e710f29b-5564-4e56-b634-21f0f842f4e9 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-461-883/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02267-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.3.; 2.6.1.1.; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 3 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M.

A. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikų rÅ«mų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-130-721/2019 pagal ieÅ¡kovo M. A. ieÅ¡kinį atsakovei K. A. ir atsakovės K. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo; iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. A. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei K. A. (toliau – atsakovė), kurį patikslino, praÅ¡ydamas:

1) nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokos metu turėtas pavardes;

3) ieÅ¡kovo ir atsakovės nepilnametės dukros E. A. gyvenamÄ jÄ vietÄ po Å¡alių santuokos nutraukimo nustatyti su atsakove (motina) jos gyvenamojoje vietoje;

4) nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo bei auklėjimo po santuokos nutraukimo tvarkÄ (ieÅ¡kovo siÅ«loma tvarka);

5) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo materialinį iÅ¡laikymÄ vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės (iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; atsižvelgiant į infliacijÄ );

6) priteistų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motinÄ (atsakovę);

7) bylos Å¡alių santuokos metu įregistruotÄ individualiÄ Ä¯monę (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovui.

2. Atsakovė K. A. pateikė teismui priešieškinį, prašydama:

1) Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – „A.“;

3) vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove (motina) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;

4) nuo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikimo teismui dienos priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo vaiko iÅ¡laikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės;

5) vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę;

6) nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ (atsakovės siÅ«loma tvarka);

7) po santuokos nutraukimo IÄ® (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovui; 8) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 3 500 Eur skolÄ atsakovei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikų rÅ«mai 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė santuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje; pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieÅ¡kovui M.

A. – „A.“, atsakovei K. A. – „A.“, pavardes; nustatė bylos Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ po santuokos nutraukimo su atsakove (motina); nustatė ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo vaiko iÅ¡laikymÄ po 200 Eur (nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis; iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; atsižvelgiant į infliacijÄ ); pavedė vaiko iÅ¡laikymui priteistomis lėšomis iÅ¡skirtinai nepilnamečio vaiko interesais disponuoti uzufrukto teise atsakovei (motinai); priteisė ieÅ¡kovui IÄ® (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 3 500 Eur skolos; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 105,75 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė iÅ¡ atsakovės 1 033,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai bei 27 Eur žyminio mokesčio valstybei.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini); neveda bendro ūkio; nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad bylos šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas (šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai).

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė nereiškė prieštaravimų dėl santuokoje įregistruotos ieškovo įmonės priteisimo, taip pat neprašė iš ieškovo kompensacijos bei visiškai sutiko su ieškinyje pareikštu ieškovo reikalavimu. Teismas esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl ieškovo ir atsakovės santuokos metu įregistruotos ieškovo įmonės tenkino ir priteisė ieškovui jo įmonę (duomenys neskelbtini).

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos Å¡alių ir liudytojos paaiÅ¡kinimų bei į bylÄ pateiktos sutarties kopijos pakanka iÅ¡vadai dėl paskolos teisinių santykių nustatymo tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo įmonės egzistavimo. Remiantis (duomenys neskelbtini) Sutartimi (toliau – paskolos sutartis) teismas sprendė, jog sutartyje aiÅ¡kiai nurodytas paskolos sudarymo laikas, suma, terminas iki kada paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta, nors ir nebuvo fiksuotas paskolos dalyko perdavimo faktas. Tačiau ieÅ¡kovas neginčijo, o liudytoja patvirtino, kad ginčijama pinigų suma iÅ¡ tiesų pateko į ieÅ¡kovo įmonės banko sÄ skaitÄ .

Pagal minėtÄ paskolos sutartį teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovei 3 500 Eur paskola iki (duomenys neskelbtini) bÅ«tų buvusi grÄ Å¾inta, taip pat byloje nėra duomenų apie paskolos sutarties termino pratęsimÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė prievolės įvykdymo fakto, todėl vadovaudamasis paskolos sutartimi, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 3 500 Eur skolos priteisimo.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju atsakovė su vaikais (nepilnametėmis dukromis) gyvena tėvų nuosavame gyvenamajame name, todėl vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakove (motina).

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog vaiko išlaikymui iš tiesų reikalinga 590 Eur suma per mėnesį, todėl teismas vadovaujantis CK 3.192 straipsniu ir CK 3.201 straipsniu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies ir iš ieškovo kas mėnesį priteisė vaiko išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės.

9. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, spręsdamas dėl bendravimo su  vaiku tvarkos nustatymo atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovas nuolat kartu su dukra negyvena pakankamai neilgÄ laikotarpį; nors su vaiku susitinka ir bendrauja, todėl vaikas yra pripratęs prie tėvo ir jų ryÅ¡ys yra glaudus, tačiau vaiko pasilikimui su tėvu ilgesniam laikui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad vaikui bÅ«tina nuolatinė suaugusiųjų (motinos) priežiÅ«ra, įprasto dienos režimo laikymasis, stabilios namų aplinkos užtikrinimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) M. A. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ esmės tenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ir nustatyta atsakovės praÅ¡oma nustatyti apelianto bendravimo su vaiku tvarka ir iÅ¡ apelianto atsakovei priteista 3 500 Eur skola. Apeliantas prašė priimti minėtoje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti ir tenkinti apelianto ieÅ¡kinį arba, pasitvirtinus absoliutiems sprendimo nagrinėjamoje byloje negaliojimo pagrindams, perduoti bylÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mams nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo; taip pat, prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismo sprendimas yra priimtas teismui netinkamai taikius CK 3.170 straipsnio, reglamentuojančio skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant normas; taip pat netinkamai taikius CK 3.175 straipsnio 2 dalies normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymÄ ; teismo nustatyta apelianto bendravimo su vaiku tvarka nėra konkreti, racionali ir geriausiai atitinkanti vaiko interesus; nustatyta tvarka nepagrįstai riboja skyrium gyvenančio apelianto teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, bet ir vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kur tėvai gyvena. 10.2.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vaikai dėl juos siejančių ypač stiprių emocinių ryÅ¡ių yra labiau prisirišę prie motinos. 10.3. Teismas nenurodė įrodymų, kurių vertinimo pagrindu grindė savo padarytas iÅ¡vadas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas). 10.4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė perdavė apeliantui 3 500 Eur (asmeninių lėšų) įneÅ¡imui į ieÅ¡kovo įmonės banko sÄ skaitÄ . Tuo tarpu į bylÄ pateikti įrodymai visiÅ¡kai nepatvirtina, jog tarp atsakovės bei įmonės ir/arba apelianto buvo sudaryta paskolos sutartis.

Taip pat nepatvirtina, kad ieÅ¡kovo įmonė ir/arba apeliantas buvo įsipareigoję atsakovei minėtÄ pinigų sumÄ sugrÄ Å¾inti. Teismui pateikta paskolos sutartis, kuri sudariusių bylos Å¡alių nepasiraÅ¡yta ir nepatvirtinta notariÅ¡kai, nors suma virÅ¡ija 3 000 Eur (CK 6.871 straipsnio 4 dalis); ginčijama pinigų sumÄ buvo naudojama bylos Å¡alių Å¡eimos poreikiams (perkamas maistas ir kita); Å¡alys visiÅ¡kai nesirÅ«pino dėl faktinio pinigų sugrÄ Å¾inimo. 10.5. Apeliantas 2018 m. gruodžio 28 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo bei kartu pateikė: 1(duomenys neskelbtini) paprastÄ jį vekselį, pagal kurį apeliantas R.

T. iki (duomenys neskelbtini) įsipareigojęs sumokėti 2 100 Eur;

2) Z. A. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o fragmentÄ iÅ¡Â kurio matyti, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo įmonės naudai buvo paskolinta viso 2 070,85 Eur sumÄ . Taip pat, (duomenys neskelbtini) apeliantas teismui buvo pateikęs kitÄ praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo bei kartu pateikė Z. A. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o fragmentÄ iÅ¡ kurio matyti, jog laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apelianto naudai sumokėta bei jam paskolinta viso 7 395,71 Eur sumÄ . Teismui nagrinėjamu atveju buvo pateikta informacija apie apeliantui žinomus bylos Å¡alių kreditorius, tačiau teismas neįtraukė nurodytų kreditorių į bylÄ trečiaisiais asmenimis, dėl to nepagrįstai bei neteisėtai nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė K. A. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. IeÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nesiderina su vaiko poreikiais, gyvenimo stabilumu, be to nulemtų naujus bylos Å¡alių konfliktus, neigiamai veikiančius ir vaikÄ . 11.2. Atsakovė prieÅ¡tarauja apelianto teiginiams, kad jis maksimaliai siekia bendrauti su vaiku, todėl apeliantui turėtų bÅ«ti leidžiama pasiimti vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos su nakvyne.

Vaikas yra per mažas ilgesnį laikÄ bÅ«tų pas ieÅ¡kovÄ . Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog skyrium gyvenančio ieÅ¡kovo bendravimas yra neatimama teisė, tačiau bendravimas su vaiku turi vykti tokiu bÅ«du, jog bÅ«tų užtikrinta vaiko gerovė ir interesai. Atsakovės nuomone, tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ir/ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius bei norus. 11.3.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas leistinomis priemonėmis neįrodinėjo paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ ir neginčijo paskolos sutarties. Teismas konstatavo, jog nebuvo grÄ Å¾inti pinigai atsakovei nors ir buvo iÅ¡raÅ¡yti jų grÄ Å¾inimo atsakovei patvirtinantys dokumentai ieÅ¡kovo įmonėje. Duomenų apie ieÅ¡kovo įmonės veiklÄ bei gaunamas pajamas ieÅ¡kovas santuokos metu neteikė, todėl atsakovei nėra žinoma, kiek lėšų (gautų iÅ¡ įmonės veiklos) ieÅ¡kovas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, ir kiek lėšų ieÅ¡kovas skyrė Å¡eimos poreikiams.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad apeliantas patvirtino pinigų skolinimosi faktÄ ; teismo posėdžio metu apeliantas teigė, jog pinigai buvo grÄ Å¾inti atsakovei, tačiau negalėjo pateikti patvirtinančių buhalterinių dokumentų. 11.4. Atsakovė nesutinka, jog apeliantas pirmosios instancijos teismÄ tinkamai informavo apie turimus kreditorius, tačiau teismas neįtraukė minėtų kreditorių į bylÄ trečiaisiais asmenimis. Atsakovė nėra skolinga nei vienam iÅ¡ apeliaciniame skunde nurodytų kreditorių.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

13. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylos Å¡alių santuokos nutraukimo, Å¡alių vaiko gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo nustatymo, kasmėnesinio iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, Å¡alių santuokos metu įregistruotos ieÅ¡kovo įmonės padalijimo nutraukiant santuokÄ neginčija. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria:

1) iš esmės tenkintas atsakovės priešieškinis ir nustatyta atsakovės prašoma nustatyti apelianto bendravimo su vaiku tvarka;

2) iÅ¡ apelianto atsakovei priteista 3 500 Eur skola, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos faktinės aplinkybės 14. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad bylos Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos. Å alių dukra gimė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įregistruota ieÅ¡kovo M. A. individuali įmonė (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) Å¡alys gyvena atskirai. Santuokos metu Å¡alys bendrosios nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo.

Dėl kreditorių įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ 15. IeÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi bÅ«ti pateikiami duomenys apie sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų kreditorius ir nurodymas, kad ieÅ¡kovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iÅ¡kėlimÄ (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Tokio reikalavimo įtvirtinimas užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtÄ sutuoktinių turto padalijimo procesÄ teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai ginti savo turtines teises, įstojant į šį procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2012; 2013 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2013).

Sutuoktinių (vieno jų) kreditoriai į santuokos nutraukimo bylÄ gali bÅ«ti įtraukiami teismo arba pačių kreditorių iniciatyva trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), arba, jiems ginčijant sutuoktinių prievolės pobÅ«dį, skolos dydį ir kita, trečiaisiais asmenimis, pareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kus reikalavimus (CPK 46 straipsnis, CK 3.126 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieÅ¡kinyje nenurodė žinomų bendrų sutuoktinių kreditorių, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad praÅ¡ymais dėl papildomų įrodymų prijungimo iÅ¡ esmės tinkamai pirmosios instancijos teismÄ informavo apie kreditorius (nutarties 10.5 p.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėtais praÅ¡ymas apeliantas, vadovaudamasis CPK 178 straipsniu, prašė pirmosios instancijos teismÄ prijungti prie bylos papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, tačiau praÅ¡ymo įtraukti kreditorius į bylÄ trečiaisiais asmenimis ir spręsti prievolių padalinimo klausimÄ nepareiÅ¡kė.

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iÅ¡ sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylÄ trečiaisiais asmenimis su savarankiÅ¡kais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pažymėjo, kad bÅ«tų prieÅ¡taravusi kreditorių įtraukimui į bylÄ , nes neturi įsiskolinimų minėtiems kreditoriams. Be to, ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos informuoti kreditorius apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ .

18. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo veikti aktyviai, įtraukti į bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovo nurodytus kreditorius trečiaisiais asmenimis ir spręsti dėl sutuoktinių skolų padalijimo. Su Å¡iuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

19. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. CK 3.118 straipsnyje vartojama turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK3.118 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr.3K-P-186/2010). Procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

20. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant Å¡eimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imčių ir aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose.

Proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių interesus, nes Å¡ių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiÅ¡kia kartu ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010).

21. Byloje sprendžiamas sutuoktinių tarpusavio turtinis ginčas, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga buvo pateikti teismui duomenis apie Å¡alių turimÄ turtÄ , turtines prievoles, o negalint to padaryti – praÅ¡yti teismo tokius duomenis iÅ¡reikalauti. Tokiu atveju pripažintina, kad ieÅ¡kovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, reikalavimo padalinti prievoles nepareiÅ¡kė. Kadangi sprendžiant turtinius sutuoktinių klausimus teismas neturi pareigos veikti aktyviai, o ieÅ¡kovas tik pateikė duomenis dėl galimai esančių prievolių, kurių padalinti neprašė, negalima spręsti, kad teismas netinkamai nustatė dalintino turto visumÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė jokių reikalavimų dėl tam tikrų prievolių pripažinimo asmeninėmis prievolėmis, nepasisakė, kaip turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl sutuoktinių atsakomybės pagal Å¡ias prievoles. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti daroma procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 6, 12, 13 straipsniai) iÅ¡imtis. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė Å¡alių turto padalijimo klausimÄ tinkamai įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinių turto.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apelianto teisės maksimaliai bendrauti su vaiku bei vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais.

23. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir panaÅ¡iai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

24. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

25. Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ Â vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir panaÅ¡iai, ir norus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

26. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo galimybę vaikui likti nakvoti apelianto gyvenamojoje vietoje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas, siekdamas puoselėti su vaiku šeiminius santykius ir tėvo bei vaiko emocinį ryšį, dažnai ateidavo susitikti su vaiku į darželį, nes kitokios galimybės bendrauti neturėjo.

27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas turėtų bendrauti su vaiku įprastoje aplinkoje ir be nakvynės. Pirmosios instancijos teismo nuomone, vaikui gali bÅ«ti per didelė trauma staiga iÅ¡važiuoti pas ieÅ¡kovÄ ar likti kelioms dienoms su nakvynėmis svetimoje (neįprastoje) vaikui aplinkoje (nors galimai ir bute, kuriame vaikas iki bylos Å¡alių santuokos iÅ¡irimo gyveno, bet atsižvelgiant į vaiko amžių tikėtina tos aplinkos neprisimena), t. y. atsakovo gyvenamojoje vietoje. Staigus iÅ¡siskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (net vienai dienai), kelionės pas ieÅ¡kovÄ Ä¯Â vaikui nežinomÄ aplinkÄ gali sukelti neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumÄ , nesaugumo jausmÄ .

28. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas akcentuoja, kad teismas netiksliai nurodė dukters amžių ir bendravimo tvarkÄ nustatė tokiÄ , tarsi dukrai bÅ«tų dveji metai, kai tuo tarpu dukrai yra daugiau negu treji metai. Vaiko amžius nuo dviejų iki Å¡eÅ¡ių metų (kai kuriuose Å¡altinuose nurodoma 2-4 metai) priskiriamas ankstyvajai vaikystei, tai reiÅ¡kia, kad tokio amžiaus vaikams bÅ«dingi bendri Å¡io amžiaus tarpsnio ypatumai, todėl netikslus Å¡alių dukters amžiaus nurodymas nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės.

29. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevertino dalies byloje esančių įrodymų (lopÅ¡elio – darželio pažymos, liudytojo gydytojo psichiatro paaiÅ¡kinimų), nenurodė įrodymų, kuriais teismas grindė padarytas iÅ¡vadas. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir neaptarė kiekvieno įrodymo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog teismas jų neanalizavo. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

30. Nagrinėjamoje byloje TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, teikdamas iÅ¡vadÄ byloje dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad reikalavimas nustatyti nepertraukiamÄ bendravimÄ , vaikui pasiliekant nakčiai tėvo gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko interesų, todėl tikslinga nustatyti tėvo M. A. ir dukters E. A. bendravimo tvarkÄ laiku rytas – vakaras, nakvynę užtikrinant vaiko gyvenamojoje vietoje (el. b. 3 t. 176-181 b. l.).

31. Teisėjų kolegija, remdamasi minėtomis teisės normomis ir atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl minėtų normų taikymo nurodo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes ir netinkamai įvertino vaiko interesus.

32. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rÅ«pintojai) gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi apeliantas turi galimybę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti kitokiÄ laiko, vietos, bÅ«do prasme bendravimo su vaikais tvarkÄ nei Å¡iuo metu nustatyta. Dėl skolos priteisimo 33.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos Å¡alių santuokos metu buvo įregistruota ieÅ¡kovo įmonė (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė K. A. minėtai įmonei (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties pagrindu paskolino 3500 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie paskolos grÄ Å¾inimÄ , todėl priteisė atsakovei 3500 Eur skolos. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties tekstu, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojos S. Å . parodymais.

34. Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ių aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Nors apeliantas neginčija, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) perdavė jam savo turėtus asmeninius 3500 Eur įneÅ¡imui į individualios įmonės sÄ skaitÄ , tačiau neigia, kad buvo sudaryta paskolos sutartis. IeÅ¡kovo teigimu, minėta pinigų sumÄ nebuvo suteikta kaip paskola, nes ieÅ¡kovas neįsipareigojo jos atsakovei grÄ Å¾inti, t. y. nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančių sÄ lygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), akcentuoja, kad pinigai buvo naudojami Å¡eimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovas, kaip įmonės savininkas, iÅ¡ atsakovės gautÄ sumÄ priėmė ir ja disponavo, teisėjų kolegija sprendžia, kad protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas ir jas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimÄ .

36. Byloje esanti atsakovės ir įmonės (duomenys neskelbtini) sudaryta paskolos sutartis nėra Å¡alių pasiraÅ¡yta (el. b. 1 t. 54 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ â€“ sandorio Å¡alis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais (CK 1.93 straipsnio 6 dalis). Paskolos sudarymo faktÄ nagrinėjamu atveju patvirtina ir ieÅ¡kovo pateiktos įmonės 2016-2017 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos, kuriose pats ieÅ¡kovas deklaravo, jog įmonė iÅ¡ K. A. laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) buvo gavusi 3 500 Eur paskolÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo individualios įmonės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kitaip.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų apie paskolos grÄ Å¾inimÄ , taip pat nėra duomenų apie paskolos termino pratęsimÄ . Pažymėtina, kad pats apeliantas, aiÅ¡kindamas paskolos grÄ Å¾inimo aplinkybes, teikia vienas kitam prieÅ¡taraujančius įrodymus. IeÅ¡kovas nurodo, kad paskolos grÄ Å¾inti jis iÅ¡ viso nebuvo įsipareigojęs, nes pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikių tenkinimui, tačiau pajamų deklaracijose nurodo, kad paskola yra grÄ Å¾inta (e. b. 1 t. 96-105 b. l.).

Be to, įmonėje vedamoje buhalterijoje kliento bÅ«klės suvestinėje (el. b. 1 t. 55 b. l.) nurodoma, kad K. A. grÄ Å¾inta visa paskola. Teismui taip pat pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai (e. b. 2 t. 4-10 b. l.), kurie turėtų patvirtinti paskolos grÄ Å¾inimÄ , tačiau liudytoja apklausta buhalterė S. Å . paaiÅ¡kino, kad kasos iÅ¡laidų orderiai buvo iÅ¡raÅ¡yti ieÅ¡kovo motinos nurodymu, buhalterijos dokumentuose apskaityti kaip pasiraÅ¡yti, o pinigų iÅ¡mokėjimo atsakovei fakto ji nėra mačiusi.

Tiek pajamų deklaracijos, tiek kliento bÅ«klės suvestinės nėra pirminiai buhalteriniai dokumentai, o kitokių įrodymų, patvirtinančių paskolos grÄ Å¾inimÄ byloje nepateikta.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) neįrodė prievolės įvykdymo fakto. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė, kad 3 500 Eur paskola iki 2018 m. gruodžio 31 d. bÅ«tų buvusi atsakovei grÄ Å¾inta (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

Dėl bylos procesinės pabaigos 39. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes bei tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai, suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯Â apeliacinį skundÄ , atlyginimo.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.14 punktu, sprendžia, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl praÅ¡ymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Egidijus Mockevičius Irena StasiÅ«nienė