2020-04-22 Nr. CB-4628-2-55-3-01065-2017-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1846

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01065-2017-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. balandžio 14 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinis vėžio institutas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnį, nes pagal CPK privalomą formalią taikos sutarties nuostatą dėl taikos sutarties padarinių aiškino kaip leidžiančią spręsti dėl tikrosios šalių valios; CK 6.983 straipsnį, nes nurodė, kad disproporcija tarp ieškinio reikalavimų ir taikos sutarties sumos reiškia nesąžiningumą. Taip pat teismas pažeidė CK 6.1015 straipsnį, nes spręsdamas dėl draudėjo pasirašytos taikos sutarties ir susijusių aplinkybių vertinimo, ignoravo teisinį reguliavimą, numatantį, kad draudiko ir žalą sukėlusio asmens prievolė yra ne savarankiška, o draudikas reikalavimo teisę į už žalą atsakingą asmenį įstatymo pagrindu perima ir draudėjo; CPK 293 straipsnio 3 punktą, nes spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas nutraukti šią civilinę bylą dėl kitoje civilinėje byloje sudarytos taikos sutarties, nes lygino ne patikslinto ieškinio dalyką su kitoje byloje sudarytos taikos sutarties dalyku, bet su kitos bylos ieškiniu; CPK 178 ir 185 straipsnius, nes neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą nustatant ginčo pastato nusidėvėjimo lygį; CPK 185 straipsnį, nes padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės pozicijos nepagrįstumo, nors atsakovė teismo nurodytus galimus įrodymus buvo pateikusi į bylą. Iš kitoje civilinėje byloje ieškovės aprašomos situacijos matyti, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl visos padarytos žalos, ne vien kilnojamiesiems daiktams, kaip šiuo atveju nepagrįstai sprendė teismas. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, kurioje nurodyta, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis, ir taikė netinkamą nešališkumo standartą ekspertui.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (į. k. 120545849) 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. balandžio 14 d. OP Corporate Bank plc Lietuvos filiale, mokėjimo Nr. 22982.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis