Legislator Case Law & Legislation
e708d491-6736-40a4-b6e8-91c8b8eb2107 AI generated

e708d491-6736-40a4-b6e8-91c8b8eb2107 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e708d491-6736-40a4-b6e8-91c8b8eb2107
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Nurodė, kad 2007-07-18 su trečiuoju asmeniu UAB „Artiksa“ sudarė lizingo sutartis Nr. LT056615 ir Nr. LT056616 (toliau – Lizingo sutartys), pagal kurias ieÅ¡kovas nuosavybės teise įsigijo UAB „Artiksa“ reikalingÄ turtÄ â€“ automobilius BMW X3 ir NISSAN PATHFINDER bei perdavė juos naudotis lizingo gavėjui. IÅ¡ Lizingo sutarčių kylančių UAB „Artiksa“ prievolių vykdymo užtikrinimui 2007-07-18 su atsakovu E. T. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT056615/PPS ir Nr. LT056616/PPS (toliau – Laidavimo sutartys), pagal kurias atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, jei UAB „Artiksa“ neįvykdys savo prievolių pagal Lizingo sutartis.

Legislator headnote

AI generated

e708d491-6736-40a4-b6e8-91c8b8eb2107 · Vilniaus apygardos teismas: Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodo, kad Å¡ioje civilinėje byloje sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusios sutartinių santykių Å¡alies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už pažeistÄ teisę, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alies, pažeidusios Lizingo sutartis, veiksmai sÄ Å¾iningumo požiÅ«riu. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl trečiojo asmens prievolių pagal Lizingo sutartis vykdymo tik turėdamas tam tinkamÄ pagrindÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-210-553/2012Teisminio proceso Nr. . 2-01-3-09393-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4, 36.2, 116.5, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui E. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Artiksa“, atstovaujama bankroto administratoriaus „Klaipėdos administratorių biuras“, ir n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu reikalaudamas iÅ¡ atsakovo priteisti 1 357,64 Lt nesumokėtų mokėjimų, 67 260,59 Lt nuostolius iÅ¡ turto pardavimo, 7 650 Lt papildomų iÅ¡laidų, 15 608,84 Lt palÅ«kanų, 5 procentus metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2007-07-18 su trečiuoju asmeniu UAB „Artiksa“ sudarė lizingo sutartis Nr. LT056615 ir Nr. LT056616 (toliau – Lizingo sutartys), pagal kurias ieÅ¡kovas nuosavybės teise įsigijo UAB „Artiksa“ reikalingÄ turtÄ â€“ automobilius BMW X3 ir NISSAN PATHFINDER bei perdavė juos naudotis lizingo gavėjui. IÅ¡ Lizingo sutarčių kylančių UAB „Artiksa“ prievolių vykdymo užtikrinimui 2007-07-18 su atsakovu E. T. sudarė laidavimo sutartis Nr. LT056615/PPS ir Nr. LT056616/PPS (toliau – Laidavimo sutartys), pagal kurias atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovui, jei UAB „Artiksa“ neįvykdys savo prievolių pagal Lizingo sutartis.

UAB „Artiksa“ prievolių pagal Lizingo sutartis tinkamai nevykdė, todėl Lizingo sutartys 2009-06-09 buvo nutrauktos. IeÅ¡kovas nurodė, kad pareikalavo atsakovo įvykdyti trečiojo asmens prievoles pagal Lizingo sutartis, tačiau atsakovas prievolių pagal Laidavimo sutartis nevykdė. IeÅ¡kovas teigė, kad automobilius, buvusius Lizingo sutarčių dalyku, pardavė patirdamas nuostolius, todėl reikalauja, kad atsakovas juos padengtų.Atsakovas Egidijus Tisaitis pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad turtas, buvęs Lizingo sutarčių dalyku tretiesiems asmenims buvo parduotas už žymiai mažesnę kainÄ , negu tikroji transporto priemonių vertė, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti padengti nuostolius.

Teigė, kad dalį nuostolių, atsiradusių dėl automobilių pardavimo sudaro suma, kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo pačiam automobilių pirkėjui už tarpininkavimÄ parduodant automobilį. Atsakovas nurodė, kad pasiraÅ¡ydamas Laidavimo sutartis jų neskaitė, o banko atstovai neinformavo atsakovo apie Laidavimo sutarčių pasekmes, todėl Laidavimo sutarčių sÄ lygos atsakovui buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai primestos. Prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiojo asmens UAB „Artiksa“ bankroto administratorius „Klaipėdos administratorių biuras“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad 2009-07-21 Klaipėdos apygardos nutartimi trečiajam asmeniui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2009-08-03.

Teigė, kad 2009-10-22 buvo patvirtinti trečiojo asmens BUAB „Artiksa“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir ieÅ¡kovo 69 034,57 Lt reikalavimas. 2010-06-14 nutartimi BUAB „Artiksa“ pripažinta bankrutavusia ir dėl bankroto likviduojama. Nurodė, kad klausimas dėl skolos priteisimo spręstinas teismo nuožiÅ«ra.Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimÄ už akių. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-05 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 357,64 Lt nesumokėtų mokėjimų, 67 260,59 Lt nuostolių iÅ¡ turto pardavimo, 7 650,00 Lt papildomų iÅ¡laidų už paslaugas, 1 507, 00 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (t. y. 77 775,23 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011-06-20) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2 333 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai, bei 34,83 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2010-01-26 praneÅ¡imu Nr. 1270 pareikalavo atsakovo iki 2010-02-12 įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas prievoles pagal Lizingo sutartis (b. l. 25), tačiau Å¡io savo įsipareigojimo pagal Laidavimo sutartis atsakovas neįvykdė. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui susidariusį įsiskolinimÄ , nėra. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsniu, ieÅ¡kovo apskaičiuotas įsiskolinimas pagal Lizingo sutartis sudaro 91 877,07 Lt, iÅ¡ jų 1 357,64 Lt nesumokėtų mokėjimų, 67 260,59 Lt nuostolius iÅ¡ turto pardavimo, 7 650,00 Lt papildomų iÅ¡laidų, 15 608,84 Lt palÅ«kanų.

Remiantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai. Jeigu skolininkų prievolė yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolė įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad trečiajam asmeniui UAB „Artiksa“ Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-21 nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2009-08-03.

Pagal Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, skaičiavimas. IÅ¡kėlus UAB „Artiksa“ bankroto bylÄ , vadovaujantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, turėjo bÅ«ti nutrauktas kredito sutartyje nustatytų netesybų bei palÅ«kanų skaičiavimas ir taip jo, kaip skolininko pagal kredito sutartį, prievolės ieÅ¡kovui mastas sumažėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos palÅ«kanų lentelės matyti, kad pagal Lizingo sutartis ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2009-06-30 iki 2012-08-30 priskaičiavo 15 608,84 Lt palÅ«kanų (b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, kad nutartis trečiajam asmeniui iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2009-08-03, ieÅ¡kovui priteistina 1 507, 00 Lt palÅ«kanų už laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, likusioje dalyje dėl palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pasisakė, kad laiduotojas negali bÅ«ti atsakingas didesniu mastu negu skolininkas.

Vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 357,64 Lt nesumokėtų mokėjimų, 67 260,59 Lt nuostolių iÅ¡ turto pardavimo ir 7 650,00 Lt papildomų iÅ¡laidų už paslaugas, susijusias su lizinguoto turto realizavimu (b. l. 27, 28, 32, 33). Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2011-10-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalį dėl netiesioginių nuostolių (palÅ«kanų) priteisimo ir Å¡ioje dalyje visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo likusiÄ netiesioginių nuostolių (palÅ«kanų) dalį, lygiÄ 14 101,84 Lt bei atitinkamai 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodo, kad Å¡ioje civilinėje byloje sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusios sutartinių santykių Å¡alies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už pažeistÄ teisę, esminę reikÅ¡mę turi Å¡alies, pažeidusios Lizingo sutartis, veiksmai sÄ Å¾iningumo požiÅ«riu. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl trečiojo asmens prievolių pagal Lizingo sutartis vykdymo tik turėdamas tam tinkamÄ pagrindÄ .

Tiek trečiasis asmuo, nesielgė taip rÅ«pestingai ir nepasistengė tiek, kiek reikėjo, kad Lizingo sutartis nebÅ«tų nutraukta ar jos galiojimas bÅ«tų atstatytas, tiek atsakovas (laiduotojas) tinkamai nevykdė savo pareigų, kylančių pagal Laidavimo sutartis. Å iuo atveju yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. IeÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti visÄ palÅ«kanų sumÄ , siekia prisiteisti tai, kas jam teisėtai ir pagrįstai priklauso vadovaujantis CK 6.249, 6.251, 6.574, 6.872 straipsnių, Lizingo ir Laidavimo sutarčių nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (3K-7-440/2001), t. y. po Lizingo sutarčių nutraukimo ieÅ¡kinyje įvardintų palÅ«kanų reikalavimas įgauna kitokiÄ reikÅ¡mę ir pagrindÄ nei Lizingo sutarčių galiojimo laikotarpiu.

Būtent po Lizingo sutarčių nutraukimo tai kvalifikuojama ieškovo (lizingo bendrovė) patirtais netiesioginiais nuostoliais (negautomis pajamomis), kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Vadinasi šiuo atveju ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas netaikytinas. Sutikdamas su teismo nuomone, kad atsakovo iš Laidavimo sutarčių kylančių prievolių ieškovui mastas yra toks pat, kaip ir skolininko UAB „Artiksa“ prievolės, ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), sudarančių 15 608,84 Lt, visiško atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pilnai netenkinti ieÅ¡kinio minėtoje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).Pagrindinis apelianto argumentas, pagrindžiantis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sumažintų palÅ«kanų priteisimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ yra tai, kad apelianto praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos yra netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų ir kurie turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti (CK 6.251 straipsnis), todėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas netaikytinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apelianto teiginiu dėl žemiau nurodytų motyvų.Kasacinės instancijos teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ dėl laiduotojo prievolės apimties skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , konstatavo, kad bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimas sukelia materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių. Materialieji teisiniai padariniai reiÅ¡kia, kad modifikuojamos skolininko prievolės kreditoriams. Kreditoriai per teismo nustatytÄ terminÄ turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Å io reglamentavimo tikslas – bankroto byloje iÅ¡siaiÅ¡kinti kreditorių skaičių ir jų pareikÅ¡tų reikalavimų apimtį. Kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ patvirtinus teismui nutartimi (Ä®BÄ® 26 straipsnis). Be to, Ä®BÄ® 16 straipsnyje nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Vienas materialiųjų teisinių bankroto bylos iÅ¡kėlimo padarinių, aktualus nagrinėjamos bylos ginčo atveju, yra netesybų ir palÅ«kanų skaičiavimo nutraukimas skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Jis turi tiesioginę įtakÄ bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo apimčiai. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas.

Netesybų ir palÅ«kanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , bÅ«tų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Nutraukiamas tiek palÅ«kanų, atliekančių atlyginimo už naudojimÄ si pinigais funkcijÄ (pavyzdžiui, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (CK 6.872 straipsnis), tiek palÅ«kanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkcijÄ , t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti (pavyzdžiui, skolininkui negrÄ Å¾inant paskolos (CK 6.210, 6.261, 6.874 straipsniai), skaičiavimas.

Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jeigu dėl Ä®BÄ® įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iÅ¡ laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumÄ ), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į kÄ nukreipiamas reikalavimas – į skolininkÄ bankroto procese ar į laiduotojÄ atskiroje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu nutraukus netesybų ir palÅ«kanų už visas BUAB „Artiksa“ prievoles skaičiavimÄ , t. y. taip sumažinus Å¡ios įmonės prievolės kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ apimtį, taip pat buvo pagrindas ir atsakovo E. T. laidavimo prievolių apimčiai sumažėti tokiu pat mastu. Be to, akcentuotina, kad CK 6.82 straipsnio 2 dalies pagrindu laiduotojai turi teisę pareikÅ¡ti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikÅ¡ti skolininkas.

Dėl to nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas turi teisę pareikšti kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams taip pat tokius atsikirtimus, kuriuos, remdamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, galėtų pareikšti skolininkas BUAB „Artiksa“. Minėtame nutarime kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas ir jo nulemtas palūkanų bei netesybų skaičiavimo nutraukimas nekvalifikuotinas kaip teisė, kurios įgyvendinimas išimtinai susijęs su skolininko asmeniu (CK 6.82 straipsnio 3 dalis), nes CK 6.82 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta laiduotojo teisė pareikšti atitinkamus atsikirtimus, t. y.

įgyvendinti arba pasinaudoti Å¡ia teise. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas vertintinas kaip teisės norma, apsauganti skolininko interesus, nes skirta tam, kad nedidėtų bankrutuojančios įmonės skola. Be to, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo palÅ«kanos ir netesybos už prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nebeatlieka skatinamosios funkcijos, nes skolininkui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Valstybės turto fondas v.

UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009). Jeigu kreditorius neturi teisės reikalauti iÅ¡ skolininko palÅ«kanų ir netesybų nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai teisės neįgis ir laiduotojas. Negalima Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiÅ¡kinti taip, kad netesybų ir palÅ«kanų skaičiavimo nutraukimas taikomas tik skolininkui ir netaikomas laiduotojui už užtikrintÄ prievolę, nes tokiu atveju prievolę įvykdęs ir palÅ«kanas bei netesybas sumokėjęs laiduotojas subrogacijos bÅ«du perimtų didesnės apimties kreditoriaus reikalavimo teisę, negu kreditorius bÅ«tų galėjęs patenkinti savo reikalavimÄ , pareikÅ¡damas jį tiesiogiai skolininkui.

Toks aiÅ¡kinimas neatitiktų laiduotojo prievolės akcesoriÅ¡kumo (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) ir sukurtų galimybę apeiti Ä®BÄ® straipsnio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytÄ imperatyvųjį materialiojo teisinio pobÅ«džio kreditoriaus teisių ribojimÄ skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kuris, be kita ko, užtikrina ir visų kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ .Apelianto cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-21 nutartyje civilinėje byloje 3K-7-440/2001 buvo analizuojamos ir vertinamos kitokios faktinės aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot.

– iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ . Teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja.

Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Tokiu turiniu konstitucinis jurisprudencijos tęstinumo principas yra suformuluotas ir Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju nagrinėjamos ir apelianto nurodytos bylos nėra analogiÅ¡kos, todėl abejose bylose negali bÅ«ti priimtas analogiÅ¡kas procesinis sprendimas.Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: IeÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                          Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                     Andrius Ignotas Liuda Uckienė