2017-03-07 Nr. AB-5252-3-63-3-01709-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-212-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01709-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei D. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir TRATC, pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės D. D. (toliau – ir atsakovė) 185,94 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., taip pat 36,30 Eur pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktas, Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 24, 46, 60 punktai). Nuostatų 73 punkte numatyta, kad paveldėjus gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatą, naujasis savininkas privalo informuoti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apie turto paveldėjimą. Butas (duomenys neskelbtini), Plungėje, nuosavybės teise priklausė R. D., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Jo motina D. D. kreipėsi dėl palikimo priėmimo. TRATC apie naująją Buto savininkę sužinojo pradėjusi ruošti teismui prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nes atsakovė nevykdė Nuostatų 73 punkte numatytos pareigos informuoti TRATC apie turto paveldėjimą.

Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus. Pareiškėjas rėmėsi nurodytomis teisės normomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 pateiktu teisės aiškinimu ir teigė, kad atsakovė turi prievolę sumokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius, atsakovei buvo apskaičiuota 282,24 Eur vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis pagal kurias pagal kurį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, pareiškėjas prašė priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., iš viso 185,94 Eur.

Prašymą priteisti 36,30 Eur teismo (atstovavimo) išlaidų pareiškėjas grindė PVM sąskaita faktūra, serija SGKA Nr. 11347; specifikacija Nr. 11347 (2 eilutė); 2015 m. rugsėjo 18 d. bankinio mokėjimo kvitu.

Atsakovė D. D. atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad apie teismo posėdį bylos šalims pranešta įstatymu nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į tai, kad byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms.

Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 43 dalis).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vieningą teism7 praktiką yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (žr. LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1807-575/2015). Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-13-279 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bazinius dydžius, 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317. Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino naujus Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 d.

Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir jais patvirtinti Nuostatai paskelbti http://www.plunge.lt ir http://www.tratc.lt/plunge. Pagal Nuostatus, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą yra Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Vadinasi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>.

Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant, jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 43 dalys, 25, 28 ir 30 straipsniai).

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama, kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan. Nuostatų 54 punkte numatyta, kad rinkliavos mokėtojas vietinę rinkliavą privalo sumokėti: iki kovo 15 d. – už pirmąjį ketvirtį; iki birželio 15 d. – už antrąjį ketvirtį; iki rugsėjo 15 d. – už trečiąjį ketvirtį; iki gruodžio 15 d. – už ketvirtąjį ketvirtį.

Spręsdamas, ar atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir ar jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą, teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų (toliau – ir NTRCD bankas) išrašą, butas (duomenys neskelbtini), Plungėje, nuosavybės teise priklauso R. D. Pagal pareiškėjo pateiktus Gyventojų registro duomenis minėtas asmuo (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Plungės rajono 2-ojo notarų biuro duomenų teismas nustatė, kad atsakovė 2008 m. spalio 3 d. kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

Pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje, yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). Šio įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011; LVAT 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015). Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie palikimo perėjimą atsakovei D. D. nėra įregistruota.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad atsakovė nelaikytina palikėjo teisių perėmėja ir vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs pareiškėjo prašymo, teismas netenkino ir prašymo priteisti teismo išlaidas.

III. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti bei priteisti teismo išlaidas.

Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi teismas priėjo prie savo išvadų neanalizavęs Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, susijusių su turto valdytojų pasikeitimu mirus rinkliavos mokėtojui. Nuo 2013 m. birželio 28 d. galiojančiuose Nuostatuose (patvirtinti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168) yra aiškiai reglamentuota, kokia tvarka ir sąlygomis mirus rinkliavos mokėtojui jo turto paveldėtojai perima nesumokėtos vietinės rinkliavos įsipareigojimus.

Nuostatų 18 punkte numatyta, kad iš Rinkliavos mokėtojų Registro duomenų bazės išbraukiami mirę pastatų savininkai; atsiradus paveldėtojui(-ams) ar kitam(-iems) naudotojui(-ams), jis (jie) įtraukiamas(-i) į Rinkliavos mokėtojų Registrą; paveldėtojui(-ams) perkeliama ir likusi nesumokėta buvusio (mirusio) savininko skola. Nuostatų 73 punkte numatyta, kad paveldėjus gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatą, naujasis savininkas privalo informuoti TRATC apie turto paveldėjimą. Nuostatų 76 punktas numato, kad gavus iš Savivaldybės administracijos informaciją, iš Rinkliavos mokėtojų Registro išbraukiami mirę pastatų savininkai.

Atsiradus paveldėtojui ar kitam naudotojui, jis įtraukiamas į Rinkliavos mokėtojų Registrą, jiems perkeliama nesumokėta buvusio savininko skola. Pagal minėtas Nuostatų normas tuo atveju, kai miršta rinkliavos mokėtojas, jo turto paveldėtojas privalo informuoti TRATC apie palikimo priėmimo faktą. Tuo pagrindu pareiškėjas mirusį turto savininką išbraukia iš rinkliavos mokėtojų nuostatų, o nesumokėtas vietinės rinkliavos įsiskolinimas yra perkeliamas paveldėtojui. Turto paveldėtojų pareigos informuoti vietinės rinkliavos administratorių apie turto savininko mirtį neatlikimas reiškia visų iš to išplaukiančių neigiamų pasekmių prisiėmimą.

Teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į CK 5.50 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Apeliantas akcentavo, kad šiuo atveju atsakovė priėmė palikimą pateikdama prašymą notarui, todėl ji yra teisėta nekilnojamojo turto objekto valdytoja.

TRATC teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo atsakovei vietinę rinkliavą, tačiau teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos 185,94 Eur vietinės rinkliavos, už buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės D. D. ((duomenys neskelbtini) mirusio R. D. turto paveldėtojos) už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399). Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio, nustatančio šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, 2 dalimi, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad D. D. paveldėjimo liudijimas nėra išduotas, Nekilnojamojo turto registre duomenys apie palikimo perėjimą atsakovei D. D. neįregistruoti. Pagal NTRCD banko duomenis butas (duomenys neskelbtini), Plungėje, nuosavybės teise priklauso R. D., o pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė teisės normas, nes neatsižvelgė į CK 5.50 straipsnio 2 dalies ir 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat į nuo 2013m. birželio 28 d. galiojančių Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168, 18, 73,76 punktus, kuriuose nustatytos paveldėtojų pareigos pranešti TRATC apie gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos paveldėjimą.

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais atmestinas pareiškėjo prašymas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kai kurias aplinkybes ir netinkamai taikė kai kurias materialinės teisės normas.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismų praktikos formavimo analogiškose bylose aspektu yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016, kurioje pasisakyta dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš mirusio vietinės rinkliavos mokėtojo nekilnojamojo turto (nekilnojamojo turto, kuriam skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą) paveldėtojo.

Minėtoje nutartyje, kurioje CK normų aiškinimo aspektais atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei savivaldybės tarybos patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Pagal Civilinio kodekso 5.52 straipsnį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus; jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo ir tai, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, tenka kreditoriui.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldima turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, mirusio vietinės rinkliavos mokėtojo nekilnojamojo turto, kuris yra vietinės rinkliavos objektas, paveldėtojo pripažinimą vietinės rinkliavos mokėtoju nepagrįstai susiejo su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu.

Teismas iš pareiškėjo pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad 2008 m.liepos 4 d. mirus buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, savininkui R. D., 2008 m. spalio 3 d. į Plungės rajono 2-ojo notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo kreipėsi jo motina D. D. Šis teisiškai reikšmingas faktas gali būti vertinamas, kad D. D. priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio prasme. Apie kitus asmenis (galimus įpėdinius) byloje duomenų nėra. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, vien šis faktas nėra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo vietinės rinkliavos mokėtojo pareigas pagal Nuostatus. Pažymėtina, kad atitinkamos pareigos pagal tuos pačius Nuostatus kyla ir vietinės rinkliavos administratoriui. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 24 d. prašyme teismui nurodė, kad jis apie buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, paveldėtoją (atsakovę) sužinojo tik pradėjęs ruošti prašymą teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo.

Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad TRATC nustatyta tvarka naudojasi VĮ Registrų centro, Gyventojų registro duomenimis, reikalingais Rinkliavos mokėtojų Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti. Pagal Nuostatus vietinės rinkliavos administratorius pagal rinkliavos mokėtojų Registro duomenis parengia ir kiekvienais metais iki vasario 28 d. teikia kiekvienam Rinkliavos mokėtojui nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą Vietinės rinkliavos dydį. Mokėjimo pranešimo turinį nustato Nuostatų 50 punktas pagal kurį, pranešime, be kita ko, nurodoma gyvenamosios patalpos savininko vardas, laikotarpis, už kurį mokama Vietinė rinkliava, jos dydis; mokėjimo pranešimo apskundimo tvarka. Pagal Nuostatų 54 punktą TRATC pasibaigus antrajam ketvirčiui, savo duomenų bazėje nustato Vietinės rinkliavos nesumokėjusius komunalinių atliekų turėtojus – Vietinės rinkliavos mokėtojus ir sprendžia dėl raginimų arba pakartotinių mokėjimo pranešimų sumokėti Vietinę rinkliavą arba atitinkamą jos dalį siuntimo. Nuostatų 57 punkte nurodyta, kad mokėjimo pranešimas pateikiamas Rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą.

Prie 2015 m. rugsėjo 24 d. prašymo teismui pareiškėjas pridėjo NTRCD banko 2014 m. gruodžio 8 d. išrašą su istorija, kuriame yra duomenys apie buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, savininkus. Pagal šį išrašą nuo 2004 m. kovo 9 d. iki 2008 m. sausio 7 d. šio buto savininkai buvo D. K. ir I. K., nuo 2008 m. sausio 7 d. – R. D. Pareiškėjas prie prašymo teismui taip pat pridėjo 2014 m. gruodžio 10 d. išrašą iš Gyventojų registro apie asmenį R. D. ir jo mirties datą ((duomenys neskelbtini)); 2015 m. rugpjūčio 3 d. išrašą iš Gyventojų registro apie D. D., kuriame pagal paieškos kriterijų „paskutinė gyvenamoji vieta“ nurodyta, kad 2013 m. kovo 19 d. ji įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Plungės rajono savivaldybėje. Be to, pareiškėjas pateikė teismui

2015 m. rugsėjo 10 d. pažymą Nr. R-PL-51 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“, už 2008–2014 metus, kuriame pateiktas pranešimų už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sąrašas. Sąraše nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. pranešimai buvo Ingridai Kryževičienei, nors pagal NTRCD banko išrašą D. K. ir I. K. bylai aktualaus buto savininkai buvo nuo 2004 m. kovo 9 d. iki 2008 m. sausio 7 d., o nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pranešimai buvo R.

D. (2008 m. sausio 7 d. mirusiam asmeniui). Pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kad jis buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, atžvilgiu tinkamai vykdė vietinės rinkliavos administratoriaus funkciją, vykdė Nuostatų reikalavimus (siuntė mokėjimo pranešimus, priminimus ir pan.), nes minėtoje pažymoje nurodytas tik pranešimų (nenurodyta, kad tai buvo būtent mokėjimo pranešimai) sąrašas be duomenų apie nurodytų dokumentų išsiuntimą, o sąraše išvardyti dokumentai (pranešimai) į bylą nepateikti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis iki 2014 m. gruodžio mėnesio (NTRCD banko 2014 m. gruodžio 8 d. išrašo atsispausdinimo) tinkamai atliko vietinės rinkliavos už buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimo funkciją, o pirmiau aptarti pareiškėjo pateikti į bylą duomenys rodo priešingai.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, vienas jų – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Pareiškėjas pagal Nuostatus turėdamas galimybę naudotis Registrų duomenimis, apie tai, kad buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, savininkas mirė (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę sužinoti operatyviai ir išbraukti minėtą asmenį iš Rinkliavos mokėtojų Registro duomenų bazės bei įstatymu nustatyta tvarka pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (įpėdiniams), tačiau atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad R.

D. vietinės rinkliavos mokėtoju pripažino nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (t. y. praėjus beveik 5 metams po jo mirties), o iki 2013 m. birželio 30 d. vietinės rinkliavos mokėtoja nurodė I. K. Pareiškėjo pateikti į bylą duomenys prieštaringi, neišsamūs, todėl traktuotini atsakovės naudai. Pareiškėjas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už 2010–2014 metus kreipėsi į teismą 2015 m. rugsėjo 24 d., nepateikdamas į bylą įrodymų, kad minėtais metais tinkamai vykdė buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo funkciją ir kad D.

D. yra vienintelis R. D. palikimą priėmęs asmuo ir kad būtent jai kyla pareiga sumokėti vietinę rinkliavą už 2010–2014 metus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas paveldėtojo pripažinimą vietinės rinkliavos mokėtoju nepagrįstai susiejo su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, tačiau tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovės vietinę rinkliavą už buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2010–2014 metais, nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas