e7129d0077b911e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2941/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00302-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytiniame teismo posėdyje ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. sausio 18 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 4R-93-(6.1), (toliau – ir Sprendimas) kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. susidariusią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką – 3 291,03 Lt; 3) priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką – 22 547,93 Lt; 4) įpareigoti atsakovą nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti visą Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 9FB-l-(4.46) (toliau – ir Įsakymas) paskirtą 3 635,90 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžiais.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1994 m. gruodžio 19 d. dekretu Nr. 473 nuo 1994 m. gruodžio 19 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. jis buvo paskirtas Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėju. Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. gruodžio 27 d. dekretu Nr. 1626 nuo 2002 m. sausio 2 d. buvo paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. gruodžio 30 d. dekretu Nr. 1K-255 nuo 2010 m. sausio 4 d. buvo atleistas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.

Nurodė, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus Įsakymu jam nuo 2010 m. sausio 5 d. buvo paskirta 3 635,90 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija. Pažymėjo, kad Nacionalinė teismų administracija 2010 m. vasario 8 d. rašte Nr. 4R-205-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo“ nurodė, kad ši pensija bus mokama pritaikius Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 6 straipsnio 3 dalyje numatytą ribojimą už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Nurodė Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo, inter alia, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės pensijos dydį bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažino nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio.

Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Paaiškino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kurioje numatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendras dydis, keičiant Valstybinių pensijų įstatymo nuostatą, nebuvo pakeistas. Nurodė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, todėl atsakovui nebuvo pagrindo pareiškėjui paskirtą teisėjų valstybinę pensiją riboti remiantis Valstybinių pensijų įstatyme numatytu ribojimu.

Atitinkamai dėl neteisingo įstatymo taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. be teisėto pagrindo nebuvo sumokėta 3 291,03 Lt teisėjų valstybinės pensijos. Nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, kuriame konstatuota kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, ribojanti valstybines pensijas atitinkamu šalies vidutinio atlyginimo dydžiu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2010 m. lapkričio 16 d., todėl nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos – 2010 m. lapkričio 16 d. – teisėjų valstybinė pensija neturi būti ribojama atitinkamu šalies vidutinio atlyginimo dydžiu. Tačiau pareiškėjui mokama teisėjų valstybinė pensija nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos iki šiol yra ribojama atitinkamu šalies vidutinio atlyginimo dydžiu, t. y. taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Nurodė, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 5 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė išmokėti susidariusią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. (nepagrįstai taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribojimo koeficientą – 1.3 vietoje 1.5), taip pat nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo – 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – susidariusią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką (nepagrįstai taikant ribojimo koeficientą), nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti paskirtą teisėjų valstybinę pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžiais.

Paaiškino, kad atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pažymėjo, kad atsakovas taikė teisės aktą ir po to, kai oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjui P. V. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus Įsakymu nuo 2010 m. sausio 5 d. buvo paskirta 3 635,90 Lt teisėjų valstybinė pensija. Šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 7 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68, bei Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos, sudarytos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 6P-78-(1.1), 2010 m. vasario 5 d. išvada Nr. 15FB-01-(4.46). Nurodė Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir teigė, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą 2010 m. lapkričio 16 d. ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi galimybės skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus.

Atsakovas neneigė pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau teigė, jog, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti pensijos skaičiuojamos/perskaičiuojamos, negali perskaičiuoti ir mokėti tokio teisėjų valstybinės pensijos dydžio, kokio pareiškėjas prašo. Pažymėjo, kad Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. vasario 21 d. raštu 4R-347-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pareiškėjas buvo informuotas, kad 2012 m. vasario 17 d.

Nacionalinės teismų administracijos direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas). Nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu.

Nurodė Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, jog šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Atkreipė dėmesį, kad paskirta teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Pažymėjo, kad, jei teismas sprendimu įpareigotų Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjui mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją, pažeistų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo – tokios praktikos laikosi ir administraciniai teismai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas byloje Nr. 1-212-437/2010).

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus Sprendimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 291,03 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22 547,93 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., įpareigojo atsakovą nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjui P. V. paskirtą teisėjų valstybinę pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžiais.

Nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,3, o ne ribojimas, numatytas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. 1,5, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu. Nurodė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, jog šis punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai.

Spręsdamas nagrinėjamą ginčą, teismas pažymėjo, kad teisėjų valstybinė pensija buvo numatyta 2002 m. liepos 2 d. priimtu Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu, kuriuo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „Kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimą taiko pensiją mokanti institucija“. Be to, 2002 m. liepos 2 d. buvo priimtas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, kuris įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas – suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės pensijos dydį bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažino nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio.

Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas nebuvo atitinkamai pakeistas, t. y. liko galioti šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas minėtas ribojimas 1,5. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, <...>, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, <...>.

Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasiūlymas Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

Nurodė Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, nagrinėjamam ginčui aktualaus Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodė Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimą, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo straipsniai (jų dalys), kurie yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi. Pažymėjo, kad atsakovas iš esmės priešingai, nei nurodyta Konstitucijoje, taikė teisės aktą po to, kai oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas prieštarauja Konstitucijai. Tokie atsakovo veiksmai, inter alia, skundžiamas Sprendimas, pripažintini prieštaraujantys Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams. Nagrinėjamu atveju Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios” buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., todėl nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 16 d., pareiškėjui mokama pensija neturėtų būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimas.

Nustatęs minėtos teisės pažeidimą, teismas įveikė Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 nutarimu nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog jis Konstitucijai prieštaraujančias teisės normas taiko dėl to, jog iki šiol nėra priimta naujo reglamentavimo. Tokia pozicija nėra teisinga, įvertinus jau Konstitucijoje įtvirtintus teisėtumo, teisingumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjui pensiją ją ribodamas Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Bylos duomenys patvirtino, kad taikant ribojimus pareiškėjo pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra 22 547,93 Lt, kuri nagrinėjamu atveju priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2804/2011. Nurodė, kad neteisėtas atsakovo Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui mokėti nesumažintą pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį teisėjų valstybinę pensiją, yra naikintinas. Pareiškėjui P. V., neteisėtai pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą gaunamų pensijų ribojimo dydį 1,3 vietoje 1,5, išmokamos teisėjų valstybinės pensijos skirtumas dėl sumažinto pensijos dydžio ribojimo nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. (t. y. iki Konstitucinio Teismo 210 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo) sudarė, remiantis atsakovo pateiktais skaičiavimais, 3 291,03 Lt, todėl ši suma priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Atsakovas įpareigotas pareiškėjui mokėti paskirtą teisėjų valstybinę pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžiais.

III. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija apeliaciniu skundu (b. l. 70-72) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, taip pat prašo atidėti – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 straipsnį ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai pareiškėjui neišmokėtas teisėjų valstybinės pensijos skirtumus pripažino žala CK taikymo prasme. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo tenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-53/2010). Mano, jog teismas gali įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-212-437/2010). Pažymi, kad pareiškėjo galimai patirta žala turėtų būti išieškoma iš Lietuvos valstybės, o ne iš atsakovo. Teigia, jog 2012 m. Nacionalinės teismų administracijos biudžete numatyta teisėjų valstybinėms pensijoms išmokėti suma planuota nesant teisinio reguliavimo, atitinkančio Konstituciją, ir įvertinus esamą valstybės ekonominę ir finansinę situaciją, gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimus šioje ir analogiškose bylose, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalimi ir 284 straipsnio 1 dalimi, prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams.

Pareiškėjas P. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78-79) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, netenkinti prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CK nuostatų. Pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis negali įvykdyti tokio dydžio reikalavimo arba kad tai reikšmingai paveiks jo turtinę padėtį, todėl nėra jokio pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatas, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) pareiškėjui P. V. buvo paskirta 3 635,90 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 5 d. (b. l. 14). Nacionalinė teismų administracija 2010 m. vasario 8 d. rašte Nr. 4R-205-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo“ nurodė, kad ši pensija bus mokama pritaikius Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytą ribojimą už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Pareiškėjas 2012 m. sausio 5 d. kreipėsi į atsakovą ir prašė išmokėti susidariusią teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, tačiau atsakovas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. 4R-93-(6.1), atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino atsakovo Sprendimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 291,03 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22 547,93 Lt teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., įpareigojo atsakovą nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjui P. V. paskirtą teisėjų valstybinę pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžiais.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams, taip pat teigia, jog pareiškėjo galimai patirta žala turėtų būti išieškoma iš Lietuvos valstybės, o ne iš atsakovo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 konstatavo, jog teisėjų valstybinės pensijos dalis, susidariusi po 2010 m. lapkričio 16 d., buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, nes pastaroji institucija teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas buvo sąlygotas to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. balandžio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos. Esant tokioms aplinkybėms, ši neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012). Taigi pastarojoje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimo po 2010 m. lapkričio 16 d., šią dalį neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis (ABTĮ 54 str.).

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjui neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies, susidariusios po 2010 m. lapkričio 16 d., t. y. po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, kuriuo iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pastebėtina, kad šioje byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, yra įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o ne atsakovu. Todėl bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos šalių patikslinimo, nusprendžiant atsakovu laikyti ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat išsiaiškinant ir pareiškėjo poziciją šiuo klausimu.

Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą nuo skundo padavimo dienos mokėti jiems ne mažesnį atlyginimą, negu nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 666 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 (t. y. iki 1999-12-31 nustatyto atlyginimo dydžio) darbo užmokestį, negali būti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-53/2010). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei bylos aplinkybes, pažymėtina, kad teisėjų valstybinės pensijos mokėjimas turi būti reglamentuojamas atitinkamais teisės aktais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti tinkamo atsakovo įtraukimo klausimą ir aiškintis, ar sutinka pareiškėjas atsakovu įtraukti ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ABTĮ 54 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu ir teisėtu, sprendimas yra naikintinas ir bylą grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad, realizuojant ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą proceso dalyviams padėti įgyvendinti jų teises, nagrinėjant bylą iš naujo, turėtų būti sprendžiamas tinkamo atsakovo klausimas (ABTĮ 54 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė