Legislator Case Law & Legislation
e70ae3db-78cb-415a-8b2a-218077e62059 AI generated

Lithuanian appellate court dismisses appeal against robbery conviction, upholding first instance verdict on evidence sufficiency.

Case Number e70ae3db-78cb-415a-8b2a-218077e62059
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Lithuanian Court of Appeal rejected the defendant's appeal against a first-instance conviction for robbery and theft. The defendant argued that the victim did not accuse him and that the stolen items were worthless, but the court found no procedural violations or evidence of innocence. Consequently, the court ruled that the first-instance judgment was legally sound and the appeal was unfounded.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.; Teismas atmeta apeliacinį skundą, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais ir netinkamai taikytos baudžiamoji teisė.

Keywords

AI generated
robbery conviction theft of property appellate dismissal evidence sufficiency procedural violations

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-65//2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2., 1.2.14.10., 1.2.22.3. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,teisėjų: Lino Šiukštos, Svajūno Knizlerio,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T.

D.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 254 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. nubaustas keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡tu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 p., subendrintÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ A. R. priteista 1725 Lt nukentėjusiajam T. D. turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. R., nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 26 d. nuo 16.00 val. iki 18.10 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužęs ir išėmęs iÅ¡ medinio lango rėmo du stiklus, pro virtuvės langÄ , turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , įsibrovė į gyvenamÄ jį namÄ , priklausantį nukentėjusiajam T. D., kur iÅ¡ kambario paėmė ant spintelės gulėjusį T.

D. priklausantį 50 Lt vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ NOKIA IMEI 490544102152646, iÅ¡ striukės, gulėjusios kambaryje ant lovos, kiÅ¡enės paėmė 40 Lt vertės lenktinį peilį, ant Å¡aldytuvo radęs bei paėmęs dvigubÄ , 5 Lt vertės už kiekvienÄ , raktÄ nuo spintelės bei jÄ atrakinęs ir paėmęs iÅ¡ vidaus raktÄ 15 Lt vertės, nuo seifo, kurį atrakinęs iÅ¡ vidaus paėmė T. D. priklausantį 80 Lt vertės medžioklinio Å¡autuvo dėklÄ . Tokiu bÅ«du pagrobė T.

D. 195 Lt vertės priklausantį turtÄ .Be to, A. R., 2010 m. kovo 26 d. nuo 16.00 val. iki 18.10 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į T. D. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , spintelėje rastu raktu atrakinęs seifÄ , iÅ¡ vidaus paėmė T. D. priklausantį 1500 Lt vertės dvivamzdį medžioklinį Å¡autuvÄ IZH-27M Nr. 022714173, kuris, pagal 2010-08-05 specialisto iÅ¡vadÄ , yra D kategorijos Å¡aunamasis ginklas, kuris buvo įdėtas į pagrobtÄ medžioklinio Å¡autuvo dėklÄ , ir su Å¡aunamuoju ginklu pasiÅ¡alino.

Tokiu bÅ«du pagrobė T. D. priklausinį 1500 Lt vertės Å¡aunamÄ jį ginklÄ .Be to, A. R., 2010 m. kovo 26 d. nuo 16.00 val. iki 18.10 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužęs T. D. priklausančio gyvenamojo namo du virtuvės lango stiklus, 100 Lt vertės už kiekvienÄ , tokiais veiksmais sugadino 200 Lt vertės T. D. priklausantį nedideles vertės turtÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendį panaikinti. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ nuostatų 3.1.5. ir 3.1.8. punktais.

Teigia, jog Å¡aunamasis ginklas nerastas, taip pat nepaimti mobilaus ryÅ¡io telefonas ir raktai, nes jų pas nuteistÄ jį nebuvo. Kiekvienas asmuo raktus ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ neÅ¡iojasi su savimi, todėl nukentėjusysis T. D., bÅ«damas girtas, galėjo tuos daiktus pats prarasti. Be to, T. D., bÅ«damas girtas, vaikščiojo su Å¡aunamuoju ginklu, netgi buvo atėjęs pas nuteistÄ jį, kuris yra Å¡audęs iÅ¡ jo. Jie abu yra kaimynai, ir nukentėjusiojo namuose dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus.Nuteistasis mano, jog pažeista LR Konstitucijos 31 str. 2 d.

IÅ¡ baudžiamosios bylos protokolų matyti, kad jo pirÅ¡tų antspaudų, iÅ¡skyrus virtuvę, kurioje buvo girtaujama, nerasta.Teigia, jog nukentėjusysis jį Å¡meižia. Be to, Å¡autuvas ir telefonas yra menkaverčiai. Nuteistasis vagia, kad iÅ¡gyventų, tačiau tokius daiktus, kuriuos galima bÅ«tų parduoti, tuo tarpu Å¡autuvas ir telefonas niekam nereikalingi daiktai.Teismas, neturėdamas pagrįstų įrodymų, negalėjo remtis jo teistumu ir pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas.Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ nuteistojo A.

R. gynėja prašė patenkinti apeliacinį skundÄ , o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo kaltės bei teisingai paskyrė bausmę. Nuteistojo A. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., kadangi jos atitinka bÅ«tent Å¡ių baudžiamojo įstatymo numatytų nusikaltimų sudėtį.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A.

R. neigia vogęs ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėdamas pagrįstų įrodymų, negalėjo jo pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas. Remiasi LAT senato nutarimo Nr. 40 nuostatų 3.1.5. ir 3.1.8. punktais, kuriuose nurodyta, jog nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes bei tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apelianto abejonės dėl nuosprendžio pagrįstumo atmestinos. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarė juos nuosprendyje ir pagrįstai A. R. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė.

Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti nuosprendyje, jie įvertinti ir nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti. Šias išvadas patvirtina nukentėjusiojo T. D., liudytojų I. S. ir A. V. parodymai, daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b.l. 103), specialisto išvada (t. 1, b.l. 141-142), kurioje nurodyta, kad du rankos delno pėdsakai, rasti įvykio vietoje, yra palikti A. R. kairės rankos delnu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, nes jų nepatvirtino kiti, teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai.

Pats nuteistasis pripažino, jog paskutinį kartÄ lankėsi T. D. name prieÅ¡ 2 metus, o nukentėjusiojo sesuo I. S. parodė, kad prieÅ¡ dvi savaites iki įvykio ji nuplovė brolio namo langus, vadinasi A. R. rankos delno pėdsakas ant lango stiklo buvo paliktas kaip tik įvykio metu (kairės rankos delno pėdsakas rastas ant iÅ¡imtų stiklų, padėtų lauke).Apelianto teiginys, jog nukentėjusysis, bÅ«damas girtas, galėjo pamesti telefonÄ ir raktus, atmestinas, kaip nepasitvirtinęs. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis galėjo pamesti minėtus daiktus, be to, nustatyta, jog nuo 2010-04-17 nuteistojo brolis A.

R. naudojosi pavogtu telefonu (t. 1, b.l. 46), kurį pastarasis savo iniciatyva pateikė teisėsaugos pareigÅ«nams (t. 1, b.l. 103). Nuteistojo teiginys, jog nukentėjusysis, bÅ«damas girtas, neÅ¡iojosi Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vertinamas kaip neargumentuotas ir nepaneigiantis pastarojo kaltės dėl Å¡aunamojo ginklo vagystės, nes pats A. R. negalėjo prisiminti, kokiais metais nukentėjusysis buvo atsinešęs pas jį medžioklinį Å¡autuvÄ , iÅ¡ kurio abu Å¡audė. Kolegija atmeta nuteistojo teiginį, jog pažeista LR Konstitucijos 31 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir beÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimas – viena teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo sÄ lygų. Å is principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad, nagrinėjant bylÄ , teismas su proceso Å¡alimis privalo elgtis vienodai, nerodydamas nė vienai iÅ¡ jų palankumo, nebÅ«tų suinteresuotas vienai iÅ¡ Å¡alių priimti palankų sprendimÄ . Apeliantas iÅ¡ esmės deklaratyviai ir visiÅ¡kai neargumentuotai, vadovaudamasis gynybine pozicija, teigia, kad byloje buvo pažeista teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos procesinių dokumentų turinio, apeliantas nepareikÅ¡damas nuÅ¡alinimų nei ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tik deklaratyviai abejoja teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Dėl to, remiantis įrodymų viseto analize, deklaratyvus apelianto teiginys apie teismo, priėmusio apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡aliÅ¡kumÄ negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad šį nuosprendį priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Be to, iÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, jog nuteistojo A. R. baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino surinktus įrodymus. Tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nėra pagrindas laikyti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A.

R. teiginys, jog jo pirÅ¡tų antspaudų, iÅ¡skyrus virtuvę, kurioje buvo girtaujama, nerasta, yra deklaratyvus ir nepaneigiantis teismo iÅ¡vadų dėl jo kaltės nusikalstamų veikų padaryme. Taip pat atmestinas ir nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas teiginys, jog nukentėjusysis jį Å¡meižia. Kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis T. D. bÅ«tų apkalbėjęs nuteistÄ jį, prieÅ¡ingai, nukentėjusysis nuo įvykio dienos iki tol, kol buvo pareikÅ¡ti įtarimai A.

R., pastarojo dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo neminėjo. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pavogti daiktai – Å¡autuvas ir telefonas, yra menkaverčiai ir niekam nereikalingi, rodo nuteistojo ciniÅ¡kÄ požiÅ«rį į žmogaus nuosavybę ir negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, kad nuteistasis Å¡autuvo ir telefono nevogė. Taigi, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas ar buvo Å¡aliÅ¡kas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindÄ abejoti tokiomis teismo iÅ¡vadomis.

Visi įrodymai surinkti Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl, teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, atmetamas kaip nepagrįstas. Nepagrįstas ir nuteistojo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis jo ankstesniais teistumais ir pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paminėti teistumai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir jokiu būdu nevertinami kaip įrodymai kvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas.

Apygardos teismas, skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., t.y. į kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d. ir 5 d., 12 str.), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininko asmenybę (praeityje teistas devynis kartus už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nedirbo), atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir skyrė bausmę, didesnę už jos sankcijoje numatytÄ vidurkį, o už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ â€“ sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ alternatyvių bausmių – areÅ¡tÄ .

A. R. paskirta tinkama bausmė, kuriÄ Å¡velninti nėra jokio teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai:                                                                                                                     Linas Å iukÅ¡ta SvajÅ«nas Knizleris