Lithuanian appellate court dismisses appeal against robbery conviction, upholding first instance verdict on evidence sufficiency.
Legislator summary
AI generatedThe Lithuanian Court of Appeal rejected the defendant's appeal against a first-instance conviction for robbery and theft. The defendant argued that the victim did not accuse him and that the stolen items were worthless, but the court found no procedural violations or evidence of innocence. Consequently, the court ruled that the first-instance judgment was legally sound and the appeal was unfounded.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.; Teismas atmeta apeliacinį skundą, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais ir netinkamai taikytos baudžiamoji teisė.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-65//2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2., 1.2.14.10., 1.2.22.3. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs RÅ«tos MickeviÄienÄs,teisÄjų: Lino Å iukÅ¡tos, SvajÅ«no Knizlerio,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai MiliÅ«tei,gynÄjai advokatei Liudmilai Karvelienei,nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui T.
D.,vertÄjai Žanai Tadorovskajai,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkriÄio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 254 str. 1 d. laisvÄs atÄmimo bausme 4 (ketveriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvÄs atÄmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. nubaustas keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡tu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du ir galutinÄ bausmÄ nustatyta laisvÄs atÄmimas 4 (ketveriems) metams.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 p., subendrintÄ 4 (ketverių) metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ dalinio sudÄjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinÄ bausmÄ nustatyta laisvÄs atÄmimas 5 (penkeriems) metams.
BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ A. R. priteista 1725 Lt nukentÄjusiajam T. D. turtinei žalai atlyginti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: A. R., nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 26 d. nuo 16.00 val. iki 18.10 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužÄs ir iÅ¡ÄmÄs iÅ¡ medinio lango rÄmo du stiklus, pro virtuvÄs langÄ , turÄdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , įsibrovÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , priklausantį nukentÄjusiajam T. D., kur iÅ¡ kambario paÄmÄ ant spintelÄs gulÄjusį T.
D. priklausantį 50 Lt vertÄs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ NOKIA IMEI 490544102152646, iÅ¡ striukÄs, gulÄjusios kambaryje ant lovos, kiÅ¡enÄs paÄmÄ 40 Lt vertÄs lenktinį peilį, ant Å¡aldytuvo radÄs bei paÄmÄs dvigubÄ , 5 Lt vertÄs už kiekvienÄ , raktÄ nuo spintelÄs bei jÄ atrakinÄs ir paÄmÄs iÅ¡ vidaus raktÄ 15 Lt vertÄs, nuo seifo, kurį atrakinÄs iÅ¡ vidaus paÄmÄ T. D. priklausantį 80 Lt vertÄs medžioklinio Å¡autuvo dÄklÄ . Tokiu bÅ«du pagrobÄ T.
D. 195 Lt vertÄs priklausantį turtÄ .Be to, A. R., 2010 m. kovo 26 d. nuo 16.00 val. iki 18.10 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovÄs į T. D. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , spintelÄje rastu raktu atrakinÄs seifÄ , iÅ¡ vidaus paÄmÄ T. D. priklausantį 1500 Lt vertÄs dvivamzdį medžioklinį Å¡autuvÄ IZH-27M Nr. 022714173, kuris, pagal 2010-08-05 specialisto iÅ¡vadÄ , yra D kategorijos Å¡aunamasis ginklas, kuris buvo įdÄtas į pagrobtÄ medžioklinio Å¡autuvo dÄklÄ , ir su Å¡aunamuoju ginklu pasiÅ¡alino.
Tokiu bÅ«du pagrobÄ T. D. priklausinį 1500 Lt vertÄs Å¡aunamÄ jį ginklÄ .Be to, A. R., 2010 m. kovo 26 d. nuo 16.00 val. iki 18.10 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužÄs T. D. priklausanÄio gyvenamojo namo du virtuvÄs lango stiklus, 100 Lt vertÄs už kiekvienÄ , tokiais veiksmais sugadino 200 Lt vertÄs T. D. priklausantį nedideles vertÄs turtÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkriÄio 17 d. nuosprendį panaikinti. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikintinas dÄl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.Apeliantas remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (toliau â LAT) senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,DÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â nuostatų 3.1.5. ir 3.1.8. punktais.
Teigia, jog Å¡aunamasis ginklas nerastas, taip pat nepaimti mobilaus ryÅ¡io telefonas ir raktai, nes jų pas nuteistÄ jį nebuvo. Kiekvienas asmuo raktus ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ neÅ¡iojasi su savimi, todÄl nukentÄjusysis T. D., bÅ«damas girtas, galÄjo tuos daiktus pats prarasti. Be to, T. D., bÅ«damas girtas, vaikÅ¡Äiojo su Å¡aunamuoju ginklu, netgi buvo atÄjÄs pas nuteistÄ jį, kuris yra Å¡audÄs iÅ¡ jo. Jie abu yra kaimynai, ir nukentÄjusiojo namuose dažnai vartodavo alkoholinius gÄrimus.Nuteistasis mano, jog pažeista LR Konstitucijos 31 str. 2 d.
IÅ¡ baudžiamosios bylos protokolų matyti, kad jo pirÅ¡tų antspaudų, iÅ¡skyrus virtuvÄ, kurioje buvo girtaujama, nerasta.Teigia, jog nukentÄjusysis jį Å¡meižia. Be to, Å¡autuvas ir telefonas yra menkaverÄiai. Nuteistasis vagia, kad iÅ¡gyventų, taÄiau tokius daiktus, kuriuos galima bÅ«tų parduoti, tuo tarpu Å¡autuvas ir telefonas niekam nereikalingi daiktai.Teismas, neturÄdamas pagrįstų įrodymų, negalÄjo remtis jo teistumu ir pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas.Teismo posÄdyje apeliacine tvarka nagrinÄjant bylÄ nuteistojo A.
R. gynÄja praÅ¡Ä patenkinti apeliacinį skundÄ , o prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus ir padarÄ motyvuotas iÅ¡vadas dÄl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo kaltÄs bei teisingai paskyrÄ bausmÄ. Nuteistojo A. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., kadangi jos atitinka bÅ«tent Å¡ių baudžiamojo įstatymo numatytų nusikaltimų sudÄtį.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A.
R. neigia vogÄs ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturÄdamas pagrįstų įrodymų, negalÄjo jo pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas. Remiasi LAT senato nutarimo Nr. 40 nuostatų 3.1.5. ir 3.1.8. punktais, kuriuose nurodyta, jog nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinÄjimo dalykÄ Ä¯einanÄias aplinkybes bei tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegijos nuomone, apelianto abejonÄs dÄl nuosprendžio pagrįstumo atmestinos. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarÄ juos nuosprendyje ir pagrįstai A. R. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų nepažeidÄ.
Visi teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti įrodymai aptarti nuosprendyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iÅ¡ jų grindžiamos teismo iÅ¡vados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti. Å ias iÅ¡vadas patvirtina nukentÄjusiojo T. D., liudytojų I. S. ir A. V. parodymai, daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b.l. 103), specialisto iÅ¡vada (t. 1, b.l. 141-142), kurioje nurodyta, kad du rankos delno pÄdsakai, rasti įvykio vietoje, yra palikti A. R. kairÄs rankos delnu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ nuteistojo parodymus, nes jų nepatvirtino kiti, teismo posÄdyje iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai.
Pats nuteistasis pripažino, jog paskutinį kartÄ lankÄsi T. D. name prieÅ¡ 2 metus, o nukentÄjusiojo sesuo I. S. parodÄ, kad prieÅ¡ dvi savaites iki įvykio ji nuplovÄ brolio namo langus, vadinasi A. R. rankos delno pÄdsakas ant lango stiklo buvo paliktas kaip tik įvykio metu (kairÄs rankos delno pÄdsakas rastas ant iÅ¡imtų stiklų, padÄtų lauke).Apelianto teiginys, jog nukentÄjusysis, bÅ«damas girtas, galÄjo pamesti telefonÄ ir raktus, atmestinas, kaip nepasitvirtinÄs. Baudžiamojoje byloje nÄra duomenų, jog nukentÄjusysis galÄjo pamesti minÄtus daiktus, be to, nustatyta, jog nuo 2010-04-17 nuteistojo brolis A.
R. naudojosi pavogtu telefonu (t. 1, b.l. 46), kurį pastarasis savo iniciatyva pateikÄ teisÄsaugos pareigÅ«nams (t. 1, b.l. 103). Nuteistojo teiginys, jog nukentÄjusysis, bÅ«damas girtas, neÅ¡iojosi Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vertinamas kaip neargumentuotas ir nepaneigiantis pastarojo kaltÄs dÄl Å¡aunamojo ginklo vagystÄs, nes pats A. R. negalÄjo prisiminti, kokiais metais nukentÄjusysis buvo atsineÅ¡Äs pas jį medžioklinį Å¡autuvÄ , iÅ¡ kurio abu Å¡audÄ. Kolegija atmeta nuteistojo teiginį, jog pažeista LR Konstitucijos 31 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog asmuo, kaltinamas padarÄs nusikaltimÄ , turi teisÄ, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinÄtų nepriklausomas ir beÅ¡aliÅ¡kas teismas.
Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimas â viena teisingo bylos iÅ¡nagrinÄjimo sÄ lygų. Å is principas iÅ¡ esmÄs reiÅ¡kia, kad, nagrinÄjant bylÄ , teismas su proceso Å¡alimis privalo elgtis vienodai, nerodydamas nÄ vienai iÅ¡ jų palankumo, nebÅ«tų suinteresuotas vienai iÅ¡ Å¡alių priimti palankų sprendimÄ . Apeliantas iÅ¡ esmÄs deklaratyviai ir visiÅ¡kai neargumentuotai, vadovaudamasis gynybine pozicija, teigia, kad byloje buvo pažeista teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos procesinių dokumentų turinio, apeliantas nepareikÅ¡damas nuÅ¡alinimų nei ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posÄdžio metu, tik deklaratyviai abejoja teismo Å¡aliÅ¡kumu.
DÄl to, remiantis įrodymų viseto analize, deklaratyvus apelianto teiginys apie teismo, priÄmusio apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡aliÅ¡kumÄ negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad šį nuosprendį priÄmÄs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Be to, iÅ¡ teismo posÄdžio protokolo matyti, jog nuteistojo A. R. baudžiamoji byla iÅ¡nagrinÄta vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino surinktus įrodymus. Tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nÄra pagrindas laikyti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.ApeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegijos nuomone, nuteistojo A.
R. teiginys, jog jo pirÅ¡tų antspaudų, iÅ¡skyrus virtuvÄ, kurioje buvo girtaujama, nerasta, yra deklaratyvus ir nepaneigiantis teismo iÅ¡vadų dÄl jo kaltÄs nusikalstamų veikų padaryme. Taip pat atmestinas ir nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytas teiginys, jog nukentÄjusysis jį Å¡meižia. Kolegija atkreipia dÄmesį, jog baudžiamojoje byloje nÄra duomenų, jog nukentÄjusysis T. D. bÅ«tų apkalbÄjÄs nuteistÄ jį, prieÅ¡ingai, nukentÄjusysis nuo įvykio dienos iki tol, kol buvo pareikÅ¡ti įtarimai A.
R., pastarojo dÄl galimai nusikalstamų veikų padarymo neminÄjo. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybÄ, jog pavogti daiktai â Å¡autuvas ir telefonas, yra menkaverÄiai ir niekam nereikalingi, rodo nuteistojo ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į žmogaus nuosavybÄ ir negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, kad nuteistasis Å¡autuvo ir telefono nevogÄ. Taigi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidÄ Baudžiamojo proceso kodekso normas ar buvo Å¡aliÅ¡kas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodanÄių pagrindÄ abejoti tokiomis teismo iÅ¡vadomis.
Visi įrodymai surinkti Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todÄl, teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dÄl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, atmetamas kaip nepagrįstas. Nepagrįstas ir nuteistojo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalÄjo remtis jo ankstesniais teistumais ir pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paminÄti teistumai charakterizuoja nuteistojo asmenybÄ ir jokiu bÅ«du nevertinami kaip įrodymai kvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas.
Apygardos teismas, skirdamas A. R. bausmÄ, atsižvelgÄ Ä¯ bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., t.y. į kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d. ir 5 d., 12 str.), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininko asmenybÄ (praeityje teistas devynis kartus už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nedirbo), atsakomybÄ sunkinanÄių ir lengvinanÄių aplinkybių nebuvimÄ ir skyrÄ bausmÄ, didesnÄ už jos sankcijoje numatytÄ vidurkį, o už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ â sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ alternatyvių bausmių â areÅ¡tÄ .
A. R. paskirta tinkama bausmÄ, kuriÄ Å¡velninti nÄra jokio teisinio pagrindo.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkÄ                                                                                                        RÅ«ta MickeviÄienÄ TeisÄjai:                                                                                                                     Linas Å iukÅ¡ta SvajÅ«nas Knizleris