e712d96d-a6d1-4181-b33d-e8f4151f7e1c · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-370-195/2012Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04628-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.1.; 45.4.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. kovo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Å umskas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. P. įgalioto atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 4000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, n u s t a t ė :

A. P. nubaustas už tai, kad jis, 2011 m. rugpjūčio 8 d., vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir ties S. Stanevičiaus g. 2 pastatu, Vilniuje nepaliko pakankamo tarpo iÅ¡ Å¡ono ir pravažiuodamas vairuojamu automobiliu kliudė stovintį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 3 d.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog atsakomybę už tokio pobÅ«džio pažeidimus nustato įstatymas – administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o ne poįstatyminis aktas.

ATPK 126 str., 127 str., 129 str. 1302 str., 133 str. yra blanketinės teisės normos, t.y. jų turinys detalizuojamas kituose, Å¡iuo atveju – poįstatyminiuose, teisės aktuose (Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse bei apsvaigimo sÄ vokÄ ir jo nustatymo tvarkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose), tačiau toks teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, nesudaro jokio pagrindo abejoti minėtų teisės aktų atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. P. vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir pažeidė KET reikalavimus bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimÄ turtÄ . Rėmėsi policijos pareigÅ«no R. V. parodymais, nes jis su A. P. bendravo iÅ¡ karto po įvykio. Teisės aktai apsvaigimÄ iÅ¡ esmės sieja su psichikÄ veikiančių medžiagų pavartojimu, todėl apsvaigusiu nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos asmuo laikytinas kada yra nustatoma, jog jo organizme yra tam tikros narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad A. P. organizme rasta narkotinių medžiagų pėdsakų.Apeliaciniu skundu A. P. įgaliotas atstovas Julius Jasaitis praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar esamas teisinis asmens administracinės atsakomybės už transporto priemonių vairavimÄ , apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, reglamentavimas atitinka LR Konstitucijos 5 str. 1 ir 2 dalyse įtvirtintam valdžių padalijimo principui ir teisinės valstybės principui; taip pat praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarimÄ , A.

P. veikÄ perkvalifikuojant į ATPK 127 str. 2 d. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nei ATPK, nei kituose įstatymuose nėra normų, apibrėžiančių apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų sÄ vokÄ ir laipsnį, taip iÅ¡ esmės pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, nes įstatymo lygmenyje nėra nustatytos administracinės atsakomybės sÄ lygos, o jas apibrėžia žemesnio teisės lygio aktai, Vyriausybės patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse yra įtvirtinta apsvaigimo sÄ voka, tokiu reglamentavimu yra nesilaikoma teisės akto formos, nes atsakomybės sÄ lygos turi bÅ«ti nustatomos įstatymu, be to, sÄ voka nėra aiÅ¡ki, suprantama, nes vartojami terminai „psichikos bÅ«sena“ ar „elgesio sutrikdymas“ nepateikia jokių kriterijų ir masto, leidžiančių atskirti apsvaigusį asmenį nuo neapsvaigusio.

Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodika nereglamentuoja ir konkrečiai nenustato, koks ir kokių asmens kraujyje ar Å¡lapime rastų medžiagų kiekis, koks ir kokių asmens bÅ«klės požymių kiekis yra reikÅ¡mingas iÅ¡vadai dėl apsvaigimo duoti. Todėl esamas teisinis administracinės atsakomybės už vairavimÄ , apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, reglamentavimas yra teisiÅ¡kai ydingas dviem aspektais: administracinė atsakomybė už tokiÄ veikÄ nėra nustatyta įstatymu ir poįstatyminiai teisės aktai nenustato aiÅ¡kių asmens apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų sÄ lygų ir kriterijų.

Taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo paÅ¡alinti įrodymų prieÅ¡taravimai, teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas ir turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis ir iÅ¡vedžiojimais, medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti akte nurodyta tik tai, kad buvo vartotos narkotinės medžiagos, tačiau nėra jokios iÅ¡vados apie tai ar A. P. buvo apsvaigęs ar neapsvaigęs, teisme apklausta minėtÄ aktÄ suraÅ¡iusi specialistė nurodė, kad A.

P. elgsenoje nepastebėjo požymių, kurie bÅ«dingi apsvaigimui.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , įvertino įrodymų visumÄ , jokie įrodymai teismui neturėjo iÅ¡ anksto nustatytos galios, nors A. P. apžiÅ«rėjusi gydytoja ryÅ¡kių apsvaigimo požymių nenustatė, tačiau A.

P. buvo apžiÅ«rėtas praėjus tam tikram laikui po įvykio, todėl teismas pagrįstai rėmėsi įvykį įforminusio policijos pareigÅ«no parodymais, kad A. P. buvo apsvaigęs. Taip pat nurodo, kad visas abejones iÅ¡sklaidytų paskirta ekspertizė.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali bÅ«ti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimÄ kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka ir kad administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). ATPK 127 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymÄ neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

Taigi, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtinta asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, atsakomybė taip pat yra numatyta ATPK 4112 str., 116 str., 1172 str., 1191 str., 1242 str., 126 str., 129 str. ir 1302 str. Todėl apelianto praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ argumentas, jog administracinė atsakomybė už vairavimÄ apsvaigus nėra nustatyta įstatymu, yra nepagrįstas.

ATPK 126 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyta atsakomybė atsižvelgiant į tai, koks neblaivumo (girtumo) laipsnis yra nustatytas. Tik įstatymų leidėjo diskrecijoje yra teisė nustatyti, kad už tam tikrus pažeidimus atsakomybė yra diferencijuojama pagal neblaivumo (girtumo) laipsnį. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybė už vairavimÄ neblaiviam (girtam) pagal neblaivumo (girtumo) laipsnį yra diferencijuojama ne už visus ATPK pažeidimus, už ATPK 41 str., 4112 str., 1191 str., 1242 str., 126 str. 7 d., 127 str. 3 d., 129 str. ir 1302 str. numatytus pažeidimus atsakomybė pagal neblaivumo (girtumo) laipsnį nėra diferencijuojama, asmuo, padaręs Å¡iuose straipsniuose padarytus pažeidimus atsako nepaisant to, koks – lengvas, vidutinis ar sunkus, neblaivumo (girtumo) laipsnis nustatytas.

BÅ«tina pažymėti, kad pagal ATPK 127 str. 3 d., t.y. už pažeidimÄ , kurio padarymu kaltinamas ir A. P., atsakomybė nėra diferencijuojama atsižvelgiant į neblaivumo (girtumo) laipsnį. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, teismo įsitikinimu vien ta aplinkybė, jog ATPK nėra diferencijuojama nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų apsvaigusių asmenų atsakomybė nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .ATPK 2701 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti asmenys yra siunčiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ä®gyvendindama Å¡iÄ nuostatÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės), kurios nustato transporto priemonių vairuotojų, iÅ¡ jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės ir medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai už joje atliktÄ medicininę apžiÅ«rÄ tvarkÄ (Taisyklių 1 p.).

Taisyklių 2 punkte apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos bÅ«sena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichikÄ veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), iÅ¡skyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį (toliau vadinama – alkoholis). A. P. įgaliotas atstovas advokatas Julius Jasaitis nepagrįstai nurodytÄ apsvaigimo sÄ vokÄ Ä¯vardija kaip atsakomybės sÄ lygų už vairavimÄ apsvaigus nuo narkotinių medžiagų nustatymÄ poįstatyminiu aktu, kai atsakomybės sÄ lygos turėtų bÅ«ti reglamentuotos įstatymu.

Toks teiginys yra nepagrįstas, nes apsvaigimo sÄ vokos nurodymas neiÅ¡plečia atsakomybės ribų už vairavimÄ apsvaigus. PrieÅ¡ingai, apsvaigimo sÄ voka detalizuoja blanketines ATPK normas, numatančias atsakomybę už vairavimÄ apsvaigus, bei atitinka Taisyklių tikslÄ â€“ nustatyti medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo tvarkÄ , nes nesant nustatytų apsvaigimo požymių, nebÅ«tų įmanoma konstatuoti fakto, jog asmuo pažeidimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs. Be to, iÅ¡ LR Narkologinės priežiÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, kurioje psichikÄ veikiančios medžiagos (alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos) apibrėžiamos kaip į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytos medžiagos, kurios veikia žmogaus psichikÄ , sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę, matyti, jog Taisyklėse nurodyta apsvaigimo sÄ voka yra sudaryta atsižvelgiant įstatymuose naudojamas analogiÅ¡kas sÄ vokas.PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, poįstatyminiuose teisės aktuose yra nustatyti aiÅ¡kÅ«s apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatymo kriterijai.

LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Metodikos 2 punkte nurodyta, jog medicininę apžiÅ«rÄ sudaro bendras asmens bÅ«klės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų iÅ¡tyrimas, iÅ¡vados formulavimas.

Metodikos 6 punkte nustatyta, kad bendros asmens bÅ«klės vertinimas apima iÅ¡vaizdos, odos, gleivinės, kvėpavimo dažnio ir pobÅ«džio, Å¡irdies susitraukimų dažnio, arterinį kraujospÅ«džio, eisenos, stovėsenos, judesių tikslumo, vokų, liežuvio ir pirÅ¡tų virpėjimo, vyzdžių vertinimÄ . LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 yra patvirtinta Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodika, kurios 2 punkte nustatyti tokie požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; neriÅ¡li kalba; nekoordinuoti judesiai.

Asmuo, atliekantis bendrÄ asmens bÅ«klės vertinimÄ , įvertina visus nurodytus požymius ir, gavęs iÅ¡vadas dėl narkotinių ar kitų medžiagų vartojimo, sprendžia, ar asmuo yra apsvaigęs. Teismo įsitikinimu, nurodytuose poįstatyminiuose aktuose įtvirtinti požymiai, pagal kuriuos sprendžiama dėl asmens apsvaigimo, yra pakankamai iÅ¡samÅ«s.ATPK 127 str. 3 d. yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), padarytÄ neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalu iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.A.

P., nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, neginčijo, jog kliudė kitÄ automobilį, tačiau teigė, jog nebuvo apsvaigęs. A. P. įgaliotas atstovas advokatas Julius Jasaitis apeliaciniu skundu taip pat neginčija fakto, jog A. P. apgadino kitÄ automobilį, tačiau nurodo, kad A. P. nebuvo apsvaigęs.Tam, kad bÅ«tų nustatyta, jog pavartota psichikÄ veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo bÅ«senÄ , yra atliekama medicininė apžiÅ«ra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti.

Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog medicininė apžiÅ«ra yra atliekama specialių žinių ir reikiamÄ kvalifikacijÄ turinčių visų rÅ«Å¡ių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Taigi, medicininė apžiÅ«ra nustatant asmens apsvaigimÄ reikalauja specialių žinių, jÄ atlieka gydytojai.Kaip jau buvo nurodyta, medicininę apžiÅ«rÄ sudaro keturi etapai: bendras asmens bÅ«klės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų iÅ¡tyrimas; iÅ¡vados formulavimas.

IÅ¡vada suraÅ¡oma gavus atliktų tyrimų rezultatus iÅ¡ toksikologijos laboratorijos. Metodikos 11.3. punkte nurodyta, kad skiltyje „IÅ¡vada“ nurodoma, ar asmuo blaivus / neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs, vartojęs / nevartojęs. A. P. suraÅ¡ytame medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto iÅ¡vadoje nurodyta „narkotikų vartojimas“, tačiau jokių duomenų apie apsvaigimÄ nėra (b.l. 5). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar A.

P. buvo apsvaigęs, teismo posėdyje apklausė A. P. apžiÅ«rėjusiÄ gydytojÄ J.-A. A., kuri teismo posėdžio metu parodė, jog ryÅ¡kių apsvaigimo požymių nebuvo, A. P. buvo susijaudinęs, o bÅ«damas apsvaigęs, bÅ«tų buvęs viskam abejingas, tada bÅ«tų paraÅ¡iusi iÅ¡vadoje, jog A. P. buvo apsvaigęs (b.l. 48-49). Pažymėtina, kad tokie parodymai yra gana prieÅ¡taringi, nes viena vertus teigiama, jog A. P. nebuvo apsvaigęs, kita vertus nurodoma, kad nebuvo ryÅ¡kių apsvaigimo požymių, kas sudaro prielaidÄ manyti, jog A.

P. galėjo bÅ«ti apsvaigęs ir medicininės apžiÅ«ros metu vis dar buvo galimo apsvaigimo požymių. Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigÅ«nas R. V., kuris buvo atvykęs į įvykio vietÄ ir bendravo su A. P., parodė, kad jam pasirodė, kad A. P. buvo apsnÅ«dęs, susikalbėti su juo buvo įmanoma, pripažino, kad jis nėra medikas ir negali tiksliai pasakyti, ar A. P. buvo susijaudinęs ar apsnÅ«dęs, tačiau jam pasirodė, kad buvo apsnÅ«dęs (b.l. 50).Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiame nutarime nepagrįstai nurodė, kad teisės aktai apsvaigimÄ iÅ¡ esmės sieja su psichikÄ veikiančių medžiagų pavartojimu, todėl apsvaigusiu nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos asmuo laikytinas tada, kai yra nustatoma, jog asmens organizme yra tam tikros narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

Atsižvelgiant į Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikÄ ir Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikÄ , darytina iÅ¡vada, jog asmens organizme rastos narkotinės medžiagos ar jų pėdsakai yra tik vienas iÅ¡ vertinamųjų kriterijų, sprendžiant, ar asmuo buvo apsvaigęs, gydytojas, spręsdamas, ar asmuo buvo apsvaigęs, įvertina bendrÄ asmens bÅ«senÄ , todėl tik kompleksas visų aplinkybių leidžia nuspręsti, ar asmuo buvo apsvaigęs. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, narkotikų vartojimo faktÄ prilyginęs apsvaigimui, nebenagrinėjo medicininės apžiÅ«ros metu nustatytų A.

P. bendros bÅ«klės požymių.ATPK 256 str. 2 d. kaip vienas iÅ¡ įrodymų rÅ«Å¡ių yra nurodyta eksperto iÅ¡vada. Esant prieÅ¡taringiems apklaustos gydytojos parodymams, teismas privalėjo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alintos visos byloje esančios abejonės, todėl teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar A. P. bendros bÅ«klės požymiai kartu su nustatytu narkotikų vartojimo faktu sudarė pagrindÄ pripažinti A. P. eismo įvykio metu buvus apsvaigusį nuo narkotinių medžiagų.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 3 p., n u t a r i a:

A. P. įgalioto atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                       ArtÅ«ras Å umskas