžio 8 d. tarp MB RLTA, atstovaujamos T. P. ir D. T. bei J. T., taip pat buvo nurodyta, jog yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje pateikta ne pilna pirkimo – pardavimo sutarties kopija (nėra sutarties dalies nuo 5.2 iki 8.5 punkto), kuriuose labiau tikėtina, jog buvo numatyta pirkėjų pareiga perimti iÅ¡ pardavėjos nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ .

56. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 24 d. raÅ¡te Nr. (15.30)-KL2-315 nurodė, kad viso sklypo perimetru 2015 m. pastatyta tvora su 5 m pločio įvažiavimo į sklypÄ vartais, tvoros aukÅ¡tis yra nuo 1,60 m. iki 1,80 m. Prie 14 buto pirmame aukÅ¡te R. Ž. įrengė 25 kv. m ploto, 2,5 m aukščio stoginę ir 15 kv. m ploto medžio lentų aikÅ¡telę su 2,4 m. aukščio pertvara. M. T. įrengė 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio balkonÄ su stogu, pamatus terasai prie buto Nr.

3. Visi statiniai priskiriami I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kurių statybai neprivaloma rengti projekto. M. T. atlikti statybos darbai nekeičia esminių namo projekto sprendinių, kuriems iÅ¡duotas leidimas, todėl sklype ir name savavaliÅ¡kos statybos faktas nenustatomas. RaÅ¡te pažymėta, kad I grupės nesudėtingų statinių statybai privaloma gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ žemės savininkų raÅ¡ytinį pritarimÄ , ir nurodoma, jog dėl pažeistų interesų gynimo galima kreiptis į teismÄ , tačiau niekas dėl statybos į teismÄ nesikreipė.

57. Ä®vertinusi bylos įrodymų visetÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovai, įsigydami turtÄ Å¾inojo apie nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , matė jau pastatytus ginčo statinius, todėl bÅ«dami pakankamai rÅ«pestingi ir atidÅ«s, turėjo suprasti ir suprato, kokį turtÄ Ä¯sigyja, ir pretenzijų nuo pat turto įsigijimo momento atsakovams dėl pastatytų statinių ir pasodintų augalų nereiÅ¡kė.

58. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai neturi raÅ¡ytinių žemės sklypo bendraturčių – A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“ – sutikimų statinių statybai, nors pagal tuo metu galiojančio Statybos techniniu reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-410, galiojančios nuo 2011 m. liepos 1 d. redakcija) 33.1 punktÄ tai buvo privaloma.

59. Byloje šalys neginčija tos aplinkybės, kad žemės sklypo bendraturčiai A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“ atstovas nedalyvavo bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. kovo 3 d., kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir sutikimo pirmųjų aukštų gyventojams ties butų langais įsirengti terasas, pastoges, sandėliukus ir tvoras.

60. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad A. M. žemės sklypo 7/25 dalių savininku (bendraturčiu) yra nuo 2009 m. gegužės 22 d. (NTR įregistruota 2011 m. rugpjūčio 17 d.), UAB „Žemės matavimai“ žemės sklypo 3/25 dalies savininke (bendraturte) yra nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. (NTR įregistruota 2011 m. rugpjūčio 17 d.), I. S. (M.) žemės sklypo 2/25 dalies savininke (bendraturte) yra nuo 2009 m. gegužės 22 d. (NTR įregistruota 2009 m. liepos 8 d.).

Sprendžiant dėl žemės sklypo bendraturčių (A. M., I. S., UAB „Žemės matavimai“) sutikimų statyti ginčo statinius bendrÄ ja daline nuosavybės teise priklausančiame sklype, aktuali tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, įtvirtinusi, kad žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iÅ¡ Å¡iuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Kaip jau minėta, ginčo statiniai pastatyti 2015 m., tačiau jokių pretenzijų nei bendrijai, nei pirmųjų aukÅ¡tų savininkams M. T., M. T., I. U., I. U., N. A., R. Ž. nuo 2015 m. nereiÅ¡kė. Atkreiptinas dėmesys, jog I. S. 2018 m. birželio 12 d. pareiÅ¡kime teismui (pateiktame teismui 2018 m. birželio 20 d. kartu su atsakovų atsiliepimu į ieÅ¡kinį Nr. DOK-70421) iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ ir pritarimÄ 2015 m. kovo 3 d., 2015 m. kovo 17 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimuose priimtiems sprendimams.

Teisėjų kolegijos nuomone, bendraturčiams per vienerius metus nuo statybos pradžios nepareiÅ¡kus atsakovams jokių pretenzijų – pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ jų raÅ¡ytinis sutikimas nėra privalomas, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nesant visų žemės sklypo bendraturčių ir gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, atsakovai neturėjo teisės bendrame žemės sklype prie gyvenamojo namo įsirengti terasas su stoginėmis, apsitverti žemės sklypo dalį tvoromis.

61. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog nors dėl pastatytų statinių ir pasodintų augalų kitiems bendraturčiams iÅ¡lieka fizinė galimybė praeiti užtverta žemės sklypo dalimi, tačiau statinių pobÅ«dis ir jų konstrukcijos lemia tai, jog realus Å¡ios žemės sklypo dalies naudojimas kitais tikslais praktiÅ¡kai yra neįmanomas, t. y. apeiti aplink namÄ eksploataciniais sumetimais, esant gaisro pavojui ar kitų nelaimių atvejais, o kadangi statyba yra Å«kinė veikla, kuri iÅ¡ esmės keičia ne tik sklypo, kuriame statomas statinys, bet ir gretimų sklypų užstatymo bei galimos Å«kinės veiklos sÄ lygas, atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, taip apribojamos galimybės vėliau statyti tame pačiame sklype, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), todėl yra pažeidžiamos ieÅ¡kovų ir kitų bendraturčių teisės ir interesai.

Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

62. Atkreiptinas dėmesys, jog nei vienas kitas žemės sklypo bendraturtis (tame tarpe ir I. S., UAB „Žemės matavimai“), išskyrus ieškovus ir A. M., pretenzijų dėl ginčo statinių nereiškia. Byloje pateikti rašytiniai trečiųjų asmenų R. B., A. D., G. S., J. S., D. B., V. Č. ir P. Č., D. B., A. D. ir A. D., L. M., I. G., G. S., J. K., A. B. paaiškinimai (2018 m. balandžio 23 d. Nr. DOK-45738 ir 2018 m. liepos 9 d. Nr. DOK-77380), patvirtina visuotinio susirinkimo butų savininkų ir žemės sklypo bendraturčių sutikimus dėl ginčo statinių statybos ir augalų pasodinimo.

63. Byloje taip pat nustatyta, kad žemės ir butų savininkų bendrijos 2015 m. kovo 17 d. bendru sutarimu buvo nutarta, kad namo gyventojai aplinkÄ grÄ Å¾ina, sodina medelius, užsėja žole žaliÄ sias zonas, aptveria sklypÄ segmentine tvora, sumontuoja automatinius vartus, įėjimo vartelius. Susirinkime dalyvavo butų Nr. 4 ir Nr. 19, kurie nagrinėjamu metu priklauso ieÅ¡kovams, savininkai V. G. ir MB RLTA atstovas T. P.. IeÅ¡kovai Å¡io susirinkimo nutarimo dėl medelių sodinimo neginčijo, o taip pat neįrodinėjo, kad tokia statyba ir augalų sodinimas Å¡iame sklype nėra galima, kad dėl pastatytų statinių, užtvertos tvoros pasikeitė – sumažėjo ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalys ar pasikeitė jų paskirtis.

Juolab, kad iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktame antstolės R. S. 2017 m. rugpjūčio 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 106-17-49 esančių nuotraukų matyti, kad apeiti aplink namÄ galima įrengtais takeliais, praeinant pro įrengtus vartelius, praėjimai neužsodinti augalais, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nėra galimybės apeiti aplink namÄ jį eksploatuojant, esant gaisro pavojui ar kitų nelaimių atvejais.

64. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Taigi, nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai neįrodė savo teisių pažeidimo, nes byloje nėra įrodymų, kad statiniai pastatyti pažeidžiant kitus imperatyvius statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (iÅ¡skyrus reikalavimÄ turėti teisę statyti žemės sklype statinį), kad statytojai buvo nesÄ Å¾iningi, todėl įpareigojimas nugriauti ginčo statinius (terasas, iÅ¡ardyti terasos pamatus, pertvarÄ (tvorÄ ), paÅ¡alinti įrengtÄ tvorÄ ) bei paÅ¡alinti medelius, nebÅ«tų proporcinga priemonė ir jos taikymas pažeistų teisingumo principÄ , kadangi nebÅ«tų iÅ¡laikytas teisingas balansas, reikalaujantis užtikrinti maksimaliÄ ne tik žemės sklypo bendraturčių, bet ir sÄ Å¾iningų statinių statytojų teisių apsaugÄ .

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose, kuriose reiÅ¡kiamas negatorinis ieÅ¡kinys reikalaujant įpareigoti statytojus nugriauti pastatytus statinius, kurie buvo pastatyti neturint teisės naudoti žemės sklypus statiniams pastatyti ir naudoti, nustatytas žemės sklypų savininkų teisių pažeidimas tam tikrais atvejais gali bÅ«ti paÅ¡alintas ir neįpareigojant nugriauti statinių, bet Å¡alių susitarimu ar teismui nustatant servitutus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovams neįrodžius savo teisių pažeidimo, atsakovų apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimų atsakovams nugriauti ginčo statinius ir paÅ¡alinti medelius naikintinas ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų bendrijos 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimÄ , įpareigoti atsakovus paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytÄ terminÄ , pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas, t. y.

įpareigoti atsakovus M. T., M. T., N. A., paÅ¡alinti prie jiems nuosavybės teise priklausančio butų Nr. 2 ir Nr. 3 savavaliÅ¡kai pastatytÄ 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio terasÄ su stogu ir iÅ¡ardyti terasos pamatus, bei paÅ¡alinti įrengtÄ tvorÄ bei medelius, kuriais užtverta žemė prie gyvenamojo namo; įpareigoti atsakovus I. U. ir I. U. paÅ¡alinti prie jiems priklausančio buto Nr. 12 savavaliÅ¡kai pastatytÄ terasÄ ; įpareigoti atsakovę R. Ž. paÅ¡alinti prie jai priklausančio buto Nr. 14 savavaliÅ¡kai pastatytÄ 2,4 m. aukščio pertvarÄ (tvorÄ ) bei sklypo vidinėje dalyje savavaliÅ¡kai pasodintus medelius, kuriais užtvertas apėjimas aplink gyvenamÄ jį namÄ â€“ atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl naudojimosi žemės sklypu ir įrengta stovėjimo aikÅ¡tele 66. SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡kodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo bÅ«do, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto valdymÄ , naudojimÄ si juo bei disponavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

67. Byloje nustatyta, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. gruodžio 20 d., buvo svarstyta dėl automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimo ir nutarta įrengti 20 vietų automobilių stovėjimo aikÅ¡telę visų pageidaujančių asmenų ja naudotis bendromis lėšomis, prisidedant savo darbu, atskirai pirkti medžiagas, samdyti pavienius asmenis darbams atlikti. Nutarta, kad pradinis įnaÅ¡as darbams yra 600,00 Eur už vienÄ vietÄ ir 900,00 Eur už dvi vietas; po darbų atlikimo, patvirtinus bendrÄ darbų sÄ matÄ , galutinis mokestis nustatomas iÅ¡dalinant iÅ¡ 20 investuotų pinigų sumÄ lygiomis dalimis. Taigi, susirinkimo nutarime buvo numatytas tik dalinis mokėjimas už automobilių stovėjimo vietos įrengimÄ . LikusiÄ Ä¯rengimo vietos kainÄ suinteresuoti asmenys turėjo sumokėti patvirtinus aikÅ¡telės įrengimo medžiagų ir darbų kainÄ .

68. IeÅ¡kovas D. T. 2016 m. kovo 25 d. bendrijai už vienÄ automobilio stovėjimo vietÄ sumokėjo 600,00 Eur, o M. R. už dvi automobilio vietas – 900,00 Eur. Pagal patvirtintÄ sÄ matÄ bendrijos narių bei butų savininkų lėšomis įrengtos 20 vnt. automobilių stovėjimo aikÅ¡telės kaina 18 740,00 Eur (937,00 Eur vienos vietos įrengimui).

69. Bendrijos narių ir butų savininkų visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2017 m. gruodžio 23 d., dalyvavo 16 daugiabučio namo buto savininkų ir bendrijos narių. Susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrijos narių naudojimosi aikÅ¡tele taisyklių patvirtinimo ir vietų nustatymo ir nutarta, kad 4 ir 19 butų savininkai parkavimo vietomis naudojasi galutinai nepadengę sÄ matos, dėl Å¡ios priežasties 4 ir 19 butų parkavimo vietas perleisti naudotis 9 ir 11 butų savininkams, kadangi 9 ir 11 butų savininkai padengė iÅ¡laidas už įrengtas parkavimo vietas.

Pradiniai įnaÅ¡ai 19 buto – 600,00 Eur ir 4 buto – 900,00 Eur bus grÄ Å¾inami butų savininkams į jų nurodytas banko sÄ skaitas. 1, 4, 16, 18, 19, 23, 25 butai turi teisę automobilių stovėjimo vietÄ Ä¯sirengti laisvame žemės sklypo, priklausančio daugiabučiam namui, plote, esančiame, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo asmeninių lėšų, parengę teisės aktų reikalavimus atitinkantį naujos automobilių aikÅ¡telės projektÄ ir jį suderinę su kitais daugiabučio namo savininkais bendrijos susirinkime (nutarimas 3 klausimu).

IeÅ¡kovams 2018 m. gruodžio 11 d. grÄ Å¾inti už automobilių vietų įrengimÄ sumokėti pradiniai įnaÅ¡ai (pinigų perlaidos priėmimo dokumentai Nr. PP1677622 ir Nr. PP167650 D. T. bei mokėjimo nurodymas Nr. 12111533 M. R.).

70. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos sprendimu Å¡ioje dalyje teigė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovams yra apribota galimybė patekti į žemės sklypÄ , todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , leidžiantį ieÅ¡kovams neatlygintinai naudotis įrengtÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡tele pagal pateiktÄ Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡planavimo schemÄ M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. 9 ir 9, o ieÅ¡kovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. 11, pažeidžia kitų bendraturčių, kurie savo lėšomis prisidėjo prie aikÅ¡telės įrengimo, teises ir teisėtus interesus.

71. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimÄ 3 klausimu negaliojančiu, nenurodė jokių motyvų, kuo Å¡is nutarimas yra ydingas ir kaip jis pažeidžia ieÅ¡kovų teises, o darydamas deklaratyviÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai pilnai sumokėjo už tris automobilio stovėjimo vietas, nepagrindė jos jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės egzistavimas teismo gali bÅ«ti konstatuojamas tik nustačius konkrečius įstatyme įtvirtintus ieÅ¡kovų (kiekvieno individualiai) nuosavybės teisės įgijimo pagrindus – įstatyme nustatytas aplinkybes (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuriomis siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str.).

72. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamÄ Ä¯gyvendinti ar apginti įstatymo suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, iÅ¡aiÅ¡kino, kad siÅ«lomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

73. Tai, kad dalis bendraturčių bendro naudojimo žemės sklypo dalyje įrengė trinkelių dangÄ , ieÅ¡kovai vienareikÅ¡miai netraktuoja kaip jų teisių pažeidimÄ , atliktų aikÅ¡telės įrengimo darbų nesiÅ«lo kompensuoti (už juos apmokėti), tačiau praÅ¡o įpareigoti atsakovus leisti naudotis įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡tele ir paskirti ieÅ¡kovams stovėjimo vietas, schemoje pažymėtas Nr.9 ir Nr. 11.

74. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į kuriamÄ daiktÄ Ä¯gijimo, yra konstatavęs, kad siekiant įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teises į kuriamÄ daiktÄ , yra reikÅ¡minga asmenų valia įgyti konkretų daiktÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jÄ Ä¯gyvendinantys veiksmai – bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

Siekdami kuriamÄ daiktÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise jį kuriantys asmenys turi prisidėti savo lėšomis ir (ar) darbu bei tarpusavyje suderinti valiÄ dėl teisių ir pareigų pasiskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019). Kaip matyti iÅ¡ namo rekonstrukcijos projekto, parengto UAB „Šlamas ir architektai“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio gyvenamojo namo numatyta įrengti trinkelėmis iÅ¡klotÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčiai 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime nutarė savo darbu ir savo lėšomis įsirengti 20 vietų automobilių stovėjimo aikÅ¡telę; taip pat buvo nustatyti pradiniai įnaÅ¡ai aikÅ¡telės įrengimui. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog aikÅ¡telė yra įrengta (aikÅ¡telės iÅ¡planavimo schema) ir jos įrengimo kaina yra 18 737,00 Eur, vienos automobilio vietos kaina – 937,00 Eur pagal kartu su 2018 m. gruodžio 12 d. dokumentu Nr. DOK-144800 pateiktÄ ir bendrijos narių bei butų savininkų N. A., M.

T., G. S., M. T., R. Ž., I. G., J. S., A. D., T. A., A. D., I. U., A. B., D. B. paraÅ¡ais patvirtintÄ sÄ matÄ (pateikta teismui 2018 m. kovo 30 d. su atsakovų atsiliepimu į ieÅ¡kinį, dokumento Nr. DOK-36464).

75. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai M. R. ir M. M. R. už dvi stovėjimo vietas turėjo sumokėti 1 874,00 Eur, o D. ir J. T. už vienÄ stovėjimo vietÄ turėjo sumokėti 937,00 Eur. IeÅ¡kovai byloje nėra pateikę jokių įrodymų, jog stovėjimo vietos kainÄ , įskaitant ir pradinius įnaÅ¡us, visiÅ¡kai sumokėjo po 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d., ar vėliau iki jiems buvo grÄ Å¾inti pradiniai įnaÅ¡ai.

76. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieÅ¡kovų įmokėti pradiniai įnaÅ¡ai yra nepakankami konkrečiu įstatyme nustatytu pagrindu jiems įgyti dalinės nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo objektÄ (vietas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje). IeÅ¡kovai nebuvo ir nėra sumokėję automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimo kainos, todėl negali bÅ«ti laikomi įgiję naujai pagaminto daikto (trinkelių dangos) dalį su kitais bendrarturčiais, o bendrijos narių susirinkimas turėjo teisę perleisti stovėjimo vietas butų Nr. 9 ir Nr. 11 savininkams (tretiesiems asmenims D.

B. ir D. B.), pilnai padengusiems parkavimo vietų įrengimo išlaidas. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl priimto bendrijos narių susirinkimo nutarimo ir įrengtų automobilių stovėjimo vietų perleidimo tretiesiems asmenims būtų sumažėjusios ar kitaip pakitusios ieškovams priklausančios žemės sklypo dalys, ar būtų apribota galimybė jiems naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje nėra įrengtos dangos. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenų naudojimasis tam tikru daiktu (turtu) gali būti grindžiamas ne tik nuosavybės teisės pagrindu, bet ir kitais pagrindais (pavyzdžiui, nuoma, panauda, kt.).

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetÄ , ir aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijÄ ir M. T. netrukdyti ir leisti naudotis ieÅ¡kovams įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡tele – M. R. ir M. M. R. vietomis pažymėtomis Nr. 9, D. T. ir J. T., vieta pažymėta Nr. 11, pagal atsakovų pateiktÄ Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡planavimo schemÄ , nespręsdamas kompensavimo už įrengtas stovėjimo vietas dydžio ir bÅ«do, suteikdamas ieÅ¡kovams galimybę neatlygintinai naudotis įrengta stovėjimo aikÅ¡tele, pažeidė kitų bendraturčių, kurie savo lėšomis įsirengė Å¡iÄ stovėjimo aikÅ¡telę ir sudarė galimybę ieÅ¡kovams neatlygintinai naudotis kitų bendraturčių lėšomis ir darbu sukurtu turtu, sutaupyti lėšų, todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

78. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais, kad bendrijos pirmininkas iÅ¡trynė jų mobiliųjų telefono numerius iÅ¡ automatinių vartų sistemos, sprendė, jog atsakovai trukdo ieÅ¡kovams įvažiuoti į bendros dalinės nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl bendrijos pirmininkas M. T. įpareigotinas įleisti ieÅ¡kovus įvažiuoti su transporto priemonėmis į žemės sklypÄ bei į aikÅ¡telės vartų GPS sistemÄ Ä¯vesti ieÅ¡kovų duomenis, užtikrinant nenutrÅ«kstamÄ galimybę patekti į jiems priklausantį sklypÄ , o atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminÄ ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimÄ , pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos kliūčių paÅ¡alinimo veiksmus patiems, pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas.

79. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu šioje dalyje teigė, jog ieškovų teiginiai dėl trukdymo naudotis žemės sklypu byloje nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Jų nenurodė ir teismas, išimtinai pritardamas ieškovų pozicijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, pritaria apelianto argumentams.

80. Kasacinės instancijos teismo praktikoje bendraturčių ginčų aspektu nurodoma, kad bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu.

Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

Taigi, ieÅ¡kovai, siekdami įrodyti savo daiktinių teisių pažeidimÄ , privalo įrodyti, kokiu bÅ«du jos yra pažeidžiamos, kokį poveikį tai daro galimybei ieÅ¡kovui naudotis jo daiktinėmis teisėmis.

81. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog teismas turi priimti tokį sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų įvykdytas teisingumas, realiai apgintos asmens pažeistos teisės ir įstatymo saugomi interesai, parinkta proporcinga abiejų Å¡alių interesams pažeistų teisių gynimo priemonė, iÅ¡laikyta Å¡alių interesų pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnis, CPK 2 str., 6 str.). Taikant proporcingumo principÄ svarbu atsakyti į klausimÄ : ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti; ar ji tokia reikalinga; ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, bÅ«tų taikomos ir tinkamos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013).

82. IeÅ¡kovai, teigdami, kad jiems trukdoma naudotis žemės sklypu, nurodė, jog atsakovas M. T. užblokavo bendrų įvažiavimo į daugiabučio kiemÄ vartų prieigÄ iÅ¡ D. T. telefono numerio, ir Å¡iems savo argumentams pagrįsti pateikė D. T. elektroninius laiÅ¡kus bendrijos pirmininkui ir elektroninį laiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijai.

83. IÅ¡ 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 2 d. elektroninių laiÅ¡kų turinio matyti, kad ieÅ¡kovas D. T. kreipėsi į atsakovÄ M. T. praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti, kodėl yra užblokuota įvažiavimo vartų prieiga. Duomenų, kad kiti ieÅ¡kovai nebÅ«tų galėję patekti į sklypÄ byloje nėra. Pats atsakovas D. T. 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu (garso įraÅ¡as nuo 01:06:11 iki 01:08:04) pripažino, jog negalėjo naudotis vartais apie pusę metų, tačiau 2018 m. vasarÄ pamatė vartų numerį, kuriuo paskambinus vartai atsidarė.

Iki Å¡iol jis gali atidaryti vartus, tačiau įvažiavęs į sklypÄ neturi kur pastatyti automobilio. Jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas po 2018 m. vasaros trukdo naudotis žemės sklypu, užblokuodamas vartų GPS paslaugÄ ieÅ¡kovų telefonų numeriams, kad ieÅ¡kovai iki Å¡iol negali naudotis žemės sklypu, byloje nepateikta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad M. T. ar kiti atsakovai trukdo naudotis žemės sklypu, užblokuojant vartų GPS prieigÄ ar kitokiu bÅ«du, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria bendrijos pirmininkas M.

T. įpareigotas įleisti ieÅ¡kovus, įvažiuoti su transporto priemonėmis į žemės sklypÄ bei į aikÅ¡telės vartų GPS sistemÄ Ä¯vesti ieÅ¡kovų duomenis, užtikrinant nenutrÅ«kstamÄ galimybę patekti į jiems priklausantį sklypÄ , o atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminÄ ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimÄ , pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos kliūčių paÅ¡alinimo veiksmus patiems, pripažinti ieÅ¡kovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų reikiamas iÅ¡laidas naikintinas ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 84. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat priteistinos iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

85. Atsakovas M. T., praÅ¡ydamas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme pateikė jas patvirtinančius įrodymus – mokėjimo nurodymÄ 451,00 Eur sumai (Nr. FT19347JYWVG), patvirtinantį už apeliacinį skundÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir pinigų priėmimo kvitÄ 1 100,00 Eur sumai (Nr. 862566), patvirtinantį iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ .

86. Apeliacinį skundÄ patenkinus visiÅ¡kai, atsakovo M. T. patirtos 1 551,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos – už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis po 387,75 Eur (CPK 88 str., 98 str. 2 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 551,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 387,75 Eur (po tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 75 ct) iš kiekvieno atsakovo. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė