Legislator Case Law & Legislation
e719e7d8-d295-4ebd-bfc7-d5ca9d88fb1b AI generated

e719e7d8-d295-4ebd-bfc7-d5ca9d88fb1b · Kauno apylinkės teismas

Case Number e719e7d8-d295-4ebd-bfc7-d5ca9d88fb1b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                      Civilinė byla Nr. 2-13431-924/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08498-2015-7             Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.4.4.2.; 3.4.4.19. KAUNO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant pareiškėjams I.

Legislator headnote

AI generated

e719e7d8-d295-4ebd-bfc7-d5ca9d88fb1b · Kauno apylinkės teismas: (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,9275 ha žemės), A. U. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,5373 ha žemės), V. J. U. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,5695 ha žemės), R. G. V. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,5695 ha žemės).Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad pagal 1992-02-18 mirties liudijimo CC Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraÅ¡Ä J. S. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. iki 1940 m. liepos 22 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                      Civilinė byla Nr. 2-13431-924/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08498-2015-7             Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 3.4.4.2.; 3.4.4.19. KAUNO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant pareiškėjams I.

G. Z., A. Z., R. G. V., V. J. U. įgaliotam atstovui D. U., visų Å¡ių pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Giedriui Ulinskui, pareiÅ¡kėjui G. P., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovei AuÅ¡rai JuÅ¡kevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I. G. Z., A. Z., G. P., V. J. U., R. G. V. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kurioje suinteresuoti asmenys A. V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjai patikslintu pareiÅ¡kimu (b.l. 92-98) prašė nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:1.

J. U., S. Č. ir S. Z. priėmė savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamos valdyti paveldimÄ turtÄ , bei iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 8,0000 ha žemės, esančios, (duomenys neskelbtini);2. Užskaityti pretendentų (įpėdinių) į J. S. valdytÄ Å¾emę pateiktus praÅ¡ymus Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriui, o bÅ«tent: A. U., PranciÅ¡kaus E. Z., A.

Z., R. G. V., V. J. U., ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ aukščiau nurodytiems jų praÅ¡ymams pateikti.PareiÅ¡kėjai nurodė, kad į J. S. (miręs 1926 m. vasario 3 d.) priklausiusį 8 ha žemė sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), kuris po 1940 metų buvo nacionalizuotas, buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į dalį žemės, suteikiant neatlygintinai žemės sklypus arba iÅ¡mokant pinigines kompensacijas. Kadangi J. S. dukros: S. Z. mirė (duomenys neskelbtini)., J.

U. mirė (duomenys neskelbtini), todėl į joms priklausiusiÄ tėvo J. S. žemės dalį, po jų mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės jų vaikams: A. U., V. J. U., R. G. V., A. Z. ir PranciÅ¡kui E. Z., bei atitinkamai jų paveldėtojams. Iki Å¡iol Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriuje, nagrinėjama savininko J. S. byla Nr. 2447. 2014-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius nurodė, jog iÅ¡nagrinėjus papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę dėl buvusio savininko J.

S. turėtos žemės bendro ploto 8,0000 ha, (duomenys neskelbtini), nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po J. S. mirties (1926-02-03) iki nacionalizacijos (1940-07-22). Tuo pačiu nurodyta, jog dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo, pretendentai (paveldėtojai) gali kreiptis į teismÄ arba ieÅ¡koti papildomų dokumentų. Kadangi J. S. mirė (duomenys neskelbtini)., t.y. iki 1940 m. liepos 22 d. įvykusios visuotinės žemės nacionalizacijos, todėl Å¡ioje byloje bÅ«tina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.

J. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje, nėra dokumentų įrodančių, kas yra J. S. įpėdiniai ir kokiomis dalimis jie paveldėjo žemę. Siekiant atkurti nuosavybės teises į J. S. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę), bÅ«tina nustatyti, kas buvo žemės savininku (-ais) po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, o tam reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ t.y. kad J. U., S. Č. ir S. Z., priėmė savo tėvo J.

S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamos paveldimÄ turtÄ valdyti, bei iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 8 ha žemės, esančios, (duomenys neskelbtini). Po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), jo dukterys - J. U., S. Č. ir S. Z., priėmė palikimÄ , pradėdamos paveldima turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, juo rÅ«pintis. J. S. dukros bendrai valdė bei naudojo aukščiau nurodytÄ turtÄ - 8 hÄ Å¾emės sklypÄ buvusį (duomenys neskelbtini), dirbo ariamÄ Å¾emę, naudojo jÄ savo reikmėms, ganė gyvulius ganyklos paskirties žemėje, taip pat mokėjo mokesčius už žemę, t.y., rÅ«pinosi Å¡iuo turtu kaip savu, elgėsi kaip savininkės, iki pat 1940-07-22 visuotinės nacionalizacijos.

Be to, visos dukros bendrai palaidojo tėvÄ , juo rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo iki pat jo mirties, o po tėvo J. S. mirties joms pasiliko asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Taip pat bÅ«tina užskaityti pretendentų (įpėdinių) į J. S. valdytÄ Å¾emę pateiktus praÅ¡ymus Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriui, bei bÅ«tina atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ aukščiau nurodytiems praÅ¡ymams pateikti.Suinteresuotas asmuo A.

V. S. atsiliepimo į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nepateikė į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pradinį pareiÅ¡kimÄ (b.l. 58-59), nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (b.l. 108-112) bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, jei teismas nustatys, kad pakanka duomenų pareiÅ¡kimui patenkinti, neprieÅ¡tarauja dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, taip pat, kad bÅ«tų atnaujintas terminas trÅ«kstamiems dokumentams pateikti.Patikslintas pareiÅ¡kimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose 1938 spalio 31 d. Žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas S. J. P. valsčiaus (duomenys neskelbtini) turėjęs 8,0000 ha žemės (1993-09-09 Kauno valstybinio archyvo pažyma) (b.l. 25). Nacionalinės žemės tarnyboje yra registruoti praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. PraÅ¡ymus pateikė žemės savininko J.

S. dukra S. Č. (praÅ¡ymÄ pateikė 1991 m. gruodžio 16 d.), dukters S. Z. sÅ«nÅ«s: P. E. Z. (praÅ¡ymÄ pateikė 1993 m. rugpjūčio 26 d.) ir A. Z. (praÅ¡ymÄ pateikė 1991 m. gruodžio 20 d.) bei dukters J. U. vaikai: A. U. (praÅ¡ymÄ pateikė 1991 m. gruodžio 19 d.), V. J. U. (praÅ¡ymÄ pateikė 1991 m. gruodžio 30 d.) ir R. G. V. (praÅ¡ymÄ pateikė 1991 m. gruodžio 30 d.). IÅ¡ dalies nuosavybės teisės yra atkurtos S. Č. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,1717 ha žemės), P. E. Z. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,8586 ha žemės), A.

Z. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,9275 ha žemės), A. U. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,5373 ha žemės), V. J. U. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,5695 ha žemės), R. G. V. (liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,5695 ha žemės).Nacionalinė žemės tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad pagal 1992-02-18 mirties liudijimo CC Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraÅ¡Ä J. S. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. iki 1940 m. liepos 22 d.

įvykusios visuotinės žemės nacionalizacijos, todėl nacionalizacijos metu J. S. nei faktiškai, nei juridiškai negalėjo būti žemės savininku. Kadangi prieš atkuriant nuosavybės teises privalo būti nustatyta, kas buvo žemės savininku (-ais) po J. S. mirties 1926-02-03 iki 1940-07-22 nacionalizacijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-07-04 A. U. (miręs) vardu priimtos išvados Nr. 8IP-55 ir 2005-11-25 S. Č. (mirusi) vardu priimtos išvados Nr. 8IP-552 vykdymas sustabdytas.

Kartu buvo pateiktas 2014-09-22 PasiÅ«lymas Nr. 8PRT-(14.8.6.)-25-3 pretendentams: P. E. Z. (miręs) įpėdinei I. G. Z., A. Z., S. Č. (mirusi) įpėdiniui A. V. S., A. U. (miręs) įpėdiniui G. P., V. J. U. ir R. G. V. „<...> dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo gali kreiptis į teismÄ arba ieÅ¡koti papildomų dokumentų, pažymint, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui gali bÅ«ti pateikti tik teismui atnaujinus praleistÄ nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ , tuo atveju, jei nėra pateiktas praÅ¡ymas - tik teismui atnaujinus praleistÄ praÅ¡ymo ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ â€œ (b.l. 42-45).Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad J.

S., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis turėjo 8,0000 ha žemės (duomenys neskelbtini), taip pat dėl pareiÅ¡kėjų, kaip pretendentų, teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ , dėl jų giminystės ryÅ¡io su žemės savininku – J. S. ar dėl jų paduotų praÅ¡ymų atkurti jiems nuosavybės teises tvarkos ir Å¡io atkÅ«rimo procedÅ«rų teisėtumo. Tačiau tiek pareiÅ¡kėjai, tiek suinteresuoti asmenys pripažįsta, kad nuosavybės teisės turėjo bÅ«ti atkurtos ne į J.

S. vardu turėtÄ Å¾emę, o į jo vaikų, priėmusių mirusio tėvo palikimÄ ir iki nacionalizacijos valdytÄ turtÄ .Bylos nagrinėjimo dalykas yra juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas, t.y. ar po J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo vaikai J. U., S. Č. ir S. Z. paveldėjo jo turtÄ ir priėmė palikimÄ bei ar jie priėmę palikimÄ iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,0000 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).Dėl palikimo priėmimo ir žemės valdymo iki nacionalizacijosNagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad J.

U., S. Č. ir S. Z. priėmė savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamos valdyti paveldimÄ turtÄ , bei iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 8,0000 ha žemės (duomenys neskelbtini).Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad J. S., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis turėjo 8,0000 ha žemės (duomenys neskelbtini). Kaip žinia, žemės nacionalizacija Lietuvoje vyko 1940 m. liepos 22 d., todėl svarbi aplinkybė – kas ir kokio dydžio žemę valdė nuosavybės teise bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu.

Byloje nustatyta, kad palikėjo J. S. mirties metu buvo likę keturi jo vaikai. Kadangi niekas kitas, be J. S. vaikų J. U., S. Č. ir S. Z. įpėdinių, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neiÅ¡reiÅ¡kė valios atkurti nuosavybės teises į J. S. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, praÅ¡ymų atitinkamoms institucijoms nustatytu laiku nepadavė, Å¡iuo metu jie tokios teisės realizuoti jau negali. Todėl ir pagrindo svarstyti apie kitų galimų įpėdinių – kitų J. S. vaikų buvimÄ , bei jų įpėdinių įtraukimÄ Ä¯ bylÄ suinteresuotais asmenimis nėra.

Kad mirusysis bÅ«tų palikęs testamentÄ duomenų byloje nėra, todėl atsirado paveldėjimas įstatymo pagrindu. Byloje nustatyta, kad po žemės savininko J. S. mirties 1926 m., galiojant Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies normoms, atsirado palikimas – 8,0000 ha ploto žemės, kuriÄ paveldėjo, kaip teigia pareiÅ¡kėjai, mirusio vaikai: J. U., S. Č. ir S. Z.. Paveldėjimo santykius tuo metu reguliavo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalies 1104-1380 straipsniai.

Civilinių įstatymų 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryÅ¡iais. Civilinių įstatymų 1127 straipsnis nustatė, kad „artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams”. Pagal Civilinių įstatymų 1128 straipsnį visas vaikams tenkantis palikimas bÅ«davo dalijamas tarp jų po lygiai. SÄ vado X tomo 1 dalies 1255 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimas įgyjamas jį priimant.

Palikimo priėmimo tvarkÄ detalizavo 1261 straipsnis: „Palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsiÅ¡aukimo apie skolų nemokėjimÄ nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo turtÄ savo asmens pelnui“. Å ių normų taikymo praktikÄ formavo Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas, pagal kuriÄ palikimo priėmimo faktui konstatuoti pakanka įrodyti, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo pradėjo palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti (Vyriausiojo Tribunolo 1927 m. sausio 3 d. sprendimas byloje Nr. 217).Byloje jokių duomenų, kad mirusio įpėdiniai - vaikai:

J. U., S. Č. ir S. Z. atsisakė palikimo nėra. PrieÅ¡ingai Å¡iai bylai reikÅ¡minga aplinkybė, kad Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose yra 1938 m. spalio 31 d. duomenys apie tai, kad Žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytas S. J. P. valsčiaus (duomenys neskelbtini) turėjęs 8,000 ha žemės. Ä®vertinus tuometinį laikmetį, tikėtina, jog po J. S. mirties jo vaikams palikimo priėmimo nustatyta tvarka neįforminus, palikimÄ priėmė jo vaikai pradėdami faktiÅ¡kai jį valdyti.

PareiÅ¡kėjai A. Z., R. G. V., I. G. Z., V. J. U. įgaliotas atstovas D. U. taip pat patvirtino, kad po J. S. mirties visÄ jo palikimÄ priėmė jo vaikai, kurie rÅ«pinosi likusia žemę, gyvuliais, namu, kluonu, Å¡iuo turtu naudojosi kaip savu, jiems liko ir tėvo asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, žeme vaikai lygiomis dalimis naudojosi bei jÄ valdė iki pat nacionalizacijos. Pagal CPK 176 straipsnį teismas gali pripažinti juridinį faktÄ Ä¯rodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

IÅ¡vadÄ apie fakto buvimÄ teismas gali daryti, kai visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Å¡ios kategorijos bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama apie kÄ tik įvykusius faktus, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę.

Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , apie tai, kad J. S. vaikai J. U., S. Č. ir S. Z. po jų tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėję turtÄ valdyti ir juo naudotis.Liaudies Seimas 1940 m. liepos 22 d. deklaracija nacionalizavo visÄ Å¾emę nepaisant turimo žemės sklypo dydžio, t. y. įvyko visuotinė nacionalizacija, kurios metu buvo likviduota privatinė nuosavybė. Tai, kad 1940 m. liepos 22 d. įvyko tikroji žemės nacionalizacija, pabrėžė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d.

įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ papildymo ir pakeitimo“ 3 punkto dalių, kuriomis pakeistos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 4 straipsnio penktoji ir Å¡eÅ¡toji dalys, bei 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktų, kuriais Å¡io įstatymo 12 straipsnis papildytas 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaracijÄ , įvyko žemės nacionalizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K., K. B., F. S., Č. U. v. T. J. J., bylos Nr. 3K-3-596/2004; 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. O. D., Z. S., Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-7-783/2002).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, reikia nustatyti, kam nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas, nes tik tokiu atveju galima spręsti dėl tinkamo pretendento atkurti nuosavybės teises nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktÄ reikÅ¡minga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos. Taigi nuosavybės teisių atkÅ«rimui svarbu ne nuosavybės turėjimo faktas apskritai, tačiau jos turėjimas turto nacionalizavimo metu.Byloje esančiais dokumentais bei byloje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad J. S. dukros J. U., S. Č. visÄ laikÄ gyveno toje pačioje vietoje kaip ir iki mirties jų tėvas, t.y. (duomenys neskelbtini).

Kita palikėjo dukra, S. Z., jau buvo iÅ¡tekėjusi ir gyveno kitur, t.y. (duomenys neskelbtini) (apie 4 km. atstumu nuo tėvo bei seserų). PareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais, po J. S. mirties iki pat nacionalizacijos žeme naudojosi visi jo vaikai, t.y. J. U., S. Č. bei S. Z.. Apie turto savininko pasikeitimÄ nuo J. S. mirties iki turto nacionalizacijos jokių duomenų nėra, tÄ patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J.

S. vaikai J. U., S. Č. ir S. Z. po jų tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmę palikimÄ â€“ 8,0000 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir jį iki nacionalizacijos nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė.Dėl termino atnaujinimoPagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 1 d. praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ turėjo pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Tiek 10 str. 1 d., tiek 4 d. nurodyti terminai teismo gali bÅ«ti atnaujinami, jeigu pripažįstama, kad juos interesantai praleido dėl svarbių priežasčių.Svarbiomis tokio termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu atveju Lietuvos Respublikos piliečiui objektyviai sutrukdė ar atėmė galimybę įgyvendinti jam suteiktÄ teisę per įstatyme nustatytÄ terminÄ , ir tokios aplinkybės gali bÅ«ti pripažįstamos kaip pateisinančios termino praleidimo laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjams bÅ«tinybė kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo atsirado tik po to, kai prasidėjus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesui, Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama savininko J. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančius dokumentus, nustatė, kad nepakanka dokumentų nustatyti, kokie asmenys ir kokio dydžio žemės sklypus valdė nuosavybės teise po J. S. mirties iki nacionalizacijos. Nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusių institucijų darbuotojai jokia forma iki tol neinformavo pareiÅ¡kėjų ir kitų nuosavybės teisių atkÅ«rimu suinteresuotų asmenų apie bÅ«tinumÄ nuosavybės teisę įrodinėti teisme, vadinasi, jai nuosavybę patvirtinančių dokumentų pakako.

Duomenų dėl dokumentų nepakankamumo nuosavybės teisių atkÅ«rimui, nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje nebuvo, todėl pretendentai pagrįstai ir teisėtai buvo įsitikinę, kad jų pakanka. Tačiau, vėliau vieniems pretendentams jau atkÅ«rus nuosavybės teises (iÅ¡ dalies atkÅ«rus) bei praėjus ilgam laikui po praÅ¡ymų kompetentingai institucijai pateikimo, buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės galėjo bÅ«ti atkurtos ne į J. S. vardu turėtÄ Å¾emę, o į jo vaikų, galimai priėmusių mirusio tėvo palikimÄ ir iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusių institucijų darbuotojų netinkamas pareigų atlikimas pripažintinas svarbia priežastimi dėl ko buvo praleistas terminas pretendentams pateikti praÅ¡ymams bÅ«tent į J. S. vaikų, t.y. J. U., S. Č. ir S. Z., priėmusių mirusio tėvo palikimÄ ir iki nacionalizacijos valdytÄ turtÄ , praÅ¡ymams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Patenkinus pareiÅ¡kėjų reikalavimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, pripažintina, jog terminas pateikti praÅ¡ymams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į J.

U., S. Č. ir S. Z. iki nacionalizacijos valdytÄ 8,0000 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių – nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančių institucijų darbuotojų netinkamų pareigų atlikimo, – todėl atnaujintinas terminas minėtiems dokumentams pateikti (CPK 443 str. 8 d.). Nors pareiÅ¡kėjai netiksliai suformulavo savo praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo, t.y. teismo prašė ne tik atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ dokumentams pateikti, bet ir užskaityti pretendentų (įpėdinių) į J.

S. valdytÄ Å¾emę pateiktus praÅ¡ymus Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriui, o bÅ«tent: A. U. praÅ¡ymÄ , jo teisių perėmėjas - įpėdinis pareiÅ¡kėjas G. P.; P. E. Z. praÅ¡ymÄ , jo teisių perėmėja - įpėdinė pareiÅ¡kėja I. G. Z.; pareiÅ¡kėjo A. Z. praÅ¡ymÄ ; pareiÅ¡kėjos R. G. V. praÅ¡ymÄ ; pareiÅ¡kėjo V. J. U. praÅ¡ymÄ , nagrinėjamoje byloje teismas pagal aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ sprendžia tik dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti praÅ¡ymams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į J.

U., S. Č. ir S. Z. iki nacionalizacijos valdytÄ 8,0000 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams. Ä®siteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, dėl pretendentų jau pateiktų praÅ¡ymų užskaitymo ar kitų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese reikalingų dokumentų pateikimo turi teisę spręsti atsakingas už tai asmuo, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to nekilo ir net Å¡ioje proceso stadijoje negalėjo kilti, todėl Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), laikant, kad vien tik termino pateikti praÅ¡ymams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams atnaujinimas, visiÅ¡kai atitinka Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjų siekiamus tikslus.

Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į J. S. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms dienos iki Å¡iol nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese pasikeitė ne vienas įpėdinis. Ä®pėdinių galimybė vietoj mirusiojo įstoti į restitucijos procedÅ«rÄ paaiÅ¡kintina tuo, kad materialiniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia, pasibaigia esant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams ar tokių faktų sudėčiai.

Teisinis santykis kaip visuma netapatintinas su teisinio santykio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių – subjektu. Teisinių santykių kaip tokių tam tikrÄ atskirumÄ nuo tų santykių subjektų parodo tai, kad teisinių santykių subjektai gali kisti, tuo pat metu teisiniam santykiui iÅ¡liekant stabiliam. Toks teisinių santykių tęstinumas grindžiamas materialiniu teisių perėmimu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teismas Å¡ioje byloje patyrė 11,63 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam pareiÅ¡kėjui tenkanti dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jų nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177 str., 185 str., 186 str., 290 str., 291 str., 444 str. l d. 2 d. 8 p., 9 p., 448 str., teismasn u s p r e n d ž i a:PatikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:1. J. U., S. Č. ir S. Z. priėmė savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamos valdyti paveldimÄ turtÄ , ir iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdė 8,0000 ha žemės (duomenys neskelbtini).2. PareiÅ¡kėjams I. G. Z., A. Z., R. G. V., V. J. U., G. P. atnaujinti praleistÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į J.

U., S. Č. ir S. Z. iki nacionalizacijos valdytÄ 8,0000 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                               Edvardas Paliokas