2026-02-25 Nr. CB-1130-2-57-3-00238-2024-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-587

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00238-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 10 d. paduotu suinteresuoto asmens A. N. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo A. N. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria nemokumo administratoriui leista nukreipti išieškojimą į bankrutavusios įmonės savininkės turimą turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 79 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai prilygindamas joje įtvirtintą imperatyvų terminą dispozityviam, taip paneigdamas nemokumo administratoriaus profesinės atsakomybės standartą. Jei įstatymas nustato nemokumo administratoriui 30 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos informuoti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą, tai nemokumo administratorius negali jo ignoruoti beveik metus laiko. Šis terminas nėra vien procedūrinis ar formalus – jis yra naikinamojo pobūdžio materialinė procesinė sąlyga, kurios nesilaikymas reiškia, kad nemokumo administratoriaus teisė prašyti nukreipti išieškojimą į savininko turtą apskritai neatsiranda. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad taikos sutarties nesudarymas ar restruktūrizavimo proceso neinicijavimas buvo nulemtas pačios įmonės savininkės pasyvaus elgesio. Taikos sutartis nebuvo sudaryta išskirtinai dėl to, kad nemokumo administratorius pavėluotai informavo juridinio asmens dalyvius apie teisę ją sudaryti, bet ne dėl įmonės savininkės kaltės.

2. Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl nemokumo administratoriaus veiklos standartų, pažeidžia proporcingumo ir teisinio tikrumo principus, nes neigiamos nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo pasekmės perkeliamos bankrutavusios įmonės savininkei, nors ji nėra atsakinga už nemokumo administratoriaus veiksmus (neveikimą).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. N. (a. k. duomenys neskelbtini) 115 (vieną šimtą penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 8 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 290, žyminio mokesčio užduoties kodas ZP17526.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas