Legislator Case Law & Legislation
e7169e21-d65a-447e-b799-d7abf4cd0a0e AI generated

Court dismissed monetary compensation claim for prison labor violations but acknowledged procedural rights breach.

Case Number e7169e21-d65a-447e-b799-d7abf4cd0a0e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claim for monetary compensation regarding unpaid wages and unrecorded work hours at a prison canteen. While the plaintiff argued for financial damages due to discrepancies between actual and recorded working hours, the court found the claim for money inadmissible. The court ruled that the violation of the plaintiff's rights was satisfied by the administrative recognition of the breach of prison conditions, thereby rejecting the request for financial restitution.

Legislator headnote

AI generated

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniai; 88 straipsnio 1, 4 punktai: When a prisoner's right to prison conditions is violated, administrative recognition of the breach serves as sufficient satisfaction, rendering monetary compensation claims for non-material damages inadmissible.

Keywords

AI generated
prison labor conditions administrative compensation unpaid wages claim work hour recording satisfaction of rights administrative procedure non-material damages

Cited Legislation

AI generated
Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniai
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Pareiškėjo G.
88 straipsnio 1, 4 punktai
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Pareiškėjo G.

Cited Case Law

AI generated
Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands
1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland
v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr.
1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain
v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).
LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008
LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr.
2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009
P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr.
2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009
P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr.
2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013
P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
AI generated
208fcbf9-a7f9-4ce6-ae26-528247a91bd0
M., E. V., V. K., D. B., S. J. skundu Marijampolės pataisos namams, dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo ir nustatė: PareiÅ¡kėjai patikslintame skunde (b.l. 54-61) nurodė, kad jie eina pareigas Marijampolės pataisos namuose. PrižiÅ«rėtojų darbas organizuojamas 24 val. trukmės pamainomis pagal iÅ¡ anksto patvirtintus darbo grafikus. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 30 d., sudarant darbo grafikus, jiems buvo pavesta dirbti Å¡venčių dienomis. Dalis pamainos trukmės Å¡venčių dienÄ priskirtina darbui naktį.
6850e582-e283-46a5-940c-127f352cbf8e
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
215fc252-a918-4d6c-87c6-443160dad9a5
įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);
282d534f-cadc-4b21-8b67-efb68217a374
Administracinė byla Nr. I-2569-406/16Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00249-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 23 d.    Kaunas             Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovei D. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų P. J., L.
a677f1e3-5285-4311-9f09-6a5965a3f8fa
įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-453-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01249-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 28 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. L., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui J. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 6797,00 Eur (1797,00 Eur turtinei ir 5000,00 Eur neturtinei) žalai atlyginti (I t. b. l. 4-11).PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose ir nuo 2016 m. sausio 20 d. dirba pataisos namų valgyklos tvarkytoju.

PareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas 0,5 etato, tačiau laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 23 d. realiai dirbo po 6 valandas per dienÄ . Pažymėjo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dirbtos valandos buvo žymimos neteisingai – poilsio ir Å¡venčių dienomis iÅ¡dirbtas laikas nebuvo žymimas, taip pat nurodytas trumpesnis darbo laikas, nei buvo iÅ¡dirbta realiai, t. y. vietoje iÅ¡dirbtų 6 valandų žiniaraÅ¡tyje nurodytos 4 valandos.

Už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis papildomos poilsio dienos nebuvo suteikiamos. Po pokalbio su Marijampolės pataisos namų direktoriumi 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 7104-241 pareiÅ¡kėjo pareigybei buvo nustatyta 0,75 etato, tačiau už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis iki 2017 m. gegužės 1 d. apmokama nebuvo. Pažymėjo, kad darbas valgykloje prasidėdavo 6 val. ryte, maitinimas pusryčių metu vyko nuo 6.45 val. iki 8.00 val. Pasibaigus pusryčiams pareiÅ¡kėjas turėjo valgykloje nuvalyti stalus, taigi darbas truko daugiau nei dvi valandas.

Per pietus darbas prasidėdavo nuo 11.00 val. Pietų maitinimas truko nuo 11.30 val. iki 13.30 val. Po pietų maitinimo pareiÅ¡kėjas taip pat turėjo nuvalyti valgyklos stalus, taigi pietų metu darbas truko daugiau nei dvi valandas. Vakare darbas prasidėdavo nuo 17.00 val. Vakarienė truko nuo 17.30 val. iki 18.45 val. Po vakarienės maitinimo pareiÅ¡kėjas turėjo nuvalyti valgyklos stalus, suolus, palanges, taigi vakare darbas taip pat truko daugiau nei dvi valandas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad už 2016 m. sausio mėnesį jam nebuvo iÅ¡mokėta 57,40 Eur darbo užmokesčio, už 2016 m. vasario mėn. – 132,10 Eur, už 2016 m. kovo mėn. – 146,70 Eur, už 2016 m. balandžio mėn. – 145,80 Eur, už 2016 m. gegužės mėn. – 156,80 Eur, už 2016 m. birželio mėn. – 83,79 Eur, už 2016 m. liepos mėn. – 110,70 Eur, už 2016 m. rugpjūčio mėn. – 97,20 Eur, už 2016 m. rugsėjo mėn. – 86,40 Eur, už 2016 m. spalio mėn. – 108,00 Eur, už 2016 m. lapkričio mėn. – 97,20 Eur, už 2016 m. gruodžio mėn. – 108,00 Eur, už 2017 m. sausio mėn. – 97,20 Eur, už 2017 m. vasario mėn. – 108,90 Eur, už 2017 m. kovo mėn. – 88,10 Eur, už 2017 m. balandžio mėn. – 118,80 Eur, kas sudaro 1797,00 Eur turtinę žalÄ (negautas pajamas).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad negavęs darbo užmokesčio dalies jis negalėjo įsigyti sau bÅ«tiniausių prekių ir vitaminų. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 5000 Eur. Pažymėjo, kad neturtinė žala pasireiÅ¡kė dvasinėmis kančiomis, iÅ¡gyvenimais, sukrėtimu, fiziniu skausmu (pÅ«slės ant kojų) dirbant be poilsio dienų. Atsakovo atstovas atsiliepimu (I t. b. l. 54-56) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡dirbtas laikas buvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje.

Pagal žiniaraÅ¡tyje pateiktus duomenis Marijampolės pataisos namų buhalteris apskaičiuoja asmeniui priklausantį darbo užmokestį. Pataisos namai neturi pagrindo abejoti darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų tikrumu. Pažymėjo, kad dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų tikrumo pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į Marijampolės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ . PareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi visi teiginiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nepagrįsti.

Marijampolės pataisos namų buhalterio pateikti paskaičiavimai patvirtina, kad darbo užmokestis pareiškėjui skaičiuojamas teisingai. Pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ir įrodymų dėl darbo užmokesčio nepriemokos. Pataisos namai neturi duomenų apie pareiškėjo moralinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų darbo užmokestis. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. dirbant Marijampolės pataisos namų valgyklos patalpų tvarkytoju dėl galimai neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų - neteisingai pildant darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį ir atitinkamai neiÅ¡mokant dalies pareiÅ¡kėjui priklausančio darbo užmokesčio.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pareigÅ«nai vietoje realiai iÅ¡dirbtų 6 valandų per dienÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje žymėjo 4 valandas ir nefiksavo iÅ¡dirbto laiko poilsio ir Å¡venčių dienomis.Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (administracinė byla Nr. A17-499/2007). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ bÅ«tina nustatyti ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas G.

L. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose ir dirbo patalpų tvarkytoju (tvarkdariu). Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7/07-18 pareiškėjas buvo paskirtas dirbti patalpų tvarkytoju (tvarkdariu) 0,5 etato, MMA koef. 0,43 (1 t. b. l. 14, 73, 151-152). Nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. 7/07-241 G. L. buvo paskirtas dirbti patalpų tvarkytoju (tvarkdariu) 0,75 etato, MMA koef. 0,43 (1 t. b. l. 13, 72).Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuotas ir išmokėtas šis darbo užmokestis: už 2016 m. sausio mėn. - 21,07 Eur, už 2016 m. vasario mėn. – 52,37 Eur, už 2016 m. kovo mėn. – 52,34 Eur, už 2016 m. balandžio mėn. – 52,68 Eur, už 2016 m. gegužės mėn. – 52,67 Eur, už 2016 m. birželio mėn. – 58,65 Eur, už 2016 m. liepos mėn. – 85,63 Eur, už 2016 m. rugpjūčio mėn. – 85,74 Eur, už 2016 m. rugsėjo mėn. – 85,74 Eur, už 2016 m. spalio mėn. – 85,58 Eur, už 2016 m. lapkričio mėn. – 85,82 Eur, už 2016 m. gruodžio mėn. – 85,58 Eur, už 2017 m. sausio mėn. – 85,74 Eur, už 2017 m. vasario mėn. – 85,59 Eur, už 2017 m. kovo mėn. – 85,63 Eur, už 2017 m. balandžio mėn. – 91,76 Eur.

IÅ¡ viso už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. G. L. buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 1152,59 Eur darbo užmokesčio (1 t. b. l. 16, 18, 19, 74, 75, 87, 90, 96).Remiantis Marijampolės pataisos namų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. dirbo pataisos namų valgyklos salės tvarkytoju 4 val. per dienÄ , penkias dienas per savaitę. Nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. - 6 val. per dienÄ , penkias dienas per savaitę (1 t. b. l. 36-51, 57-68).

Pagal minėtus duomenis pareiÅ¡kėjas savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis nedirbo.Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialusis įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aÅ¡tuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžiÄ ir pabaigÄ nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis Å¡io kodekso 117 straipsnio nuostatomis.

Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali bÅ«ti skiriami dirbti Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 str. 1 d.). Suimtųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as).

Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ , jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis.

Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamÄ koeficientÄ dauginant iÅ¡ minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Pagal Apmokėjimo apraÅ¡o 1 priedÄ , pareigybėms, kurioms nereikia profesinių įgÅ«džių, taikomas 0,43 koeficientas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. faktiÅ¡kai dirbo daugiau valandų, nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, t. y. vietoje realiai iÅ¡dirbtų 6 valandų per dienÄ , jam buvo žymimos tik 4 valandos.

Tvirtino, kad darbas valgykloje prasidėdavo 6 val. ryte, maitinimas pusryčių metu vyko nuo 6.45 val. iki 8.00 val. Pasibaigus pusryčiams pareiškėjas turėjo valgykloje nuvalyti stalus, taigi darbas ryte truko daugiau nei dvi valandas. Pietų metu darbas prasidėdavo nuo 11.00 val. Maitinimas truko nuo 11.30 val. iki 13.30 val. Po pietų pareiškėjas turėjo nuvalyti stalus, taigi pietų metu darbas truko daugiau nei dvi valandas. Vakare darbas prasidėdavo nuo 17.00 val. Vakarienė truko nuo 17.30 val. iki 18.45 val.

Po vakarienės pareiÅ¡kėjas turėjo nuvalyti baldus ir palanges, taigi vakare darbas taip pat truko daugiau nei dvi valandas. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad į bylÄ pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai pareiÅ¡kėjo iÅ¡dirbtÄ darbo laikÄ ir yra teisingi, o darbo užmokestis pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuojamas ir mokamas remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, t. y. pagal faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ .Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. realiai dirbo daugiau, nei 4 valandas per dienÄ .

Remiantis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7/07-18, pareiÅ¡kėjui minėtu laikotarpiu buvo nustatyta dirbti 0,5 etato, t. y. 4 val. darbo trukmė per dienÄ (1 t. b. l. 73). IÅ¡ nuteistųjų maitinimo grafiko (1 t. b. l.

28) matyti, kad nuteistųjų pusryčiai truko nuo 6.45 val. iki 8.00 val. (1 val. 15 min.), pietÅ«s – nuo 11.30 val. iki 13.30 val. (2 val.), vakarienė – nuo 17.30 iki 18.45 val. (1 val. 15 min.), t. y. iÅ¡ viso 4 val. 30 min. per dienÄ . Akcentuotina ir tai, kad minėtu laikotarpiu pats pareiÅ¡kėjas irgi valgė pusryčius, pietus ir vakarienę, o dirbančiųjų nuteistųjų pertrauka pailsėti ir pavalgyti neįskaitoma į darbo laikÄ . Teismas nesiremia pareiÅ¡kėjo pateikta Nuteistųjų iÅ¡vedimo į darbÄ 2016 m. birželio 1-30 d. paraiÅ¡ka (1 t. b. l. 29), kadangi Å¡i paraiÅ¡ka neatspindi, kada realiai pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vestas į darbÄ ar pervestas.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis dirbo daugiau nei 4 valandas per dienÄ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. laikytini deklaratyviais ir atmestini, o atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Å¡ioje dalyje nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ taip pat grindė aplinkybėmis, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. jis realiai dirbo Å¡venčių dienomis ir savaitgaliais, tačiau atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje minėtų iÅ¡dirbtų dienų nežymėjo.Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d.

Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7/07-18 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas dirbti 0,5 etato, t. y. 4 val. per dienÄ , o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 7/07-241 - 0,75 etato, t. y. 6 val. per dienÄ . Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, pareiÅ¡kėjas poilsio ir Å¡venčių dienomis nedirbo (1 t. b. l. 36-51, 57-68). IÅ¡ nuteistųjų maitinimo grafiko (1 t. b. l.

28) matyti, kad darbai, kuriuos atliko pareiÅ¡kėjas, yra kasdienio pobÅ«džio, nes nuteistieji maitinami tiek Å¡venčių, tiek poilsio dienomis. Liudytojas V. D. patvirtino, kad ginčo laikotarpiu jis buvo atsakingas už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymÄ . Liudytojas paaiÅ¡kino, kad už valgyklos salės tvarkymÄ ginčo laikotarpiu buvo atsakingi trys nuteistieji – G. L., V. V. ir S. V. (1 t. b. l. 151), tačiau nei vienam iÅ¡ Å¡ių nuteistųjų darbo laikas Å¡venčių ir poilsio dienomis žiniaraščiuose nebuvo žymimas.

Duomenų, kuris konkrečiai nuteistasis (-ieji) ginčo laikotarpiu dirbo pataisos namų valgykloje tvarkiniu (-iais) Å¡venčių ir poilsio dienomis į bylÄ nebuvo pateikta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz.

LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo, kad į bylÄ pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai iÅ¡dirbtÄ (pareiÅ¡kėjo) darbo laikÄ ir yra teisingi, nagrinėjamu atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kas konkrečiai iÅ¡ nuteistųjų dirbo tvarkiniu (-iais) pataisos namų valgykloje poilsio ir Å¡venčių dienomis.

Remdamasis liudytojo V. D. paaiškinimais teismas sprendžia, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo fiksuojamas nuteistųjų (tvarkinių G. L., V. V. ir S. V.) išdirbtas laikas darbo dienomis, o švenčių dienomis ir savaitgaliais nuteistųjų išdirbtas laikas žiniaraščiuose iš vis nebuvo žymimas. Nesant byloje konkrečių duomenų, kurie konkrečiai nuteistieji ir kuriomis dienomis dirbo tvarkiniais pataisos namų valgykloje švenčių ir poilsio dienomis, teismas remiasi pareiškėjo paaiškinimais ir konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. pareiškėjas G.

L. dirbo tvarkiniu Marijampolės pataisos namų valgykloje tiek darbo, tiek Å¡venčių bei poilsio dienomis. Pagal BVK 128 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o 12 punkte taip pat numatyta, kad nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų.

Teismas byloje nustatė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. Marijampolės pataisos namų valgykloje dirbo tvarkiniu Å¡venčių ir poilsio dienomis, už kurias, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti suteiktos papildomos poilsio dienos. Duomenų apie papildomų poilsio dienų suteikimÄ pareiÅ¡kėjui už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. byloje nėra. Byloje nustačius, kad už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos, konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo Marijampolės pataisos namų veiksmai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 1797,00 Eur turtinę žalÄ (negautas pajamas) už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, tačiau, kaip matyti iÅ¡ minėto ApraÅ¡o, už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nuteistiesiems nėra apmokama, tačiau jiems suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų. Nesant atsakovo atstovui pareigos už nuteistųjų darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atlyginti pinigais, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (nuostolių atlyginimo) už jo darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis netenkintinas.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuri kildinama iÅ¡ neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų nesuteikiant pareiÅ¡kėjui papildomų poilsio dienų.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad darbas be poilsio dienų sukėlė dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, sveikatos pablogėjimÄ (kilo fiziniai skausmai, atsirado pÅ«slės ant kojų).Kaip jau buvo minėta, byloje teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. (1 metai 3 mėnesiai 10 dienų) pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namų valgykloje dirbo tvarkiniu Å¡venčių ir poilsio dienomis, t. y. be poilsio dienų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismui nekyla abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių, t. y. ilgai trunkančio darbo be poilsio dienų, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ .

PareiÅ¡kėjo prie skundo pateikti asmens sveikatos istorijos įraÅ¡ai (1 t. b. l. 21, 22) patvirtina jo nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini). Kita vertus, bylos duomenimis (tÄ patvirtino pareiÅ¡kėjas ir teismo posėdžio metu), pareiÅ¡kėjas dėl papildomų poilsio dienų suteikimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis į pataisos namų administracijÄ nesikreipė (2 t. b. l. 26). Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ teismui abejoti pareiÅ¡kėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto iÅ¡gyvenimus ir kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai.

Pažymėtina, jog ginčo laikotarpis yra ilgas bei tęstinis, taigi spręstina, jog pareiÅ¡kėjas, dėl savo pažeistų teisių jausdamas diskomfortÄ , kančiÄ , fizinį skausmÄ , turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir praÅ¡ymais kreiptis į pataisos namų administracijÄ dėl papildomų poilsio dienų suteikimo. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl ilgÄ laikÄ trunkančio darbo be poilsio dienų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 str. 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl papildomų poilsio dienų suteikimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis į Marijampolės pataisos namų administracijÄ nesikreipė, nenustačius, kad dėl minėto pažeidimo pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, sveikatos sužalojimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ , nenustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«tų pažeistos negrįžtamai, įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

Pažymėtina, kad už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nuteistiesiems suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba Å¡ios dienos pridedamos prie atostogų, taigi dėl ginčo laikotarpiu nesuteiktų (nepanaudotų) papildomų poilsio dienų pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į pataisos namų administracijÄ , jog Å¡ios dienos (nepanaudotos papildomos poilsio dienos) jam bÅ«tų suteiktos kitu laiku arba pridėtos prie atostogų. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr.

LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo G. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .KitÄ pareiÅ¡kėjo G.

L. skundo dalį (dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                                         Audrius Grauželis