e717d63d-c508-489b-bd81-9efb2dca08e1 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1657-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00506-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. D., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 665 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 5). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2017-02-25 buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose Nr. 3 ir Nr.

4. Kameros plotas buvo apie 14,11 kv. m, joje gyveno 4 asmenys. Be to, dalį ploto užėmė baldai. Kameros sanitarinis mazgas tebuvo skylė grindyse, nehigieniÅ¡kas, surÅ«dijęs, neuždengtas, neužtikrinantis privatumo. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios tiek nacionalinių teisės aktų, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 665 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 8-12, 68) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje už rėžimo pažeidimus nuo 2016-08-25 iki 2017-02-25 atlikinėjo nuobaudÄ : kameroje Nr. 1, laikotarpiu nuo 2016-08-25 iki 2017-01-30, joje buvo įrengta viena miegamoji vieta, plotas- 6,58 kv. m; kameroje Nr. 3, laikotarpiu nuo 2017-01-30 iki 2017-02-25, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, plotas- 14,78 kv. m.

Kameroje Nr. 4 pareiÅ¡kėjas nebuvo kalinamas. Ploto norma, minimaliai tenkanti vienam kaliniui kamerų tipo patalpose, pažeista nebuvo. Sanitariniai mazgai kamerose yra įrengti atskirose kabinose su varstomomis durimis ir atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Nėra ir duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų kreipėsi į atitinkamas tarnybas.

Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016-08-25 iki 2017-02-25. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK kamerose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 15, 68, 69, 16-17) matyti, jog pareiškėjas už rėžimo reikalavimų pažeidimus nuobaudas atliko: nuo 2016-08-25 iki 2017-01-30 kameroje Nr. 1, kurioje įrengta viena miegamoji vieta, patalpos plotas 6,58 kv. m; nuo 2017-01-30 iki 2017-02-25 kameroje Nr. 3, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, patalpos plotas – 14,78 kv. m.

Taigi, Å¡iose kamerose pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Pabrėžtina, jog nors atsakovės atstovas pateikia duomenis apie miegamųjų vietų skaičių atsiliepimo pateikimo dienÄ , o ne ginčo laikotarpiu, pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kameroje Nr. 3 gyveno keturiese. Taigi, tiek atsakovės atstovo, tiek pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės Å¡iuo atveju sutampa, nėra pagrindo laikyti, jog ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 3 kalėjo daugiau nei 4 asmenys. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog buvo kalinamas ir kameroje Nr. 4, kurios plotas buvo apie 14,11 kv. m, joje gyveno 4 asmenys, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė.

Tuo tarpu atsakovės atstovas savo pateiktoje Pažymoje (b. l.

69) konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 4 nuobaudos neatlikinėjo. Teismas taip pat pažymi, jog byloje esančioje pažymoje apie visų uždarosios zonos kamerų plotÄ (b. l. 74-75), nėra nei vienos kameros, kuri atitiktų pareiÅ¡kėjo pateiktÄ apibÅ«dinimÄ â€“ t. y. kurios plotas bÅ«tų 14,11 kv. m. Pastebėtina, jog kameros Nr. 8 plotas (14,12 kv.

m) yra panaÅ¡us į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ , tačiau pats pareiÅ¡kėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde apie kamerÄ Nr. 8 neužsimena, tvirtina kalėjęs kameroje Nr.

4. Kameros Nr. 4 plotas, remiantis bylos duomenimis (b. l. 74-75), yra 13,88 kv. m, taigi, ne toks, kokį nurodo pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 4 ar kurioje nors kitoje kameroje, kurios plotas bÅ«tų 14,11 kv. m. Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjo argumentai neatitinka bylos duomenų, o jokių kitų juos pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo argumentus pagrįstais. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 4, skundo argumentai dėl kalinimo sÄ lygų joje atmestini.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ bei faktines aplinkybes spręstina, jog atsakovas nepažeidė Taisyklių 111.2. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. PareiÅ¡kėjo nuomone, skaičiuojant ploto normÄ turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas sanitarinio mazgo, baldų bei kitų įrengimų užimamas plotas. Pastebėtina, kad Taisyklėse nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiÅ¡kina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017). Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1503-492/2019, 2017-07-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017).

Taigi, pagal bylos duomenis, nenustačius gyvenamojo ploto normos (3,6 kv. m.) pažeidimo, nenustačius, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę mažiau nei 3 kv. m. ploto, nėra pagrindo skaičiuojant ploto normÄ iÅ¡ bendro ploto normos iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo, baldų ar kito inventoriaus užimamÄ plotÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad tualetai kamerose įrengti netinkamai, t. y. tualetas tupimas, o ne sėdimas. Taip pat nurodė, jog tualetas neÅ¡varus, nehigieniÅ¡kas, surÅ«dijęs, neužtikrinantis privatumo.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, laisvės atėmimo kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti įrengta po vienÄ klozetÄ arba unitazÄ bei plautuvę. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodynÄ (Vilnius, 2012) tualetas yra iÅ¡vietė, o unitazas - tualeto kriauklė. Lietuvos higienos normoje HN 55:2001 „VieÅ¡ieji tualetai“ (patvirtintoje 2001 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.622) 3.4. punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė iÅ¡matoms ir neÅ¡variam vandeniui nutekėti.

Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Pastebėtina, jog šiuo metu galiojančiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose atskirai nurodyta, jog tualetas gali būti ir tupiamas. Darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu teisės aktuose nebuvo nustatyti konkretūs reikalavimai pataisos namuose įrengiamų tualetų konstrukcijai.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. PareiÅ¡kėjas taip pat deklaratyviai ir abstrakčiai nurodo, kad sanitariniai mazgai buvo nehigieniÅ¡ki, tualetas surÅ«dijęs, dėl ko susidarydavo sÄ lygos bakterijoms veistis ir tai galėjo sukelti sveikatos sutrikimų. Tokius pareiÅ¡kėjo argumentus teismas laiko hipotetinėmis prielaidomis. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kokios subjektyvios neigiamos pasekmės konkrečiai jam kilo dėl minėtų aplinkybių, kokie sveikatos sutrikimai pasireiÅ¡kė dėl galimai nehigieniÅ¡ko tualeto.

Byloje tokių duomenų nėra. Taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar pataisos namų administracijÄ dėl prasto kameros inventoriaus, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo tualeto ir higienos nėra pakankami neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui ir jos atlyginimui. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis (PažymÄ (b. l.

76) ir fotonuotraukas (b. l. 77-78)), iÅ¡ kurių matyti, kad kamerose Nr. 1 ir Nr. 3, sanitariniai mazgai yra visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusios patalpos, įrengti atskirose kabinose su varstomomis durimis, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimo. Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų. Pažymėtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

18) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. D. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė