e71c017d-098b-4192-a930-290f614bc096 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Erinija Kazlauskienė                                           Civilinė byla Nr. 2A-658-730/2015Teisėjas Raimondas Dilys                                             (Proceso Nr. 2-06-3-08654-2010-7)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                              44.2.4.; 99.5.; 121.18.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. gegužės 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams R.

L., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo R. L. 13310,35 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1365-794/2012 ieÅ¡kinys buvo tenkintas – priteista ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo            13310,35 Lt periodinės draudimo iÅ¡mokos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31.

Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-77-460/2013, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014, nagrinėjant bylÄ kasacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-11 nutartis bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimas panaikinti ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Perdavus civilinę bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-111-794/2014, kurioje ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R.

L. 20346,89 Lt žalos atlyginimo dėl R. K. iÅ¡mokėtų periodinių netekto darbingumo iÅ¡mokų už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2013-02-28, ir civilinė byla Nr. 2-1666-512/2014, kurioje ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. L. 6327,72 Lt žalos atlyginimo dėl R. K. iÅ¡mokėtų periodinių netekto darbingumo iÅ¡mokų už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-18 nutartimi civilinės bylos Nr. 2-1666-512/2014 ir Nr. 2-2217-676/2014 sujungtos į vienÄ , paliekant bylos Nr. 2-2217-676/2014, teismo 2014-03-25 nutartimi civilinės bylos Nr. 2-111-794/2014 ir Nr. 2-2217-676/2014 sujungtos į vienÄ , paliekant bylos Nr. 2-2217-676/2014.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė priteisti subsidiariai iÅ¡ atsakovų R.

L., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 39984,96 Lt žalos atlyginimo, patirtos paskyrus R. K. netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-11-30, t. y.  13310,35 Lt už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31, 20 346,89 Lt už laikotarpį nuo            2010-06-01 iki 2013-02-28, 6327,72 Lt už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30. Nurodė, jog atsakovas 2005-09-21 vairuodamas automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ir sužalojo per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ R.

K.. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-08-17 pažyma Nr. 0007688 patvirtino, jog R. K. dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe neterminuotai neteko 90 procentų darbingumo, dėl to ieÅ¡kovas 2007-09-03 sprendimu Nr. 6-18-1921 nuo 2007-07-26 neterminuotai paskyrė R. K. netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo R. K. 13310,35 Lt dydžio netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , per laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2013-02-28 iÅ¡mokėjo 20346,89 Lt netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , per laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30 iÅ¡mokėjo R.

K. dar 6327,72 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos, iÅ¡ viso – 39984,96 Lt. IeÅ¡kovas, remdamasis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka; LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsniu, pagal kurį, tais atvejais, jei iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens CK nustatyta tvarka;

CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 39984,96 Lt R. K. iÅ¡mokėtų periodinių netekto darbingumo iÅ¡mokų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-29 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 39984,96 Lt periodinės draudimo iÅ¡mokos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-11-30, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1199,55 Lt žyminio mokesčio ir 101,21 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, priteisė atsakovui R.

L. iÅ¡ ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (tam skirtų biudžeto lėšų) 4298,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas R. L. ir draudikas 2004-12-06 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria laikotarpiui nuo 2004-12-08 iki 2005-12-07 buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė; buvo nustatyta, kad draudimo sutartis nutraukta 2005-08-29, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ draudikui; 2005-09-21 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas R.

L., vairuodamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustÄ automobilį, sužalojo R. K., kuriai netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ moka ieÅ¡kovas – VSDFV Vilniaus skyrius. Pagal draudžiamojo įvykio metu galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos 135 straipsnį, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia, todėl formaliai vertinant atsakovo su draudiku sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis pasibaigė 2005-08-29, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos draudikui iÅ¡kėlimo, t. y. nuo Å¡io momento atsakovas prarado draudimo apsaugÄ , tačiau, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijai 2014-01-10 nutartimi konstatavus buvus ginčo metu teisės spragÄ draudimo teisinių santykių reguliavime, inter alia taikant teisės analogijÄ , bendruosius teisės principus, teisėjų kolegija ex officio konstatavo, kad draudimo apsaugÄ suteikusio draudiko bankroto atveju protingo termino draudėjui draudimo sutartims su kitu draudiku sudaryti nenustatymas laikytinas teisės spraga ir nustatytina, kad protingas, sÄ Å¾iningas ir teisingas terminas naujai draudimo sutarčiai sudaryti yra 30 dienų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis), dėl to pagal byloje nustatytas aplinkybes 2005-09-21 eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, nes, 2005-08-29 įsiteisėjus nutarčiai, kuria draudikui iÅ¡kelta bankroto byla, draudimo apsauga atsakovui turėjo galioti iki 2005-09-28.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta norma lemia Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareigÄ atlyginti tretiesiems nukentėjusiems asmenims nuostolius, kai žala padaroma galiojant draudimo sutarčiai, pagal byloje nustatytas byloje aplinkybes konstatavus ir pripažinus 2005-09-21 eismo įvykį draudžiamuoju įvykiu ir galiojant atsakovui R. L. draudimo apsaugai iki 2005-09-28.

Byloje nustačius atsakovo Biuro pareigÄ iÅ¡mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokas, mokamas ir tais atvejais, kai sužalojama sveikata, kurios įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, nustatyta 39984,96 Lt žalos atlyginimo suma priteista iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ subsidiariai iÅ¡ atsakovų netenkintas nagrinėjamoje byloje. IeÅ¡kinio senaties pradžia skaičiuotina nuo pirmosios iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ginčo laikotarpiu, ieÅ¡kovas pirmÄ jÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2008 m. lapkričio mėnesį (mokama už praėjusį mėnesį), ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2010-06-28.

Praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui pareikÅ¡ti atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atnaujintas, nes terminas atsirado byloje tik nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartyje pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo ir nuo to momento ieÅ¡kovas įgijo teisinį pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo           2014-10-29 sprendimo dalį, kuria atsakovui R.

L. iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistas 4298,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iuo argumentu:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas – ieÅ¡kinio tenkinimÄ iÅ¡ dalies lėmė ne ieÅ¡kovo reikalavimo atsakovo R. L. atžvilgiu nepagrįstumas, o nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausančios aplinkybės, tai yra 2014-01-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, todėl ieÅ¡kovas negali bÅ«ti atsakingas dėl atsakovo R.

L. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Apeliaciniame skunde atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o 2014-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ naikinamÄ jį subjektinės tesės įgyvendinimo terminÄ , be to, ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pateikdamas ieÅ¡kinį, nepateikė atsakovui pretenzijos, kas yra bÅ«tina sÄ lyga teisei į draudimo iÅ¡mokÄ atsirasti.2005-09-21 eismo įvykio metu negaliojo dėl transporto priemonės „V.

P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kadangi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 135 straipsnio nuostatose įtvirtinta, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014 padarė negalutines iÅ¡vadas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nėra tinkamas atsakovas byloje. Net ir konstatavus, jog transporto priemonė 2005-09-21 eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, reikalavimas turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas likviduojamai DUAB „Ingo Baltic“.

Pripažinus, jog tinkamas atsakovas yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, ieÅ¡kinys atmestinas, remiantis nukentėjusiosios ir R. L. sudarytos 2009-05-18 taikos sutarties sÄ lygomis, kuriomis nukentėjusioji atsisakė reikalavimų R. L. dėl turtinės žalos atlyginimo. Sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų – pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto asmens DUAB „Ingo Baltic“ sudarytos draudimo sutarties galiojimo, be to, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nevertino atsakovo argumentų dėl subjektinės teisės įgyvendinimo termino praleidimo.

Nepagrįstai atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas dėl reikalavimų atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atžvilgiu.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas R. L. praÅ¡o palikti nepakeistÄ 2014-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nuo ginčo pradžios įrodinėjo, jog už žalÄ atsakingas yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, tačiau ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė dar du ieÅ¡kinius atsakovui.

Nepaisant Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakomybės, ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį dviem atsakovams. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas pripažino, kad reikalaujama priteisti iÅ¡ atsakovų suma nevirÅ¡ija TPVCAPDÄ® 11 straipsnyje nustatytos privalomojo draudimo sumos ir kad draudimo sumos pakanka padengti visai ieÅ¡kovo žalai, tačiau prašė priteisti žalos atlyginimÄ subsidariai iÅ¡ abiejų atsakovų.

Atsakovas visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį sÄ Å¾iningai domėjosi bylos procesu, dalyvavo posėdžiuose, naudojosi advokato pagalba, patyrė iÅ¡gyvenimų, todėl atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų apimtį, klausimų sudėtingumÄ nėra pagrindo mažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o 2014-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime į atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas, nesikreipęs su pretenzija į atsakovÄ , neprarado teisės reikalauti iÅ¡ jo žalos atlyginimo, kadangi yra iÅ¡likusi teisė reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ eismo įvykio kaltininko R. L.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi iki 2014-01-10 nutarties ieÅ¡kovas neturėjo teisės reikÅ¡ti reikalavimo atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė nustatytas iÅ¡nagrinėto ginčo faktines aplinkybes, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė teisės nuostatas, todėl atsakovo nurodomi motyvai dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nepagrįsti.Atsiliepime į atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ atsakovas R. L. praÅ¡o palikti nepakeistÄ 2014-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas iki 2008-09-19 raÅ¡to Nr. 156 gavimo kreipėsi į atsakingÄ draudikÄ DUAB „Ingo Baltic“ su pretenzija dėl žalos atlyginimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kaip draudikų įmones vienijanti organizacija, turėjo žinoti ir žinojo, kad DUAB „Ingo Baltic“ yra iÅ¡kelta bankroto byla ir kad atsakovui kyla pareiga mokėti nukentėjusiems asmenims pagal pareikÅ¡tas pretenzijas. Kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-137/2014 iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2005-09-21 įvykęs eismo įvykis buvo draudžiamasis, atsakovui R.

L. galiojo draudimo apsauga. Atsakovas nenurodo, kokiÄ Ä¯takÄ byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti DUAB „Ingo Baltic“ teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliaciniai skundai netenkintini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. L., vairuodamas automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 2005-09-21, apie 10.00 val., partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ R. K., kuriai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Automobilis „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje DUAB „Ingo Baltic“ buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nuo 2004-12-08 iki 2005-12-07.

Vilniaus apygardos teismo 2005-08-18 nutartimi DUAB „Ingo Baltic“ iÅ¡kelta bankroto byla. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendžiu R. L. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. R. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbinga nuo 2005-09-21 iki 2006-01-22, jai už šį laikotarpį buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 1422550. IeÅ¡kovas R. K. 2005-09-21 nelaimingÄ atsitikimÄ darbe 2005-12-31 sprendimu Nr. D1571 pripažino draudžiamuoju įvykiu ir tuo pagrindu jai už 2005-09-21–2006-01-22 laikotarpį paskyrė 4017,92 Lt ligos paÅ¡alpÄ iÅ¡ VSDF biudžeto lėšų.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) 2006-01-27 pažyma Nr. 0003735 nustatė, jog dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe R. K. nuo 2006-01-23 neteko 95 procentų darbingumo, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2006-03-01 sprendimu Nr. 367 paskyrė jai nuo 2006-01-23 netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ netekus 95 procentų darbingumo. NDNT 2006-07-25 pažyma Nr. 0007530 R. K. laikotarpiu nuo 2006-07-25 iki 2007-07-25 nustatė 90 procentų netektÄ darbingumÄ ir VSDFV Vilniaus skyrius 2006-08-24 sprendimu Nr. 6-18-519 R.

K. nuo 2006-07-25 paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ netekus 90 procentų darbingumo. 2007-08-17 pažyma Nr. 0007688 NDNT pavirtino, kad R. K. dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe neterminuotai neteko 90 procentų darbingumo, dėl to VSDFV Vilniaus skyrius 2007-09-03 sprendimu Nr. 6-18-1921 jai nuo 2007-07-26 neterminuotai paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ . 2009-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-158-613/2009 ieÅ¡kovei VSDFV iÅ¡ atsakovo R.

L. priteista 24 022,76 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija už laikotarpį iki 2008-09-30, sprendimas įsiteisėjęs. Kadangi R. K. netekto darbingumo periodinė kompensacija paskirta neterminuotai, todėl per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 VSDFV R. K. iÅ¡mokėjo 13310,35 Lt netekto darbingumo kompensacijÄ , už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2013-02-28 iÅ¡mokėjo 20346,89 Lt, už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2013-11-30 iÅ¡mokėjo 6327,72 Lt, iÅ¡ viso – 39984,96 Lt netekto darbingumo kompensacijÄ už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2013-11-30.Byloje iÅ¡kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakomybės atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui, iÅ¡mokėjusiam eismo įvykyje nukentėjusiajam asmeniui netekto darbingumo kompensacijÄ , žalÄ , kai eismo įvykio transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikui iÅ¡kelta bankroto byla iki eismo įvykio dienos.Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis.

Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktÄ draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.Draudikas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sutartį atlygina nukentėjusiajam žalÄ , padarytÄ jo turtui, sveikatai, taip pat žalÄ , atsiradusiÄ dėl gyvybės atėmimo (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 23, 24 dalys).

Tačiau ne visada žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ atlygina tiesiogiai. Paprastai tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai ir asmuo yra tam tikrÄ laikotarpį nedarbingas, draudimo iÅ¡mokas nukentėjusiajam iÅ¡moka atsakinga socialinio draudimo įstaiga. Tačiau toks teisinis reguliavimas nereiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du yra apribojama žalÄ padariusio asmens ar jo draudiko civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

Å i nuostata tikslinama TPVCAPD įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje: asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui. Taigi pagal specialųjį teisinį reglamentavimÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kuriÄ visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimÄ atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra, – žalÄ padariusiam asmeniui.Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ naikinamÄ jį subjektinės tesės įgyvendinimo terminÄ , be to, ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pateikdamas ieÅ¡kinį, nepateikė atsakovui pretenzijos, kas yra bÅ«tina sÄ lyga teisei į draudimo iÅ¡mokÄ atsirasti.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Sprendžiant šį ginÄÄ taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, todėl teisė į draudimo iÅ¡mokos sumokėjimÄ Ä¯gyvendinama per TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenzijÄ draudikui. Tai yra – įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kuriÄ nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos.Nustatyta, jog eismo įvykis, kuriame sužalota R.

K., įvyko 2005-09-21, sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieÅ¡kovas per nustatytÄ laikotarpį pretenzijos atsakovui nepateikė. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalį pretenzijos dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kimas yra privalomas ir jos nepareiÅ¡kus kasatorius patiria neigiamus teisinius padarinius, susijusius su jam mažiau palankiu senaties termino skaičiavimu, tačiau nepraranda teisės kreiptis į teismÄ dėl patirtos žalos atlyginimo, todėl nesinaudojimas TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta pretenzine tvarka nepaneigia kasatoriaus teisės į pažeistų teisių gynybÄ (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2013).

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir formuojamÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovui nepasinaudojus įstatyme numatyta pretenzine tvarka ir 2010 metais kreipusis su reikalavimais į teismÄ , ieÅ¡kovas neprarado teisės reikalauti žalos atlyginimo. Toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das turi įtakos tik ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimui, kadangi teismų praktikoje nurodoma, kad jei reikalavimo teisę turintis asmuo nesinaudoja įstatyme nustatyta pretenzine tvarka ir kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakingam draudikui, reiÅ¡kia, kad jis atsisako jam palankesnio senaties termino skaičiavimo, nes Å¡iuo atveju senaties termino pradžia susiejama ne su pretenzijos nepatenkinimo diena, bet su laiko atžvilgiu ankstesne – teisės į pretenzijÄ atsiradimo – diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2013).Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstÄ atmeta apeliacinio skundo grumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui senaties terminÄ .IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis).

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas prašė teismo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pareikÅ¡ti. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ siejo su pirmosios iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu ginčo laikotarpiu. Nustatė, kad ieÅ¡kovas pirmÄ jÄ iÅ¡mokÄ sumokėjo 2008 m. lapkričio mėnesį, ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2010-06-28.

Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras įtrauktas dalyvauti bendraatsakoviu 2014-02-07 nutartimi, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovas praleido. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Taigi ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ Ä¯statymo leidėjas sieja su termino praleidimo priežasčių svarba, tačiau ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡as.

Teismas, spręsdamas svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieÅ¡kinio senaties termino trukmę, į tai, kiek Å¡is terminas praleistas, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistÄ teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).Kaip nustatyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2014-01-10 nutartyje konstatavo teisės spragos buvimÄ , kai iÅ¡kėlus draudikui bankroto bylÄ , ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia, nenustačius protingo termino draudimo sutartims su kitu draudiku sudaryti, ir iÅ¡aiÅ¡kino, jog nagrinėjamas eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, nes, įsiteisėjus nutarčiai, kuria atsakovo civilinės atsakomybės draudikui iÅ¡kelta bankroto byla, draudimo apsauga atsakovui turėjo galioti dar mėnesį iki 2005-09-28.

Taigi byloje yra pagrindas spręsti dėl byloje dalyvaujančio trečiuoju asmeniu LR transporto priemonių draudikų biuro civilinės teisinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog ieÅ¡kovas iki minėtos 2014-01-10 nutarties neturėjo teisės pareikÅ¡ti reikalavimų atsakovui ir Å¡i aplinkybė nepriklausė nuo ieÅ¡kovo valios, todėl pagrįstai atnaujino praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

 Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog 2005-09-21 eismo įvykio metu negaliojo dėl transporto priemonės „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kadangi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 135 straipsnio nuostatose įtvirtinta, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia. Nesutiktina su atsakovo argumentu. Nustatyta, jog atsakovas R. L. 2004-12-06 su DUAB „Ingo Baltic“ sudarė įprastinę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2004-12-08 iki 2005-12-07 apdraudė transporto priemonės „V.

P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. DUAB „Ingo Baltic“ Vilniaus apygardos teismas 2005-08-18 nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2005-08-29. Eismo įvykis, kurio metu sužalota R. K., įvyko 2005-09-21. Eismo įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 135 straipsnyje numatyta, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , ne gyvybės draudimo sutartys pasibaigia.  Kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ (CPK 362 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylÄ gražinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011). Todėl atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-137/2014 pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo apie draudimo apsaugos galiojimÄ , kadangi padarytos iÅ¡vados negalutinės ir teisinio pagrindo konstatuoti teisės spragos buvimÄ nebuvo, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014 buvo nagrinėjamas atsakovo R.

L. kasacinis skundas dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio ir kasacinis teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, iÅ¡aiÅ¡kino, kad draudimo apsaugÄ suteikusio draudiko bankroto atveju protingo termino draudėjui draudimo sutartims su kitu draudiku sudaryti nenustatymas laikytinas teisės spraga. Nustatytina, kad protingas, sÄ Å¾iningas ir teisingas terminas naujai draudimo sutarčiai sudaryti yra 30 dienų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis). Dėl to pagal byloje nustatytas aplinkybes 2005 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykis, minėta, pripažintinas draudžiamuoju įvykiu, nes, 2005 m. rugpjūčio 29 d.

įsiteisėjus nutarčiai, kuria draudikui iÅ¡kelta bankroto byla, draudimo apsauga atsakovui turėjo galioti iki 2005 m. rugsėjo 28 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Taigi, atsižvelgdama į formuojamÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėta kasacinio teismo nutartimi, padarė iÅ¡vadÄ , jog 2005-09-21 įvykęs eismo įvykis yra draudžiamasis, o atsakovui R.

L. eismo įvykio metu galiojo draudimo apsauga. Apeliaciniame skunde atsakovas laikosi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nėra tinkamas atsakovas byloje, vadovaudamasis nuostata, jog net konstatavus, kad transporto priemonė 2005-09-21 eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, reikalavimas turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas likviduojamai DUAB „Ingo Baltic“. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokÄ moka Transporto priemonių draudikų biuras tais atvejais, jei kaltininkas, kurio tapatybė nustatyta, žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam draudikui iÅ¡kelta bankroto byla.

Tokia pati įstatymo nuostata galiojo 2005-09-21 eismo įvykio metu. Kaip buvo anksčiau minėta, atsakovas R. L. transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį 2004-12-06 sudarė su DUAB „Ingo Baltic“. Kadangi kasacinis teismas jau minėtoje nutartyje Nr. 3K-3-137/2014 iÅ¡aiÅ¡kino, jog transporto priemonės „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės apsauga galiojo iki 2005-09-28, o eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju, atsakomybė atlyginti žalÄ turėtų kilti DUAB „Ingo Baltic“.

Tačiau atsižvelgiant į tai, jog DUAB „Ingo Baltic“ iÅ¡kelta bankroto byla, bei į tai, jog draudimo apsauga galiojo eismo įvykio metu, vadovaujantis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pareiga iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ kyla Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Be to, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog yra pagrindas spręsti bÅ«tent dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro civilinės teisinės atsakomybės, kuriam atsakomybė turėtų atsirasti byloje aptartos teisės spragos, nustačius protingÄ draudimo sutarčių su kitu draudiku sudarymo terminÄ , paÅ¡alinimo pagrindu, o ne dėl bankrutavusios DUAB „Ingo Baltic“ atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014).

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kinys atsakovui negali bÅ«ti tenkinamas, remiantis 2009-05-18 tarp atsakovo R. L. ir nukentėjusiosios R. K. sudarytos taikos sutarties pagrindu, kurioje R. K. atsisakė savo reikalavimų R. L. dėl turtinės žalos atlyginimo. Civilinės bylos Nr. 2-189-538/2010 duomenimis nustatyta, kad R. K., atstovaujama atstovės pagal įstatymÄ L. K., 2008-09-19 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama subsidiariai priteisti iÅ¡ atsakovų R. L. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 112640,22 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, 3370,96 Lt periodinių iÅ¡mokų per mėnesį, iÅ¡ atsakovo R.

L. priteisti 99 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas dėl 2005-09-21 eismo įvykio. Tarp R. K. atstovės pagal įstatymÄ ir atsakovo R. L. 2009-05-18 sudaryta taikos sutartis, kuria reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintas iki 15 000,00 Lt, reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ atsisakyta.Aplinkybė, kad atsakovas ir nukentėjusysis tarpusavio susitarimu nustatė atsakovo atlygintinės žalos dydį, nereiÅ¡kia, kad atsakovui nekyla pareiga atlyginti dar ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokas, kurias reglamentuoja pozityvioji teisė, nes ieÅ¡kovas neveikia vienos iÅ¡ susitarimo Å¡alių vardu, pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis turi įstatymo galiÄ tik jos Å¡alims; netekto darbingumo pensija kompensuojamos ne tik netekusio darbingumo asmens negautos pajamos, bet ir kitos iÅ¡laidos; asmuo, teigiantis, kad iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos virÅ¡ija nukentėjusiojo realiai patirtÄ Å¾alÄ , turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014).

Pagal CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintÄ reguliavimÄ socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymo pagrindu R. K. reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria jai iÅ¡mokėta netekto darbingumo pensija, nevirÅ¡ijanti padarytos turtinės žalos dydžio, perėjo ieÅ¡kovui.

Atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , tarp atsakovo R. L. ir R. K. sudaryta taikos sutartis neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju, kadangi ieÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro lėšas, iÅ¡mokėtas R. K. kaip netekto darbingumo kompensacijÄ , gina savo teises ir neveikia vienos iÅ¡ susitarimo Å¡alių vardu. Be to, sutartis negali nustatyti teisių ir pareigų joje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims (CK 6.189 straipsnio 1 dalį).

Sudarydami taikos sutartį dėl žalos atlyginimo R. L. ir R. K. neatleido ieÅ¡kovo nuo pareigos mokėti netekto darbingumo kompensacijÄ ir neapribojo R. K. teisės gauti socialinio draudimo iÅ¡mokas, skirtas jos patirtai žalai kompensuoti. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi teismas pasisakė dėl neįtraukto asmens DUAB „Ingo Baltic“ sudarytos draudimo sutarties galiojimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), be to, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nevertino atsakovo argumentų dėl subjektinės teisės įgyvendinimo termino praleidimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus negaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau turi bÅ«ti sprendžiama, ar padarytas proceso teisės normų pažeidimas nėra esminis.

Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Pirmosios instancijos teismo sprendimas nelaikytinas nemotyvuotu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, nes jame nustatytos visos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos ir aiÅ¡kintos materialinės teisės normos, pateikiamas iÅ¡samus įrodymų vertinimas, daromos iÅ¡vados.

Teismo sprendime aiÅ¡kiai pasisakyta, kodėl, teismo vertinimu, atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui, iÅ¡mokėjusiam socialinio draudimo iÅ¡mokas nukentėjusiajai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimÄ , nereiÅ¡kia motyvacijos nebuvimo ar jos nepakankamumo. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens DUAB „Ingo Baltic“ sutarties galiojimo, pažymėtina, jog 2005-08-29 įsiteisėjo nutartis, kuria DUAB „Ingo Baltic“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Kadangi kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog tokiu atveju draudimo apsauga pagal atsakovo R. L. ir minėto juridinio asmens sudarytÄ transporto priemonės privalomojo draudimo sutartį galiojo iki 2005-08-29, vadovaujantis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pareiga iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ kyla Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, todėl pirmosios instancijos teismo pasisakymas dėl DUAB „Ingo Baltic“ sutarties galiojimo nesukelia jokių teisų ir pareigų likviduojamai DUAB „Ingo Baltic“ ir pagrindo įtraukti minėtÄ juridinį asmenį dalyvauti byloje nėra.Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas – ieÅ¡kinio tenkinimÄ iÅ¡ dalies lėmė ne ieÅ¡kovo reikalavimo atsakovui R.

L. nepagrįstumas, o nuo ieškovo valios nepriklausančios aplinkybės, tai yra 2014-01-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas, todėl ieškovas negali būti atsakingas dėl atsakovo R. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme atsakovas R. L. patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas – 4298,00 Lt, kurias sudaro 798,00 Lt žyminis mokestis, 3500,00 Lt advokato iÅ¡laidos. Teismas, atmetęs ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovui R. L., jo turėtas 4298,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , tai yra patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v.

R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas atitinka dispozityviÅ¡kumo, proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus ir suteikia teisę asmeniui pačiam spręsti dėl savo, jo nuomone, pažeistos teisės gynimo strategijos ir bÅ«do. Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių įrodymų, ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu atsakovui į teismÄ kreipėsi 2010-06-21, bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo pateikti dar du ieÅ¡kiniai, nuo bylos nagrinėjimo pradžios atsakovas laikėsi pozicijos, jog nėra tinkamas atsakovas byloje.

Tačiau net po 2014-01-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo, jog tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, ir nesant ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovo reikalaujamas priteisti žalos atlyginimas nevirÅ¡ija TPVCAPDÄ® nustatytos privalomojo draudimo sumos ir jos visiÅ¡kai pakanka ieÅ¡kovo žalai padengti, ieÅ¡kovas neatsisakė savo reikalavimo atsakovui R. L.. IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, jog tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo įgijo teisinį pagrindÄ nukreipti savo reikalavimÄ Ä¯ kitÄ atsakovÄ , neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos, visiÅ¡kai atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovui R.

L., atlyginti jo pagrįstas ir teisėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, jog bylos nagrinėjimas vyko daugiau nei ketverius metus, atsakovas buvo priverstas gintis nuo ieÅ¡kovo reikalavimų, naudotis advokato pagalba, dalyvauti posėdžiuose, įvertinusi įrodymais pagrįstų iÅ¡laidų dydį, kurios nevirÅ¡ija 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių (redakcija, galiojusi iki 2015-03-20) nustatytų dydžių, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 93 straipsnio nuostatas, todėl pagrįstai paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl nesutiktina su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu.

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliacinių skundų teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iÅ¡ dalies ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas (CK 6.290 straipsnis) bei proceso teisės normas (CPK 93 straipsnis, 185 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tai yra visiÅ¡kai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas R. L. prašė, atmetus apeliacinius skundus, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kadangi įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir pagrįstumÄ , teismui nebuvo pateikta, praÅ¡ymas netenkintinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                                             Erinija Kazlauskienė Kolegijos teisėjai                                                        Alona Romanovienė                                                                     Marius Dobrovolskis