2017-03-01 Nr. AB-4878-3-61-3-03700-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-92-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03700-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. D. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. rugsėjo 15 d. teismui pateikė skundą, prašydama: 1) pripažinti, kad pareiškėja nepritarė atsakovų E. ir M. M. (toliau – ir atsakovai) keliamajai stogo rekonstrukcijai; ir 2) panaikinti atsakovų nuosavybės teisės į neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), registraciją valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filiale.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėja neįrodė turinti teisinį suinteresuotumą nurodytiems asmenims priklausančio turto registracija. Be to, ginčas šioje byloje kilo iš bendraturčių teisių ir pareigų, t. y. iš privačių civilinių teisinių santykių, todėl šis ginčas buvo teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

II. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 28 d. teismui pateikė skundą, prašydama suteikti teisę tvarkyti jos buto išsaugojimo planą ir virš šio buto esančio stogo remontą, nedalyvaujant kitų planų turintiems interesantams (atsakovams). Pareiškėja paaiškino, kad atsakovai, nusprendę pradėti stogo remontą jų bendrai gyvenamame name, negavo jos sutikimo, o šis remontas kėlė grėsmę pareiškėjos buto išsaugojimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iš pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundo turinio nustatė, kad tai buvo atskirasis skundas. Kadangi skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje numatytų atskiriesiems skundams keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėja nepateikė jokių nesutikimo su 2016 m. rugsėjo 20 d. teismo nutartimi argumentų ir nesuformulavo ABTĮ 144 straipsnio nuostatas atitinkančio reikalavimo, pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus.

Pareiškėja 2016 m. spalio 12 d. pateikė patikslintą skundą, prašydama panaikinti atsakovų neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), registraciją. Skundas iš esmės grįstas ankstesnių skundų argumentais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėja nepašalino 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodytų trūkumų, ir jos atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėja G. D. 2016 m. spalio 26 d. pateikė skundą, prašydama panaikinti atsakovų E. ir M. M. nuosavybės teisės į neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), registraciją. Skundas iš esmės grįstas ankstesnių skundų argumentais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi iš pareiškėjos skundo turinio nustatė, kad tai buvo atskirasis skundas dėl 2016 m. spalio 14 d. teismo nutarties. Remiantis tuo, kad atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. pareiškėja nepateikė jokių nesutikimo su 2016 m. spalio 14 d. teismo nutartimi argumentų ir nesuformulavo ABTĮ 144 straipsnio nuostatas atitinkančio reikalavimo, pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus.

Pareiškėja 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė skundą, prašydama pripažinti, jog ji nepritarė atsakovų rengiamam pristatomo stogo rekonstrukcijos projektui, ir suteikti pareiškėjai teisę sutvarkyti stogo remonto planą, skirtą pareiškėjos buto išsaugojimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėja nepašalino 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nurodytų trūkumų, ir pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja patikslintame atskirajame skunde iš esmės tik atkartojo skunde išdėstytus argumentus dėl ginčo esmės.

IV. Pareiškėja G. D. 2016 m. lapkričio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė skundą, prašydama pripažinti: 1) kad pareiškėja nesutinka su atsakovų E. ir M. M. stogo rekonstrukcijos tvarkybos planu; 2) kad atsakovų nuosavybės teisės į neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įregistravimas VĮ Registrų centro Vilniaus filiale be pareiškėjos pritarimo neturi juridinės reikšmės.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas ankstesnių skundų argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamu atveju pareiškėja G. D. siekė sustabdyti atsakovų E. ir M. M. parengto stogo rekonstrukcijos plano įgyvendinimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, konstatavęs, kad šis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėja teismui pakartotinai pateikė skundą, iš esmės grįstą ankstesniuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis dėl ginčo esmės.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančio procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma: 1) teismo, kuriam adresuojamas apeliacinis skundas, pavadinimas; 2) apelianto vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir adresas, jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 3) kitų proceso dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 5) ginčijami klausimai; 6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); 7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 8) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes; 9) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja; 11) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas (ABTĮ 134 str. 2 d.). Taigi, atskirajame skunde turi būti visi šie apeliacinio skundo elementai.

Pagal ABTĮ 154 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atitinkamai iš atskirajame skunde suformuluotų reikalavimų turi būti aišku, kurios iš šių atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka baigčių pareiškėja siekė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirajame skunde pateiktas reikalavimas – pripažinti, kad pareiškėja nesutinka su atsakovų stogo rekonstrukcijos tvarkybos planu ir kad atsakovų nuosavybės teisės į ginčo pastogę įregistravimas VĮ Registrų centro Vilniaus filiale be pareiškėjos pritarimo neturi juridinės reikšmės, – neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, kadangi šie reikalavimai nėra susieti su (iš atskirojo skundo turinio numanomai) skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi, t. y. nėra prašoma šią nutartį panaikinti ar pakeisti, bei nepateikti argumentai, kodėl pareiškėja su šia nutartimi nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą. Pastebėtina, kad analogiškus trūkumus skundžiama 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, pareiškėjai 2016 m. spalio 26 d. atskiruoju skundu (b. l. 70-73) apskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. atskirąjį skundą (b. l. 56-59), pateiktą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 15 d. skundą (b. l. 47-51). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjos pateiktų atskirųjų skundų turiniu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad šie skundai neatitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjos prašymas pripažinti tam tikrus faktus, be kita ko, jog pareiškėja nesutinka su atsakovų stogo rekonstrukcijos tvarkybos planu, pagal savo pobūdį negali būti laikomas atskiru skundo reikalavimu. Šiuo pareiškėjos prašymu nėra išreiškiamas reikalavimas taikyti kokį nors asmens teisių gynimo būdą, dėl kurio teismas galėtų priimti kokį nors įstatymo numatytą patvarkymą (ABTĮ 88 str.), todėl savo esme tai tėra skundo motyvavimas. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-160/2007, 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-933-662/2016). Tai taikytina ir atskirajame skunde formuojamiems reikalavimams.

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui; dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti skundą pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 2 dalimi ir 151 straipsniu, teismo nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2016).

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėja nepašalino 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nurodytų 2016 m. spalio 26 d. atskirojo skundo trūkumų, todėl atsisakė jį priimti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šio atskirojo skundo ir pareiškėjos 2016 m. lapkričio 10 d. pateikto patikslinto atskirojo skundo turiniu (b. l. 77-80), pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui. Remiantis tuo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą ir nusprendė jį laikyti nepaduotu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 23 d. atskirajame skunde nepateikė jokių nesutikimo su 2016 m. spalio 26 d. nutartimi nustatytais trūkumais ar 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi argumentų.

Nagrinėjamos bylos kontekste išaiškintina, kad teisės aktai numato teisę asmenims gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 str. 1 d. ir 11 str.). Iš bylos duomenų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas pareiškėjai, b. l. 2) matyti, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjai nebuvo suteikta, kadangi ji netinkamai užpildė prašymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai minėtame rašte pažymėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Teisinės pagalbos skyrių dėl pirminės pagalbos suteikimo, be kita ko, dėl pagalbos užpildant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos 2016 m. lapkričio 23 d. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė