e70ab35b-ef2e-4368-9f7e-4d6d803a4f7c · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-818-475/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12707-2019-9 Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.2.2; 2.5.4.7.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.18.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 30 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J., dalyvaujant ieškovo N. P. atstovei advokatei D. I. V., atsakovei notarei A. P., atsakovės B. O. K. atstovei advokatei Ž.

V., ekspertui M. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. P. ieÅ¡kinį atsakovėms notarei A. P., B. O. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys: notaras M. V., I. V., S. P., AIG Europe Limited (Finland Branch). Teismas n u s t a t ė : I. Å alių reikalavimai ir argumentai, trečiųjų asmenų atsilipimai ir paaiÅ¡kinimai 1. IeÅ¡kovas I. N. P. (toliau – ieÅ¡kovas) prašė pripažinti negaliojančiu T. J. (toliau – palikėja) 2017 m. kovo 21 d. testamentÄ , sudarytÄ Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės A.

P., ir priteisti iÅ¡ atsakovių notarės A. P. ir B. O. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jis eilę metų rÅ«pinosi savo senele T. J.. S. T. J. buvo ieÅ¡kovo tėvo motina. IeÅ¡kovo tėvas yra miręs. IeÅ¡kovas padėjo senelei buityje, vežiojo pas gydytojus, pirko maisto produktus, reikiamus vaistus. Senelės ir anÅ«ko santykiai buvo geri, todėl 2008 m. sausio 29 d. T. J. sudarė testamentÄ pagal kurį jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, paliko ieÅ¡kovui.

Po testamento sudarymo ieÅ¡kovas ir toliau rÅ«pinosi savo senele, kurios sveikata dėl jos garbaus amžiaus tolygiai blogėjo. 1.2. 2011 m. antroje pusėje ieÅ¡kovui prireikė darbo reikalais laikinai iÅ¡vykti į užsienį. RÅ«pinimÄ si ieÅ¡kovo senele T. J. laikinai perėmė ieÅ¡kovo sesuo I. V. (gyvenanti gretimame name) ir ieÅ¡kovo sutuoktinė J. P.. Ji taip pat kiekvienÄ dienÄ tvarkė visÄ senolės buitį, pirko reikiamus maisto produktus ir vaistus, vežiojo jÄ pas gydytojus. 1.3. T. J. sveikata blogėjo. 2016 m. pradžioje senolė beveik nieko nematė. 2017 m. liepos 27 d.

– 2017 m. rugpjūčio 4 d. gydymo stacionare VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje metu T. J. diagnozuota miego ir atminties sutrikimai, padvigubinta antipsichozinių medikamentų dozė, kas įrodo, kad pacientės psichikos sutrikimai vis didėjo. Senolės sveikata vis labiau silpo, (duomenys neskelbtini) T. J. mirė. 1.4. Tolygiai blogėjant senolės sveikatai, ieškovas susitarė su savo sutuoktine J. P., kad ji dėl senelės globos nutrauks darbo santykius, nes senolės sveikata reikalavo kasdienės nepertraukiamos priežiūros. 2017 m. kovo 31 d. ieškovo J.

P. sutuoktinė dėl T. J. priežiÅ«ros nutraukė darbo santykius, ir slaugė senelę iki jos mirties ((duomenys neskelbtini)). 1.5. 2017 m. vasarÄ ieÅ¡kovo sutuoktinė J. P. nerado močiutės namie. IÅ¡ kaimynų ji sužinojo, kad kažkokia senyva moteris kažkur iÅ¡sivežė T. J.. J. P. pradėjo skambinėti pažįstamiems asmenims ir rado T. J. pas atsakovę. Močiutė buvo itin blogos bÅ«klės, todėl buvo skubiai hospitalizuota Kauno klinikinėje ligoninėje, iÅ¡ kur vėlgi slapta atsakovė iÅ¡vežė močiutę į slaugos namus.

Atsakovė slėpė nuo ieÅ¡kovo ir Å¡ias aplinkybes. IeÅ¡kovas perskambinęs ligonines, rado T. J. slaugos namuose. Senelė verkė, prašėsi namo, skundėsi, kad „ta boba“ (taip senelė vadino atsakovę, matomai dėl ligos jau neprisiminė jos vardo) verčia jÄ saujomis vartoti kažkokias tabletes ir taip pat vertė raÅ¡ytis kažkokiuose popieriuose. IeÅ¡kovas parsivežė senelę namo, į T. J. butÄ , kur paskutinius keletÄ metų su savo Å¡eima slaugė jÄ iki jos mirties. Tuo metu ieÅ¡kovas niekaip negalėjo suprasti tokio keisto atsakovės elgesio.

Dabar jau ieÅ¡kovas supranta, kad atsakovė taip bandė apriboti jo ir močiutės kontaktus, ir galimai norėjo kuo greitesnės T. J. mirties, nes tuo metu atsakovės naudai jau buvo suraÅ¡ytas naujas T. J. testamentas, apie kurį ieÅ¡kovas sužinojo tik po T. J. mirties. IeÅ¡kovas palaidojo senelę T. J. savo lėšomis. 1.6. Po T. J. mirties ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notarÄ M. V. dėl senelės palikimo priėmimo, kur sužinojo, kad 2017 m. kovo 21 d. Kauno miesto 15-ame notarų biure pas notarę A.

P. yra sudarytas kitas T. J. testamentas, pagal kurį ji visÄ savo turtÄ paliko atsakovei. 1.7. IeÅ¡kovas yra įsitikinęs, kad 2017 m. kovo 21 d. testamentÄ T. J. pasirašė, nesuprasdama savo veiksmų reikÅ¡mės (CK 1.89 straipsnis), atsakovei piktavaliÅ¡kai pasinaudojus bejėgiÅ¡ka senolės padėtimi. Aukščiau paminėti įraÅ¡ai T. J. ambulatorinėse asmens sveikatos istorijose įrodo, kad senolė 2017 m. kovo 21 d. testamento suraÅ¡ymo dienai ne tik beveik nieko nematė, bet ir silpnai girdėjo, dėl senatvinės kraujagyslinės demencijos blogai orientavosi aplinkoje, matė haliucinacijas, vartojo stiprius antipsichozinius medikamentus. 1.8.

Net ir bÅ«dama sÄ moninga T. J. niekada nebÅ«tų palikusi savo turto mažai pažįstamam asmeniui - atsakovei. VisÄ savo sÄ moningÄ gyvenimÄ T. J. kartojo, kad savo butÄ ji paliks tik ieÅ¡kovui, nes jis ja rÅ«pinosi, be to ieÅ¡kovo jauna Å¡eima savo gyvenamojo bÅ«sto neturėjo (ir neturi). Ä®kalbėti T. J. sudaryti naujÄ testamentÄ atsakovė nebÅ«tų galėjusi, nes pirma: senolė tuo metu jau sunkiai orientavosi aplinkoje, antra: ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė visÄ laikÄ lankė ir rÅ«pinosi senole, todėl, net ir tuo atveju, jei ji bÅ«tų sÄ moninga, ji neturėjo jokios priežasties pakeisti savo nuomonę dėl paveldėjimo.

Senelė labai mylėjo savo anÅ«kÄ (ieÅ¡kovÄ ). Vystantis kraujagyslinei demencijai, ji ilgainiui pradėjo visiÅ¡kai nepažinti žmonių, neprisiminti jų vardų, įvykių, tačiau visuomet prisimindavo N., jam nesant klausinėdavo, kaip jam sekasi, kada pas jÄ atvažiuos, o ieÅ¡kovui atvykus pas senelę, ji akivaizdžiai džiaugdavosi. Net ir gilioje demencijoje paskutiniais gyvenimo mėnesiais T. J. visÄ laikÄ kartojo, kad savo butÄ po mirties paliko N. (ieÅ¡kovui). Apie jokį kitÄ savo testamentÄ ji neužsiminė, nes pati nežinojo, kad toks testamentas egzistuoja. 1.9. 2017 m. kovo 21 d. testamente raÅ¡oma, kad jis T.

J. perskaitytas bei dar gi iÅ¡verstas iÅ¡ lietuvių kalbos į rusų kalbÄ Å¾odžiu. Tokiu bÅ«du, matomai, testamentÄ suraÅ¡iusi notarė vis dėl to pastebėjo, kad T. J. nemato dokumento teksto ir pati negali jo perskaityti. IeÅ¡kovas taip pat abejoja T. J. gebėjimu girdėti jai skaitomÄ tekstÄ . 1.10. Testamente nėra įraÅ¡o, kad verčiant jį į rusų kalbÄ bÅ«tų dalyvavęs kvalifikuotas vertėjas, kuris turėtų bÅ«ti supažindintas su atsakomybe už netinkamÄ vertimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad testamentÄ bandė iÅ¡versti pati notarė, neturinti tam jokių įgalinimų ir, galimai, tinkamų žinių.

Manytina, kad notarė neturi atitinkamo iÅ¡silavinimo ir licencijos teikti vertimo į rusų kalbÄ paslaugas. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktÄ notarė turėjo liudyti dokumentų vertimo iÅ¡ vienos kalbos į kitÄ tikrumÄ , tačiau ji patvirtina tik vertėjo paraÅ¡o tikrumÄ , bet netvirtina paties sandorio vertimo į kitÄ kalbÄ tikrumo. Notarė nebuvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, jog sandoris buvo tinkamai iÅ¡verstas į rusų kalbÄ . 1.11.

Nėra jokiu įrodymų, kad T. J. pasirašė bÅ«tent tÄ testamentÄ , kuris jai buvo neva garsiai perskaitytas. Kai testatorius dėl kokių nors priežasčių (fizinių trÅ«kumų, ligos ar kt.) pats negali pasiraÅ¡yti testamento, tokio testamento pasiraÅ¡yme turėtų dalyvauti liudytojai (CK 5.29 straipsnis). T. J. dėl itin silpno regėjimo, net ir suprasdama savo veiksmų esmę, negalėjo pasiraÅ¡yti testamento, nes nematė jo teksto. Todėl tokį testamentÄ turėjo pasiraÅ¡yti kitas asmuo ar pati testatorė, dalyvaujant ne mažiau, kaip dviems liudytojams.

Keista ir tokia aplinkybė, kad T. J. ginčijamÄ testamentÄ pasirašė kažkodėl kirilicos raÅ¡menimis, nors ji niekada nuo dvideÅ¡imties metų amžiaus gyvendama Lietuvoje tokių raÅ¡menų nenaudojo, kas rodo itin giliÄ senatvinę kraujagyslinę demencijÄ (kai asmuo gyvena praeitimi, iliuzijų pasaulyje, atsimena tik tolimos vaikystės įvykius). 1.12. IeÅ¡kovas teismo posėdyje patvirtino ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes.

2. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovo pusėje S. P. atsiliepime nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, ieÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti. 2.1. Atsiliepime nurodė, kad brolio Å¡eima iÅ¡ tiesų prižiÅ«rėjo senelę T. J., o ji buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , kuriuo savo turtÄ paliko broliui N. P.. Trečiasis asmuo, kiti giminės nariai, pritarė tokiam T. J. poelgiui, nes visa senelės globa teko bÅ«tent broliui. Apie kokį nors kitÄ T. J. testamentÄ jokių žinių neturi. Paskutinius keletÄ metų iki T.

J. mirties bendravimas su senele buvo apsunkintas dėl jos sveikatos bÅ«klės. Senelė neprigirdėjo, labai blogai matė, bÅ«davo periodų, kad nepažindavo savo artimųjų. Tai patyrė dar 2016 m. pabaigoje atvykęs į LietuvÄ Kalėdinių atostogų. Senelė trečiojo asmens nepažino. Po to kasmet senelės sveikata vis blogėjo, ji nebeatpažindavo visos eilės artimų giminaičių, atvykus vis tekdavo jai priminti, kas toks esi. Tačiau ieÅ¡kovÄ senelė visada pažindavo, jei kada kalbėdavo, tai dažniausiai apie jį.

M. N. ji nepamirÅ¡davo, nes dažnai jį ir jo Å¡eimos narius matydavo, jie jÄ prižiÅ«rėjo. 2.2. Trečiojo asmens manymu, 2017 metų pradžioje senelė jau buvo tokios bÅ«klės, kad negalėjo sugalvoti sudaryti naujÄ testamentÄ net ir tuo atveju, jei I. N. ja bÅ«tų nesirÅ«pinęs (nors jis senele rÅ«pinosi), nes jokių savarankiÅ¡kų sprendimų tuo metu dėl atminties ir orientacijos sutrikimų ji jau nepriiminėjo. Todėl atsiradęs kažkoks naujas testamentas yra arba ne senelės sudarytas, arba jame kažkokiu bÅ«du iÅ¡gautas senelės paraÅ¡as jai nežinant kÄ raÅ¡osi.

Beje, paraÅ¡as naujame testamente visiÅ¡kai nepanaÅ¡us į ilgametį T. J. paraÅ¡Ä , senelė niekada nepasiraÅ¡inėdavo rusiÅ¡komis raidėm.

3. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovo pusėje I. V. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kovo pozicijÄ .

4. Atsakovė B. O. K. praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ir priteisti atsakovės B. O. K. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 4.1. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad notaras liudija, jog dokumento teksto, iÅ¡versto iÅ¡ vienos kalbos į kitÄ , turinys atitinka originalaus dokumento teksto turinį. Notaras liudija dokumentų vertimo iÅ¡ vienos kalbos į kitÄ tikrumÄ pats, nedalyvaujant jokiam vertėjui. Å i teisė ir kompetencija suteikta notarui įstatymu; Å¡io veiksmo atlikimui vertėjo licencija notarui nėra reikalinga. 4.2.

IeÅ¡kovo teiginys, kad palikėja, sudarydama 2017 m. kovo 21 d. testamentÄ , negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, yra neįrodytas. Testatorės negebėjimas suvokti savo veiksmų iÅ¡ esmės grindžiamas dokumentais, kuriuose fiksuota jos sveikatos bÅ«klė po testamento sudarymo, o ne iki testamento sudarymo. Testatorės bÅ«klė tai pagerėdavo, tai pablogėdavo. Net ir po testamento sudarymo medikai nekonstatuodavo jos nuolatinio negebėjimo suvokti savo veiksmų, o prieÅ¡ingai- pavyzdžiui, 2017 m. spalio 17 d. hospitalizavus T.

J. buvo nurodyta, kad ji „sÄ moninga, orientuota, lėtesnio mÄ stymo, lėčiau kalba, į klausimus atsako pagal prasmę, surikusi atmintis“. Stipriau blogėjanti ir pablogėjusi testatorės sveikata fiksuota tik praėjus maždaug metams po testamento sudarymo. 4.3. Atsakovė pažymi, kad medicininiai dokumentai, suraÅ¡yti po testamento sudarymo praėjus maždaug metams (tokie kaip Blessed‘o demensijos skalė, Protinės bÅ«klės mini tyrimas, MMSE, Wecler atminties subtestas), rodo, kad testorės sveikata buvo prasta bÅ«tent tuo metu.

Tačiau nė vieno panaÅ¡aus dokumento nėra iÅ¡ to laiko, kai T. J. sudarė testamentÄ . To laiko medicinos dokumentai testatorę apibÅ«dina prieÅ¡ingai, - kaip sÄ moningÄ ir orientuotÄ . Tuo metu, kai T. J. sudarė testamentÄ , medikai nefiksavo jos prastos bÅ«klės, tačiau fiksuoti sveikatos pablogėjimÄ pradėjo jau po testamento sudarymo. 4.4. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad jo sutuoktinė išėjo iÅ¡ darbo po testamento sudarymo (kad prižiÅ«rėtų testatorę), taip pat nepagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimo.

Beje, ieÅ¡kovas nurodo, kad jo sutuoktinė išėjo iÅ¡ darbo 2017 m. kovo 31 d. kad „slaugytų“ testatorę, tačiau iÅ¡ tiesų tuo metu testatorei slaugos nė nereikėjo. Ji pati save prižiÅ«rėjo, vaikščiojo, gamindavosi sau maistÄ . IÅ¡ tiesų ieÅ¡kovo sutuoktinė nuo 2017 m. kovo ar balandžio mėnesio testatorės ir neslaugė; ieÅ¡kovo sutuoktinė T. J. pradėjo prižiÅ«rėti tik vėliau. IeÅ¡kovo teiginys, kad sutuoktinė 2017 m. vasarÄ nerado močiutės namie rodo, kad iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė nesuteikė močiutei „kasdienės nepertraukiamos priežiÅ«ros“, jos dažnai nelankė ir net nežinojo, kad ji kuri laikÄ nė negyveno namie. 4.5.

Atsakovė B. O. K. buvo bene artimiausias atsakovės T. J. asmuo. Atsakovė su testatore T. J. buvo ne tik giminaitės, bet ir artimos draugės, artimus draugiškus santykius palaikė daugiau kaip 40 metų. Testatorė su atsakove bendravo tiek abi kartu, tiek ir šeimomis (esant gyviems jų šeimos nariams). Atsakovės vyras padėjo statyti testatorei jos namelį sode (prieš 40 metų). Vėliau šiame namelyje atsakovė su savo šeima (sutuoktiniu ir vaikais) svečiuodavosi, šiame namelyje nakvodavo.

Atsakovė netgi buvo artimai susibičiuliavusi su testatorės kaimynais, su kuriais dažnai dirbdavo Å«kio darbus, gerdavo arbatÄ , Å¡vęsdavo Å¡ventes. Testatorė su atsakove mėgdavo kartu grybauti (kartu valtimi plaukdavo į grybingas vietas). Testatorė atvykdavo pas atsakovę į jos gimtinę AriogalÄ . Moterys, bÅ«damos artimos, visada sveikindavo viena kitÄ gimtadienio proga. Jos viena kitai nieko negailėjo, - nei dėmesio, nei materialinių dalykų. Kaip minėta, atsakovė Å¡iltus santykius palaikė ne tik su testatore, bet ir jos Å¡eima, - dėl artimų draugiÅ¡kų santykių testatorės sutuoktinis atsakovei ne kartÄ yra pagaminęs auksinių gaminių (pats jis buvo auksakalys).

Atsakovė ir testatorė viena kita pasitikėjo, pasipasakodavo paslaptis, pasiguosdavo. BÅ«tent atsakovė rÅ«pinosi testatorės sveikata, kviesdavo jai greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , veždavo ar lydėdavo į ligonines. IeÅ¡kovas testatore pradėjo rÅ«pintis tik likus maždaug metams iki jos mirties. Ä® bylÄ ieÅ¡kovo pateikti medicininiai dokumentai iÅ¡ ligoninių (laikotarpiu iki maždaug 2017 m. birželio mėn.) yra suraÅ¡yti bÅ«tent tada, kai atsakovė, o ne ieÅ¡kovas nuveždavo testatorę į ligoninę (ar iÅ¡kviesdavo medikus).

Todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovė yra „mažai pažįstamas asmuo“ ir kad „T. J. nebÅ«tų palikusi turto mažai pažįstamam asmeniui, - atsakovei B. O. K.“ yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Å ios ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės tik patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas nežinojo net svarbiausių savo močiutės gyvenimo faktų. 4.6. Testatorė norėjo palikti savo turtÄ bÅ«tent atsakovei B. O. K.. Apie tai ji ne kartÄ yra sakiusi prieÅ¡ testamento sudarymÄ , tiek ir po jo. Po testamento sudarymo testatorė ne vienam yra sakiusi, kad turtÄ , tame tarpe butÄ , paliko bÅ«tent atsakovei ir kad jau gali ramiai mirti (nes turtiniai reikalai sutvarkyti).

Testatorė sudaryti testamento pas notarę vyko pati — vieÅ¡uoju transportu atvažiavo susitikti su atsakove, o paskui kartu vyko pas notarÄ . Testatorė tikrai suvokė, kad testamentÄ sudaro atsakovės naudai. Atsakovei nėra žinoma, kad testatorė bÅ«tų pakeitusi nuomonę net ir gyvendama pas ieÅ¡kovÄ paskutinius savo gyvenimo metus, nes ieÅ¡kovas buvo uždraudęs testatorei įleisti atsakovę į namus. Kai ieÅ¡kovas ar jo sutuoktinė bÅ«davo namie, testatorė netgi vengdavo kalbėti telefonu su atsakove.

Pasikalbėti moterys galėdavo tik kai testatorė likdavo viena.

5. Atsakovė notarė A. P. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. 5.1. Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad T. J. testamentÄ sudarė laisva valia, testatorės veiksnumas nekėlė jokių abejonių, ji tikrai nebuvo akla, kÄ puikiai iliustruoja testatorės paraÅ¡as testamente. Tvirtinant testamentÄ buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, testamentas patvirtintas, įregistruotas notariniame registre, už jį sumokėtas atlyginimas bei testamentas įregistruotas VÄ® Registrų centro Testamentų registre.

Nesvarbu, kad testatorė buvo garbaus amžiaus, tačiau sudarydama testamentÄ buvo sÄ moninga, ji iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , suprato savo veiksmų reikÅ¡mę bei pasekmes. 5.2. Lietuvos Respublikos notariato įstatyme numatyta, kad notaro raÅ¡tvedyba tvarkoma valstybine kalba, tačiau jeigu asmuo, kuriam atliekamas notarinis veiksmas, yra kitakalbis, o notaras moka to asmens kalbÄ , notarui nėra uždrausta atlikti notarinį veiksmÄ ir iÅ¡versti atlikto veiksmo tekstÄ iÅ¡ lietuvių kalbos į kitÄ kalbÄ . 5.3.

Atsakovės manymu, ji nepagrįstai įtraukta atsakove byloje, jokio intereso Å¡ioje byloje neturėjo ir neturi, tik atliko savo, kaip notaro pareigÄ , yra apsidraudusi notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir todėl turėtų bÅ«ti pakeista jos, kaip proceso dalyvio padėtis iÅ¡ atsakovės į trečiÄ jį asmenį.

6. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsakovės notarės A. P. pusėje, pilna apimtimi palaikė atsakovės notarės A. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , todėl taip pat prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . 6.1. Atsiliepime nurodo, kad nors ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje iÅ¡kelia tam tikras abejones dėl Testamento tvirtinimo metu notarės atliktų veiksmų teisėtumo (Testamento teksto perskaitymo testatorei iÅ¡verčiant į jai suprantamÄ rusų kalbÄ ; taip pat, jog už Testatorę turėjo pasiraÅ¡yti kitas asmuo ir kt.), tačiau materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas nėra grindžiamas jokiais konkrečiais Notariato įstatymo pažeidimais.

Notarė A. P. jai teisės aktais, o pirmiausia Notariato įstatymu, nustatytas pareigas atliko tinkamai ir suteiktų įgaliojimų nevirÅ¡ijo. Å iuo atveju notarė prieÅ¡ patvirtindama ginčijamÄ TestamentÄ , be kita ko, surinko ir patikrino duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, kuriame jokių įrašų apie tai, jog testatorė T. J. yra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia – nebuvo. 6.2. Notarei tik gavus ieÅ¡kinį ir susipažinus su jo priedais tapo žinoma, jog testatorė T.

J., kaip teigia ieÅ¡kovas, Testamento sudarymo metu neva beveik nieko nematė ir silpnai girdėjo, dėl senatvinės kraujagyslinės demencijos blogai orientavosi aplinkoje, matė haliucinacijas, vartojo stiprius antipsichozinius medikamentus. Notarė tokių duomenų notarine tvarka tvirtindama ginčijamÄ TestamentÄ neturėjo. 6.3. IeÅ¡kovas testatorės valios ydingumÄ iÅ¡ esmės grindžia medicininiais dokumentais apie testatorės sveikatos bÅ«klę, kurie buvo parengti/iÅ¡duoti jau po ginčo Testamento notarinio patvirtinimo.

Todėl Teismas neturi jokio pagrindo remtis minėtais duomenimis vertindamas testatorės buvusiÄ bÅ«klę Testamento sudarymo metu. Byloje nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad testatorė T. J. bÅ«tent Testamento sudarymo metu buvo tokios bÅ«klės, jog negalėjo orientuotis laike, erdvėje ir savyje. Tos aplinkybės, kad testatorė galimai prastai matė ir girdėjo dėl savo garbingo amžiaus, a priori nereiÅ¡kia ir nepatvirtina, kad toks asmuo dėl tokių aplinkybių nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir/ar negalėjo jų valdyti ar juo labiau, kad yra apribotas jo veiksnumas bei teisė ir galimybė dalyvauti sudarant civilinius sandorius ir/ar dokumentus.

Fizinės negalios turėjimas ir/ar sveikatos pablogėjimas neeliminuoja asmens civilinių teisių. 6.4. Asmens, kuris teismo sprendimu nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu gebėjimas suvokti savo veiksmų reikšmę kiekvienu atveju notaro yra vertinamas individualiai ir, be abejonės, yra subjektyvaus pobūdžio. Todėl tam tikrais atvejais, po tam tikro laiko, atlikus specialius veiksmus (medicininius tyrimus, ekspertizes ir pan.) gali paaiškėti, jog asmuo, kuris tam tikro sandorio sudarymo metu nebuvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir savo elgesiu (būsena) nekėlė jokių abejonių dėl savo gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, dėl tam tikros tuo metu buvusios ligos ar kitų reikšmingų aplinkybių, kurios akivaizdžiai nepasireiškė, iš tiesų negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų valdyti.

Å iuo atveju ginčijamo Testamento sudarymo metu testatorės T. J. psichinės sveikatos bÅ«klė notarei nesukėlė jokių (net menkiausių) įtarimų, t.y. įtarimų, jog testatorė gali nesuvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir/ar jų valdyti. PrieÅ¡ingu atveju, notarė bÅ«tų atsisakiusi patvirtinti ginčijamÄ TestamentÄ . 6.5. Kad notarė nagrinėjamu atveju veikė ypač atidžiai ir rÅ«pestingai, patvirtina ne tik tai, jog valstybiniuose registruose buvo patikrinti duomenys apie testatorės veiksnumÄ , bet taip pat ir tai, jog notarė testatorei žodžiu perskaitė Testamento turinį ir iÅ¡aiÅ¡kino sudaromo sandorio prasmę jai suprantama, t.y. rusų klaba.

Taip pat notarė pati su testatore asmeniÅ¡kai bendravo. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai kvestionuoja notarės teisę iÅ¡versti testatorei tvirtinamo sandorio, t.y. ginčo Testamento tekstÄ Ä¯ testatorei suprantamÄ rusų kalbÄ . Esant poreikiui ir notarui turint reikiamų gebėjimų, tvirtinamÄ sandorį notaras gali iÅ¡versti į Å¡aliai suprantamÄ užsienio kalbÄ , tačiau tokiu atveju notaras savo vertimo atskirai neliudija. Be to, notaras visais atvejais atsižvelgia į Å¡alių pageidavimÄ dėl vertėjo dalyvavimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ginčo Testamento sudarymo metu toks pageidavimas iÅ¡ testatorės bÅ«tų pareikÅ¡tas.

Testamento sudarymo metu testatorė neiÅ¡reiÅ¡kė jokių abejonių dėl notarės gebėjimo bendrauti ir versti Testamento tekstÄ Ä¯ rusų kalbÄ , prieÅ¡ingai — testatorė pasiraÅ¡ydama TestamentÄ patvirtino, kad Testamento prasmė ir teisinės pasekmės yra aiÅ¡kios ir nėra jokių kliūčių jo pasiraÅ¡ymui. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nekvestionuoja notarės rusų kalbos gebėjimų ir netvirtina, jog sutarties tekstas buvo iÅ¡verstas nekvalifikuotai, tačiau tik kelia klausimÄ , kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių notarės atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ ir licencijos teikti vertimo paslaugas.

Tačiau Å¡ios aplinkybės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, kadangi notarė turėjo teisę ir pareigÄ iÅ¡versti Testamento tekstÄ Ä¯ testatorei suprantamÄ kalbÄ , o Notariato įstatymas nereikalauja iÅ¡ notarų turėti kvalifikuoto vertėjo licencijos. 6.6. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, jog testatorė Testamento sudarymo metu negalėjo matyti Testamento teksto, todėl TestamentÄ už testatorę turėjo pasiraÅ¡yti kitas asmuo, dalyvaujant mažiausiai dviem liudytojams. IeÅ¡kovo nurodytas pasiraÅ¡ymo bÅ«das bÅ«tų buvęs reikalingas tik tokiu atveju, jeigu testatorė dėl savo buvusios fizinės sveikatos bÅ«klės nebÅ«tų galėjusi asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡yti Testamente, t.y. jeigu ji nebÅ«tų galėjusi valdyti nei vienos iÅ¡ savo rankų.

Tuo tarpu tokių duomenų byloje nėra nustatyta. Net gi prieÅ¡ingai. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – ginčijamo Testamento kopija patvirtina, kad Testamente tam skirtoje vietoje pasirašė pati testatorė. 6.8. Testatorė jau turėjo testamentų sudarymo patirties, kadangi dar 2008 m. sausio 29 d. T. J. buvo sudariusi kitÄ testamentÄ , todėl neabejotina, jog ginčijamo Testamento sudarymo metu ji tinkamai suprato sudaromo sandorio turinį ir bÅ«simas teisines pasekmes, jų sÄ moningai siekė ir norėjo, todėl tuo metu iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ .

Trečiasis asmuo pažymi, kad suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar praÅ¡ymas sudaryti jiems palankų testamentÄ neturi įtakos testamento galiojimui. Tad net jei testatorė ir buvo įkalbėta atsakovės B. O. K. visÄ savo turtÄ palikti atsakovei, tai nereiÅ¡kia, kad prieÅ¡ jÄ buvo panaudota kokia nors apgaulė ir, kad Testamentas buvo sudarytas neteisėtai.

7. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kinį prašė tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad: 7.1. Pagrindinis bylos įrodymas dėl T. J. valios sudaryti ginčijamÄ testamentÄ yra atliktoji Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Teismo med. ekspertas konstatavo, kad T. J. ligos (kognityvinio sutrikimo) eiga buvo lėtinė, todėl pagal turimÄ medicininę teorijÄ ir praktikÄ 2017 m. kovo 21 d. testamento suraÅ¡ymo metu ji sirgo mažiausiai vidutiniu kognityviniu sutrikimu, bet sutrikimo laipsnis galėjo bÅ«ti netgi didesnis, nes po 9 mėnesių nuo testamento suraÅ¡ymo jos anÅ«kas pranešė medikams, kad senelė visiÅ¡kai nesiorientuoja aplinkoje, ir dar po mėnesio tai buvo įrodyta ir užfiksuota pagrindine kognityvinio sutrikimo diagnostikos priemone - specialiaisiais testais.

Kaip minėta, specialieji testai, nustatantys kognityvinio sutrikimo laipsnį, T. J. buvo atlikti tik 2018 m. sausio mėnesį. Aplinkybė, kad ekspertas davė prielaidinę neigiamÄ iÅ¡vadÄ parodo, kad, nors duomenys apie T. J. sveikatos bÅ«klę buvo neiÅ¡samÅ«s, iÅ¡ jų ir kitų įrodymų visumos vis tiek matyti ar bent jau labiau tikėtina, kad testamento sudarymo metu T. J. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 7.2. 2021 m. sausio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadose teigiama, kad T.

J. 2017 m. kovo 21 d. testamento sudarymo metu galėjo matyti pasiraÅ¡omo testamento tekstÄ , kadangi matymas kaire akimi su korekcija buvo tam pakankamas. Matymas su korekcija reiÅ¡kia matymÄ naudojant tam pritaikytus akinius. Byloje nėra duomenų nei kad T. J. turėjo tinkamus akinius, nei kad ji juos apskritai turėjo. Buitiniame gyvenime T. J. pilnai aptarnaudavo ieÅ¡kovo Å¡eima: pildė jos sÄ skaitas už komunalinius mokesčius, apipirkdavo reikiamais daiktais ir maisto produktais. Todėl be aplinkybės, kad T.

J. nesuprato pasiraÅ¡omo testamento, galima teigti, kad ji to testamento teksto ir negalėjo matyti. Trečiojo asmens I. V. (T. J. anÅ«kės) paaiÅ¡kinimai, trečiojo asmens S. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės, liudytojų P. B. P. (T. J. kaimynės), I. M. (T. J. kaimynės), B. K., J. P. parodymai patvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . 7.3. Byloje pateiktame video įraÅ¡e kalbasi T. J. ir J. P.. Ä®raÅ¡as darytas po 2017 m. kovo 21 d. testamento suraÅ¡ymo. T. J. užsimena, kad jos butas po jos mirties atiteks N., sako:

„Jei aÅ¡ numirsiu, tai jÅ«s iÅ¡ karto paimat butÄ , o dabar jums niekas dar neduos, aÅ¡ dar gyva”. Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad apie naujai pasiraÅ¡ytÄ 2017 m. kovo 21 d. testamentÄ T. J. nieko nežino.

8. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad: 8.1. Testatorė T. J. turėjo pagrindÄ , norÄ ir valiÄ palikti turtÄ savo giminaitei ir artimai draugei B. O. K.. Su ja siejo ypatingai Å¡ilti santykiai nuo pat jaunystės iki pat 2017 m. vasaros kol ieÅ¡kovo Å¡eima nesužinojo apie testamentÄ B. O. K. naudai (ir nesiėmė priemonių draugėms iÅ¡skirti). T. ir B. dalyvavo viena kitos Å¡eimos Å¡ventėse, vestuvėse, draugavo Å¡eimomis, ruoÅ¡davo kartu maistÄ , T.

J. netgi kartais pagyvendavo pas B. (kuri gyveno pirmame aukÅ¡te), T. J. bÅ«tent B. buvo palikusi pinigus laidotuvėms ir savo laidotuvių drabužius (ieÅ¡kovas iÅ¡sireikalavo, drabužių neėmė), bÅ«tent jai pasakė, kur jÄ laidoti (anÅ«kas palaidojo ne pagal Taisijos valiÄ ). 8.2. T. J. apie testamentÄ B. naudai neslėpė. Apie testamentÄ patvirtino žinojusios ir V. B., ir N. G.. Tai nebuvo jokia paslaptis. AnÅ«kui N. P. tai irgi nebuvo paslaptis, - bÅ«tent po testamento suraÅ¡ymo prasidėjo anÅ«ko Å¡eimos žygiai dėl testamento panaikinimo. 8.3.

T. J. neturėjo pagrindo palikti buto anÅ«kui ieÅ¡kovui N. P., nes santykiai buvo tolimi, T. J. laikė nuoskaudÄ ant anÅ«kų, nors bandoma įrodyti kitaip. Tik sužinojus apie testamentÄ , prasidėjo rÅ«pestis kaip tÄ testamentÄ panaikinti, reikalavimai. Skirtingi liudytojai – notarė, paÅ¡alinis asmuo N. G., taip pat V. B. nuosekliai patvirtino, kad T. J. su anÅ«kais gerų santykių testamento sudarymo metu nebuvo. 8.4. Å iuo atveju ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad „Pagal savo psichikos bÅ«klę T.

J. testamento sudarymo metu 2017 m. kovo 21 d. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti“. Byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vados yra prielaidinio pobÅ«džio, taigi ji turi bÅ«ti paneigta arba patvirtinta kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje esantys dokumentai paneigia ekspertizės prielaidÄ dėl T. J. negebėjimo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės. 8.5. Iki testamento sudarymo medicininiuose dokumentuose psichikos bÅ«klės sutrikimų požymių nefiksuota. Tiek iki testamento sudarymo 2017 m. kovo 21 d. likus 6 mėnesiams, tiek po testamento sudarymo 6 mėnesius 3 kartus skirtingi gydytojai nuosekliai ir tiesiogiai nurodė T.

J. lengvÄ kognityvinį sutrikimÄ , o kiti apžiÅ«rėję medikai nedarė jokių įrašų su diagnoze. Praėjus tik 10 mėnesių nuo testamento sudarymo, nuo 2018 m. pradžios staiga medicininiuose dokumentuose pradėtas fiksuoti T. J. sunkus kognityvinis sutrikimas. 8.6. BÅ«tent iÅ¡ 2018 metų dokumentų ekspertas retrospektyviai padarė prielaidinę iÅ¡vadÄ , kad T. J. 2017 m. kovo 21 d. testamento sudarymo metu galimai buvo vidutinis kognityvinis sutrikimas, nes jis progresavo palengva. Tačiau ekspertas taip pat nurodė, kad toks retrospektyvinis vertinimas nebÅ«tinai gali bÅ«ti teisingas.

Ekspertas padarė prielaidinę iÅ¡vadÄ dėl palaipsniui besivystančio (o ne staigaus) kognityvinio sutrikimo todėl, kad nebuvo nustatyta priežasčių, kodėl jis galėjo įvykti staiga. 8.7. PrieÅ¡ingai nei teigia ekspertas, galima daryti gana pagrįstÄ prielaidÄ , kad įvyko staigus T. J. bÅ«klės pablogėjimas. Tai, kad nėra fiksuotas insultas, nesudaro pagrindo teigti, kad jo nebuvo. Nes visos aplinkybės bÅ«tent ir įrodo, kad buvo staigus bÅ«klės pablogėjimas: T. J. nuolat buvo apžiÅ«rima skirtingų gydytojų, buvo nuolat apraÅ¡inėjama jos bÅ«klė (kaip sÄ moningos, orientuotos, atsakančios į klausimus pagal prasmę), ir paskui staiga iÅ¡kart nustatytas sunkus kognityvinis sutrikimas. 8.8.

Medicininiai dokumentai 6 mėnesių laikotarpiu iki testamento sudarymo ir 6 mėnesiai po testamento sudarymo pagrindžia, kad T. J. buvo aiÅ¡kiai ir tiesiogiai konstatuotas lengvas kognityvis sutrikimas. Jį nurodė jÄ tiesiogiai apžiÅ«rėję gydytojai, kurie matė poreikį Å¡iÄ diagnozę įraÅ¡yti. Jei jie nebÅ«tų buvę tikri dėl diagnozės, jie neturėjo pareigos jÄ Ä¯raÅ¡yti. 8.9. Liudytojų N. G. ir V. B. paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s, pagrįsti byloje esančiais kitais įrodymais, dokumentais taip pat notarės paaiÅ¡kinimas ir medicininiais dokumentais.

Liudytojų J. P., B. K., VyÅ¡niauskienės paaiÅ¡kinimai vertinti kritiÅ¡kai, nes: J. P. yra ieÅ¡kovo sutuoktinė, suinteresuota sutuoktinio galimybe gauti turto – butÄ ; VyÅ¡niauskienė yra ieÅ¡kovo sesuo, įstatyminė įpėdinė, kuri, panaikinus testamentÄ , gautų palikimÄ ; B. K. yra ieÅ¡kovo anyta, J. P. motina, kuri suinteresuota, kad dukros Å¡eima gautų butÄ ; Liudytoja P. nurodė, kad po 90 mečio (t.y. 2016 m. rugsėjo mėnesį) matė TaisijÄ tik pora kartų. Todėl apie bÅ«klę jos paaiÅ¡kinimai ir paaiÅ¡kinimai dėl valios nevertintini.

Duomenų dėl aktualaus laikotarpio ji neturi. Liudytoja M. apie testamento sudarymo laiko įvykius nieko nežinojo. Tik nurodė kad ji 3 metus pildė knygelės duomenis. 8.10. Liudytojai patvirtino, kad nei anÅ«kė I. V., nei anÅ«kas ieÅ¡kovas N. P., kuris nuolat gyvena ir dirba Norvegijoje, į LietuvÄ grįžta nebent atostogų, močiute nesirÅ«pino. Liudytojos V. B. ir N. G. paaiÅ¡kino, kad testatorė neigiamai atsiliepė apie abu savo anÅ«kus. Notarė A. P. taip pat paaiÅ¡kino, kad testatorė T.

J. neigiamai atsiliepė apie anÅ«kÄ . Liudytoja V. B., liudytoja N. G., taip pat notarė A. P., nuosekliai paaiÅ¡kino ir patvirtino, kad T. J. neturėjo jokio noro, pagrindo ar motyvo palikti testamentu turtÄ anÅ«kui. T. norėjo turtÄ palikti savo giminaitei, pas kuriÄ ir pagyvendavo, kuri rÅ«pinosi jos priežiÅ«ra, kurios draugės ateidavo jos aplankyti. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Byloje nustatyta, kad testatorė T.

J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). M. T. J. buvo sudariusi du oficialiuosius testamentus. 2008 m. sausio 29 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarė G. K., testatorė butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), paliko anÅ«kui N. P.. 2019 m. gegužės 29 d. N. P. įgaliotas asmuo J. P. palikimÄ priėmė. 2017 m. kovo 21 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Kauno miesto 15-ojo notaro biuro notarė A.

P., testatorė butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir visÄ kitÄ savo turtÄ paliko B. O. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). B. O. K. palikimÄ pagal testamentÄ priėmė 2019 m. liepos 2 d.

10. Byloje kilo ginčas dėl testatorės 2017 m. kovo 21 d. testamento, kaip sudaryto testatorei nesuvokiant savo veiksmų reikšmės ir nesugebant jų valdyti, pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.17 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalis pretenduoti į palikimÄ (CK 5.8 straipsnis) gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius.

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, termino kreipimuisi nebuvo praleidęs, tačiau esant sudarytam vėlesniam testatorės testamentui, notaras, vadovaudamasis CK 5.35 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina pirmesni testamentÄ ar tÄ jo dalį, kuri prieÅ¡tarauja vėliau sudarytam testamentui, informavo, kad paveldėjimo teisės liudijimas bus iÅ¡duotas įpėdiniui pagal vėliau sudarytÄ 2017 m. kovo 21 d. testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieÅ¡kovas yra testatorės anÅ«kas, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas yra pretendentas į palikimÄ pagal įstatymÄ CK 5.50 straipsnio prasme.

12. TestamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentÄ sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės, testamentas gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais.

Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Pasisakydamas dėl Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.

13. Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas vertina ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu.

14. Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2018, 45 punktas).

15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) teismo psichiatras ekspertas M. J., atlikęs tyrimÄ , padarė iÅ¡vadas, kad nesant pakankamai objektyvių duomenų apie testatorės psichikos bÅ«klę jai sudarant 2017 m. kovo 21 d. dienos testamentÄ , nėra galimybių pateikti kategoriÅ¡kÄ pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadÄ , tačiau įvertinus pateiktų duomenų visumÄ ir atsižvelgiant į tai, kad testatorei T.

J. kognityvinis nepakankamumas vystėsi (duomenys neskelbtini) patologijos įtakoje, nebuvo fiksuota Å«mių priežasčių staigiam kognityviniam sutrikimui atsirasti, bei nepraėjus nė vieneriems metams po testamento sudarymo fiksuotas (duomenys neskelbtini), galima daryti prielaidinę iÅ¡vadÄ , kad T. J. testamento sudarymo metu 2017 m. kovo 21 d. galimai jau sirgo kita (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuri faktiÅ¡kai konstatuota vėliau, t.y. 2018 m. sausio 23 d., pagal Å¡iam sutrikimui bÅ«dingÄ eigÄ jai tikėtinai tuo metu jau buvo iÅ¡sivystęs mažiausiai (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji testamento sudarymo metu, t.y. 2017 m. kovo 21 d., negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

16. Ekspertizė atlikta iš asmens sveikatos ligos istorijos iš Kauno m. poliklinikos Kalniečių poliklinikos, ir Kauno m. Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centro Nr. (duomenys neskelbtini), Ivnt., gydymo VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo (duomenys neskelbtini) slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje ligos istorija Nr. 2 (duomenys neskelbtini).

Pateiktos medicininės dokumentacijos duomenimis, testatorės T. J. anamnezėje nuo 1993-iųjų metų fiksuojama (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liga, nuo 1999-ųjų nustatyta stabili (duomenys neskelbtini), nuo 2005-ųjų medicininiuose įraÅ¡uose vyravo pirminės (duomenys neskelbtini) diagnozės, 2015-ais metais nustatyta (duomenys neskelbtini), lėtinis (duomenys neskelbtini) nepakankamumas. Psichikos sutrikimų požymiai medicininėje dokumentacijoje fiksuojami nuo 2016-ųjų metų, tuo metu atžymėti testatorės sunkumai orientuotis aplinkoje, tais pačiais metais, bÅ«tent 2016 m. rugsėjo 21 d. pirmÄ kartÄ konsultuota psichiatro gydant bendro profilio stacionare, įtariant pasireiÅ¡kiančius (duomenys neskelbtini) intarpus, t.y. regos haliucinacijas, psichiatro konsultacijos metu nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, gydymui skirtas neuroleptinis medikamentas.

Vėliau testatorė psichiatro nekonsultuota, objektyviai psichikos bÅ«klė nevertinta. 2017 m. kovo 21 d. T. J. sudarė Å¡iuo metu ginčijamÄ testamentÄ . Vėliau 2017-ais metais testatorė tris kartus gydyta somatiniuose skyriuose dėl (duomenys neskelbtini) paÅ«mėjimų, o bÅ«tent nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., atžymint sutrikusiÄ atmintį, nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 2 d. apraÅ¡ant galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimÄ , kuriame Å«mių (duomenys neskelbtini) pakitimų nerasta, stebėta iÅ¡reikÅ¡ta (duomenys neskelbtini) pakitimai, nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 25 d. nurodant, kad tiriamoji į klausimus atsako pagal prasmę, tačiau sutrikusios atminties, pastarųjų stacionarinių gydymų metu psichiatro konsultacijos neskirtos, nurodyta 2016-ais metais psichiatro nustatyta lengvo kognityvinio sutrikimo diagnozė, paskutiniojo 2017-ais metais gydymo eigoje nurodyta, kad iÅ¡liekant (duomenys neskelbtini), pacientei reikalinga nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra.

Nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. gydyta slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, nurodyta sulėtėjusi orientacija ir mÄ stymas, po slaugos ligoninės 2017 m. gruodžio 13 d. ambulatoriÅ¡kai fiksuojami grubių psichikos sutrikimų požymiai - konsultacijai atvykęs anÅ«kas nurodė testatorei pasireiÅ¡kusias (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sutrikimus, įtarta (duomenys neskelbtini) diagnozė, nukreipta psichiatro konsultacijai. 2018 m. sausio 16 d. atliktas psichologinis iÅ¡tyrimas, fiksuotas sunkus pažinimo sutrikimas. 2018 m. sausio 23 d. psichiatro konsultacijos metu nurodyta, kad tiriamosios atmintis blogėja apie 5 metus laiko, apie 3 metus (duomenys neskelbtini), nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, vėliau nuo 2018 m. sausio 25 d.

NDNT neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Vėlesnių medicininių įrašų duomenimis, testatorės psichikos būklė toliau palaipsniui blogėjo, išliko (duomenys neskelbtini) požymiai, nuo 2018 m. birželio 27 d. psichiatro apibūdinta kaip „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. gegužės 1 d. testatorė mirė nuo lėtinio progresuojančio (duomenys neskelbtini).

17. Iš civilinėje byloje pateiktos specialiųjų poreikių lygio nustatymo 2018 m. vasario 12 d. pažymos kopijos Nr. (duomenys neskelbtini) žinoma, kad T. J. nuo 2018 m. sausio 25 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

18. Taigi, iÅ¡ pateikto teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, jog T. J., nors nebÅ«dama pripažinta neveiksnia, testamento sudarymo metu 2017 m. kovo 21 d. tikėtina turėjo įgytÄ (duomenys neskelbtini), ji testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Ekspertas davė prielaidinę neigiamÄ iÅ¡vadÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto iÅ¡vadÄ , kadangi ji atitinka ligos istorijos eigÄ . Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiÅ¡kino, kad byloje esantys duomenys, rodo, kad T.

J. (duomenys neskelbtini) sutrikimas buvo lėtinio pobÅ«džio, todėl pagal tokiam sutrikimui bÅ«dingÄ eigÄ , testamento pasiraÅ¡ymo metu buvo iÅ¡sivystęs pakankamai ryÅ¡kus (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad MMSE balas vidutiniÅ¡kai per du metus nukrenta 3 balais. IÅ¡ į bylÄ pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad T. J. pirmÄ kartÄ konsultuota psichiatro 2016 m. rugsėjo 21 d. Jai diagnozuotas lengvas (duomenys neskelbtini), iÅ¡raÅ¡ytas „(duomenys neskelbtini)“ medikamentas.

IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ 2016 m. rugsėjo 23 d. ligos istorijos, nurodyta, kad vakarais mato haliucinacijas (1 t., b. l. 32). Ekspertas paaiÅ¡kino, kad vėliau nėra duomenų apie realiÄ T. J. psichinę bÅ«klę, nes jai į gydytojus kreipiantis dėl somatinių sutrikimų, jos kognityvinė bÅ«klė nebuvo tiriama, o tęsiama anksčiau nustatyta diagnozė. Kognityvinius sutrikimus gali diagnozuoti tik psichiatras. 2018 m. sausio 16 d. MMSE, protinės bÅ«klės mini tyrimu, T. J. nustatytas (duomenys neskelbtini)sutrikimas ((duomenys neskelbtini)balų).

Pagal BLESSED’O demencijos skalę 2018 m. sausio 23 d. konstatuotas vidutinis pablogėjimas ((duomenys neskelbtini) balų). 2018 m. gegužės 16 d. MMSE, protinės bÅ«klės mini tyrimu, T. J. nustatytas sunkus kognityvinis sutrikimas ((duomenys neskelbtini) balai). Pagal BLESSED’O demencijos skalę konstatuotas sunkus pablogėjimas ((duomenys neskelbtini) balai). Teismo vertinimu Å¡ie medicininiai duomenys ir į bylÄ pateikta eksperto iÅ¡vada dėl T. J. psichinės bÅ«klės patvirtina, kad testamento sudarymo laikas patenka į vidutinio sunkumo T.

J. (duomenys neskelbtini) sutrikimo intervalo laikÄ . Kaip pažymėjo ekspertas, testamentas yra sandoris, kurio sudarymui reikalingos pakankamai geros (duomenys neskelbtini) funkcijos. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad tam tikri veiksniai (pvz. insultas) gali nulemti asmens kognityvinės bÅ«klės staigu pablogėjimÄ , tačiau Å¡iuo atveju tokių veiksnių nenustatyta.

19. Ekspertizės akte eksperto iÅ¡vados yra iÅ¡samiai motyvuotos, atspindėta sveikatos duomenų analizė, abejonių dėl pagrįstumo nekelia, todėl visumoje su T. J. sveikatos ir ligos istorijoje esančiais duomenimis sudaro teisiÅ¡kai pagrįstÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo testamento sudarymo metu T. J. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

20. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai dėl palikėjos sveikatos bÅ«klės nėra iÅ¡samÅ«s vertinant testatorės psichinę bÅ«klę bei nesudarantys pagrindo atmesti bei paneigti eksperto iÅ¡vadas. Liudytojai nėra profesionalai, kad galėtų nustatyti, jog testatorė gerai orientavosi, todėl teismas sprendžia, kad apklaustų byloje liudytojų parodymų visuma bei Å¡alių ir trečiojo asmens I. V. paaiÅ¡kinimai nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės iÅ¡vadomis, pagrįstomis objektyviai gautais duomenimis. Teismas sutinka, kad ieÅ¡kovo, trečiojo asmens (ieÅ¡kovo sesers) paaiÅ¡kinimai dėl palikėjos sveikatos bÅ«klės, iÅ¡ dalies yra neobjektyvÅ«s ir ieÅ¡kovui palankÅ«s dėl artimų asmeninių santykių su ieÅ¡kovu, todėl jie vertinti visų į bylÄ pateiktų įrodymų kontekste.

21. TestamentÄ tvirtinusi notarė teismo vertinimu, atlikdama savo profesines pareigas, bet neturėdama specialių medicininių, psichiatrinių žinių, negalėjo objektyviai įvertinti T. J. psichikos bÅ«klės testamento sudarymo metu, o tai, kad iÅ¡oriÅ¡kai T. J. sudarė psichiÅ¡kai sveiko žmogaus įspÅ«dį, nepaneigia specialisto – teismo eksperto, turinčios atitinkamų specialių žinių, iÅ¡vadų pagrįstumo. Ä®raÅ¡as testamente „Testatorės veiksnumu įsitikinau“ rodo ne kÄ kitÄ , kaip tik tai, kad notarė patikrino duomenis dėl T. J. asmens įtraukimo į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ ir neradusi žinių apie T. J. nustatytÄ neveiksnumÄ (jai neveiksnumas niekada nebuvo nustatinėjamas), atliko notarinį veiksmÄ .

22. Teismas atmeta ieÅ¡kovo argumentus dėl T. J. gebėjimo dėl prasto regėjimo pasiraÅ¡yti testamentÄ . Ekspertas J. K. ekspertizės iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad T. J. sirgo abiejų akių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) esant sumažėjusiam regėjimo aÅ¡trumui iki (duomenys neskelbtini) abiejose akyse. Ekspertas taip pat nurodė, kad T. J. testamento pasiraÅ¡ymo metu galėjo matyti pasiraÅ¡omo testamento tekstÄ , kadangi matymas kaire akimi su korekcija buvo tam pakankamas. Medicininiai duomenys Å¡iai eksperto iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja. Byloje daugiau duomenų apie T. J. gebėjimÄ matyti pasiraÅ¡omÄ tekstÄ nepateikta. IeÅ¡kovo argumentai dėl palikėjos gebėjimo girdėti jai skaitomÄ tekstÄ , neįrodyti, todėl vertintini kaip prielaidos.

23. Teismas nevertina ieÅ¡kovo argumentų dėl notarės veiksmų teisėtumo nesinaudojant rusų kalbos vertėjo paslaugomis, nes ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, kad iÅ¡vertas tekstas neatitinka originaliojo testamento teksto. 24. (duomenys neskelbtini)- tai lėtinė progresuojanti liga, T. J. liga buvo pasiekusi tokiÄ stadijÄ , dėl kurios ji prarado gebėjimÄ suprasti savo veiksmus. Byloje yra nustatytas ryÅ¡kus ligos progresas – 2016 m. rugsėjo 21 d nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, o po testamento pasiraÅ¡ymo nepraėjus nei metams (9 mėnesiams) jai atlikto protinės bÅ«klės vertinimo MMSE metodika iÅ¡vada rodo (duomenys neskelbtini) funkcijų sutrikimÄ ((duomenys neskelbtini)balų), dar po kelių mėnesių 2018 m. gegužės 16 d.

– (duomenys neskelbtini) balai. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams Å¡ios iÅ¡vados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatorės T. J. negebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ginčijamo testamento sudarymo metu. Darytina iÅ¡vada, kad 2017 m. kovo 21 d. T. J. sudarytas ir Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės A.

P. patvirtintas testamentas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Byloje yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 1 000 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 181,50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ , 75 Eur žyminis mokestis, 38 Eur žyminis mokestis už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, 945,30 Eur už atliktas pomirtines ekspertizes, viso 2 239,80 Eur. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįsto dydžio.

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobÅ«dį – proceso dalyviai skatinami ieÅ¡koti kompromiso, nereikÅ¡ti nepagrįstų ieÅ¡kinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo bÅ«dais ir pan.

IÅ¡ CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ akivaizdu, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Å¡iuo atveju priklauso nuo Å¡alių elgesio procese. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį.

28. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui nusprendus ginti savo pažeistas teises, jis buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių ir interesų gynimo, kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovas privalėjo mokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto dydžio žyminį mokestį bei kreiptis į profesionalius teisininkus dėl teisinės pagalbos ruoÅ¡iant procesinius dokumentus bei atstovaujant ieÅ¡kovÄ teismo posėdžiuose. Be to, ieÅ¡kovo iniciatyva, byloje buvo atliktos pomirtinės ekspertizės, už kurias sumokėjo ieÅ¡kovas.

Tačiau byloje nebuvo nustatyti atsakovės notarės A. P. neteisėti veiksmai ar jos suinteresuotumas sudarytu testamentu. Ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti atsakovės notarės procesinę padėtį byloje, tačiau jis nesutiko, todėl trečiojo asmens, atsakovės notarės A. P. pusėje, AIG Europe Limited (Finland Branch), 892,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo, pačio ieškovo prašymas dėl 2 239,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, jas priteisiant iš atsakovės B.

O. K..

29. Byloje ieÅ¡kovas į teismo depozitinę sÄ skaita sumokėjo 1 000,00 Eur avansÄ už paskirtÄ pomirtinę ekspertizę, kadangi už ekspertizę ekspertizės įstaigai sumokėta 945,30 Eur Kauno apylinkės teismo buhalterija, sprendimui įsiteisėjus, įpareigotina ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti 54,70 Eur.

30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 99,81 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės B. O. K. dėl aukščiau nurodytų priežasčių (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2017 m. kovo 31 d. testamentÄ , sudarytÄ T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovės B. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 239,80 Eur (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių eurų 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch), juridinio asmens kodas FI24885827, 892,50 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės B. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,81 Eur (devyniasdeÅ¡imt devynių eurų 81 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660. Sprendimui įsiteisėjus, įpareigoti Kauno apylinkės teismo buhalterijÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,70 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturių eurų 70 ct) 2020 m. vasario 17 d. sumokėto avanso.

LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje e2-818-475/2021 (buvęs Nr. e2-20832-475/2019) dėl draudimo palikėjos paveldėjimo bylÄ tvarkančiam Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notarui M. V. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimus pagal T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 21 d. testamentÄ , notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, panaikinti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Virginija Simanavičienė