e708336f-566e-4084-bcd8-e2d617d05e88 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinės bylos numeris 2A-311-262/2016Teisminio proceso numeris 2-50-3-01772-2011-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.27; 3.3.1.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 5 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Albe Logistik“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo ir 2015 m. balandžio 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Albe Logistik“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Astilbė“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Sparkassen Direkt Versicherung AG, UADB „Ergo Lietuva“, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė „Albe Logistik“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Astilbė“ 14699,43 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2011 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis Nr. 000371, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį – tris lengvuosius Mercedes Benz automobilius marÅ¡rutu Lietuva – Vokietija, o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 750,00 EUR ir PVM užmokestį už krovinio pervežimÄ .

Atsakovui 2011 m. rugpjūčio 4 d. buvo perduotas krovinys, užpildytas CMR važtaraÅ¡tis Nr. 2011/08.01. Atsakovo vairuotojas pats pasikrovė krovinį, kÄ patvirtina prie ieÅ¡kinio pridedamos foto nuotraukos, kuriose užfiksuotas krovinio pakrovimo procesas. Atsakovo vairuotojas, priimdamas krovinį vežimui, nenurodė jokių pastabų dėl krovinio bÅ«klės. Atsakovui pristačius krovinį gavėjui į VokietijÄ , krovinio gavėjas pastebėjo, kad dalis pristatyto krovinio yra apgadinta, t. y. apgadintas automobilis Mercedes Benz, identifikacinis Nr. WDB2112201A870721.

Atsakovas pateikė krovinio gavėjui CMR važtaraščio egzempliorių, kuriame jau po krovinio pervežimo, apgadinęs vežamÄ krovinį, atliko įraÅ¡Ä , nurodydamas „Automobiliai buvo priimti be tinkamos apžiÅ«ros, nenauji“. Krovinio gavėjas krovinio siuntėjui skirtame CMR važtaraščio egzemplioriuje nurodė, kad dalis krovinio yra apgadinta, bet priėmė pristatytÄ krovinį. CMR konvencijos 17 str. 1 d. numato vežėjo atsakomybę tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, o 25 str. 1 d. numato, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumÄ , lygiÄ krovinio nuvertėjimo sumai.

Atsakovui perdavus gavėjui apgadintÄ krovinį, iÅ¡kilo bÅ«tinybė nustatyti kroviniui padarytÄ Å¾alÄ . Krovinio savininkas Albe Logistik ind Trade GmbH kreipėsi į nepriklausomÄ ekspertÄ Å¾alos įvertinimo tikslu. Vokietijos bendrovės Schmitz Sachverstandige nepriklausomas ekspertas M. S. atliko apgadinto krovinio vertinimÄ ir pateikė 2011-08-16 ekspertizės aktÄ Nr. MS 0330811, kuriame nurodė, kad dėl apgadinimo automobilio vertė sumažėjo 450,00 EUR suma, o automobilio atstatymo kaÅ¡tai be PVM sudaro 4089,15 EUR.

Už Å¡ios ekspertizės atlikimÄ ekspertui sumokėta 744,46 EUR atlyginimas. Apgadinto automobilio savininkas yra Albe Logistik und Trade GmbH, kÄ patvirtina transporto priemonės registravimo liudijimas, todėl ji turi teisę reikalauti iÅ¡ vežėjo žalos, padarytos krovinio sugadinimu, atlyginimo. Albe Logistik und Trade GmbH su ieÅ¡kovu 2011 m. lapkričio 3 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieÅ¡kovui turimÄ reikalavimo teisę į žalos atlyginimÄ , kuri buvo patirta dėl krovinio apgadinimo.

IeÅ¡kovas 2011 m. lapkričio 3 d. sumokėjo krovinio savininkui 5559,61 EUR, tuo atlygindamas patirtÄ Å¾alÄ ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo 5164,75 EUR žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pagal 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį įgijo 5164,75 EUR piniginį reikalavimÄ Ä¯ atsakovÄ , o atsakovas turėjo 3133,42 EUR piniginį reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ , t. y. ieÅ¡kovas ir atsakovas turėjo prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus, Å¡ių prievolių įvykdymo terminai buvo suėję, ieÅ¡kovas 2011 m. lapkričio 14 d. pareiÅ¡kimu įskaitė aukščiau paminėtus ieÅ¡kovo ir atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus.

Po Å¡io įskaitymo atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui 14699,43 Lt, o ieÅ¡kovo visos prievolės atsakovui pasibaigė. IeÅ¡kovo pareiÅ¡kimas apie įskaitymÄ atsakovui iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad atsakovo vairuotojui 2011 m. rugpjūčio 4 d. atvykus į pasikrovimo vietÄ , atsakovo vairuotojui buvo liepta iÅ¡ pradžių pasiraÅ¡yti CMR važtaraÅ¡tį ir tik po to krauti automobilius į autovežį, todėl jis neturėjo galimybės įraÅ¡yti pastabų į siuntėjo važtaraščio egzempliorių.

Dėl Å¡ios priežasties vairuotojui beliko pastabas „Automobiliai buvo priimti be tinkamos apžiÅ«ros, nenauji“ įraÅ¡yti į gavėjo ir vežėjo CMR važtaraščio egzempliorių. Å iÄ aplinkybę atsakovas grindžia tuo, kad vairuotojui pateiktas CMR važtaraÅ¡tis buvo iÅ¡ anksto paruoÅ¡tas ieÅ¡kovo, t. y. užpildytas kompiuteriu. Tai, kad vairuotojas buvo skubinamas pasiraÅ¡yti CMR važtaraÅ¡tį ir jam nebuvo sudarytos sÄ lygos įraÅ¡yti pastabų siuntėjo egzemplioriuje, patvirtina bÅ«tinos informacijos, kuriÄ pagal CMR konvencijos 6 str. 1 d. bÅ«tina įraÅ¡yti, trÅ«kumas važtaraÅ¡tyje.

Atsakovas laiko, kad dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovas priėmė vežti tinkamos bÅ«klės krovinį, turėtų bÅ«ti pripažintas nepagrįstu. Atsakovas taip pat teigia, jog įraÅ¡Ä CMR važtaraÅ¡tyje apie krovinio apgadinimÄ Ä¯rašė ne krovinio gavėjas, o nežinomas asmuo; įraÅ¡as netikslus ir neaiÅ¡kus, nes nenurodytas apgadinto automobilio modelis ar numeris. Atsakovas laiko, kad krovinio gavėjas, įraÅ¡ydamas pastabas į CMR važtaraÅ¡tį, negali apsiriboti tik nurodydamas atskirus defektus, bet taip pat turi apraÅ¡yti tai, kokiu bÅ«du jis aptiko defektus, bei motyvuoti savo pastabas.

Atsakovas taip pat laiko, kad ieÅ¡kovas neįrodė automobilio apgadinimo priežasčių. Eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, kad transporto priemonė patyrė vidutinio sunkumo smÅ«gį į automobilio galinę dalį, tačiau nenurodyta, kuriuo metu, t. y. pakraunant, iÅ¡kraunant ar vežant. Taip pat nėra nurodyta, kas sÄ lygojo minimÄ smÅ«gį. Kadangi automobiliai buvo nenauji, atsakovas laiko, kad tai leidžia daryti prielaidÄ , jog jie jau buvo su tam tikrais trÅ«kumais prieÅ¡ perduodant krovinį atsakovui.

Kaip matyti iÅ¡ nuotraukų, apgadintas automobilis į atsakovo autovežį buvo pakrautas paskutinis. Jeigu jis bÅ«tų atsitrenkęs į kitÄ gabenamÄ automobilį, tai bÅ«tų likusi žymė ir ant kito automobilio, ko nebuvo nustatyta. Nei vairuotojo vairavimo ypatumai, nei kelio bÅ«klė, negalėjo sukelti ar įtakoti ieÅ¡kovo nurodytų apgadinimų. IeÅ¡kovas nėra įrodęs nei priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo krovinio pervežimo sutarties pažeidimo ir patirtų nuostolių, nei realių nuostolių.

Atsakovas taip pat laiko, jog jis turi bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės už krovinio apgadinimÄ pagal CMR konvencijos 17 str. 4 d. (a) punktÄ , nes krovinio apgadinimÄ galėjo sÄ lygoti tik jo vežimas atvira be tento transporto priemone, kas buvo suderinta su kita sandorio Å¡alimi, t. y. ieÅ¡kovu. Atsakovas be kita ko laiko, kad ieÅ¡kovo pateikiamas krovinio nuvertėjimo sumos apskaičiavimo metodas prieÅ¡tarauja CMR konvencijos 25 str. 1 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteista 797 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui Direct Versicherung AG priteista 611,58 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ atsakovo valstybei priteista 30,72 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad CMR konvencijos 25 str. numato, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumÄ ir su krovinio vertės sumažėjimu susijusias kitas iÅ¡mokas; krovinio vertės sumažėjimo apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuoja CMR konvencijos 23 str. 1 p., 2 p., 4 p. Pagal minėtas CMR konvencijos nuostatas kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.

Taigi apgadinto automobilio atkÅ«rimo kaÅ¡tai pagal CMR konvencijos nuostatas neįskaičiuotini į krovinio vertės sumažėjimo sumÄ . Pagal CMR konvencijos reglamentuotÄ krovinio nuvertėjimo sumos apskaičiavimo tvarkÄ apgadinto automobilio nuvertėjimo suma nustatoma iÅ¡ automobilio kainos toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, atimant apgadinto automobilio likutinę vertę jo pristatymo vietoje. Individualios įmonės „A. P. firma“ atliktos transporto priemonės vertės tyrimo teismo ekspertizės aktas patirtina, jog automobilio Mercedes Benz E280 T CDI, identifikacinis Nr. WDB2112201A870751, rinkos vertė priėmimo vežti metu ir priėmimo vežti vietoje, t. y. 2011 m. rugpjūčio 4 d.

Lietuvos Respublikoje yra 12 800 EUR. Ieškovo pateiktame Vokietijos bendrovės Schmitz Sachverstandige nepriklausomo eksperto M. S. 2012 m. rugsėjo 27 d. priede prie 2011 m. rugpjūčio 16 d. ekspertizės akto Nr. MS 0330811 nurodyta, kad minėto automobilio likutinė vertė jo pristatymo vietoje pristatymo metu, t. y. Vokietijoje sudaro 13 500 EUR. Kitų įrodymų apie apgadintos transporto priemonės vertę jos priėmimo vežti metu priėmimo vežti vietoje, taip pat apie jos likutinę vertę pristatymo metu pristatymo gavėjui vietoje byloje nėra pateikta.

IÅ¡ minėtų įrodymų matyti, jog apgadinto automobilio likutinė vertė jo pristatymo metu ir pristatymo vietoje virÅ¡ija automobilio rinkos vertę, buvusiÄ jo perdavimo vežti metu perdavimo vežti vietoje. Taigi ieÅ¡kovas neįrodė automobilio nuvertėjimo dėl apgadinimo, ieÅ¡kovo reikalaujama kompensacijos suma yra nepagrįsta. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. papildomu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista 260,66 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad krovinio pervežimo metu buvo apgadintas krovinys (automobilis) (buvo sulankstytos ir subraižytos Å¡io automobilio durys, galinis bagažinės dangtis ir kt.), nustatęs, kad dėl automobilio apgadinimo padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti atsakovas, padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡ių teismo nustatytų automobilio apgadinimų nebuvo patirti jokie nuostoliai (žala).

Nes teismo teigimu, 2011-08-04 perduodant atsakovui pervežimui neapgadintÄ automobilį Lietuvoje, jo vertė buvo 12 800 eurų, o 2011-08-08 atsakovui pristačius jau apgadintÄ automobilį krovinio gavėjui, apgadinto automobilio vertė Vokietijoje buvo 13 500 eurų. Remiantis Å¡ia teismo logika, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui apgadinus krovinį padarytų apgadinimų krovinio vertė tik pakilo, nes Lietuvoje sveiko automobilio vertė buvo 12 800 eurų, o jį pristačius ir perduodant krovimo gavėjui, jau apgadinto automobilio vertė buvo 13 500 eurų (sveiko 21 500 eurų).

Teismo taikytas automobilio nuvertėjimo metodas yra ydingas dėl to, kad Lietuvoje ir Vokietijoje automobilių kaina skiriasi. Tokia situacija yra susidariusi dėl to, kad didžioji dalis Lietuvoje parduodamų automobilių yra daužti ir suremontuoti, dėl to Å¡ių parduodamų automobilių kainÄ Lietuvoje ženkliai skiriasi nuo analogiÅ¡kų automobilių kainos Vokietijoje. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad atsižvelgiant į aukÅ¡tesnės instancijos teismų suformuotÄ praktikÄ , pirmos instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad teismo paskirtam ekspertui nustačius, kad ginčo automobilis jo priėmimo vežti metu kainavo 12 800,00 EUR, o IeÅ¡kovui įrodinėjus, kad automobilio likutinė vertėjo pristatymo krovinio gavėjui metu buvo 13 500,00 EUR, ieÅ¡kovas neįrodė krovinio (automobilio) nuvertėjimo dėl apgadinimo ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002-02-28 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose.Taigi, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , yra bÅ«tina laikytis Vilniaus apygardos teismo sukurtų precedentų panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Å ioje byloje Å¡alys iÅ¡ esmės sutinka, kad žalos dydis turėjo bÅ«ti nustatomas pagal CMR konvencijoje nustatytas taisykles. Pagal CMR konvencijos 25 str. l d. krovimo sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumÄ , lygiÄ krovinio nuvertėjimo sumai, o krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iÅ¡ krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 str. l d.) atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t. y., tiek kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys; gauta suma yra krovinio nuvertėjimas.

CMR konvencijos 25 str. 2 d. b punktas numato, kad kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip suma, kuriÄ reikėtų sumokėti praradus sugadintÄ krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas (žalos, padarytos kroviniui, atlyginimas taikant CMR konvencijos nuostatas) yra ne kartÄ nurodęs, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktus žalos protokolus buvo apskaičiuota, kiek kainuotų atkurti apgadintus automobilius į pirminę padėtį buvusiÄ iki apgadinimo, tačiau atkÅ«rimo kaÅ¡tų apskaičiavimas negali bÅ«ti vertinamas, kaip krovinio nuvertėjimas CMR prasme.

Žalos protokoluose nėra nustatyta krovinio vertė toje vietoje ir tuo laiku kai jie buvo priimti vežti (CMR konvencijos 23 str. l d.). (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimas c.b. Nr. 2A-801-340/2011, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. 2A-650-345/2013).Taigi, pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir nusistovėjusiÄ Vilniaus apygardos teismo praktikÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jokia kompensacija ieÅ¡kovui nepriklauso. PrieÅ¡ingu atveju (tenkinus ieÅ¡kinį), ieÅ¡kovas pakliÅ«tų į akivaizdžiai geresnę situacijÄ nei atsakovas, nes ieÅ¡kovas rinkos kainomis pardavęs automobilį Vokietijoje, ne tik už jį bÅ«tų gavęs gerokai didesnę sumÄ nei Lietuvoje, tačiau dar ir papildomai lėšų iÅ¡ atsakovo.

Taigi, Å¡iuo atveju nepagrįstai nukentėtų atsakovo interesai.Dėl iÅ¡vardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CMR konvencijos, CK ir kitų teisės aktų nuostatas bei teismų praktikÄ , susijusiÄ su žalos kroviniui kompensavimu, todėl Å¡alių ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo teisingai ir tenkinti apeliacinio skundo bei naikinti skundžiamo sprendimo nėra jokio pagrindo. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundo dalį dėl 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo, nėra pagrindo tenkinti ir jo dalies dėl 2015 m. balandžio 27 d. papildomo sprendimo, nes konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, yra pagrindas konstatuoti ir tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo pagrįstai priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Teisėjai                                                    Ona Gasiulytė                                                                              Eglė Surgailienė Andrius Verikas